R. D. pagal ANK 264 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-33-891/2025

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00042-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.19.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Arūno Budrio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovės advokatės Dalios Stakvilevičiūtės (toliau – ir pareiškėja) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1685-2024 R. D. pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį paskirta 90 Eur dydžio bauda. R. D. pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad UAB „AV“ 2024 m. vasario 28 d. 10 val. jai priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus, kurių metu visame sklypui priklausančiame paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plote buvo sunaikinta žolinė augalijos danga, padarytos provėžos, atlikti kasinėjimo darbai, važinėta su technika. Vykdant darbus buvo pažeistas 974 kv. m paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas. Taip organizuodamas statybos darbus UAB „AV“ direktorius R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 100 straipsnio 3 dalį (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo redakcija).

2. Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovės advokatės D. Stakvilevičiūtės apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovės advokatės D. Stakvilevičiūtės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir R. D. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

5.2. Šis teismas, padarydamas išvadas, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žemės sklypas yra Palangos mieste ir jam galioja Palangos miesto valdybos sprendimu nustatyta pakrantės apsaugos juosta – priešgaisrinių ir visų kitų vandens telkinių, esančių miesto teritorijoje, pakrantės apsaugos juosta 5 m“, „Palangos miesto valdybos sprendimas yra norminis teisės aktas, priimtas įstatymo pagrindu ir užtikrinantis įstatymo vykdymą, šis sprendimas yra galiojantis, nėra panaikintas“, pažeidė materialiosios teisės normas.

5.3. Teismo minimame Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. 334 „Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo“ (toliau – ir Palangos miesto valdybos sprendimas) įtvirtinta teisės norma nėra nurodyta administracinio nusižengimo protokole kaip R. D. pažeista teisės norma. Taigi, apygardos teismas pakeitė teisės normą, kurios pažeidimu R. D. buvo kaltinamas, o tai, tikrinant Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, negali būti daroma.

5.4. Be to, nurodytos teismo išvados prieštarauja galiojančioms ir ginčui aktualioms materialiosios teisės normoms. Iki 2020 m. sausio 1 d. specialiąsias žemės naudojimo sąlygas reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Nuo 2020 m. sausio 1 d. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimas buvo pakeistas ir nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 pripažintas netekusiu galios. Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. 334 „Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo“, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo apygardos teismas, yra priimtas ne SŽNSĮ pagrindu, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kuris, kaip minėta, nuo 2020 m. sausio 1 d. nebegalioja. Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymo redakcija) patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

5.5. Pagal nuo 2024 m. sausio 31 d. įsigaliojusias Tvarkos aprašo nuostatas, prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 2 ha, nustatomas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų dydis sumažėjo nuo 5 m iki 3 m. Nepaisant to, dėl paminėto Palangos miesto valdybos sprendimo netinkamo aiškinimo ir taikymo abu bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad bylai aktualiame žemės sklype esančiam tvenkiniui taikytinas ne Tvarkos apraše, o Palangos miesto valdybos sprendime nustatytas 5 m apsaugos juostos dydis.

5.6. Aktualaus žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašo 8.3 papunkčio žyma apie teritoriją, kurioje taikoma, tačiau NTR neįregistruota, specialioji žemės naudojimo sąlyga 974 kv. m plotui, yra padaryta 2023 m. sausio 1 d. ir apskaičiuota taikant tuo metu Tvarkos apraše nustatytą 5 m pločio apsaugos juostos dydį. Nuo 2024 m. sausio 31 d. pasikeitus Tvarkos aprašo nuostatoms, sumažėjus apsaugos juostos dydžiui nuo 5 m iki 3 m pločio, NTR duomenų bazėje nurodytas teritorijos plotas atitinkamai nebuvo perskaičiuotas ir pakoreguotas. Tai patvirtina, kad Institucijos ir teismų išvados apie R. D. pažeistą augaliją 974 kv. m ploto paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje yra nepagrįstos ir neteisėtos. Byloje buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos materialiosios teisės normos, nustatančios paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį.

5.7. Tvarkos aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydį prie upių, ežerų, tvenkinių, kanalų, nepratekamų dirbtinių vandens telkinių, kurie registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre (toliau – UETK). Pagal viešus UETK duomenis, kurie buvo pateikti Institucijai ir apylinkės teismui, privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype esantis vandens telkinys nėra įregistruotas UETK, todėl tokiam vandens telkiniui negali būti nustatomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir (ar) pakrančių apsaugos juostos. Tačiau apygardos teismas, nepaisydamas Tvarkos aprašo 1 punkto nuostatų, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nusprendė, kad tokie gynybos argumentai „yra visiškai nepagrįsti nei objektyviais bylos medžiagoje esančiais dokumentais, nei nagrinėjamam atvejui aktualiomis ir taikytinomis teisės aktų nuostatomis“.

5.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 2.12 papunkčiu, Aplinkos apsaugos agentūra yra įgaliota patvirtinti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemėlapius ir (ar) schemas, kurių pagrindu laikinos NTR žymos bus atitinkamai pakeistos, įregistruojant konkrečius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų dydžius, arba apskritai žymos bus panaikintos, nustačius, kad sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra taikomos. Pakrančių teritorijų žemėlapis iki šiol neparengtas ir Aplinkos apsaugos agentūros nepatvirtintas, o remiantis Pakrančių teritorijų žemėlapio projektu, aktualiam žemės sklype esančiam vandens telkiniui jokios paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir (ar) pakrančių apsaugos juostos nenustatomos.

5.9. Negana to, apygardos teismo nutarties teiginiai, kad asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn neturi įtakos tai, jog sklypui nustatyta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dalis galimai ateityje gali būti panaikinta, nesuderinami su ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtimi. Asmuo negali būti kaltinamas administracinio nusižengimo padarymu tik todėl, kad nuo SŽNSĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) iki šiol vis dar neparengtas ir nepatvirtintas pakrančių teritorijų žemėlapis (terminas žemėlapiui parengti nustatytas iki 2025 m. gruodžio 31 d.), kurio pagrindu atitinkamai bus keičiamos laikinos NTR žymos apie NTR neįregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jas įregistruojant arba išvis panaikinant. Nagrinėjamu atveju žemės sklype esantis tvenkinys, kaip minėta, nėra registruotas UETK, pakrančių teritorijų žemėlapio projekte nenurodyta jokių šio tvenkinio pakrantės apsaugos juostų, todėl NTR žyma apie žemės sklypui taikytiną 974 kv. m ploto pakrantės apsaugos juostą, Aplinkos apsaugos agentūrai patvirtinus pakrančių teritorijų žemėlapį, pareiškėjos įsitikinimu, bus panaikinta.

5.10. Nors ANK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, nėra pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, kad nesvarbu, kokia apimtimi pažeista pakrančių apsaugos juosta. Įsiteisėjus galutiniam sprendimui šioje byloje, bus konstatuotas galimai pažeisto ploto faktas, kuris turi esminę reikšmę padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti ir kuris civilinio proceso tvarka inicijuotame teisminiame procese dėl žalos atlyginimo priteisimo turės prejudicinę reikšmę ir vėliau negalės būti ginčijamas.

5.11. Taigi, nagrinėjamoje byloje dėl aptartų esminių materialiosios teisės normų pažeidimų buvo neteisingai vertinamas galimai pažeistas pakrančių apsaugos juostos plotas ir nepagrįstai konstatuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas.

5.12. Apygardos teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, skundžiamoje nutartyje neišdėstė teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo, be to, nebuvo aktyvus, nepašalino byloje kilusių abejonių, išvadas padarė, nesiimdamas visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

5.13. R. D.

5.14. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad „<...> nesama jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į 2024 m. birželio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėstomus argumentus visai neatsižvelgė“. Apylinkės teismas priimtoje nutartyje nevertino ir nepasisakė dėl 2024 m. birželio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir šiam teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių, kad NTR nurodytas 974 kv. m plotas yra išsidėstęs abipus tvenkinio, o statybos darbai buvo vykdomi tik sklypo dalyje į vakarus nuo vandens telkinio. 454 kv. m plote (iš NTR nurodyto 974 kv. m ploto), kuris yra už tvenkinio rytinės kranto linijos, jokie statybos, kasinėjimo ar kiti darbai, naudojant statybinę techniką, nebuvo atliekami. Taip pat apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl pakrantės apsaugos juostos netaikymo UETK neįregistruotiems vandens telkiniams.

5.15. Nagrinėjamu atveju susiklostė procesiškai ydinga situacija – R. D. 2024 m. birželio 26 d. rašytinių paaiškinimų argumentai pirmą kartą teismo buvo vertinami tik apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prarado procesinę teisę pasinaudoti visomis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo instancijomis. Taip buvo pažeistas rungimosi principas, taip pat šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų.

5.16. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismui kilo abejonių dėl aplinkybių – vienoje tvenkinio pusėje esamos (nesamos) pakrantės juostos, jos ploto. Nepaisydamas to, teismas nesiėmė aktyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti ir padarė teisiniu reglamentavimu nepagrįstą išvadą, kad ne teisės aktai, o nuotraukomis patvirtintas medžių augimo faktas lemia, jog kitoje tvenkinio pusėje „apskritai nesama jokios pakrantės juostos“. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos remiantis įstatymu – SŽNSĮ ir poįstatyminiu teisės aktu – Tvarkos aprašu, o ne nuotraukomis.

5.17. Institucijos specialistai tik formaliai rėmėsi žemės sklypo NTR išrašo 8.3 papunkčio 2023 m. sausio 1 d. žyma apie teritoriją, kurioje taikoma, tačiau NTR neįregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga 974 kv. m plotui. Nei 2024 m. kovo 27 d. apžiūros akte Nr. TVR-2337, nei 2023 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-2483 nėra nurodyta, koks buvo išmatuotas tvenkinio kranto linijos ilgis, pažeistos juostos plotis, ilgio ir pločio sandauga pagrįstas 974 kv. m plotas, nepateikta matavimus ir skaičiavimus pagrindžiančių brėžinių ar schemų. Taigi, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kuriais remiantis gynybos pagrįstai iškeltos abejonės dėl Institucijos netinkamai apskaičiuoto pažeisto ploto galėtų būti pašalintos arba paneigtos. Apygardos teismas nesiėmė jokių galimų procesinių priemonių tokioms abejonėms bei prieštaravimams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo, kad 974 kv. m ploto pakrantės apsaugos juosta yra išsidėsčiusi tik vienoje tvenkinio pusėje. Be kita ko, apygardos teismas taip pat nevertino viešai prieinamų UETK duomenų, nevertino gynybos pateiktų ištraukų iš UETK, patvirtinančių, kad ginčo tvenkinys nėra UETK objektas.

5.18. Neatlikus išsamaus, visapusiško ir objektyvaus reikšmingų aplinkybių nustatymo ir vertinimo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad buvo pažeistas 974,00 kv. m paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas ar kad apskritai administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeidimas buvo padarytas.

6. Institucijos vyriausioji specialistė, atliekanti vedėjo funkcijas, Reda Turskienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovės advokatės D. Stakvilevičiūtės prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta, tinkamai ištyrus įrodymus ir atsižvelgus į visą byloje pateiktą medžiagą, išsamiai motyvuota, tinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos, nustatytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

6.2. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas, nurodydamas, jog UAB „AV“ žemės sklypui galioja Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 334 „Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo“ priešgaisriniams ir visiems kitiems vandens telkiniams, esantiems Palangos miesto teritorijoje, nustatyta 5 m pakrantės apsaugos juosta, pakeitė teisės normą, kurios pažeidimu buvo kaltintas R. D., ir taip padarė materialiosios teisės pažeidimą.

6.3. ANK 264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Šia norma nustatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, kad buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių vandens apsaugos reikalavimus, nuostatos. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad buvo pažeista SŽNSĮ 100 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus <...>. Paminėtas Palangos miesto valdybos sprendimas yra norminis teisės aktas, priimtas įstatymo pagrindu ir užtikrinantis įstatymo vykdymą, kuris yra galiojantis, nėra panaikintas. UAB „AV“, kurios direktorius yra R. D., žemės sklypas yra Palangos mieste, todėl sutiktina su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad jam galioja Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatyta 5 m pakrantės apsaugos juosta.

6.4. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, susiję su paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos netaikymu UETK neįregistruotiems vandens telkiniams. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Pagal NTR duomenų bazės išrašą, UAB „AV“ sklypui nustatyta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dalis, todėl sutiktina su apygardos teismo išvada, kad tai, jog ateityje ji gali būti panaikinta, šiuo atveju neturi įtakos, sprendžiant R. D. administracinės atsakomybės klausimą. R. D. patrauktas atsakomybėn už tai, kad pažeidė SŽNSĮ 100 straipsnio 3 dalį ir padarė ANK 264 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

6.5. Be to, skirtingai nei nurodo pareiškėja, ANK 264 straipsnio 1 dalies taikymui nėra svarbu, kokia apimtimi pakrančių apsaugos juosta pažeista (ar pažeistas visas plotas, ar tik jo dalis), svarbu tai, kad buvo pažeisti SŽNSĮ 100 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Minėta, kad šio nusižengimo sudėtis yra formalioji, žala (padariniai) nėra šio nusižengimo būtinasis požymis. Aplinkai padaryta žala šiuo atveju yra neaktuali. Žalos faktas, dydis, padarymo aplinkybės ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėjamos (bus įrodinėjamos) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, Institucijai pareiškus civilinį ieškinį.

6.6. Nebuvo nagrinėjamu atveju pažeistos ir ANK 571 straipsnio nuostatos. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai išklausytas tiek raštu, tiek žodžiu tiesiogiai ir per atstovę advokatę D. Stakvilevičiūtę. Nors R. D. 2024 m. birželio 26 d. rašytiniai paaiškinimai nebuvo įvertinti Institucijos, tačiau jie buvo byloje, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir argumentai pakartotinai išdėstyti ir teismams paduotuose skunduose, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai į juos neatsižvelgė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovės advokatės D. Stakvilevičiūtės prašymas atmestinas.

Dėl ANK 264 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su UAB „AV“ vadovo R. D. nubaudimu pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas, palikdamas galioti byloje priimtus procesinius sprendimus – apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, padarė materialiosios teisės pažeidimų, t. y. netinkamai aiškino ir taikė su paminėto ANK straipsnio taikymu susijusias kitų teisės aktų nuostatas. Tai lėmė ir netinkamą ANK 264 straipsnio 1 dalies taikymą. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

9. ANK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą. Už nurodyto administracinio nusižengimo padarymą atsako juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Pažymėtina tai, kad ANK 264 straipsnyje įtvirtinta norma yra nukreipiančioji (blanketinė), o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose vandens apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Be to, paminėtame straipsnyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad atsakomybei kilti pakanka nustatyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugą ir naudojimą reglamentuojančio teisės akto pažeidimą.

10. Saugomų teritorijų sistemą sudaro įvairios saugomų teritorijų kategorijos, tarp jų – ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos, kurioms priskiriamos ekologinės apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2023 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija)). Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal apsaugos pobūdį bendrosios ekologinės apsaugos zonoms, be kita ko, priskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje detalizuoti tikslai, kurių siekiant prie paviršinių vandens telkinių išskiriamos apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Šioje dalyje nustatyta, jog tam, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, o paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančiame žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai, be kita ko, privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų (2 punktas).

11. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas yra pagrindinis specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų nustatymo tvarką ir kitus su tuo susijusius klausimus reglamentuojantis teisės aktas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose (SŽNSĮ 1 straipsnis (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo redakcija)). Pagal SŽNSĮ 2 straipsnio 41 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.

12. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriuje „Ekologinės apsaugos zonos, gamtos ištekliai“ įtvirtintame 100 straipsnyje, reglamentuojančiame specialiąsias žemės naudojimo sąlygas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, inter alia (be kita ko), draudžiama: vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas: a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius; b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones; c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus (3 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje Institucijos ir žemesnės instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad R. D., kaip UAB „AV“ vadovas, 2024 m. vasario 28 d. organizuodamas statybos darbus bendrovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punktą (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo redakcija). Nurodytame sklype vykdant statybos darbus, visame sklypui priklausančiame paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plote buvo sunaikinta žolinė augalijos danga, padarytos provėžos, atlikti kasinėjimo darbai, važinėta su technika. Vykdant darbus buvo pažeistas 974 kv. m paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas.

14. Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia atlikęs pirmiau paminėtus byloje nustatytus veiksmus tvenkinio pakrantėje, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 264 straipsnio 1 dalies netinkamas taikymas siejamas su tuo, kad dirbtinis vandens telkinys, kurio pakrantėje atliekant statybos darbus buvo sunaikinta žolinė augalijos danga ir kt., nėra registruotas UETK ir jam nėra nustatyta pakrantės apsaugos juosta, atitinkamai šioje teritorijoje negali būti taikomi SŽNSĮ 100 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai, t. y., pasak pareiškėjos, bylai aktualaus paviršinio vandens telkinio pakrantė nėra aptariamo ANK straipsnio saugomas objektas. Tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

15. Tam, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos konkrečiam žemės sklypui, jos turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta tvarka. Įstatyme nurodytų teritorijų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, informavimą apie šias teritorijas, žymos apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias įstatyme nurodytas teritorijas padarymą, įrašų ir (ar) žymų apie jas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimą ar pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžią ir pabaigą bei kompensacijos dėl šių sąlygų taikymo mokėjimą reguliuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo antrasis skirsnis (SŽNSĮ 6–13 straipsniai).

16. SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, kuriuose nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos. Tarp tokių dokumentų – patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) žemės valdos projektai (1 punktas); statinių projektai, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas (2 punktas); įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinti planai, žemėlapiai ir (ar) schemos nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (6 punktas).

17. Iš nagrinėjamoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad žemės sklype, be kita ko, nustatyta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruota NTR – paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 974 kv. m. Įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Šios žymos įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas. Tokia pati teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, – paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 974 kv. m, nurodyta ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovų bylai pateiktame aktualaus žemės sklypo plane. NTR išrašo duomenimis, visiems aptariamame žemės sklype esantiems pastatams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, įrašas galioja nuo 2022 m. sausio 18 d. Tai patvirtina, kad aptariamam žemės sklypui specialiųjų žemės naudojimo sąlygų paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje taikymas buvo nustatytas SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytais dokumentais ir apie tai buvo žinoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

18. Pareiškėjos akcentuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. D1-293 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydį prie upių, ežerų, tvenkinių, kanalų, nepratekamų dirbtinių vandens telkinių, kurie registruoti UETK (išskyrus paviršinius vandens telkinius, priskirtus akvakultūros tvenkiniams), taip pat prie Kuršių marių rytinės pakrantės (nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos) (Tvarkos aprašo 1 punktas). Taigi, Tvarkos apraše, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymas susietas su vandens telkinių įregistravimu UETK. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, šiuo aprašu vadovaujamasi nustatant paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytame plane, žemėlapyje ir (ar) schemoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

19. Be to, Įsakymo Nr. D1-293 (kuriuo patvirtintas nauja redakcija išdėstytas Tvarkos aprašas) 2.1 papunktyje įtvirtinta, jog iki šio įsakymo įsigaliojimo (2023 m. sausio 1 d.) teisės aktų nustatyta tvarka pradėti rengti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai baigiami rengti pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo teisinį reguliavimą. Įsakymo 2.2 papunktyje nustatyta, kad iki 2023 m. sausio 1 d. patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų sprendiniai, susiję su veiklos reglamentavimu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, galioja ir nuo šio įsakymo įsigaliojimo, šie sprendiniai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti keičiami atsižvelgus į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto plano, žemėlapio ir (ar) schemos, kuriuose nustatomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, duomenis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 2.12 papunkčiu Aplinkos apsaugos agentūra įgaliota patvirtinti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemėlapius ir (ar) schemas. Šio žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo terminas nustatytas iki 2025 m. gruodžio 1 d. (SŽNSĮ 141 straipsnio 4 dalis).

20. Kartu pažymėtina ir tai, kad žemesnės instancijos teismai, vadovaudamiesi Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 334 „Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo“ (2019 m. spalio 17 d. sprendimo redakcija), sprendžiant dėl dirbtinio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dydžio UAB „AV“ priklausančiame žemės sklype, priešingai nei teigia pareiškėja, esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė. Palangos miesto valdybos sprendimu, kuriuo patvirtinti konkrečių Palangos miesto teritorijoje esančių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydžiai, patvirtintas, be kita ko, dirbtinių nepratekamų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydis – 5 m – atitinka iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintame Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše (2019 m. gruodžio 16 d. įsakymo redakcija, galiojusi iki Įsakymo Nr. D1-293 (kuriuo patvirtintas nauja redakcija išdėstytas Tvarkos aprašas)) nustatytą dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha, pakrantės apsaugos juostos dydį (5 m).

21. Taigi, esant pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, pritarti pareiškėjos argumentams ir pripažinti, kad bylai aktualiam UAB „AV“ priklausančiam žemės sklypui nepagrįstai nustatyta dirbtinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, atitinkamai nepagrįstai taikomi pakrantės apsaugos juostai nustatyti ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai, nėra pagrindo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, vertinant aptarto teisinio reguliavimo kontekste, leidžia daryti išvadą, kad R. D., kaip UAB „AV“ vadovo, dirbtinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje atlikti šioje teritorijoje taikomus apribojimus pažeidžiantys veiksmai atitinka ANK 264 straipsnio 1 dalies dispozicija uždraustus veiksmus. Todėl panaikinti byloje priimtą Institucijos nutarimą bei žemesnės instancijos teismų priimtas nutartis ir R. D. pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo.

Dėl ANK 571 straipsnyje nustatytos teisės užtikrinimo

22. Pareiškėja prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad administracinio nusižengimo teisenos nagrinėjamoje byloje metu, tinkamai neįvertinus Institucijai pateiktų R. D. 2024 m. birželio 26 d. rašytinių paaiškinimų, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam, kartu buvo pažeisti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai.

23. ANK 571 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. ANK 577 straipsnio 2 dalyje tarp kitų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytų teisių taip pat įtvirtintos teisės, užtikrinančios veiksmingą jo dalyvavimą įrodinėjimo procese, – teisė duoti paaiškinimus ar parodymus, teikti duomenis, reikšti prašymus, naudotis teisine pagalba ir pan. Pažymėtina tai, kad teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai) argumentus, bet ir atitinkamą teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos) pareigą motyvuojant byloje priimamą procesinį sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti.

24. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad R. D. dar administracinio nusižengimo užfiksavimo dieną (2024 m. vasario 28 d.) Institucijai pateikė pirmuosius rašytinius paaiškinimus. Vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai elektroniniu paštu Institucijai papildomai pateikė 2024 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. birželio 26 d. rašytinius paaiškinimus kartu su administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingais duomenimis. Pareiškėja prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagrįstai nurodo, kad Institucija, priimdama byloje 2024 m. birželio 28 d. nutarimą, įvertino ir pasisakė tik dėl 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. gegužės 28 d. paaiškinimuose nurodytų argumentų, o 2024 m. birželio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikti nauji argumentai liko neįvertinti ir dėl jų nepasisakyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 26 d. rašytiniai paaiškinimai Institucijoje buvo gauti ir užregistruoti 2024 m. birželio 27 d. 11.21 val., o bylą nagrinėjusiai Institucijos pareigūnei perduoti jau po nutarimo 2024 m. birželio 28 d. priėmimo.

25. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks Institucijos pareigūnų veikimas, neužtikrinant glaudžios tarpusavio komunikacijos ir operatyvaus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui aktualių duomenų perdavimo, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatymu suteiktų teisių užtikrinimo prasme yra nepateisinamas. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad R. D., pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, per savo atstovę Institucijos byloje priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė paduotame skunde iš esmės pakartojo Institucijai pateiktuose 2024 m. birželio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie taip pat pridėti prie bylos, išdėstytus argumentus. Reikšminga ir tai, kad tiek pats R. D., tiek ir jo atstovė nuotoliniu būdu dalyvavo bylos nagrinėjime apylinkės teisme, papildomai pasisakė dėl Institucijos neįvertintų argumentų. Apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos byloje priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nors ir nedetalizuodamas, pateikė pakankamai aiškius nesutikimo su esminiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės argumentais motyvus. Be kita ko, ir dėl tų pačių argumentų dar kartą pasisakė ir bylą apeliacine tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovės apeliacinį skundą nagrinėjęs apygardos teismas. Skundžiamoje nutartyje tarp kitų argumentų pateikti ir argumentai dėl pažeisto tvenkinio pakrantės apsaugos juostos ploto, jo išmatavimo ir apskaičiavimo, pakrantės apsaugos juostos išsidėstymo, sklypui taikomų SŽNSĮ 100 straipsnio 3 punkte nustatytų apribojimų taikymo ir kt.

26. Taigi, vien tai, kad žemesnės instancijos teismų dėl skunduose pateiktų argumentų pateikti motyvai netenkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės lūkesčių, neatitinka jų nuomonės dėl bylos aplinkybių faktinio ir teisinio vertinimo, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. teisė būti išklausytam, pažeisti rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pagrindas konstatuoti esminį ANK 571 straipsnio nuostatų pažeidimą nenustatytas.

Dėl įrodymų vertinimo

27. Apygardos teismas, pasak pareiškėjos, pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nebuvo aktyvus ir nepašalino byloje esančių abejonių, skundžiamoje nutartyje neišdėstė įrodymų vertinimo motyvų. Tokie prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai nepagrįsti ir prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui.

28. Pareiškėjos prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą vertinamos faktinės bylos aplinkybės dėl tvenkinio pakrantės apsaugos juostos išsidėstymo bylai aktualiame žemės sklype, pažeisto pakrantės apsaugos juostos ploto apskaičiavimo, kvestionuojami Institucijos pareigūnų veiksmai, nustatant pažeistą pakrantės apsaugos juostos plotą, dėstomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamos apygardos teismo dėl nurodytų aplinkybių vertinimo pateiktos išvados, tačiau tai nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-594/2024, 2AT-2-594/2025 ir kt.). Dėl to pareiškėjos teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

29. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

30. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022, 2AT-27-303/2023 ir kt.).

31. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas trūkumų, kurie nurodomi prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, neturi. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad bylai aktualiame žemės sklype nustatyti dirbtinio nepratekamo vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pažeidimai, ginčijamas pažeistas pakrantės apsaugos juostos plotas pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma: paties R. D. administracinio nusižengimo teisenos metu pateiktais paaiškinimais, privataus žemės sklypo 2024 m. kovo 27 d. apžiūros akte, apžiūros metu padarytose fotonuotraukose, gynybos byloje pateiktame žemės sklypo plane užfiksuotais duomenimis, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie žemės sklypą, Institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis ir kt. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija esminių įrodymų vertinimo trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti apygardos teismo nutartį, nenustatė.

32. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodomi argumentai dėl Institucijos pareigūnų atliktos žemės sklypo apžiūros, atliktų tvenkinio pakrantės apsaugos juostos pažeisto ploto matavimų apygardos teismo buvo įvertinti byloje esančių įrodymų visumos kontekste (12–14 nutarties punktai). Pareiškėjo nurodytu aspektu akcentuojamas aplinkybes dar kartą nagrinėti, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas, nėra teisinio pagrindo. Iš privataus žemės sklypo 2024 m. kovo 27 d. apžiūros akto, bylą nagrinėjant apylinkės teisme papildomai pateiktų, apžiūrint aktualų žemės sklypą užfiksuotų fotonuotraukų matyti, kad Institucijos pareigūnai laikėsi esminių ANK 594 straipsnyje įtvirtintų tyrimo veiksmų atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimo reikalavimų. Apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinęs aptariamu aspektu byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinime nurodytą aplinkybę, jog atliekant statybos darbus buvo pažeistas visas žemės sklypui nustatytas tvenkinio pakrantės apsaugos juostos 974 kv. m plotas, paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamoje nutartyje apygardos teismo padarytas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir iš kurių būtų galima spręsti apie galimai padarytus esminius proceso teisės pažeidimus, prašyme nepateikta.

33. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti pareiškėjos prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti argumentai dėl R. D. pateiktame kaltinime nurodyto pažeisto teisės akto pakeitimo. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje buvo aptartos Palangos miesto valdybos sprendime išdėstytos nuostatos, apie jas pasisakyta, atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, nereiškia, kad buvo pakeistos Institucijos nutarimu nustatytos nusižengimo padarymo aplinkybės, R. D. atliktais neteisėtais veiksmais pažeistas teisės aktas.

34. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytus argumentus nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Artūras Ridikas

Arūnas Budrys