Dėl teisės normų, reglamentuojančių besikreipiančių į teismą asmenų materialinį teisinį suinteresuotumą ir pareigą įrodyti subjektinės teisės pažeidimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-370-248/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01671-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.4.4; 2.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės,,Altarė“ ir uždarosios akcinės bendrovės,,Matikada“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei,,Egvilta“, uždarajai akcinei bendrovei,,Altarė“, uždarajai akcinei bendrovei,,Matikada“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, E. V., A. Č., Latvijos Respublikos bendrovė „SIA UniCredit Leasing“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „V24“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių besikreipiančių į teismą asmenų materialinį teisinį suinteresuotumą ir pareigą įrodyti subjektinės teisės pažeidimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ ieškiniu prašė Vilniaus apygardos teismo: 1) panaikinti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas Nr. 13/16911, registro Nr. 44/844019, adresas Žvalgų g. 7 ir Žvalgų g. 5, Vilnius; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija) 2013 m. birželio 20 d. pažymą Nr. PASS-00-130620-00436 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytą 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleistas pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Žvalgų g. 7; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytą 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleistas pastatas–komercinis pastatas Vilniuje, Žvalgų g. 5.

3. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorė, turinti 1 984 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atsakovės BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ įgaliotas asmuo ir atsakovė UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis BUAB „Egvilta“ pardavė UAB „Altarė“ pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą bei pastatą – komercinį pastatą, esančius Vilniuje, Žvalgų g. 7 ir 5. Šie pardavimo sandorio dalyku buvę nekilnojamieji daiktai buvo suformuoti pagal 2013 m. birželio 11 d. atliktus kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė teigė, kad jokių statinių žemės sklypuose Vilniuje, Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7, realiai nėra, nes žemės sklype Žvalgų g. 5 tik išbetonuoti keli stulpai, žemės sklype Žvalgų g. 7 yra armatūros. Tokie objektai tiek pagal savo savybes, tiek pagal nekilnojamojo turto objektų formavimą reglamentuojančius teisės aktus negalėjo būti formuojami kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, todėl UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtos ginčo statinių kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/16911 naikintinos kaip neteisėtos. Ginčo statiniai nuo pat statybų pradžios buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – dalis, o statybos leidime buvo nurodyta vieno daugiabučio gyvenamojo namo statyba adresu Žvalgų g. 7, Vilnius. Ieškovės teigimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neteisėtai atsakovės UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtų kadastrinių bylų pagrindu 2013 m. birželio 20 d. išdavė pažymą Nr. PASS-00-130620-00436, kuria patvirtino, kad statiniai statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Ginčo turto perleidimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jų dalyką turi sudaryti nekilnojamasis daiktas, kuris būtų suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir realiai egzistuotų. Jei nekilnojamasis daiktas suformuotas pažeidžiant įstatymus, reiškia, jog nėra sandorio objekto ir kaip to pasekmė – sandorio dalyko, taigi sandoris yra niekinis ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tvirtino, kad šie ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jais faktiškai perleista teisė naudotis valstybine žeme, kuri pagal įstatymą negali būti perleidžiama tokiu būdu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė faktines aplinkybes: ginčo objektų duomenys – nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Žvalgų 7, unikalus Nr. 4400-2463-4260, pažymėjimas plane 5A9/b, baigtumas 1 proc.; nebaigtas statyti komercinis pastatas Vilniuje, Žvalgų g. 5, unikalus Nr. 4400-2463-4272, pažymėjimas plane 4H1/b, baigtumas 3 proc. Abu pastatai yra viename žemės sklype Vilniuje, Trinapolio g. 3. Be tiriamų pastatų tame pačiame sklype yra dar vienas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1539-6424, pažymėjimas plane 3A9/b, baigtumas 2017 m. gruodžio 18 d. buvo 35 proc. Šie trys pastatai buvo statomi pagal vieną suderintą techninį projektą „Kompleksas – „3868-JD Daugiabutis gyvenamasis namas Žvalgų g. 7. Nauja statyba. Ypatingas statinys“, kurį 2007 m. parengė ir suderino UAB,,Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir 2007 m. lapkričio 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/1260/07-1365.

6. Sklype Vilniuje, Trinapolio g. 3, pastatai buvo statomi ir kadastriniai matavimai buvo atliekami skirtingu laiku. Dviejų pastatų – daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Žvalgų 7, ir komercinio pastato Vilniuje, Žvalgų g. 5, kadastrinių matavimų bylos suformuotos 2013 m. birželio 11 d. UAB „Matikada“, kuri kartu patikslino ir daugiabučio namo Vilniuje, Trinapolio g. 3, kadastrinių matavimų bylą. 2013 m. birželio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos Nr. PASS-00-130620-00436 „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“ pagrindu daugiabučiai namai Trinapolio g. 3 ir Žvalgų g. 7, bei komercinis pastatas Žvalgų g. 5 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1058-823/20165 įtraukė ieškovę į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą. Hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 2017 m. spalio 11 d. ieškovė, kurios finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka, perėmė BUAB „Egvilta“ turtą – nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą Vilniuje, Trinapolio g. 3. Ieškovei perėmus daugiabutį bei įgijus nuosavybės teisę į jį, teismo patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka (įkeitimu), bendrovės bankroto byloje buvo patenkintas ir ieškovė, kaip kreditorė, kurios reikalavimai užtikrinti hipoteka (įkeitimu), buvo išbraukta iš bendrovės kreditorių sąrašo. 2018 m. kovo 29 d. ieškovė ir UAB,,V24“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK-2643, kurios pagrindu UAB,,V24“ buvo perleista nuosavybės teisė į daugiabutį pastatą. Ieškovė nebeturi teisinio materialinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi nei kaip bendrovės kreditorė, nei kaip daugiabučio savininkė ir kadastrinių matavimų bylų sudarymas, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai bei bankrutavusios UAB,,Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nepažeidžia jos teisių.

8. Teismas nesirėmė teismo eksperto Sigito Mitkaus 2017 m. gruodžio 21 d. teismo ekspertizės akto Nr. 17-33 išvada, jog žemės sklypo dalyse, plane pažymėtose plane „B“ ir „C“, esančių konstrukcijų parametrų nepakanka tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastrinius matavimus ir nustatyti pastatų kadastro duomenis, būtinus formuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pastatus). Ekspertas S. Mitkus neturi matininko kvalifikacijos. Be to, ekspertizė neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 216 straipsnio 1 dalies reikalavimo aprašyti tyrimus, kurių pagrindu padaroma išvada. Ekspertas S. Mitkus nevertino faktinių vietoje esančių konstrukcijų parametrų, apsiribojo tik teisės normų citavimu, todėl jo ekspertizės išvada nemotyvuota.

9. Teismo kaip patikimas įrodymas įvertintas specialių žinių turinčių asmenų 2018 m. balandžio mėn. surašytas vertinimo aktas „Objekto adresu: Statomi pastatai, sklype Trinapolio g. 3, Vilnius“. Vertinimą atliko MB Statybos ekspertizių centro ekspertas D. K., kuriam suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis, jis yra teismo ekspertas.

10. Vertinimo akte nurodyta, kad kadastrinius matavimus galima atlikti ir nebaigtiems statiniams, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę. Nagrinėjamu atveju galima nustatyti įrengtų pastato pamatų (polių ir rostverkų) užimamą žemės plotą (pastatų užstatymo plotą) bei apskaičiuoti jų vertę. Vadinasi, yra tenkinamas kadastriniams matavimas atlikti keliamas reikalavimas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektas yra statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo; nebaigtas statyti statinys gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektas. Nagrinėjamu atveju įrengti pamatai ir rostverkai ir yra dalis nebaigto statyti pastato.

11. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktą nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus.

12. Vertinimo akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo Vilniuje, Trinapolio g. 3, dalyse, pažymėtose „B“ ir „C“, esančios statybinės konstrukcijos yra laikytinos pastato pamatais, todėl nustatytas faktinis šių pastatų baigtumas: daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Žvalgų g. 7, yra 4,3 proc., o komercinio pastato Vilniuje, Žvalgų g. 5, – 6,32 proc.

13. Komercinio pastato ir daugiabučio namo kadastriniai duomenys, nurodyti šių daiktų kadastrinių matavimų bylose, buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, prieš tai atlikus patikrinimą (patikrą), todėl toks kadastro tvarkytojo sprendimas patvirtina, kad ginčijamos komercinio pastato ir daugiabučio namo kadastrinių matavimų bylos atitiko teisės aktų reikalavimus.

14. Ieškinio reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymą Nr. PASS-00-130620-00436 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto yra administracinio teisinio pobūdžio, o kiti ieškinio reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

15. Ieškovė teigė, kad apie ginčijamą pažymą jai tapo žinoma 2015 m rugpjūčio mėnesį, bet jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą pateikta nėra. Ieškovei finansiniai reikalavimai perleisti 2015 m. balandžio 20 d., todėl jau nuo šios datos ji privalėjo domėtis su jos įgytomis teisėmis susijusių dokumentų turiniu ir esant reikalui pasinaudoti teise juos skųsti.

16. Vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtinto Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka inspekcija 2013 m. vasario 20 d. išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-00-130620-00436. Pagal minėto tvarkos aprašo 11 punktą inspekcija pažymos galėtų neišduoti: nustačiusi, kad statinys statomas savavališkai, tame tarpe jei statybos darbai buvo vykdomi pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui; nustačiusi, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka statinio statybą leidžiančio dokumento ar statinio (patalpos) kadastro duomenų bylos duomenų. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad bent viena iš šių priežasčių ginčo atveju egzistavo, todėl laikytina, kad pažyma išduota teisėtai.

17. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ ir trečiojo asmens UAB „V24“ bei prie jų prisidėjusios atsakovės BUAB „Egvilta“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti: teismas sprendė panaikinti Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis Vilniaus m. Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymos Nr. PASS-00-130620-00436 „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto“ dalį (1, 2 punktus) dėl statinių Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7; pripažinti negaliojančia be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2013 m. spalio 3 d. BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ dėl pastato – komercinio pastato Vilniaus m., Žvalgų g. 5, pirkimo ir pardavimo; taikyti restituciją – priteisti iš UAB „Altarė“ bankrutavusiai UAB „Egvilta“ pripažintos negaliojančia sutarties dalyku įvardytą pastatą – komercinį pastatą Žvalgų g. 5, o UAB „Altarė“ (j. a. k. 303067473) priteisti iš BUAB „Egvilta“ 86 886 Eur; pripažinti negaliojančia be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2013 m. spalio 3 d., BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ dėl pastato – daugiabučio gyvenamojo namo Žvalgų g. 7, pirkimo ir pardavimo; taikyti restituciją – priteisti iš UAB „Altarė“ bankrutavusiai UAB „Egvilta“ pripažintos negaliojančia sutarties dalyku įvardytą pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą Žvalgų g. 7, o UAB „Altarė“ priteisti iš BUAB „Egvilta“ 144 810 Eur.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė nėra ginčo sandorių šalis, tačiau savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti sandorius ir savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog pardavusi trečiajam asmeniui UAB „V24“ pastatą Vilniuje, Trinapolio g. 3, pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo perduoti pirkėjai turėtas teises į pastatui eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypo nuomą, bet dėl kitų statinių (kaip savarankiškų turto objektų) tame žemės sklype suformavimo ginčijamų kadastrinių matavimų pagrindu, taip pat dėl ginčo pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, šio įsipareigojimo pirkėjai negali tinkamai įvykdyti. Tokiu būdu šalių ginčo išsprendimas gali modifikuoti ieškovės teises ir pareigas daikto pirkėjai UAB „V24“. Tokio pobūdžio ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas, įvertinus ir sandorių ginčijimo šioje byloje teisinius pagrindus, teisėjų kolegijos vertinimu, išlieka pakankamas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Ir po įkeisto BUAB „Egvilta“ turto realizavimo (perėmimo ir vėliau įvykusio perleidimo) ieškovė išliko BUAB „Egvilta“ kreditorė – jos nepatenkintų finansinių reikalavimų suma siekia 102 606,51 Eur.

20. Dėl kadastrinių matavimų teisėtumo – matininko kvalifikacijos neturėjimas nepaneigia pateiktų ekspertizės išvadų, kaip patikimesnio įrodymo, reikšmės. Nei teismo ekspertui S. Mitkui suformuluotos užduotys, nei šio eksperto atliktos ekspertizės turinys bei išvados neteikia pagrindo spręsti apie neišvengiamą poreikį turėti matininko kvalifikaciją. Esminis teismo paskirtos ekspertizės tikslas buvo identifikuoti ginčo sklype esančias statybines konstrukcijas, jų visumą bei pateikti išvadą, ar faktiškai esančių konstrukcijų visumos parametrai sudaro sąlygas pagal teisės aktų nustatytą tvarką atlikti kadastrinius matavimus.

21. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas, vykdydamas teismo nutartyje suformuluotą užduotį, ištyrė ir įvertino ginčo objekto projekto dokumentus, statybų objekte pats apžiūrėjo esamas konstrukcijas, jas identifikavo, aprašė bei įvertino. Vykdydamas užduotį atsakyti, ar pagal faktiškai esamą padėtį buvo įmanoma atlikti kadastrinius matavimus, ekspertas pateikė išsamų norminių teisės reikalavimų sąrašą, išplaukiantį iš ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, išsamų įvertinimą, kodėl faktiškai esančių statybinių konstrukcijų padėtis neleido atlikti kadastrinių matavimų, bei suformulavo atitinkamas išvadas dėl sąlygų (faktinių parametrų) atlikti kadastrinius matavimus nebuvimo.

22. Eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog ginčo objektuose esančių statybinių konstrukcijų – dalies pamatų – pagal jų įrengimo mastą nepakako, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastriniai matavimai. Ieškovės poziciją, kad neegzistavo sąlygos (nebuvo būtinųjų parametrų) atlikti kadastrinius matavimus ir jų pagrindu formuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, patvirtina didesnę įrodomąją reikšmę turintys, objektyvesni ir patikimesni įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymas, Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai vertinti priimti aktai bei teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės išvados.

23. Kadangi nebuvo galima atlikti ginčijamų kadastrinių matavimų siekiant statybos objekte suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pastatus), netenka aktualumo aiškinimasis aplinkybių, ar pagal byloje esančią statybos objekto projekto techninius bei statybą leidžiančius dokumentus, žemės sklype Vilniuje, Žvalgų g. 7, turėjo būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis kaip vienas turtinis objektas, susidedantis iš kelių antžeminių korpusų, ar tie pastatai galėjo būti statomi kaip atskiri turtiniai objektai. Tai sudaro pagrindą pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis dėl objektų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7.

24. Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymos „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto“ – panaikinus Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, naikintina ir pažymos dalis dėl objektų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 (pažymos 1, 2 punktai).

25. Dėl ginčijamų turto perleidimo sandorių negaliojimo – pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra su žemės sklypu susiję daiktai, kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Konstrukcijų faktinė padėtis (šioje statybų proceso stadijoje) nesudarė sąlygų (nebuvo būtinųjų parametrų) atlikti jų (kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų) kadastrinių matavimų ir tų matavimų pagrindu suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus, būtinus jų duomenims į turto kadastrą įtraukti, o vėliau atlikti atskirų nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją. Tai lemia teisinę išvadą, kad ginčijamų turto perleidimo sandorių objektas buvo kaip nekilnojamasis turtas faktiškai neegzistavę objektai.

26. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas: nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, to daikto vieta atitinkamame žemės sklype ar jo vieta kitame daikte (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tokia sutartis negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01NDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-540/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-540/2009">3K-7-540/2009</a>).

27. Byloje nustatyta, kad neįmanoma įvykdyti ginčijamų be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, nes nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų panaikinimas lemia, kad jie (nekilnojamojo turto objektai) fiziškai neegzistavo ir nebuvo galimybių įgyvendinti su šiais daiktais, kaip nekilnojamojo turto objektais, susijusių teisių, t. y. konstatuojamas daikto fizinis neįmanomumas. Todėl ginčijami turto perleidimo sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.396, 6.398 straipsniai). Nustačius, kad ginčijami turto perleidimo sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teisinis vertinimas, ar egzistuoja fakultatyvus jų negaliojimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) pagrindas, netenka aktualumo.

28. Pagal CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja (1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (2 dalis).

29. Atsakovė BUAB „Egvilta“ 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovei UAB „Altarė“ už 144 810 Eur pardavė pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą Žvalgų g. 7, o už 86 886 Eur pardavė pastatą – komercinį pastatą Žvalgų g. 5. Už ginčo objektus pirkėja sumokėjo pardavėjai sutartyse nurodytas kainas, perleidimo sutarčių objektai yra atsakovės UAB „Altarė“ žinioje. Teismas taikė dvišalę restituciją – iš atsakovės UAB „Altarė“ atsakovei BUAB „Egvilta“ priteisė pripažintų negaliojančiomis sutarčių dalyku įvardytus pastatus, o atsakovei UAB „Altarė“ iš atsakovės BUAB „Egvilta“ – pagal sutartis sumokėtas sumas (kainas).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Altarė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. UAB „Altarė“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai – daugiabutis namas ir komercinis pastatas – yra įkeisti V. D. (2014 m. rugsėjo 3 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120140070051). Apeliaciniam teismui nusprendus panaikinti daugiabučio namo ir komercinio pastato kadastrinių matavimų bylas bei registraciją Nekilnojamojo turto registre ir taikyti restituciją, buvo pažeistos hipotekos turėtojo V. D. teisės, nes buvo nuspręsta dėl jo turtinių teisių jam nežinant ir nedalyvaujant.

30.2. Apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ turi teisinį suinteresuotumą byloje ir gali reikšti ieškinį; ieškovė neįrodinėjo, o apeliacinis teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė, kokiu būdu bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ interesai buvo pažeisti pirkimo–pardavimo sutartimis. Teismo argumentas, kad ginčo išsprendimas gali modifikuoti ieškovės „Inti Kinnisvara OU“ teises ir pareigas daikto pirkėjai UAB „V24“ laikytinas formaliu, nes pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimas ar negaliojimas niekaip nesusijęs su UAB „V24“ teise naudotis įsigytu daugiabučiu namu Trinapolio g. 3. „Inti Kinnisvara OU“ įgijo nuosavybės teisę į daugiabutį namą Trinapolio g. 3 ir perleido ją susijusiam asmeniui UAB „V24“. Nei bendrovė „Inti Kinnisvara OU“, nei UAB „V24“ negalėjo tikėtis sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį, nes UAB „V24“ priklauso tik vienas iš statinių, esančių žemės sklype. Priešingai negu nurodė apeliacinis teismas, nei kadastrinių matavimų bylų suformavimas (parengimas), nei pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas neturėjo įtakos nei bendrovės „Inti Kinnisvara OU“, nei UAB „V24“ teisėms sudaryti žemės sklypo dalies, skirtos daugiabučiui namui Trinapolio g. 3 eksploatuoti, nuomos sutartį, nes tokia nuomos sutartis (sutarties pakeitimas) buvo sudaryta 2019 m. vasario 14 d., UAB „V24“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pasirašius susitarimą pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-42-(14.49.57.).

30.3. Bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ vis dar yra BUAB „Egvilta“ kreditorė su 102 606,51 Eur dydžio trečios eilės reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Šiems tikslams įgyvendinti yra naudojami įvairūs teisiniai instrumentai, kuriais kreditoriai siekia išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą ir patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-326/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-326/2007">3K-7-326/2007</a>; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2011">3K-3-488/2011</a>). Taigi, bankrutavusios įmonės kreditorius turi teisinį ir ekonominį suinteresuotumą įmonės bankroto bylos baigtimi – gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, kurio patenkinimas bankroto byloje yra pripažįstamas vieninteliu teisėtu bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus interesu.

30.4. Patenkinus bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ ieškinį bus sukurtos neigiamos turtinės teisinės pasekmės BUAB „Egvilta“ ir jos kreditoriams. BUAB „Egvilta“ turės prievolę grąžinti 231 696 Eur UAB „Altarė“, todėl sumažės lėšų, kurias būtų galima paskirstyti BUAB „Egvilta“ kreditoriams, įskaitant bendrovę „Inti Kinnisvara OU“. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ neturėjo teisėto ir pagrįsto materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes ieškinio patenkinimas bendrovei „Inti Kinnisvara OU“ negali sukurti teigiamų teisinių pasekmių. Bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ neturi teisėto, pagrįsto ir galiojančio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl to ieškinys turėjo būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

30.5. Apeliacinis teismas nepagrįstai priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi išimtinai S. Mitkaus ekspertizės aktu kaip pagrindiniu įrodymu, nes iš ekspertui suformuluotų klausimų ir jo pateiktų atsakymų akivaizdu, kad ekspertas S. Mitkus, neturėdamas tinkamos matininko kvalifikacijos, pateikė išvadas, kuriose pasisakė dėl teisės taikymo, o ne dėl savo turimų specialiųjų žinių panaudojimo konkrečiu atveju. Jis negalėjo pateikti atsakymo į teisinio pobūdžio klausimą, ar konstrukcijų parametrų pakanka teisės aktų nustatyta tvarka atskirai formuojamiems pastatų kadastriniams matavimams atlikti.

30.6. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima (ir privaloma) tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgyLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-382-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-382-219/2018">e3K-3-382-219/2018</a>). S. Mitkaus ekspertizės akte nebuvo nurodyti faktiniai daugiabučio namo ir komercinio pastato (šių nebaigtų statinių pamatų) parametrai (techniniai duomenys), kurių nustatymas galėjo sudaryti sąlygas išvadoms dėl to, ar galėjo būti atlikti daugiabučio namo ir komercinio pastato kadastriniai matavimai, pateikti.

30.7. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis yra suteikiama tik matininkui, kuriuo yra laikomas fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Teismo ekspertas S. Mitkus yra ne matininkas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą, ar kadastrinių matavimų ekspertas, o statybų srities ekspertas, todėl nustatęs, jog teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvados išeina už jo specialių žinių ribų, apeliacinis teismas negalėjo išskirtinės reikšmės, turinčios esminę įtaką priimant sprendimą, suteikti šio teismo eksperto pateiktos ekspertizės išvadoms.

30.8. Į nagrinėjamą bylą buvo pateiktas vertinimo aktas, kurį parengė teismo ekspertas dr. D. K. bei matininkė A. U., ir kuriame buvo pateikta kompleksinė išvada, atsakant į 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi suformuluotus klausimus, bei pateiktos priešingos teismo eksperto S. Mitkaus pateiktoms išvados antru ir trečiu klausimais. Taip pat į bylą buvo pateikti objektyvūs duomenys apie tai, kokio baigtumo statiniai (nebaigtas statinys (pamatai)) buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre 2012–2018 metais (šis baigtumo procentas svyravo nuo 1 iki 10 proc.). Apeliacinis teismas kritiškai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nurodė, kad jais vadovautis nėra pagrindo, nes jie galimai yra subjektyvūs, tačiau nenurodė konkrečių argumentų, dėl ko nesirėmė šiais įrodymais.

31. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Matikada“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; kt.).

31.2. Tam, kad ieškinys būtų patenkintas, bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ turėjo procesinę pareigą įrodyti savo teisių pažeidimą, bet to neįrodė. Pirkimo–pardavimo sutartimi bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ nuosavybės teisę į pastatą perleido UAB „V24“. Nuomos sutartis dėl žemės sklypo buvo sudaryta su UAB „V24“, todėl nei bendrovė „Inti Kinnisvara OU“, nei UAB „V24“ neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes joms aktualūs klausimai dėl žemės nuomos sutarties sudarymo jau buvo išspręsti. Bendrovė „Inti Kinnisvara OU“, perimdama turtą ir gaudama visišką savo finansinio reikalavimo, užtikrinto turto hipoteka (įkeitimu), patenkinimą, įgyvendino savo kaip hipotekos kreditorės teises, o pasibaigus hipotekai, išnyko bet koks bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ kaip hipotekos kreditorės suinteresuotumas BUAB „Egvilta“ bankroto bylos baigtimi. Dėl teismo ekspertizės išvadų – eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). S. Mitkaus ekspertizės aktas, jame nurodyta tyrimo eiga bei pateiktų išvadų pagrindimas ir motyvavimas patvirtina, kad S. Mitkus neaprašė atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo suformuluotos išvados, nevertino statybos objekte faktiškai esančių konstrukcijų parametrų, o apsiribojo tik teisės normų citavimu.

31.3. Teisė nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, grindžiamus faktiniais duomenimis, o ne teisės aktų reikalavimų aiškinimu, suteikiama tik matininkui, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo ekspertas S. Mitkus nėra matininkas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo remtis šio eksperto išvadomis.

32. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovų UAB „Matikada“ ir UAB „Altarė“ kasacinių skundų trečiasis asmuo E. V. prašo kasacinius skundus tenkinti.

33. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Matikada“ ir UAB „Altarė“ kasacinius skundus ieškovė bendrovė „Inti Kinnisvara OU“ ir trečiasis asmuo UAB „V24“ prašo kasacinius skundus atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta:

33.1. Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčo dalyku – nuo 2007 iki 2013 metų pastatai Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 kartu su pastatu Trinapolio g. 3 BUAB „Egvilta“ buvo laikomi vienu pastatu (taip, kaip suprojektuota techniniame projekte ir kaip išduotas statybos leidimas), šis ir buvo pardavinėjamas kaip vienas objektas. Jiems kokybiškai bei pagal paskirtį eksploatuoti priskirtas vienas atitinkamo 0,8970 ha ploto žemės sklypas. Nepakeitus statinio techninio projekto, negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, juolab – nesukūrus nekilnojamųjų daiktų iki tokio baigtumo lygio, kuris yra pakankamas daiktui suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, buvo suformuoti du nauji nekilnojamieji daiktai, atitinkamai 1 proc. ir 3 proc. baigtumo lygio, į juos įregistruotos BUAB „Egvilta“ nuosavybės teisės, o tokius daiktus perleidus, naujoji įgijėja UAB „Altarė“ įgijo teisę nuomotis atitinkamas žemės sklypo dalis, nors tokią teisę būtų galėjusi įgyti tik tuo atveju, jei ginčo statiniai, atitinkamai 1 proc. ir 3 proc. baigtumo lygio, būtų buvę pastatyti pagal suderintą techninį projektą, išduotą statybos leidimą ir tokio baigtumo lygio būtų pakakę daiktams suformuoti pagal teisės aktus. Pagal BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytas nebaigtų pastatų pirkimo–pardavimo sutartis jokios teisės į valstybinį žemės sklypą (ar jo dalis) aptariamos nebuvo. Prie UAB „Altarė“ įsigytų nebaigtų pastatų tik vėliau buvo priskirtos ir 99 metams išnuomotos naujai suformuotos valstybinės žemės sklypo dalys. Atsakovėms UAB „Altarė“ ir BUAB „Egvilta“ sudarius ginčijamus sandorius, buvo realizuotas didelės vertės turtas – teisė užstatyti valstybinę žemę Vilniaus mieste su visomis komunikacijomis ir infrastruktūra, tačiau įkaito turėtoja ieškovė iš tokių sandorių nieko negavo, nors visas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas. Pardavus naujai suformuotus pastatus įkeisto žemės sklypo nuomos plotas buvo sumažintas daugiau kaip per pusę – nuo 0,8970 ha iki 0,3723 ha dydžio nuomos teisės. Po hipoteka įkeisto pastato perdavimo 2017 metais ieškovė apskritai negavo jokios teisės į žemės sklypo nuomą, nes iškart po pastato Trinapolio g. 3 įgijimo ši teisė buvo panaikinta. Tuo tarpu atsakovė UAB „Altarė“, kuri įgijo 1 ir 3 proc. baigtumo pastatus, valstybinės žemės nuomos teisę įgijo naujų valstybinės žemės nuomos sutarčių 99 metams pagrindu. Šią situaciją nulėmė 2013 m. padaryti pažeidimai formuojant neegzistuojančius statinius ir tai parodo, kokią žalą ieškovei ir trečiajam asmeniui yra padarę neteisėti atsakovių veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šio ginčo išsprendimas gali modifikuoti ieškovės teises ir pareigas daikto pirkėjai UAB „V24“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11290-960/2018 taikos sutartis tarp UAB „V24“ ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo patvirtinta, nustatant, kad nuomos teisiniai santykiai dėl žemės sklypo 0,3723 ha ploto dalies tęsiasi.

33.2. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „V24“ ir šiuo metu yra suinteresuoti statinio likimu, nes nuo to priklausys žemės sklypo naudojimosi teisių įgyvendinimas ir apimtis. Pradiniam hipotekos turėtojui buvo įkeistas visas žemės sklypas, o po pastatų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 suformavimo išskirtos atskiros žemės sklypo dalys sukėlė ir tebesukelia teisinius padarinius žemės sklypo statusui. Be to, ieškovė tebėra BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorė. ĮBĮ suteikia kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas, įvairias teises, tarp jų – ginčyti įmonės sudarytus sandorius (21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

33.3. Dėl teismo ekspertizės išvadų įrodomosios reikšmės – pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi skirdamas ekspertizę, nurodė, kad ekspertui matininko kvalifikacija nėra būtina. Esminis teismo paskirtos ekspertizės tikslas buvo identifikuoti žemės sklype esančias statybines konstrukcijas, jų visumą bei pateikti išvadą, ar faktiškai esančių konstrukcijų visumos parametrai sudaro sąlygas pagal teisės aktų nustatytą tvarką atlikti kadastrinius matavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko, kad nei ekspertui suformuluotos užduotys, nei atliktos ekspertizės turinys bei išvados neteikia pagrindo spręsti apie neišvengiamą poreikį turėti matininko kvalifikaciją. Jei pirmosios instancijos teismui būtų kilusių pagrįstų abejonių dėl ekspertizės akto turinio, teismas būtų turėjęs skirti pakartotinę ekspertizę, bet tokia ekspertizė nebuvo skirta.

33.4. Dėl vertinimo akto įrodomosios reikšmės – šis įrodymas, priešingai nei nešališko eksperto parengta ekspertizės išvada, nėra įrodymas, kuriam gali būti taikomi didesni patikimumo ir objektyvumo kriterijai, nes jis yra gautas ne teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu. Atsakovė UAB „Altarė“ pati užsakė parengti vertinimo aktą po to, kai pagal jos prašymą pirmosios instancijos teismas skyrė teismo ekspertizę ir buvo gautos iš esmės nepalankios atsakovei teismo eksperto išvados.

33.5. Kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2010">3K-3-453/2010</a>; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2008">3K-3-575/2008</a>, kt.). Atsakovės UAB „Altarė“ pateikta vertinimo ataskaita gali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas tik kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ne kaip besąlygiškai paneigianti byloje esančius kitus rašytinius įrodymus.

33.6. Dėl statybų dokumentų – statybų dokumentai (techninis projektas, statybos leidimas ir kt.) bei kiti įrodymai patvirtina, jog pastatai Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 negalėjo būti formuojami kaip atskiri turtiniai vienetai (atskiri pastatai), kadangi nuo pat statybų pradžios jie buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo - dalys ir jų atskyrimas buvo negalimas.

33.7. Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad matininkė A. Č., atlikdama pastatų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2, 32.2.7 ir 32.2.10 papunkčių bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu, 128, 130, 131, 133 ir 134 punktų reikalavimus. Tarnyba nustatė du esminius pažeidimus – kadastrinių matavimų atlikimo metu nepakako duomenų, kad kadastriniai matavimai faktiškai galėtų būti atlikti; kadastriniai matavimai buvo atlikti ir atskiri statiniai buvo suformuoti nesivadovaujant techniniu projektu ir statybos leidimu. Dėl padarytų pažeidimų tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1P-203-(1.3.) buvo panaikintas matininkei A. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1134 galiojimas. Todėl UAB „Matikada“ matininkė A. Č. negalėjo apskaičiuoti pastatų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 užstatyto ploto, ploto bruto ir tūrio.

33.8. Dėl kadastro duomenų nustatymo teisinio reglamentavimo – kadastrinių matavimų esmė ta, kad fiksuojama tai, kas yra, o ne kas bus ar kas yra suprojektuota (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Taisyklių, galiojusių ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu, 4 punktas). Atliekami tik esamų, bet ne būsimų, nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai. Kadangi ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių objektai buvo realiai neegzistuojantys pastatai, dėl to tokios sutartys turi esminį trūkumą – jos neturi sutarties dalyko (CK 4.2 straipsnio 1, 2 dalys, 6.396 straipsnis). Teismų praktikoje nurodyta, kad sandoris dėl tokio daikto pirkimo ir pardavimo yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.396, 6.398 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2012">3K-3-6/2012</a>).

33.9. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 14 d. išdavė statybos leidimą statytojai UAB „Egvilta“ ir tokiu būdu patvirtino vieno daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą Nr. 3868-JD. Nepaisant vieno statybos leidimo statyti vieną gyvenamosios paskirties pastatą, pagal matininkų padarytas tris atskiras nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas buvo suformuotas ir įregistruotas visiškai atskiras komercinis pastatas Žvalgų g. 5, nors tokių savarankiškų statinių statyba pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo teisinį režimą negalima – tokiems veiksmams (nekalbant apie naujo statybos projekto rengimą) būtina pakeisti žemės naudojimo būdą, įtvirtinant galimybę sklype statyti ir komercinės paskirties statinius (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punktas).

33.10. Dėl į bylą neįtrauktų asmenų – V. D. nuo 2013 m. iki 2019 m. buvo UAB „Altarė“ direktorius – vienasmenis valdymo organas. V. D., būdamas UAB „Altarė“ vadovas, pirko ginčo pastatus Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 ir pats sudarė šių objektų pirkimo–pardavimo sutartis. Prasidėjus nagrinėjamam ginčui dėl šių objektų suformavimo ir perleidimo teisėtumo V. D. pats pasirašė teikiamus procesinius dokumentus, o vėliau – ir teisinių paslaugų teikimo sutartis dėl teisinių paslaugų UAB „Altarė“ teikimo šiame ginče. V. D., atstovaudamas UAB „Altarė“, naudojosi keleto profesionalių teisininkų paslaugomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. D. apie bylą dėl ginčo pastatų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 žinojo nuo pat jos iškėlimo momento ir visą jos nagrinėjimo laiką, jis žinojo ir apie galimas šios civilinės bylos pasekmes tiek jo atstovaujamai UAB „Altarė“, kurios hipotekos kreditorius jis yra, tiek jam pačiam. V. D. žinojo, kokie klausimai sprendžiami šioje byloje, bet pats nusprendė joje nedalyvauti.

34. Atsiliepimu į atsakovių UAB „Matikada“ ir UAB „Altarė“ kasacinius skundus atsakovė BUAB „Egvilta“ prašo kasacinius skundus atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime, nekartojant ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepime į kasacinį skundą jau išdėstytų argumentų, papildomai nurodyta:

34.1. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta statinio sąvoka, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis, tiek baigtas, tiek nebaigtas statyti statinys turi atitikti bendruosius statinio požymius, įtvirtintus Statybos įstatymo 2 straipsnyje, kartu ir nekilnojamajam daiktui keliamus reikalavimus, nurodytus CK 1.98 ir 4.2 straipsniuose. Byloje statybų dokumentai ir kiti įrodymai patvirtina, jog pastatai negalėjo būti formuojami kaip atskiri turtiniai vienetai, kadangi nuo pat statybų pradžios jie buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – dalis.

34.2. Pakankamą objekto sąsają su žeme, suteikiančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>). Ginčo sutartimis perleisti pastatai negali būti kadastro objektai, t. y. žemės sklypuose Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 esanti armatūra ir stulpai pagal faktinę būklę negali būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais, kadangi neįmanoma nustatyti būtinų jų parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastrą pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

34.3. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į kadastrą būtinų nustatyti elementų – statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai). Būtent tokią išvadą – kad vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į kadastrą būtinų elementų yra statinio parametrai, aiškindamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146- 345-08). Kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų Nr. 13/16911 duomenų, pastato Žvalgų g. 7 baigtumas yra 1 proc. ir iš esmės jokie statybos darbai jame nėra atlikti, pastato Žvalgų g. 5 baigtumas yra 3 proc. ir yra pastatytos tik kelios atskiros statybinės konstrukcijos (stulpai). Todėl UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtos pastato kadastrinių matavimų bylos yra neteisėtos.

34.4. Šioje byloje teismo eksperto S. Mitkaus kandidatūrą pasiūlė atsakovė UAB „Altarė“, niekas nušalinimų šiam ekspertui nereiškė, tokių nušalinimo pagrindų ir nebuvo. Ir tik po atsakovei UAB „Altarė“ nepalankių teismo eksperto išvadų gavimo, atsakovė dar kartą kreipėsi į savo pasirinktus specialistus dėl naujų, tik šįkart jai palankių išvadų gavimo ir šias išvadas gavo, tačiau jos yra neparemtos byloje esančiais įrodymais, yra gana vienpusiškos ir šališkos, prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui dėl pastatų kadastro duomenų surinkimo ir pastatų formavimo, tiek ir byloje esantiems statybos normatyviniams techniniams dokumentams, visų pirma statinio techninio projekto sprendiniams ir statybos leidimui, pagal kuriuos suprojektuotas ir statomas vienas pastatas (o ne trys pastatai). Dėl to pirmiau nurodytos išvados nėra įrodymas, paneigiantis teismo ekspertizės išvados duomenis.

35. Atsiliepimu į atsakovių UAB „Matikada“ ir UAB „Altarė“ kasacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, prašo dėl kasacinių skundų pagrįstumo spręsti vadovaujantis šiame atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis. Atsiliepime, be pirmiau išdėstytų atsiliepimuose į kasacinį skundą pateiktų argumentų, nurodyta:

35.1. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. birželio 7 d. įsakymu panaikino UAB „Matikada“ matininkės A. Č., kuri 2013 m. birželio 11 d. atliko statinių Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 kadastrinius matavimus, 2010 m. vasario 5 d. išduoto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, nes vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis statinių kadastrinių matavimų atlikimą, bei įvertinus aplinkybę, kad 2013 m. lapkričio 6 d. atliktų statinių Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 kadastrinių matavimų metu nebuvo galimybės nustatyti nė vieno iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.2.4.2 papunktyje nurodytų pastatų parametrų, taip pat nebuvo galimybės nustatyti pastatų sienų statybos produktų, buvo konstatuota, kad minėtų statinių kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti.

35.2. Statinių Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti, o dėl kitų ieškovės reiškiamų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama pagal savo kompetencijos ribas, pasisakyti negali, nes veikia neperžengdama jai suteiktų įgaliojimų ribų (lot. intra vires).

35.3. Jei būtų paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas, būtų konstatuota, kad valstybinės žemės sklype Vilniuje, Trinapolio g. 3, neegzistuoja trys savarankiški statiniai, kuriems eksploatuoti pagal paskirtį yra reikalingas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinėje žemės tarnyboje būtų sprendžiama dėl teismo sprendimo įtakos susiklosčiusiems valstybinės žemės sklypo Vilniuje, Trinapolio g. 3, nuomos teisiniams santykiams.

36. Atsiliepimu į atsakovių UAB „Matikada“ ir UAB „Altarė“ kasacinius skundus atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinius skundus spręsti atsižvelgiant į nurodytus motyvus, įvertinant, kad nėra nustatyta inspekcijos neteisėtų veiksmų ir atsakomybės už juos sąlygų, nepriteisti iš inspekcijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepime, be pirmiau išdėstytų atsiliepimuose į kasacinį skundą pateiktų argumentų, nurodyta:

36.1. Byloje nenustatyta, kad inspekcija, išduodama pažymą, netinkamai atliko jai teisės aktų nurodytus veiksmus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė aplinkybės, o teismai nenustatė, kad administracinio akto priėmimo metu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys imperatyviųjų teisės normų pažeidimą.

36.2. Inspekcija palaiko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išsakytus argumentus ir pateiktus atsiliepimus, kad pažymos išdavimą lemia pateikti dokumentai, kuriuos patikrinus ir nenustačius esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pažyma buvo išduota pagal inspekcijos 2011 m. liepos 21 d. įsakymu,,Dėl pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašo nustatytą tvarką (11 punktas). Inspekcija pažymos galėjo neišduoti nustačiusi, kad statinys statomas savavališkai, taip pat jei statybos darbai buvo vykdomi pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui, taip pat nustačiusi, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka statinio statybą leidžiančio dokumento ar statinio (patalpos) kadastro duomenų bylos duomenų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinio pobūdžio prašymų

37. Prieš teismo posėdį gautas atsakovės UAB „Altarė“ prašymas bylą nagrinėti išplėstinėje septynių teisėjų kolegijoje. Pagal CPK 357 straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.

38. Paprastai byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba plenarinei sesijai, jei yra būtinybė apibendrinti ir suvienodinti teisminę praktiką aktualiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba pakeisti ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl tam tikrų teisės normų taikymo ir aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Tais atvejais, kai byla perduota nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, teisė spręsti, ar iškilęs teisės aiškinimo ir taikymo klausimas yra sudėtingas ir toks sudėtingumas yra pakankamas pagrindas perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, visų pirma priklauso bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos diskrecijai.

39. Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra tokio sudėtingumo teisės aiškinimo ar taikymo kausimo, poreikio keisti suformuotą teismų praktiką ar kitų aplinkybių, kurie teiktų pagrindą perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, todėl nurodytas prašymas netenkintinas (CPK 357 straipsnio 1 dalis).

40. Atsakovė pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba su daugiabučio namo Trinapolio g. 3 savininke UAB „V24“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 5 d. raštą, kuriuo nustatyta, kad UAB „V24“ neturi teisės vykdyti statybos darbų tam tikrose žemės sklypo dalyse. Atsakovė prašo naujus įrodymus pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalis neleidžia kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Dėl to nauji įrodymai dėl ginčo esmės kasaciniame teisme nepriimami. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsisako tenkinti prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų nevertina.

Dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo ir gintinos teisės

41. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

42. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Taigi įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus.

43. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK

44. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-706/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-706/2013">3K-3-706/2013</a>). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį.

45. Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk2LTM3OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-296-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-296-378/2019">e3K-3-296-378/2019</a>, 35.9 punktas). Taigi teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis.

46. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk2LTM3OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-296-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-296-378/2019">e3K-3-296-378/2019</a>, 35.2 punktas).

47. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-403/2019">e3K-3-297-403/2019</a> 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką.

48. Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas.

49. Ieškovė į teismą kreipėsi kaip hipotekos kreditorė bankroto byloje dėl sandorių, sudarytų vykdant bankroto procedūras (realizuojant buvusį įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą), nuginčijimo. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad kreipimosi į teismą metu egzistavo ieškovės suinteresuotumas savo kaip hipotekos kreditorės teisių gynimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad toks kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto (ĮBĮ 34 straipsnis). Taigi ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl savo kaip hipotekos kreditorės teisių abiejų instancijų teismų pripažinta. Tačiau, kaip nutartyje jau minėta, nagrinėjant ginčą teisme būtina patikrinti, ar ieškovės teisės iš tikrųjų pažeistos ir ar jos gali būti apgintos, pritaikius ieškovės prašomus teisminės gynybos būdus.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslų yra iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą pirmenybė teikiama kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; kt.).

51. Pažymėtina ir tai, kad bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus ĮBĮ normos paveda spręsti kreditorių susirinkimui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-690/2018">e3K-3-142-690/2018</a> 36 punktą; ir kt.).

52. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginti savo interesus, dalyvaudami kreditorių susirinkimuose ir balsuodami juose kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 1 dalis), taip pat skųsdami kreditorių susirinkimo nutarimus teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-690/2018">e3K-3-142-690/2018</a>, 35 punktas).

53. Minėta, ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus. Kreditorių susirinkimas, be kita ko, turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (ĮBĮ 1 dalies 5 punktas).

54. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkime nutarta turtą, dėl kurio pardavimo keliamas ginčas šioje byloje, parduoti, suskaidžius kompleksą į dalis. Su tokiu nutarimu tuometis hipotekos kreditorius „AS UniCredit Bank“ (ieškovė hipoteka užtikrintą reikalavimą įsigijo 2015 m. balandžio 29 d.) sutiko, jo neskundė, savo pritarimą išreiškė ir 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. 031013/21-246. Atskirta turto dalis turto realizuota 2013 m. spalio 3 d., sudarant pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove UAB „Altarė“, šias sutartis ir ginčija ieškovė.

55. Byloje taip pat nustatyta, kad, kreditoriams nesutarus ir neprotingą terminą užsitęsus likusio turto realizavimo procedūrai, turto objektas, parduotinas varžytynėse (kurį ieškovė paėmė, nepardavus jo iš varžytynių), ir pardavimo varžytynėse kaina buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, ši buvo patikrinta instancine apeliacine ir kasacine tvarka.

56. Ieškovei 2017 m. spalio 11 d. paėmus neparduotą iš varžytynių turtą, jos hipoteka užtikrintas reikalavimas buvo patenkintas visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi ji išbraukta iš hipotekos kreditorių sąrašo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad, esant visiškai patenkintiems ieškovės kaip hipotekos kreditorės reikalavimams, ji nebeturi teisinio suinteresuotumo buvusio įkeisto turto likimu, kadangi jos kaip hipotekos kreditorės teisės yra visiškai apgintos.

57. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje sutiko su ieškovės argumentu, kad ši turi teisinį suinteresuotumą sandorių nuginčijimu, nes negali tinkamai įvykdyti įsipareigojimų neparduoto iš varžytynių ir jos perimto pastato pirkėjai (UAB „V24“, susijusių su teisių į žemės sklypą, kuriame yra pastatas, perleidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškimas yra abstraktaus pobūdžio, į bylą nėra pateikta pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su UAB „V24“, ieškovė tiesiogiai nenurodo, kokio savo įsipareigojimo ji negali įvykdyti. Kaip jau nurodyta šios nutarties 55 punkte, turtas, kuris buvo parduodamas varžytynėse, ir jo kaina buvo patvirtinti teismo nutartimi; ieškovės perimto neparduoto iš varžytynių turto sudėtis nurodyta turto perdavimo–priėmimo akte. Šiame akte aptartos ir teisės į žemės sklypą (jo atitinkamą dalį). Todėl ieškovė galėjo pirkėjai UAB „V24“ perleisti tiek teisių, kiek įgijo pati, paimdama iš varžytynių neparduotą turtą. Be to, į bylą pateikti įrodymai, kad su pirkėja UAB „V24“ 2019 m. vasario 14 d. yra sudaryta valstybinės žemės, reikalingos iš ieškovės nusipirktam pastatui eksploatuoti, nuomos sutartis. Paminėtina ir tai, kad interesas, susijęs su teisių į žemės sklypą perleidimu trečiajam asmeniui, kreipimosi teisminės gynybos metu neegzistavo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios ieškovės nurodomos aplinkybės neįrodo jos teisių pažeidimo, kuris būtų apgintas, patenkinus ieškinį.

58. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės teisinį suinteresuotumą taip pat grindė aplinkybe, kad ieškovė ir šiuo metu yra trečios eilės kreditorė bankroto byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas ieškovės 102 606,51 Eur kreditoriaus reikalavimas. Šis reikalavimas nėra užtikrintas hipoteka ir nesusijęs su turėtuoju hipoteka užtikrintu reikalavimu. Ieškovė nepagrindė, kokias jos kaip trečios eilės kreditorės teises pažeidžia ginčijami sandoriai ir kaip tos teisės būtų apgintos, patenkinus ieškinį.

59. Ieškinyje, be kita ko, nurodyta, kad ginčo sandorius pripažinus niekiniais ir pritaikius restituciją jais perleistas turtas (ar jo vertė) turėtų būti grąžintas bankrutuojančiai įmonei ir iš jo turėtų būti tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Tačiau byloje nustatyta, kad už įgytą turtą buvo atsiskaityta, t. y. parduoto turto vertę bankrutuojanti įmonė jau gavo, kaina, už kurią buvo parduotas turtas, neginčijama, todėl neaišku, kaip realiai kreditorių teisės būtų apginamos; priešingai, bankrutuojančiai įmonei atsirastų pareiga (tą savo sprendimu pripažino ir apeliacinės instancijos teismas) grąžinti gautą pinigų sumą atsakovei ir taip sumažėtų visų kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybės. Ieškovės argumentai šiuo aspektu prieštaringi: viena vertus, savo ieškinį ji grindė tuo, kad ginčijamais sandoriais perleistas turtas negali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas, kita vertus, nurodo, pritaikius restituciją ir iš atsakovės bankrutuojančiai įmonei grąžinus ginčijamais sandoriais perleistą turtą iš jo galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

60. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė savo kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikius jos nurodomus teisių gynimo būdus, pagrįsta. Tai, kaip jau buvo nurodyta nutartyje (žr. nutarties 46 punktą), yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

61. Pripažinus, kad ieškovė neturi jos nurodomo teisinio intereso dėl ginčo dalyko, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.

62. Apeliacinės instancijos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas naikintinas, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys netenkinamas, tai bylos baigtis yra atsakovių naudai.

64. Byloje pateikto banko mokėjimo dokumento duomenimis, atsakovė UAB „Altarė“ sumokėjo 2868 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, taip pat turėjo 1210 Eur advokato atstovavimo išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, iš ieškovės atsakovei priteistinas 4078 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

65. Kasacinis teismas turėjo 31,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą.

Grąžinti atsakovei UAB „Altarė“ (j. a. k. 303067473) Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 5 d. rašto kopiją.

Priteisti iš ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ (j. a. k. 11085821) atsakovei UAB „Altarė“ (j. a. k. 303067473) 4078 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis) Eur ir valstybei 31,83 Eur (trisdešimt vieną Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Andžej Maciejevski