M. S. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr.1-855-801/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28071-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.8.12; 1.2.25.5;2.1.10.1;2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 12 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daiva Mazur,

sekretoriaujant E. S.,

dalyvaujant prokurorui T. B.,

kaltinamajam M. S., jo gynėjai advokatei S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2018 m. sausio 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi. ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2018 m. lapkričio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalimi ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2019 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2024 m. sausio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2025 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2025 m. liepos 23 d. įregistruotas į probacijos registrą, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. S. kaltinamas tuo, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1.51 promilių neblaivumas (14 val. 29 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,74 promilių girtumas), kuomet sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.

Apklaustas kaltinamuoju teisme, M. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad rugpjūčio 7 d. vidurdienį jį sustabdė, kiek atsimena stovėjo prie šviesoforo, priėjo policijos pareigūnai ir sulaikė, nes vairavo neblaivus. Gėrė daug dienų namuose alkoholį, nes buvo emociškai sužlugdytas dėl draugės mirties. Įvykio dieną taip pat vartojo alkoholį, tai alų ir degtinę. Sėdo į automobilį, kuris buvo prie namų ir važiavo iki (duomenys neskelbtini) ežerėlio pasiimti draugų. Važiavo kartu su draugais, kurie buvo šalia, kad neprisidarytų nesąmonių. Su girtumo nustatymu sutinka. Vairavo savo automobilį, kurį buvo pirkęs pats, tik pagal pirkimo sutartį priklausė mirusiai jo draugei. Už automobilį mokėjo pats 400 eurų, bet mano, kad jo vertė didesnė. Praeityje yra teistas ne kartą už vairavimą neblaiviam. Turi įsiskolinimų, išieškojimus iš antstolių.

Kaltinamajam M. S. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

II. Byloje surinkti įrodymai

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 7 d. Alytaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulė R. K. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl M. S. vairavimo kelių transporto priemonės esant neblaiviam (b. l. 1-3).

Iš Alytaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. K. tarnybinio pranešimo, matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 7 d. patruliuojant Alytaus mieste kartu su vyriausiuoju patruliu D. Z., šaukiniu „A1707“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslios vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo sankryžoje prie šviesoforo su įjungtu avariniu signalu. Kolegai nuėjus pasiteirauti ar nereikalinga jokia pagalba nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nepasakė savo jokių asmens duomenų. Įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus buvo patikrintas jo girtumas. Pirmuoju pūtimu 2025 m. rugpjūčio 7 d. 14:29 val. alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2.74 promilių girtumas. 2025 m. rugpjūčio 7 d. 14:49 val. antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2.91 promilių girtumas („Drager 7510 Nr. ARPK-0084“, sertifikato patikros Nr. 2266732). Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Užplombuotas plombomis 136719-136724 Vairuotojas buvo stipriai neblaivus, agresyvus, atsisakė pasakyti savo asmens tapatybės duomenis. Patikrinus per GPA pagal automobilio valstybinius numerius buvo nustatyta, kad automobilis priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini), todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne to žmogaus vardu. Sukėlus įtarimų, kad tai gali būti ne tas pats asmuo, buvo bandoma susisiekti su kartu automobilyje buvusiais keleiviu G. P. nurodytu telefono numeriu. Vairuotojas buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu minėtas asmuo buvo išlindęs per balkoną, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Paprašius pasakyti savo duomenis bei atidaryti buto duris, kad būtų nustatyta jo tapatybė, šis buto durų dar kurį laiką nedarė, nevykdė reikalavimo atidaryti buto duris. Pasakius, kad jeigu buto durys bus neatidarytos, bus iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri buto duris išlauš, asmuo pagaliau buto duris atidarė. Nustatyta, kad automobilį v/n (duomenys neskelbtini), vairavo M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo sulaikytas, pristatytas į Alytaus apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Pristačius asmenį į Alytaus apskrities VPK tuo pačiu alkotesteriu (Drager 7510 Nr. ARPK-0084", sertifikato patikros Nr. 2266732) jam nustatytas 2.40 promilės girtumas. Įvykis filmuotas Body kameromis (b. l. 7-8).

Iš Alytaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus tarnybinio pranešimo dėl automobilio savininko, matyti, jog įvykio dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 7 d. pareigūnai GPA pagalba pagal automobilio „(duomenys neskelbtini)", valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobilis priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini). Apklausos metu įtariamasis M. S. nurodė, kad automobilį pirko šių metų liepos mėnesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra jo vardu, tačiau dar iki šiol dėl automobilio registracijos nebuvo nuvykęs į Regitrą, nes neturėjo tam laiko. Susisiekus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su L. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), šis paaiškino, kad 2025 m. liepos 29 d. šis nuvyko į Prienus ir susitiko su M. S. bei tiesiog tarpusavyje susitarimo būdu pasikeitė automobiliais, be jokių sutarčių. L. L. paaiškino, kad šis pasiėmė „(duomenys neskelbtini)" automobilį, kuris priklausė M. S. draugei, tačiau jos tikslių duomenų nežino, o M. S. pasiėmė L. L. priklausantį „(duomenys neskelbtini)" automobilį (b. l. 12).

Iš Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus tarnybinio pranešimo dėl informacijos, matyti, jog įtariamasis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos metu nurodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos mėn. pirko iš asmens, gyvenančio Kaune, tačiau jo tikslių duomenų negalėjo nurodyti ir, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jo draugės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir sutartį galimai turi namuose. Apklausos metu M. S. nurodė, kad prieš kelias dienas jo draugė R.K. nusižudė. Patikrinus VRIS naršyklėje informaciją, matyti, kad R. K. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Apklausos metu buvo paprašyta, kad M. S. 2025 m. rugpjūčio 11 d. pristatytų į Alytaus AVPK automobilio „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nurodytą dieną asmuo į policijos komisariatą neatvyko. Buvo bandyta susisiekti tel.nr. (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo į skambučius neatsakė bei neperskambino (b. l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Apžiūros objektas, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi sankryžoje, dešinėje juostoje, kuri skirta sukti į dešinę. Automobilis stovi priekiu į sankryžos vidurį, automobilis neužrakintas. Automobilio salone vyrauja netvarka: automobilio salone gausu žvyro, mėtosi plastikiniai buteliai, matosi išimtas CD grotuvas. Automobilio bagažinėje yra guminiai kilimėliai aplipę žvyru, matosi elektros laidai, baltas maišas. Ant automobilio akivaizdžių apgadinimų nematome. Ant kuro bako dangtelio matosi baltos spalvos lipdukas, taip pat ant bagažinės dangčio baltos spalvos lipdukas. Po apžiūros automobilis nugabentas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) ir užplombuotas plombomis Nr. 136719 – Nr. 136724. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelis paimtas ir saugomas kartu su automobiliu. Automobilio VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, matome vaizdo stebėjimo kameras filmuojančias sankryžą. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių nepastebėjome (b. l. 16-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta, liudytoja R. B. parodė, kad jai liudytojo teisės ir pareigos yra išaiškintos. Automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi maždaug 2022 m. vasarą. Tais pačiais metais išsilaikiusi vairuotojo pažymėjimą, ji šiuo automobiliu naudojosi. Tačiau 2023 m. birželio mėn. ji išvyko į užsienį pagal Mainų programa, nusprendė studijuoti užsienyje, todėl sugalvojo, kad jai automobilis nereikalingas, paliko jį savo tėvams, kad jie parduotų. Jos motinos draugas surado pirkėją 2023 m. rugpjūčio 3 d. automobilį pardavė už 350 eurų. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi išsaugojus, nes mama kraustėsi į kitą gyvenamąją vietą ir jis pradingo. Ji būdama užsienyje, pardavus automobilį, iš karto, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d. internetu prisiregistravo prie Regitros duomenų bazės, automobilį išregistravo, įvesdama naujo savininko duomenis. Prie apklausos pateikė išimtą iš Regitros duomenų bazės perleidimo deklaraciją, kurioje yra nurodyti automobilio savininko duomenys, t. y. A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 49-52).

Iš 2025 m. rugpjūčio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atlikus tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 Nr. ARPK-0084, patikros sertifikato Nr. 2266732 pirmuoju tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 7 d. 14 val. 29 min. nustatytas 2,74 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 7 d. 14 val. 49 min. nustatyta 2,91 promilių girtumas (b. l. 33-34).

VšĮ „Emprikis" pažymoje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)" variklio darbinis tūris 1796 cm(3), 2002-2008 gamybos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2060,00 eurų (b. l. 41).

VĮ Regitros pažymoje nurodoma, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso valdytojui-savininkui R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-45).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys tarnybiniai pranėšimai, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina M. S. kaltę. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra kai 2025 m. rugpjūčio 7 d. 14 val. 20 min. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais M. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis M. S. padarė dvi atskiras baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių vieną (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. S. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau devintą kartą ir šeštą kartą jis teisiamas už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė dar turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, įvertinus tai, jog baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis pripažintas recidyvistu ir tai laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 100 – 115). M. S. yra dirbantis, nevedęs, tačiau jo paties teigimu, su drauge turi (duomenys neskelbtini) kūdikį, ankstesnėje šeimoje turintis du mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir padeda išlaikyti finansiškai. Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 8). Šioje byloje M. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo M. S. asmenybę, kuris yra linkęs daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, tai, kad kaltinamasis jau šeštą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, o dabartinę veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytas su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmės rūšis – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – terminuotą laisvės atėmimą, kadangi tik tokios bausmės rūšis visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmė dydis nustatomas už šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, kaltinamojo teistumų kiekis, jo pakartotinis nusikalstamų veikų darymas, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio kaltinamojo nusikalstamo elgesio dalis dėl ko teismas vertina, jog jokia prasme nėra pagrindo atidėti jo atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymą

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kardomosios priemonės panaikinimo

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Teismas, įvertinęs M. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes (tyčia vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti (kai tokia teisė jam yra atimta) sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti 7 metams.

Nusikaltimą M. S. padarė vairuodamas transporto priemone – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė kaltinamasis, šį automobilį jis pirko, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė jo draugė, kuri yra mirusi, tačiau šiuo automobiliu naudojosi jis. Iš VšĮ Regitra pažymos matyti, kad šis automobilis registruotas R. B. vardu (b. l. 42-45). Pastaroji automobilį pardavė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio naudotoju tapo kaltinamasis.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas savo žinioje esančią ir naudojamą kelių transporto priemonę. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininko naudojamas konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. S. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jo naudojamą, registruotą R. B. vardu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta 2025 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 129,17 Eur (1 t., b. l. 132 – 134). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju. Tačiau BPK straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas ir būtinas nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant areštu ar laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju kai gynėjas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje kaltinamasis, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, dirba, tačiau duomenų apie turimą turtą nėra, turi nesumokėtų administracinių nuobaudų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo laisvė yra suvaržyta, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, visiškai sudedant, subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 7 (septynis) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant faktiškai jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą transporto priemonių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Daiva Mazur