Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, šiam netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-238-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02400-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ priešieškinį ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, M. Ž..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, šiam netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovės prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovei R. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumą, ieškovei L. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, ieškovei D. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovės nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ konstatavo, kad UAB „Kardiolita“ teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui M. V. buvo padaryta žala, ir tenkino dalį pareiškėjos R. V. ir jos atstovaujamų dukterų L. V. ir D. V. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiškėjai R. V. 7000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai L. V. – 39 691,66 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai D. V. – 64 246,67 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalą. Ieškovės pažymėjo, kad su Komisijos sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškovėms nustatytais mažesniais, nei prašyta, žalos dydžiais.

4. 2011 m. lapkričio 8 d. pacientui M. V. (duomenys neskelbtini), kuris buvo R. V. sutuoktinis, o L. V. ir D. V. – tėvas, gydytojo urologo konsultacijos ir echoskopijos tyrimo metu buvo nustatyta kairiosios sėklidės varikocelės diagnozė. 2013 m. balandžio 24 d. pacientą M. V. konsultavo UAB „Kardiolita“ klinikų gydytojas urologas M. Ž., jis suformulavo diagnozę – kapšelio veniniai mazgai ir rekomendavo operacinį gydymą – laparoskopinę varikocelektomiją. Pacientas su rekomenduojamu gydymu sutiko, todėl buvo numatyta UAB „Kardiolita“ klinikose atlikti planinę operaciją 2013 m. gegužės 16 d. Tą pačią dieną, išsekus paciento gyvybinėms funkcijoms, 19.15 val. konstatuota paciento mirtis. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad suminė paciento kraujo netektis – apie 4 litrai. Gydytojas urologas M. Ž. pacientui M. V. nekokybiškai (netinkamai) atliko planinę laparoskopinę varikocelektomiją, nes jos metu buvo perdalinta kairioji išorinė klubinė vena, dėl to, išsivysčius ūminiam vidiniam kraujavimui, M. V. mirė.

5. Ieškovės nurodė, kad M. V. per paskutinių dvylikos mėnesių gautų pajamų iš darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo 11 010,82 Lt (3188,95 Eur). M. V. mirties dieną ieškovės turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, t. y. proporcingai jo gautoms pajamoms – po 797,24 Eur (3188,95 Eur / 4 asmenų). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 11-17-11389 ir sprendimu Nr. 11-17-11390 M. V. nepilnametėms dukterims skirtos našlaičių pensijos po 833,59 Lt (241,42 Eur), t. y. suma, kuria mažinama apskaičiuoto M. V. gautų pajamų per mėnesį vidurkio dalis kiekvienai dukteriai. Atitinkamai M. V. nepilnametėms dukterims L. (duomenys neskelbtini) priklauso 65 586,76 Eur (555,82 Eur x 118 mėn.) ir D. (duomenys neskelbtini) – 106 161,62 Eur (555,82 Eur x 191 mėn.) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jų pilnametystės. M. V. (duomenys neskelbtini) senatvės pensijos amžius būtų suėjęs 2045 m. vasario 21 d., todėl nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. R. V. priklauso 303 748,44 Eur (797,24 Eur x 381 mėn.) prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies suma.

6. Ieškovių patirta neturtinė žala yra po 100 000 Eur, ji atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

7. Atsakovė UAB „Kardiolita“ priešieškiniu prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“.

8. Atsakovė nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, nėra, be to, šie klausimai sprendžiami baudžiamojoje byloje.

9. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimais Nr. 11-17-11389 ir Nr. 11-17-11390, atsižvelgiant į mirusiojo pajamas per mėnesį, jau apskaičiuotos našlaičių pensijos (po 241,42 Eur per mėn. kiekvienai dukteriai), jos yra mokamos. Šios sumos visiškai padengia nepilnamečių išlaikymo išlaidas (turtinę žalą). Be to, atsakovei baudžiamojoje byloje jau yra pateiktas civilinis ieškinys dėl šių išmokų, t. y. jei bus pripažinta gydytojo M. Ž. kaltė, būtų tenkinamas ir VSDFV civilinis ieškinys, pareikštas atsakovei ir gydytojui. Be to, papildomos prašomos sumos nėra pagrįstos dar ir dėl to, kad jose nėra įvertintas ir ieškovių paveldėtas turtas; ne visos mirusiojo pajamos būtų skirtos tik dukterims išlaikyti.

10. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turėtų atsižvelgti į kaltės formą. Net ir pripažinus gydytoją kaltu, būtina atsižvelgti į tai, kad nei gydytojas, nei UAB „Kardiolita“ sąmoningai nesiekė padaryti žalos. UAB „Kardiolita“ ir R. V. 2013 m. liepos 12 d. susitarimu sulygta, jog UAB „Kardiolita“, kol nebus teisme išaiškintos visos aplinkybės, nustatyta kaltė, priežastinis ryšys, mokės pareiškėjai po 579,24 Eur (2000 Lt) kas mėnesį. Iš viso UAB „Kardiolita“ jau yra sumokėjusi R. V. 17 377,20 Eur. Sprendžiant turtinės žalos klausimus, ši atsakovės sumokėta suma turėtų būti įvertinta, o priteisiamo žalos atlyginimo dydis atitinkamai sumažintas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ pakeitė padidindamas ieškovėms D. V. ir L. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitą Komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė ieškovėms R. V., D. V. ir L. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 56-110 priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį teismas atmetė.

12. Teismas nurodė, kad M. V. konsultuotas UAB „Kardiolita“ urologo 2013 m. balandžio 24 d. Diagnozė – kapšelio (lot. scrotum) veniniai mazgai, rekomenduotas operacinis gydymas – laparoskopinė varikocelektomija. UAB „Kardiolita“ vidaus ligų gydytojas 2013 m. gegužės 13 d. paciento būklės įvertinime konstatavo, kad priešparodymai operaciniam gydymui nestebimi. Paciento būklę prieš operaciją taip pat įvertino urologas ir anesteziologas reanimatologas. Pacientas M. V. 2013 m. gegužės 16 d. pasirašė sutikimą atlikti chirurginę operaciją. Chirurginės operacijos protokole fiksuota, kad pacientui M. V. 2013 m. gegužės 16 d. 12.30 val. atlikta laparoskopinė varikocelektomija, 17.05 val. atlikta laparotomija. Po pirmos operacijos pacientui pasireiškė komplikacijos – vidinis kraujavimas, kuris ir buvo mirties priežastis, todėl netinkamas planinės (pirmosios) operacijos atlikimas, vertinant pacientui suteiktos gydymo paslaugos aspektu, įrodytas. Be to, netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą pacientui M. V. įrodo specialistų išvados dėl gydymo kokybės ir paciento mirties priežasčių. Visose specialistų išvadose yra konstatuota gydymo klaida. Pateiktos specialistų ir ekspertų išvados yra pakankamos, taikant civilinės bylos įrodinėjimo standartus (didesnės tikimybės), nuspręsti, jog pirmos operacijos metu pacientui M. V. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista išorinė klubinė vena, nors to neturėjo būti pagal teikiamų paslaugų pobūdį. Teismas konstatavo, kad gydymo klaida, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), įrodyta, taip pat yra patvirtintas šios klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

13. Ieškovė R. V. prašo priteisti 30 3784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalį, t. y. 1/2 dalį sutuoktinio gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (mirusiojo senatvės pensijos amžiaus). Šis ieškinio reikalavimas netenkintinas, nes toks negautų pajamų skaičiavimas yra hipotetinis ir kelia didelių teorinių abejonių, įskaitant ir neįvertintą tikimybę, kad ieškovė gali sudaryti naują santuoką. Sutuoktinio teisė į tokią negautų pajamų dalį, kurią nurodo ieškovė, nėra tiesiogiai nustatyta įstatyme ir pripažįstama teismų praktikoje. Pagal CK 6.284 straipsnį teisę į turtinės žalos atlyginimą turi toks sutuoktinis, kuris buvo nedarbingas ir mirusiojo išlaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-686/2015">3K-3-205-686/2015</a> pasisakyta dėl išlaikomo sutuoktinio teisės į negautas pajamas – išlaikymą po sutuoktinio mirties (teismų praktikoje yra pripažįstama sutuoktinio ir kitų mirusiojo neišlaikomų asmenų teisė į neturtinę žalą, nors tai gramatiškai neišplaukia iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies, bet tokių subjektų teisė į turtinės žalos atlyginimą nėra ginama). Ieškovė R. V. sutuoktinio mirties metu buvo darbinga. Aiškinant CK 6.284 straipsnio 1 dalį ieškovės pateikiamu būdu, reikėtų pripažinti, kad sutuoktinis turi teisę į didesnę turtinės žalos atlyginimo dalį nei kiti mirusiojo išlaikytiniai, o bendra atsakovui tenkanti pareiga atlyginti turtinę žalą gali viršyti mirusiojo gautas pajamas (pavyzdžiui, jeigu išlaikytinių buvo 3). Tokio tikslo įstatymų leidėjas neturėjo, formuluodamas paminėtą žalos atlyginimo taisyklę. Dėl gyvybės atėmimo padarytos žalos atlyginimui nėra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, nes visiškai kompensuoti tokios žalos neįmanoma. Atlyginant dėl gyvybės atėmimo padarytą žalą yra remiamasi teisinėmis prezumpcijomis dėl žalos dydžio ir siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiškos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalą asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebūtų neprotinga ir realiai neįvykdoma.

14. Ieškovės ieškiniu prašo padidinti Komisijos L. V. priteistą 39 691,66 Eur turtinės žalos atlyginimą iki 65 586,76 Eur, o D. V. – 64 246,67 Eur turtinės žalos atlyginimą iki 106 161,62 Eur. Komisija 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovių mirusiojo dukterų teisę į turtinę žalą apibrėžė kaip joms tenkančią išlaikymo dalį iki pilnametystės (2311,16 Eur mirusiojo darbo užmokestis / 4 x 118 mėn. (191 mėn.) – paskirtoji našlaičių pensija). Tokio skaičiavimo principo ieškovės neginčija, tačiau vertina, jog mirusiojo darbo užmokesčio bazė turėjo būti nustatoma ne kaip 2311,16 Eur, bet pagal jo gautą darbo užmokesčio vidurkį per paskutinius 12 mėnesių visose darbovietėse (UAB „Telco Consulting Group“, UAB „Gigatelis“, UAB „Eurocom“), t. y. 3188,95 Eur. Tačiau civilinės atsakomybės taikymui nėra nustatyta specialių taisyklių dėl mirusiojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už 12 ar 24 praėjusius mėnesius. Ieškovės įrodinėja realiai negautas pajamas, o įvertinus tai, kad M. V. nedirbo UAB „Eurocom“ nuo 2013 m. kovo mėnesio, tokių pajamų, gautų iš šios darbovietės, tikėtinumas ir realumas nėra pagrįstas.

15. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad turtinė žala turėtų būti mažinama įvertinus ieškovių turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės turi pakankamai turto (įskaitant paveldėtą) ir joms nėra reikalingas išlaikymas. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad turtinė žala gali mažėti, padidinus ieškovėms socialinio draudimo įstaigos paskirtų našlaičių pensijas, nes iš atsakovės priteista konkreti turtinės žalos atlyginimo suma ir ji nebus peržiūrima. Dėl to neatsižvelgiama ir į tai, kad M. V. pajamos galėjo didėti.

16. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingi teismo precedentai. Ieškovės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a> priimtu sprendimu dėl 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepilnametei ieškovei, netekus motinos po planinės operacijos – histeroskopijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>, kurioje nepilnamečiams pacientams dėl sveikatos sužalojimo priteista po 200 000 Lt, o jų tėvams – po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šių bylų aplinkybės nėra tapačios, tačiau į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a> nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį gali būti orientuojamasi.

17. Byloje nustatyta, kad R. V. buvo susituokusi 15 metų, šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai, ieškovė turėjo pagrįstų ateities lūkesčių. Sėkminga sutuoktinio karjera leido šeimai įgyvendinti ne tik kasdienius, būtiniausius, bet ir papildomus poreikius. Ieškovės nepilnametės L. (duomenys neskelbtini) ir D. (duomenys neskelbtini) neteko tėvo, kuris neabejotinai prisidėjo prie jų auklėjimo ir pasaulėžiūros formavimo. Sutuoktinę ir dukteris su M. V. siejo glaudūs artimi ryšiai. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovių patirti dvasiniai išgyvenimai yra realūs, o patirta neturtinė žala pasireiškė kaip netekta galimybė bendrauti, kartu leisti laiką. Sutuoktinio netektis ieškovei R. V. ne tik padarė psichologinę traumą, bet ir sukėlė psichinę ligą (vidutinio sunkumo depresijos epizodas). Ieškovei skirtas medikamentinis gydymas, ji patiria nuolatinę emocijų kaitą, depresiją, nerimą, tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Dėl psichologinės traumos ir psichiatrinio sutrikimo ieškovė R. V. po vaiko priežiūros atostogų negrįžo į ankstesnį darbą, kuris, kaip ji pati teigia, buvo siejamas su po sutuoktinio mirties jai nepriimtinu maloniu bendravimu aptarnaujant banko klientus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio ieškovei R. V., įvertino jos santuokos trukmę, tai, kad ji yra jauna, darbinga. Taip pat teismas pripažino reikšmingomis aplinkybes, jog ieškovei R. V. UAB „Kardiolita“ yra išmokėjusi 17 377,20 Eur kompensaciją, kuri turi būti įskaitoma į neturtinės žalos kompensaciją. Be to, ieškovė R. V. yra gavusi iš gyvybės draudimo bendrovės „Ampplico Life Paptunzir“ 16 010 Eur savanoriško gyvybės draudimo išmoką. Ši išmoka neįskaitytina į neturtinės žalos atlyginimą, bet į šią išmoką atsižvelgtina. Komisijos nustatytas 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei R. V. yra pagrįstas ir tinkamas.

18. Paramos vaikams centro 2015 m. lapkričio 24 d. išvadoje pateikiamos specialistų – psichologų išvados dėl dukterų psichologinės būsenos įvertinimo praėjus dvejiems metams po tėvo mirties, nustatyta, kad ir šiuo metu D. V. psichologinė būsena pasižymi nerimastingumu, kurį lėmė tėvo netektis ankstyvame amžiuje. Staigi tėvo netektis iš esmės pakeitė D. gyvenimą, turėjo didelę įtaką jos ankstyvajai raidai, sutrikdė visavertę emocinę ir socialinę raidą, bazinį saugumą, apsunkino gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi. L. V. stengiasi išlikti stipri ir tvirta, jai sunku atsipalaiduoti ir mėgautis vaikišku gyvenimu. Pasikeitusi šeimos sudėtis ir netikėta tėvo netektis apsunkino L. vaikystę – tiek emocinį, tiek socialinį gyvenimą. Žinia apie tėvo mirtį jai buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimą, išgąstį, pasimetimą, liūdesį. L. neteko jai svarbaus žmogaus, galimybės augti su abiem tėvais, patirti tėvišką rūpestį ir padrąsinimą, kurio labai reikia tokio amžiaus vaikams. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ieškovėms L. V. ir D. V. teismas įvertino vaiko ir tėvo išskirtinį santykį, kuris nepakeičiamas ir nekompensuojamas. Neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas joms padidino iki 30 000 Eur kiekvienai.

19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą – priteisė iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 243 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 069,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atsakovės UAB „Kardiolita“ priešieškinį teisėjų kolegija atmetė.

20. Kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog M. V. diagnozė – kapšelio (scrotum) veniniai mazgai, rekomenduotas operacinis gydymas – laparoskopinė varikocelektomija. UAB „Kardiolita“ savo interneto svetainėje nurodo, jog po varikocelės pašalinimo operacijos komplikacijos tikimybė yra daugiau kaip 10 proc. atvejų, tačiau šios komplikacijos nesibaigia mirtimi. Kolegija sprendė, kad pacientui buvo paskirta atlikti nesudėtinga operacija ir būtent gydytojo atidumo ir rūpestingumo stoka sukėlė neigiamus padarinius, t. y. po pirmos operacijos pacientui pasireiškė komplikacijos – vidinis kraujavimas, jis ir buvo mirties priežastis. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė savo kaltės dėl kilusių pasekmių. Civilinė atsakomybė už žalą dėl gyvybės atėmimo yra taikoma remiantis atsakovės kaltės prezumpcija, o gydytojo M. Ž. keliamos abejonės nepakankamos šiai prezumpcijai paneigti. Atsakovė UAB „Kardiolita“ ir gydytojas M. Ž. iki galo neatskleidė operacijų aplinkybių, t. y. nebuvo sąžiningi vykdant tyrimą, dėl to abejonės negali būti vertinamos jų naudai. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo visapusiškai nesiaiškino kilusių pasekmių priežasčių. Gydymo klaida, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas, įrodyta, taip pat yra patvirtintas šios klaidos ryšys su paciento mirtimi, atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta.

21. Mirusio M. V. šeimą sudarė 4 asmenys; teisę į turtinės žalos atlyginimą turi M. V. nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinė, kaip išlaikytiniai, kuriems priklauso po 1/4 dalį mirusiojo pajamų. Nustatant mirusio M. V. mėnesio pajamas ir žalos atlyginimo dydį reikšmingas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kurį Komisija skaičiavo už 3 mėnesius. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas reglamentuojamas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (anksčiau galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650). Nustatant M. V. vidutinį darbo užmokestį reikia vadovautis nurodytais teisės aktais, jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius. Kitų pajamų M. V. neturėjo. Nustatant M. V. vidutinį darbo užmokestį neįtrauktinas darbo užmokestis UAB „Eurocom“, kadangi M. V. darbo santykiai su UAB „Eurocom“ buvo pasibaigę 2013 m. kovo mėn. ir jo vidutinis darbo užmokestis nustatomas dėl turtinės žalos, susijusios su išlaikymu, atlyginimo.

22. M. V. pajamos UAB „Telco Consulting Group“ buvo 5705,83 Lt per 3 paskutinius mėnesius, UAB „Gigatelis“ – 2282,33 Lt per 3 paskutinius mėnesius. Taigi M. V. per paskutinius 3 mėnesius gautų pajamų iš darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo 7988,16 Lt (2313,53 Eur). Ieškovės turi teisę gauti M. V. išlaikymą proporcingai sutuoktinio ir tėvo gautoms pajamoms – po 578,38 Eur (2313,53 Eur / 4 asmenų). Nepilnamečių dukterų patirta turtinė žala apskaičiuotina atsižvelgiant į M. V. gautas iki mirties vidutines pajamas per mėnesį, t. y. 578,38 Eur (2313,53 Eur / 4 asmenų), sumažinus nurodytomis gaunamomis našlaičių pensijų sumomis (VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimais Nr. 11-17-11389 ir Nr. 11-17-11390 M. V. nepilnametėms dukterims skirtos našlaičių pensijos po 241,42 Eur per mėn.) ir skaičiuojant M. V. nepilnametėms dukterims priklausančias išlaikymo išmokas nuo M. V. mirties, iki joms sukaks pilnametystė. Dėl to atlygintina M. V. nepilnametėms dukterims L. (duomenys neskelbtini) – 39 761,28 Eur (578,38 – 241,42) Eur x 118 mėn.) ir D. (duomenys neskelbtini) – 64 359,36 Eur (578,38 – 241,42) Eur x 191 mėn.) išlaikymo, netekus maitintojo.

23. Komisija 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiškėjai L. V. 39 691,66 Eur turtinę žalą, pareiškėjai D. V. 64 246,67 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į Komisijos sprendimą, atsakovė UAB „Kardiolita“ turi atlyginti ieškovei L. V. 69,62 Eur (39 761,28 Eur – 39 691,66 Eur) turtinę žalą, ieškovei D. V. – 112,69 Eur (64 359,36 Eur – 64 246,67 Eur) turtinę žalą. Teismas pagal įstatymo reikalavimus gali panaikinti neteisėtą ar nepagrįstą Komisijos sprendimą, tačiau neturi kompetencijos priimti sprendimą už Komisiją, t. y. keisti ar kitaip modifikuoti Komisijos sprendimą. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į Komisijos sprendimą sprendė, kad iš atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistina ieškovei L. V. 69,62 Eur, ieškovei D. V. – 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad, apskaičiuojant ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimą, mažinti jai priklausančią 1/4 M. V. vidutinio darbo užmokesčio dalį, t. y. 578,38 Eur sumą, nėra pagrindo. Ieškovė R. V. turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. V. laikotarpis skaičiuotinas nuo M. V. mirties iki pensijos, todėl jai priteistina iš atsakovės UAB „Kardiolita“ 220 362,78 (578,38 x 381) Eur turtinės žalos atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a>), sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovėms L. V. ir D. V. atlygintinos neturtinės žalos dydžio (po 30 000 Eur) yra pagrįstos ir teisingos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai individualizavo neturtinės žalos dydį pagal kiekvienos iš ieškovių L. V. ir D. V. ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius. Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimo už Komisiją, t. y. jį keisti ar kitaip modifikuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir priteistina iš atsakovės ieškovėms L. V. ir D. V. po 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. sumokėtos 17 377,20 Eur kompensacijos pagal šalių 2013 m. liepos 12 d. susitarimą įskaitymo į ieškovei R. V. atlygintinos neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstos. Susitarimo sąlygos patvirtina, kad jo pagrindu sumokėta R. V. suma negali būti įskaityta į jai priklausantį neturtinės žalos atlyginimą.

27. Visų ieškovių individualus ryšys su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriami padariniai iš esmės vienodi. Atsižvelgiant į Komisijos sprendimą iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. priteistinas 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi ištaisė 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – vietoj „Kitą sprendimo dalį atmesti“ nurodė „Kitą ieškinio dalį atmesti“.

29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. sausio 3 d. nutartimi išaiškino 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį, kad jos rezoliucinėje dalyje, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra nurodytos papildomos žalos atlyginimo sumos, atsižvelgiant į paliekamą nepakeistą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ ir jame nurodytą įpareigojimą atsakovei atlyginti ieškovėms sprendime nurodytas konkrečias žalos sumas.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu ieškovės prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių padidinimo, priteisiant iš UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalį, ieškovei L. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, ieškovei D. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims ir pagal civilinės teisės nuostatas nustatoma taikant visiško žalos atlyginimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-684/2015">3K-3-215-684/2015</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, taikytino nagrinėjamoje byloje, nėra. CK 6.284 straipsnio nuostatos ir susijusi teismų praktika, taikytina dėl asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, ir žalos dydžio apskaičiavimo nustatymo: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODgwLTExNS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-880-115/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-880-115/2013">2A-880-115/2013</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1097-516/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzk3LTQ2NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-397-464/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-397-464/2015">2A-397-464/2015</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-686/2015">3K-3-205-686/2015</a>. Prarastą M. V. kasmėnesinių pajamų dalį būtina apskaičiuoti pagal visų 12 kalendorinių mėnesių pajamas, į kurias įeitų visų trijų darbdavių per 12 mėnesių iki mirties (nuo 2012 m. birželio iki 2013 m. gegužės (imtinai)) gautos pajamos, nurodytos UAB „Telco Consulting Group“ 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr. 2013/09-09 (81 292,53 Lt, arba 23 543,94 Eur, suma per 12 mėn.), UAB „Gigatelis“ 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr. 2013/09-09 (27 002,01 Lt, arba 7820,32 Eur, suma per 12 mėn.) ir UAB „Eurocom“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažymoje (23 835,34 Lt, arba 6903,19 Eur, suma per 12 mėn.).

30.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a> nustatyta, kad, vertinant dėl asmens gyvybės atėmimo padarytos turtinės žalos dydį, reikėtų atsižvelgti į visas žuvusio asmens pajamas, ne tik susijusias su darbo santykiais (pvz., jei jis gaudavo dividendų, pajamų iš individualios veiklos ir pan.). Kitoje byloje kasacinis teismas į negautų pajamų sumą skaičiavo ir asmens gautą senatvės pensiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-686/2015">3K-3-205-686/2015</a>). M. V. iš UAB „Eurocom“ 2013 m. vasario mėn. gavo 12 825 Lt (3714,38 Eur) pajamų iš darbinių santykių, kurie apskaityti ir sumokėti mokesčiai „Sodroje“ (2013 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. 4-8-12747), t. y. realiai gautos pajamos. Todėl, netgi taikant Darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punkto reikalavimus (kad ir prieš tai buvusius 3 mėnesius iki įvykio), 2013 m. vasario mėn. UAB „Eurocom“ sumokėtos 12 825 Lt (3714,38 Eur) pajamos turėjo būti įtrauktos į mirusio asmens pajamas ir apskaičiuotos nustatant sutuoktinio gautų pajamų dalį bei nepilnamečių vaikų išlaikymo, netekus maitintojo, dalį atlyginimo. M. V. iš UAB „Eurocom“ realiai per 3 mėn. iki įvykio buvusios vidutinės pajamos sudaro 1238,13 Eur per mėn. (3714,38 Eur / 3 mėn.), šios lėšos nebuvo įtrauktos teismų. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 98 punkte apskaičiuotas ir nurodytas 2313,53 Eur vidurkis per mėn. turi būti didinamas 1238,13 Eur, kas visiškai atitinka (net viršija) ieškinio reikalavimus, nurodytus kasaciniame skunde.

30.3. M. V. per paskutinių dvylikos mėnesių gautų pajamų iš darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo 11 010,82 Lt, arba 3188,95 Eur (po 797,24 Eur (3188,95 Eur / 4 asmenų). Atitinkamai L. V. priklauso 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo, apskaičiuoto taip: 797,24 Eur – 241,42 Eur = 555,82 Eur per mėn., tada 555,82 Eur per mėn. x 118 mėn. (nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jos pilnametystės). D. V. priklauso 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo, apskaičiuoto taip: 797,24 Eur – 241,42 Eur = 555,82 Eur per mėn., tada 555,82 Eur per mėn. x 191 mėn. (nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jos pilnametystės). M. V. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (senatvės pensijos), t. y. 381 mėn.) sutuoktinei R. V. priklauso 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalis, kuri apskaičiuota taip: 797,24 Eur x 381 mėn.= 303 748,44 Eur.

30.4. Teismai nepagrįstai sprendė, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį reikia orientuotis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a> bei 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a> nustatytą neturtinės žalos dydį, nes reikėjo vadovautis konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2010">3K-3-533/2010</a>). Teismai tinkamai neįvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus – dėl atsakovės neteisėtų veiksmų žuvusio asmens artimam asmeniui kilusio psichinės (psichologinės) sveikatos sutrikdymo (ligos), papildomai sukeltos ligos (būklės), jos sunkumo, intensyvumo, tęstinumo ir įtakos gyvenimo kokybei kriterijaus. Teismai, vertindami Paramos vaikams centro 2015 m. lapkričio 24 d. išvadas, nevertino, kad nepilnametės mergaitės psichologinis, emocinis ir vystymosi sutrikimai bei neigiamos pasekmės įžvelgiamos net ir praėjus dvejiems metams nuo tėvo netekties. Nepilnametės mergaitės po atsakovės neteisėtos veikos patyrė psichinio (psichologinio) pobūdžio sveikatos sutrikimus, kurie yra gana sunkūs, ilgalaikiai, turės įtakos nepilnamečių mergaičių psichologinei bei socialinei raidai ir jų gyvenimo kokybei, kas leidžia teigti, jog byloje egzistuoja tinkamai neišaiškintas ir netaikytas reikšmingas neturtinės žalos dydį didinantis kriterijus. Be to, teismai nevertino ieškovei R. V. nustatyto psichikos sutrikimo. Pažymėtina, kad nurodytas kriterijus nebuvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a>, tačiau nepilnamečiui ir taip buvo priteista 30 000 Eur. R. V. iki šios dienos išlieka psichikos sutrikimas, ji yra stebima gydytojo psichiatro ambulatoriškai, tęsiamas rekomenduojamas palaikomasis gydymas medikamentais. Byloje esantys duomenys patvirtina sutuoktinės psichikos ligos sunkumą, tęstinumą ir sunkias neigiamas pasekmes gyvenimo kokybei, taigi ir prašomą 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1. Ieškovės remiasi teismų praktika, kuri šioje byloje netaikytina, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

31.2. Nustatant M. V. vidutinį darbo užmokestį reikia vadovautis nurodytais teisės aktais ir jo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius iki jo mirties (Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650). Be to, visiškas žalos atlyginimo principas reiškia, jog žalą patyręs asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jam nebūtų buvusi padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Todėl negautos pajamos turi būti realiai tikėtinos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o ieškovių prašomos priteisti sumos nuostolių atsiradimo realumo kriterijaus neatitinka.

31.3. M. V. nedirbo UAB „Eurocom“ nuo 2013 m. kovo mėnesio ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jis kada nors vėl ketino toje įmonėje įsidarbinti, todėl skaičiuojant turtinės žalos atlyginimą negali būti įtraukiamos M. V. gautos pajamos UAB „Eurocom“.

31.4. Civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensuoti patirtą žalą, tačiau šioje byloje kompensuojamoji civilinės atsakomybės funkcija pereina į baudimo, kas nesuderinama su civilinės teisės ir civilinės atsakomybės principais. Konstitucinė asmens teisė, užtikrinanti, kad teismas ar kitos valstybės institucijos asmenį vertins lygiai su kitais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), reiškia, kad asmenims, kurių teisinė padėtis vienoda, turi būti taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Teismų sprendimuose nėra paaiškinta, kodėl UAB „Kardiolita“ už M. V. teiktas medicinos paslaugas turėtų atlyginti didesnio dydžio nuostolius, nei iki šiol kada nors teismų praktikoje buvo priteistos iš kitų gydymo įstaigų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokių argumentų, kodėl M. V. sutuoktinei ir jo vaikams padarytos žalos dydis neturėtų būti sumažintas. Taikydami CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismai turtinės žalos atlyginimo dydį mažina ir atsižvelgdami į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342/2010">3K-3-342/2010</a> nustatyta taisyklė, jog svarbu įvertinti tai, kad žalos padaręs asmuo, iš jo priteisus nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą, nebūtų nubaustas, nes tai prieštarautų civilinės atsakomybės paskirčiai.

31.5. Priteisdamas 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimą R. V., apeliacinės instancijos teismas ne tik nesilaikė CK 6.251 straipsnio, bet ir pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, proporcingumo principą, nevertindamas ir nederindamas nustatytos turtinės žalos dydžio pagal teismo sprendimo pasekmes viešajam interesui – medicinos paslaugų prieinamumui. Sveikatos priežiūros įstaigos veiklos riziką įtraukia į gydymo paslaugos savikainą, todėl nepamatuotai didelė žalos dydžio rizika brangina gydymo paslaugas visiems sveikatos priežiūros įstaigos klientams. Teismo priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis mirusiojo sutuoktinei leidžia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes R. V. niekada nebereikės rūpintis darbu, pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus ir uždirbti pajamų bei mokėti valstybei mokesčių.

31.6. Po M. V. mirties UAB „Kardiolita“ jo sutuoktinei ieškovei R. V. sumokėjo 17 377,20 Eur pagal 2013 m. liepos 12 d. susitarimą BRT-13-72, M. V. tėvams – 33 280,82 Eur ir 8320,20 Eur – jo seseriai, 23 457,75 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą. Be to, pagal Komisijos sprendimą UAB „Kardiolita“ turėtų sumokėti ieškovėms: 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą R. V., 46 691,66 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą L. V. ir 71 246,67 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą D. V..

31.7. Teismai neįvertino, kad M. V. sirgo kitomis ligomis, nėra nustatyta, kad tai galėtų būti pagrindas spręsti dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio.

31.8. Apskaičiuojant šeimos pajamas M. V. mirties momentu turi būti atsižvelgiama ir į R. V. pajamas, t. y. gautą vaiko priežiūros išmoką. Neabejotina, kad, būdama jauna ir darbingo amžiaus, turėdama išsilavinimą ir darbo patirtį, R. V. ateityje turėtų įsidarbinti ir vykdyti savo kaip motinos pareigą išlaikyti nepilnametes dukteris, mokėti valstybei mokesčius. Dėl to priteistinos žalos dydis nepilnametėms negali būti didinamas.

31.9. Siekiant užtikrinti, kad artimo asmens netektį patyrę asmenys nepagrįstai nepraturtėtų atsakovės sąskaita, būtina įvertinti ir šeimos narių – vaikų ir sutuoktinės – paveldėto turto dalį. Byloje taip pat liko neįvertintos tikėtinos ieškovės gyvenimo trukmės aplinkybės, galimybės sudaryti naują santuoką, nes ji yra jauna ir sudariusi naują santuoką gali gauti išlaikymą ir iš naujo sutuoktinio.

31.10. M. V. sutuoktinė iš atsakovės jau yra gavusi nekvestionuotiną žalos atlyginimą, o dukterys teismo sprendimu gaus visą joms priklausantį išlaikymą iškart, nelaukiant pilnametystės, nepriteisiant jo periodinėmis išmokomis, todėl į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama vertinant ir patirtos neturtinės žalos dydį.

31.11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį pagal kiekvienos iš ieškovių (dukterų) ryšį su mirusiu M. V. ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino R. V. nustatytą psichikos sutrikimą (ligą), kaip neturtinę žalą lėmusį kriterijų.

31.12. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>).

32. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo, o negrąžinus bylos iš naujo nagrinėti į apeliacinės instancijos teismą – palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Apeliacinės instancijos teismas pagal CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalis skaičiuodamas negautas pajamas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje nurodytos taisyklės, kad negautos pajamos yra skaičiuojamos pagal mirusio asmens vidutinę gyvenimo trukmę, o ne pensinį amžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>). Šios bylos faktinių aplinkybių dalis nėra tokia pat, kaip civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>, nes byloje nagrinėti VSDFV, išmokėjusios išmokas mirusiojo sutuoktinei, regreso reikalavimai į kaltininką (jo civilinės atsakomybės draudiką), o ne tiesiogiai žalą patyrusių asmenų reikalavimai į neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį. Regreso teisės apimtis tiesiogiai priklauso nuo žalą patyrusių asmenų teisių apimties, nes VSDFV, išmokėjusi žalą patyrusiam asmeniui (pavyzdžiui, mirusiojo sutuoktinei) išmoką ir taip įstojusi į pastarosios vietą, regreso tvarka negali išreikalauti iš kaltininko (jo draudiko) daugiau, nei buvo patirta žalos. Atsižvelgiant į CK 6.284 straipsnio nuostatų išaiškinimų kontekstą, kasacinio teismo formuojama praktika dėl negautų pajamų skaičiavimo, remiantis civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>, turėtų būti taikoma ir nagrinėjamu atveju.

32.2. CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalis neatskleidžia negautų pajamų instituto teisinio vertinimo kriterijų ir sąlygų, jų įrodinėjimo taisyklių (CPK 178 straipsnis). Šie aspektai lemia neaiškų negautų pajamų įrodinėjimą bylose dėl maitintojo netekimo, t. y. ar priteisiant negautas pajamas turi būti taikomos bendrosios kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, kurios yra nustatytos kitų kategorijų bylose, ar priteisiant negautas pajamas CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu turi būti nustatytos specialiosios negautų pajamų įrodinėjimo taisyklės. Taigi, kiekvienu atveju nagrinėjant bylą dėl žalos, patirtos netekus maitintojo, atlyginimo priteisimo, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovas įgyja turtą be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Nors teisinis pagrindas – CK 6.284 straipsnis nagrinėjamoje byloje taikytinas, tačiau nepakankamas šios normos išaiškinimas, išplėtojimas, skaičiuojant negautas pajamas, nulemia šios normos praktinį neveikimą arba netinkamą taikymą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC00MDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88-403/2018">3K-3-88-403/2018</a>). Kasacinis teismas, bendrai aiškindamas negautų pajamų institutą civiliniuose teisiniuose santykiuose, nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC00MDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88-403/2018">3K-3-88-403/2018</a>). Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2008">3K-3-322/2008</a>). 2008 m. pakeitus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą, neapmokestinamos yra tik sumos turtinei žalai atlyginti, taip pat teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, bet ne negautos pajamos. Pagal anksčiau galiojusias nuostatas neapmokestinamoms pajamoms buvo priskirtos teismų priteistos sumos žalai atlyginti, neišskiriant negautų pajamų. Kasacinio teismo išaiškinimas dėl negautų pajamų instituto yra priskiriamas teisiniams santykiams, kylantiems iš delikto ir (ar) sutartinių teisinių santykių. CK 6.284 straipsnis – tai specialioji norma CK 6.249 straipsnio atžvilgiu, jos taikymui turėtų būti naudojamos specialiosios negautų pajamų įrodinėjimo taisyklės, kurios šiuo metu nėra suformuluotos, dėl to ir kyla reali grėsmė ieškovui neteisėtai praturtėti atsakovo atžvilgiu. Be to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Kasacinis teismas, apskaičiuodamas negautas pajamas, bylose dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, likusiam gyvam sutuoktiniui taiko vieną formalią taisyklę: mirusiojo sutuoktinio gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) daugina iš statistinės gyvenimo trukmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTItOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-652-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-652-916/2015">3K-3-652-916/2015</a>). Tačiau, vertinant naudojamą formulę, jog kiekvienu atveju imama 1/2 mirusio sutuoktinio pajamų, neatimant mirusiojo patiriamų išlaidų per tam tikrą laikotarpį, kurios kiekvienoje nagrinėjamoje byloje yra skirtingos, teisingumas yra vykdomas tik formaliai. Esant tokiai teisinei spragai kyla reali grėsmė vienam teisinių santykių subjektui praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai, kad žalos atlyginimas subjektui priteisiamas, kai nėra žalos įrodinėjimo specialių taisyklių, bylose dėl CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalių, lemia ne tik nepagrįsto praturtėjimo galimybę, bet ir pažeidžia kitus teisinius gėrius – visuomenės sveikatos apsaugą, kuri yra viešasis interesas.

32.3. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties 101 punktas (nurodyta – teisėjų kolegija sprendė, kad atlygintina M. V. nepilnametėms dukterims L. – 39 761,28 Eur ir D. – 64 359,36 Eur išlaikymo, netekus maitintojo) prieštarauja 105 punktui (nurodyta – priteistina iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo), be to, nėra aiškiai ir tinkamai surašyta rezoliucinė dalis. Pagal teismo suformuluotą nutarties rezoliucinę dalį ieškovei L. V. priteista tik 69,62 Eur, o ieškovei D. V. – 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodo kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atmesti, nors šiuo sprendimu ieškovėms D. V. ir L. V. buvo priteistos 39 691, 66 Eur ir 64 246,67 Eur turtinės žalos atlyginimo sumos. Taigi Vilniaus apygardos teismo sprendimu priteistos ieškovėms sumos „atmestinos“, o tai neatitinka nutarties 101 punkto motyvų. Teismas rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti ieškovėms priteisiamas turtinės žalos atlyginimo sumas: L. V. – 39 761,28 Eur ir D. V. – 64 359,36 Eur, kitaip šios nutarties vykdymas bus neįmanomas ir neaiškus.

33. Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

33.1. Atsakovė kasaciniame skunde dėl negautų pajamų apskaičiavimo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>, tačiau pati kasacinio skundo 18 punkte pripažįsta, kad nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių dalis nėra tokia pati kaip byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>.

33.2. Higienos instituto interneto svetainėje, pasirinkus statistinius rodiklius „Pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai lentelėse ir diagramose“, demografijos duomenų skiltyje „Pagrindiniai gyventojų statistikos rodikliai 1996–2017 m.“ skelbiama, jog vidutinė būsimo gyvenimo trukmė 2013 m. vyrų buvo 68,53 m., o moterų – 79,38 m. Statistiniai duomenys patvirtina, jog kiekvienais metais ilgėja tiek vyrų, tiek moterų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Atlikus matematinius skaičiavimus M. V. vidutinė būsimo gyvenimo trukmė būtų buvusi apie 2048 m. rugpjūčio 21 d. (68 metai su puse), t. y. ilgesnė nei pensinis amžius (2045 m. vasario 21 d.), kuriuo vadovavosi teismai, todėl ji teisinės ir faktinės reikšmės, sprendžiant dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo dydžio, neturi. Be to, šis kriterijus nėra aktualus nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes ieškovių buvo reiškiamas reikalavimas, susijęs su sutuoktinio gautomis nuolatinėmis realiomis pajamomis iš darbo teisinių santykių (trijų darboviečių) iki sutuoktinio pensinio amžiaus. Tačiau atsakovės siūlomas taikyti kriterijus yra ir gali būti tinkamas reiškiant papildomą savarankišką reikalavimą dėl netektų pajamų (nuostolių), apskaičiuojant mirusio sutuoktinio pensinių išmokų (iki vidutinės būsimo gyvenimo trukmės) dydį ir kartu gyvo likusio sutuoktinio – ieškovės netektą pensinių išmokų dalį.

33.3. M. V. gautos pajamos skaičiuotos pagal jo trijų darbdavių pateiktas oficialias pažymas: UAB „Telco Consulting Group“ 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 2013/09-09, UAB „Gigatelis“ 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 2013/09-09 ir UAB „Eurocom“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažymą kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draustumą Nr. 4-8-12747. Šiose pažymose aiškiai yra išskirta: „Priskaičiuotas darbo užmokestis“ (su mokesčiais) ir „Priskaičiuota išmokėti suma“ (darbuotojo gaunamas į rankas darbo užmokestis, jau darbdaviui atskaičius privalomus mokesčius). Teismai, atlikdami visus skaičiavimus, vadovavosi darbuotojui priskaičiuota išmokėti suma, t. y. jau darbdaviui atskaičiavus iš darbo santykių priklausančius mokėti mokesčius. Nurodytomis pažymomis patvirtinama, kad M. V. gavo nuolatines pajamas ir tos pajamos buvo realios, kildinamos iš darbo teisinių santykių.

33.4. Atsakovė kasaciniame skunde dėl pajamų instituto įrodinėjimo taisyklių remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.

33.5. Atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kadangi gyventojų pajamų mokestis nėra automatiškai išskaičiuojamas (juolab darbdavio) iš darbuotojo gauto darbo užmokesčio, kaip tai privalomai atliekama su valstybiniu socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais. Gyventojo pajamų mokestis mokamas nuo gautų pajamų, t. y. gyventojas pirmiau turi tas pajamas realiai gauti, o tada, jei atsiranda mokestinė prievolė pagal pajamas, mokestį sumokėti valstybei. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais susijusių pajamų, t. y. kaip M. V. atveju, arba nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas. Taigi, nagrinėjamai bylai yra aktuali faktinė aplinkybė, kokio dydžio buvo gautos M. V. pajamos, t. y. netektų pajamų dalies, priklausančios ieškovėms, nustatymas ir atsakovės pareiga ieškovėms visą tą dalį atlyginti, o ne tai, ar atsiranda M. V. mokestinė prievolė. Be to, ieškovės reikalavimą reiškė dėl dalies išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo, o ne pajamų, t. y. nėra prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį.

33.6. Atsakovė nurodo, kad iš mirusiojo pajamų turėtų būti išskaičiuojamos išlaidos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Skaičiuojant M. V. gautų pajamų kasmėnesinį vidurkį ir dalį, tenkančią kiekvienai ieškovei, galutinė pajamų vidurkio skaičiavimo gauta 11 010,82 Lt, arba 3188,95 Eur, suma buvo padalyta keturiems šeimos nariams, t. y. pačiam M. V., jo sutuoktinei ir dviem nepilnametėms dukterims (3188,95 Eur / 4 = 797,24 Eur per mėn. kiekvienam šeimos nariui (ieškovėms ir atskirai – mirusiojo dalis). Bylą nagrinėję teismai įvertino šią skaičiavimo aplinkybę ir jai pritarė.

33.7. Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo prašymą Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi išaiškino kasacine tvarka skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad šios nutarties, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, rezoliucinėje dalyje yra nurodytos priteistos papildomos žalos atlyginimo sumos, atsižvelgiant į paliekamą nepakeistą Komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ ir šio sprendimo įpareigojimą UAB „Kardiolita“ atlyginti ieškovėms sprendime nurodytas konkrečias žalos sumas.

33.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2019 m. balandžio 25 d. išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-511/2019">2K-78-511/2019</a>, nepriėmė išteisinamojo nuosprendžio, taigi kasacinio teismo nutartis patvirtina atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo kriterijų

34. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

35. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

36. Nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga kildinama iš CK 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.192 straipsnio. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, kuris nustato sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

37. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111-421/2015">3K-3-111-421/2015</a>; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODItMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-682-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-682-248/2015">3K-3-682-248/2015</a>). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas, gauna panašias pajamas kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalą, negu 1/2 mirusiojo sutuoktinio pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTItOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-652-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-652-916/2015">3K-3-652-916/2015</a>; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODItMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-682-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-682-248/2015">3K-3-682-248/2015</a>). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>).

38. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 53 punktas).

39. Jei asmeniui dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Periodinėmis išmokomis priteista negautų pajamų suma gali būti bet kada ateityje peržiūrėta, kai pasikeičia aplinkybės, turėjusios tiesioginę reikšmę nuostolių atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimui ar jų dydžiui.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant pareikštam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo), o žalos atlyginimą prašoma priteisti vienkartinės išmokos forma, šio materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimą būtų prašoma priteisti periodinėmis išmokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 69 punktas).

41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą priklauso ieškovui, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą. Šią teismo teisę pagrindžia ir teismo vaidmuo žalos dydžio įrodinėjimo procese, atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, ypač įrodinėjimo prasme apsunkintame negautų pajamų priteisimo vienkartine išmoka procese, teismas gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, žalos atlyginimo būdą, jei pripažintų, kad, taikant konkretų žalos atlyginimo mokėjimo būdą, būtų geriau užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas bei užkirstas kelias nepagrįstam ieškovo praturtėjimui. Tokiu atveju teismas turėtų informuoti šalis apie kito, nei reikalauja ieškovas, nuostolių atlyginimo mokėjimo būdo parinkimo būtinybę, užtikrinant CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų šalių procesinių teisių įgyvendinimą (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 70 punktas).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad net ir įvertinus nuostatą, jog civilinėje teisėje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), negali būti naudojamas toks žalos atlyginimo mechanizmas (nustatant žalos atlyginimo būdą ir dydį), kuriuo būtų paneigiami žalą padariusio asmens teisminės gynybos principai (pavyzdžiui, jo teisė įrodinėti, kad nukentėjusysis prarado teisę į išlaikymą, kad gauna išlaikymą iš kito asmens ir pan.). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-598/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-598/2013">3K-3-598/2013</a>; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

43. Teisėjų kolegija nurodo, kad nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį.

44. Minėta, kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Todėl, įvertinus nutarties 43 punkte nurodytas aplinkybes, nagrinėjant asmens ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės; dėl to teisėjų kolegija pasisakys toliau), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

45. Ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 63 punktas).

46. Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atveju, yra svarbu pažymėti, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismui laikant, kad klausimui išspręsti reikalinga specialių žinių turinčio asmens išvada, spręstinas ekspertizės skyrimo klausimas (CPK 212 straipsnio 1 dalis). (mutatis mutandis pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 67 punktas).

47. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad M. V. mirties dieną teisę į žalos atlyginimą turėjo jo sutuoktinė R. V. ir dvi nepilnametės dukterys, kurioms priklauso po 1/4 dalį mirusiojo pajamų. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad turėjo būti minusuotos paties mirusiojo tikėtinos asmeninės išlaidos, kaip nepagrįstą, nes 1/4 dalis M. V. pajamų buvo apskaičiuota kaip jam asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų pajamų dalis. Tokia teismų išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodytą nutarties 37 punkte, t. y. kad apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama 1/2 dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem išlaikytinėms, pajamos dalytinos į keturias dalis. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovei R. V. priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai nesprendė dėl CK 6.288 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės nagrinėjamu atveju, neanalizavo ir nesprendė dėl nutarties 43, 45 punktuose nurodytų kriterijų, kurie galėtų lemti prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar R. V. priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis ar vienkartine išmoka, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, turėjo įvertinti, kuris iš žalos atlyginimo būdų (periodinėmis išmokomis ar visos žalos dydžio vienkartine išmoka) labiau atitinka kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, nepažeidžia ieškovės interesų bei neproporcingai neapsunkina atsakovės finansinės padėties. Tuo atveju, kai iš pateiktų įrodymų negalima būtų daryti pagrįstos, tikėtinos ir teisingos išvados dėl mirusio asmens pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti ilguoju laikotarpiu (sprendžiant dėl vienkartinės išmokos priteisimo), teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio ir kokia forma negautų pajamų atlyginimas ieškovei R. V. būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes.

49. Dėl žalos atlyginimo priteisimo mirusiojo dukterims teisėjų kolegija nurodo, kad nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis ir laikotarpis yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis (CK 3.192, 3.196 straipsniai), todėl nutarties 45 punkte nurodytų aplinkybių nustatymas jų atžvilgiu neaktualus ir netaikytinas.

50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės R. V. reikalavimo priteisti jai turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teisėjų kolegijai pateikus pirmiau šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus, byloje turi būti nustatytos ieškovės R. V. reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo išnagrinėti ir įvertinti svarbios aplinkybės (nutarties 43, 45 punktai). Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo mirusiojo sutuoktinei R. V. priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį, turi patikslinti įrodinėjimo dalyką ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis).

Dėl žalos gyvybės atėmimo atveju atlyginimo apskaičiavimo

51. Ieškovės, nesutikdamos su teismų sprendimu apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį remtis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, (toliau – Aprašas) 6.1 punktu, nurodo, kad M. V. kasmėnesines negautas pajamas būtina apskaičiuoti pagal visų 12 kalendorinių mėnesių pajamas, t. y. į kurias įeitų visų trijų darbdavių per 12 mėnesių iki mirties (nuo 2012 m. birželio iki 2013 m. gegužės (imtinai)) gautos pajamos, taigi ir nurodytos UAB „Eurocom“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažymoje (23 835,34 Lt, arba 6903,19 Eur, suma per 12 mėn.). Teisėjų kolegija tik iš dalies šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.

52. Aprašo 6.1 punkte (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) nustatyta, kad, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas.

53. Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar Aprašo 6.1 punkto (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) pirmojoje, trečiojoje pastraipose pagrįstai nustatytas toks mirusio asmens, inter alia (be kita ko), dirbusio pagal darbo sutartį, pajamų ir atitinkamai jų dalies, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo (CK 6.284 straipsnis), apskaičiavimo būdas, kai šios pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys nurodyti kalendoriniai mėnesiai, pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog taip neatspindimas tokio asmens gautų pajamų dydis ar kad, Vyriausybei pasirinkus kitokį skaičiavimo būdą, visais atvejais (dauguma atvejų) būtų sudarytos prielaidos šių pajamų ir atitinkamai padarytos žalos dydį nustatyti teisingiau. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Konstitucijai ar Civiliniam kodeksui (Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas).

54. Teisėjų kolegija, remdamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, konstatuoja, kad ieškovių kasacinio skundo argumentas, jog turėjo būti skaičiuojamas 12 kalendorinių mėnesių darbo užmokesčio vidurkis, neturi teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai taikė Aprašo 6.1 punktą, apskaičiuodami turtinę žalą, nustatė mirusiojo vidutinį darbo užmokestį, tačiau padarė klaidą taikydami nurodytą teisės normą.

55. Pagal Aprašo 6.1 punkto nuostatą, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, ir esant nustatytai aplinkybei, kad M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Todėl nepagrįsta laikytina teismų išvada, kad skaičiuojamasis laikotarpis šiuo atveju turi būti kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai, ir nepagrįstai, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, teismų neįskaičiuotas UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautas darbo užmokestis.

56. Atsakovė UAB „Kardiolita“ savo kasaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai žalos atlyginimą ieškovei R. V. priteisė iki galimo mirusiojo M. V. pensinio amžiaus, o ne iki pagal statistinius duomenis nustatytos vidutinės gyvenimo trukmės, kaip yra formuojama kasacinio teismo praktika (nutarties 37 punktas).

57. Teisėjų kolegija nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/; skiltis „Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė“), vyrų 2013 m. vidutinė gyvenimo trukmė buvo 68,53 m., t. y. ilgesnis laikotarpis nei vyrų pensinis amžius, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas mirusiojo negautas pajamas už trumpesnį laikotarpį, nei kasaciniame skunde nurodo atsakovė. Be to, ieškovės reiškė šioje byloje reikalavimą priteisti negautas pajamas, apskaičiuotinas pagal M. V. gautas nuolatines realias pajamas iš darbo teisinių santykių iki M. V. pensinio amžiaus. Taigi teismams šioje byloje nebuvo pagrindo remtis gyventojų statistine gyvenimo trukme.

58. Dėl atsakovės kasaciniame skunde keliamo klausimo dėl negautų pajamų apmokestinimo teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 2 dalį, yra išaiškinęs, jog sutuoktinis įgydavo teisę tik į tą žuvusio sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai; žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155-684/2015">3K-3-155-684/2015</a>). Bylos duomenimis, mirusio M. V. gautas darbo užmokestis apskaičiuotas jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Šie duomenys buvo naudojami teismams skaičiuojant mirusiojo vidutinį darbo užmokestį. Taigi atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl neišskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio yra nepagrįsti.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jam grąžinamą bylos dalį apeliacine tvarka iš naujo, turėtų atsižvelgti į nutarties 55 punkte nurodytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klaidą ir, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, apskaičiuoti mirusiojo vidutinį darbo užmokestį ir turtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienai iš ieškovių.

60. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia panaikinti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo mirusiojo dukterims D. V. ir L. V. priteisimo ir šią bylos dalį kartu su bylos dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo mirusiojo sutuoktinei R. V. grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

61. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

62. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies. CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a>, 40, 44 punktai).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a>, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a>).

64. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

65. Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>).

66. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>).

67. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>).

68. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmos operacijos metu pacientui M. V. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista išorinė klubinė vena, nors to neturėjo būti pagal teikiamų paslaugų pobūdį. Gydymo klaida, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), įrodyta, taip pat yra patvirtintas šios klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis).

69. Byloje taip pat nustatyta, kad R. V. su M. V. buvo susituokusi 15 metų, šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai, taigi ieškovė turėjo pagrįstų ateities lūkesčių. Sėkminga sutuoktinio karjera leido šeimai patenkinti ne tik kasdienius, būtiniausius, bet ir papildomus poreikius. Ieškovės L. (duomenys neskelbtini) ir D. (duomenys neskelbtini) neteko tėvo, kuris prisidėjo prie jų auklėjimo ir pasaulėžiūros formavimo. Sutuoktinę ir dukteris su M. V. siejo glaudūs artimi ryšiai.

70. Dėl sutuoktinio mirties ieškovė patyrė psichologinę traumą, susirgo vidutinio sunkumo depresija. Ieškovei skirtas medikamentinis gydymas, ji patiria emocijų kaitą, depresiją, nerimą, tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Dėl psichologinės traumos ir psichinio sutrikimo ieškovė R. V. po vaiko priežiūros atostogų negrįžo į ankstesnį darbą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio ieškovei R. V., įvertino jos santuokos trukmę, tai, kad ji yra jauna, darbinga.

71. Byloje taip pat nustatyta, kad D. V. psichologinė būsena pasižymi nerimastingumu, kuris atsirado dėl tėvo netekties ankstyvame amžiuje. Staigi tėvo netektis turėjo didelę įtaką D. ankstyvajai raidai, sutrikdė visavertę emocinę ir socialinę raidą, bazinį saugumą, apsunkino gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi. L. V. stengiasi išlikti stipri ir tvirta, jai sunku atsipalaiduoti. Pasikeitusi šeimos sudėtis ir netikėta tėvo netektis apsunkino L. tiek emocinį, tiek socialinį funkcionavimą. Žinia apie tėvo mirtį L. buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimą, išgąstį, pasimetimą, liūdesį. L. neteko jai svarbaus žmogaus, galimybės augti su abiem tėvais ir patirti tėvišką rūpestį bei padrąsinimą, kurio labai reikia tokio amžiaus vaikams.

72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, vadovavosi konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: santuokos trukme, ieškovių santykiu su mirusiuoju, jų ryšių pobūdžiu, kokybe ir intensyvumu, nuoširdumu ir pastovumu, giminystės laipsniu, pasekmėmis ieškovių savijautai, psichologiniais padariniais. Taigi pagrindo konstatuoti, kad teismai neindividualizavo neturtinės žalos dydžio pagal kiekvieno iš ieškovių ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovių individualus ryšys su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriami padariniai apytikriai panašūs, todėl sprendžia, kad sprendimas visoms ieškovėms priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Šią išvadą kaip vienas iš neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų pagrindžia ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a>).

73. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Teisėjų kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad teismo nutarties rezoliucinė dalis turėtų būti išdėstyta aiškiai ir tiksliai nurodant visas priteistinas sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Kasaciniam teismui nusprendus, kad naikintina dalis apeliacinės instancijos teismo nutarties ir bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 15,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. pažyma).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 220 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 69,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Gediminas Sagatys