Baudžiamoji byla Nr. 2K-125-628/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26090-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.4.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį E. A. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 12 d. apie 11 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, pasiėmęs prie įėjimo į pastatą esantį kastuvą, metė jį į nukentėjusįjį Ž. R., taip padarė jam blužnies plyšimą su ūmiu vidiniu nukraujavimu. Taip E. A. tyčia sunkiai sutrikdė Ž. R. sveikatą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė kaltės formą, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, ar kasatorius, mesdamas kastuvą, numatė, kad kastuvas pataikys nukentėjusiajam į blužnį ir sunkiai jį sužalos, ir tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia), ar tokių pasekmių nenumatė, nors galėjo ir privalėjo jas numatyti (neatsargumas). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino, kaip kasatorius suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai lėmė netinkamą BK 15 ir 16 straipsnių nuostatų taikymą ir kartu neteisingą jo veiksmų kvalifikavimą.
2.3. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Taigi tik išsamus kasatoriaus padarytos veikos subjektyviojo požymio – kaltės turinio ištyrimas ir, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisingas kaltės formos nustatymas leistų tinkamai kvalifikuoti jo veiką.
2.4. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų skaičių, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).
2.5. Vien aplinkybė, kad kasatorius metė į nukentėjusiojo Ž. R. pusę rankena (kotu) atsuktą kastuvą, nepatvirtina jo tyčios nukentėjusįjį sunkiai sužaloti. Įvykio metu – tuo momentu, kai buvo metamas kastuvas ir juo pataikyta į nukentėjusiojo kūną, – jokių liudytojų nebuvo, buvo tik jis (E. A.) ir nukentėjusysis Ž. R.. Nukentėjusysis niekada netvirtino, kad E. A. būtų užsimojęs ir smūgiavęs kastuvo kotu, tai neabejotinai rodytų tiesioginę tyčią sužaloti nukentėjusįjį. Taip pat nukentėjusysis niekada netvirtino, kad E. A., būdamas supykęs ant jo (nukentėjusiojo) dėl neva neatliktų šio prisiimtų darbų (tokias aplinkybes kasatorius neigia), metęs kastuvą, pataikęs kastuvu į jį (nukentėjusįjį), prieš šį būtų tęsęs fizinio smurto naudojimą, t. y. atlikęs kokius nors kitus smurtinio pobūdžio veiksmus, nukreiptus į intensyvesnį jo sumušimą ir (ar) sužalojimą, kas taip pat leistų padaryti neginčijamą išvadą apie tiesioginę jo tyčią sužaloti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis niekada neteigė ir to, kad kastuvas buvo metamas turint tikslą pataikyti, pavyzdžiui, į aiškiai gyvybiškai pavojingą galvos ar kaklo sritį, kas neginčijamai įrodytų netiesioginę tyčią, kai kaltininką tenkina bet kokios kilsiančios pasekmės.
2.6. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam sužalojimų padaręs įrankis nebuvo tyčia nukreiptas į gyvybei pavojingus organus (galvą, širdies plotą, kaklą ar pan.), o atsitiktinai (dėl neatsargumo) kontaktavo su nukentėjusiojo kūno dalimi – nugara ar šonu. Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis ir kasatorius buvo pažįstami. Nukentėjusysis, kai buvo pataikyta į jį kastuvu, nuo patirto sužalojimo ir (ar) ūmaus skausmo neparkrito, jis pabėgo iš ardomo namo pas O. P., dar vėliau kurį laiką dirbo (pagal bylos duomenis, su elektriniu perforatoriumi ardė betoną), todėl yra pakankamas pagrindas abejoti, ar dėl kastuvo metimo ir pataikymo į kūną (nors skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nėra nuorodos į pataikymą nukentėjusiajam kokia nors kastuvo dalimi, o tai lingvistiškai daro tą nuosprendžio dalį nelogišką) gali kilti pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismai neįvertino aplinkybės, kad vidutiniškai protingam žmogui neįmanoma numatyti, jog, metant lengvos konstrukcijos (galimai aliumininiu kotu) kastuvą ne aštriąja darbinės plokštės dalimi, o kotu, ne į gyvybiškai svarbią kūno dalį ir pataikant į dešinį šoną (ar nugaros sritį (tiksliai nenustatyta)), gali būti padarytas blužnies plyšimas su iš to kilusiu ūmiu vidiniu kraujavimu. Akivaizdu, jog priežastinis ryšys tarp atlikto veiksmo ir kilusių pasekmių yra per tolimas, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog buvo veikta netiesiogine neapibrėžta tyčia (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) ar netiesiogine tyčia (kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas). Šiuo atveju kasatoriaus veikoje gali būti tik sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo požymių (BK 137 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo E. A. kasacinį skundą prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Nuteistojo E. A. veika kvalifikuota tinkamai, bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, jokių nepašalinamų neaiškumų, kurie turėtų būti vertinami kaltinamojo naudai, neliko.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tarp nuteistojo gynėjo apeliacinio proceso metu pateiktos teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. G 2024/010 ir byloje buvusios specialisto išvados Nr. G 862/2022 (05) prieštaravimų, siekdamas pašalinti neaiškumus dėl aplinkybės, ar, metant kastuvą į žmogaus kūną, galėtų plyšti vidaus organas – blužnis, atliko byloje įrodymų tyrimą ir apklausė paminėtas išvadas pateikusius specialistus G. A. Chakerį (G. A. Chaker) ir G. Serbentą, atliko daiktinio įrodymo – kastuvo – apžiūrą ir nustatė detalesnius jo matmenis. Šis teismas, įvertinęs naujus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad vis dėlto specialisto G. Serbentos paaiškinimai labiau atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes ir nukentėjusiojo parodymus, jog nuteistasis E. A. metė į jį kastuvą ir jo kotu pataikė į kairį šoną, praėjus porai valandų, nukentėjusysis pradėjo skųstis skausmais kairiajame šone. Pagal specialisto paaiškinimus, esant nedideliems blužnies įplyšimams, žmogus kurį laiką gali atlikti fizinius darbus. Be to, priešingai nei nurodė konsultacinę išvadą pateikęs specialistas G. A. Chakeris, teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam blužnis galėjo plyšti jam griūnant ar atsitrenkiant į kitus daiktus arba kitu laiku iki sužalojimo nustatymo 2022 m. liepos 13 d. gydymo įstaigoje.
3.3. Aplinkybę, kad nukentėjusysis Ž. R. buvo sužalotas E. A. veiksmais, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, bet ir kiti bylos įrodymai. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos U. V. įraše nurodyta, kad nukentėjusiajam, 2022 m. liepos 13 d. 2.10 val. atvykusiam į ligoninę, buvo nustatytas blužnies plyšimas. Teisme apklaustų liudytojų U. V., D. Š., R. P., M. J. ir T. M. duoti parodymai, medicinos dokumentai, pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo paaiškinimai, jam būnant ligoninėje, patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas mestu kastuvu. Byloje nustatyta, kad kastuvas buvo metamas ne kai buvo prašoma jį paduoti, o panaudojant jėgą. Taigi, nukentėjusiajam sužalojimas – blužnies plyšimas – buvo padarytas nuteistojo E. A. veiksmais.
3.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, neabejotinai turėjo suprasti, jog, mesdamas metalinį kastuvą tiesiai į žmogų, gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar bet kokį sveikatos sutrikdymą, pagrįsta ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir išorinių (objektyviųjų) nusikalstamos veikos požymių (atliktų veiksmų, jų pobūdžio, intensyvumo, būdo, situacijos, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti) vertinimu, t. y. padaryta įvertinus ištirtų įrodymų visumą. Todėl nėra pagrindo nesutikti su šio teismo padaryta išvada, kad nors nuteistasis E. A. sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, ir nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teiginiai, kad tarp atlikto veiksmo – kastuvo metimo link nukentėjusiojo, pataikymo juo į nukentėjusįjį ir kilusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra „per tolimas priežastinis ryšys“, yra nepagrįsti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl priežastinio ryšio, kaltės formos nustatymo ir nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo
5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė Ž. R. sveikatą, t. y., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia mesdamas į nukentėjusįjį kastuvą, padarė blužnies plyšimą su ūmiu vidiniu nukraujavimu. Nustatyta, kad, metant kastuvą, jo kotu buvo pataikyta nukentėjusiajam į kairįjį šoną. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sutiko tiek su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, tiek ir su nuteistojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimu.
6. Kasatorius kelia priežastinio ryšio tarp jo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių – Ž. R. blužnies plyšimo su ūmiu vidiniu kraujavimu – nustatymo klausimą, kartu ginčija žemesnės instancijos teismų nustatytą kaltės formą, kuria buvo padaryta veika. Pasak kasatoriaus, byloje nebuvo pašalintos abejonės, ar kastuvo metimas ir pataikymas juo į nukentėjusiojo kūną galėjo lemti blužnies plyšimą su iš to kilusiu vidiniu nukraujavimu ir ar kasatorius galėjo numatyti, jog dėl tokių jo atliktų veiksmų nukentėjusiajam gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasatoriaus įsitikinimu, jo atlikti veiksmai galėtų būti kvalifikuoti tik kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems kasatoriaus argumentams.
7. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį privalu nustatyti ne tik pavojingą kito žmogaus sveikatai veiką (veikimą arba neveikimą), paminėtame straipsnyje nurodytus padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir priežastinį ryšį tarp kaltininko pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Būtina nustatyti, kad būtent kaltininko pavojinga veika objektyviai ir dėsningai nulėmė kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo tokių padarinių atsiradimo priežastis.
8. Pažymėtina tai, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-489/2018, 2K-85-495/2025). Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti faktus. Šis teismas, teisės taikymo aspektu nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, paprastai tikrina, ar žemesnės instancijos teismo išdavos dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-265-489/2023).
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismų išvados dėl priežastinio ryšio nustatymo pagrįstos abejonėmis ir prielaidomis, o ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų tinkamu vertinimu. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami, ar E. A. kastuvo metimas į nukentėjusįjį Ž. R. ir pataikymas juo į jo kūną galėjo būti nukentėjusiojo blužnies plyšimo, kuris lėmė ūmų vidinį nukraujavimą, priežastis, vertino ne tik nukentėjusiojo, paties nuteistojo viso baudžiamojo proceso metu nurodytas aplinkybes, bet ir byloje kaip liudytojų apklaustų medikų U. V., R. P., T. M., D. Š., M. J., liudytojų O. P., G. M. nurodytas aplinkybes, medicinos dokumentuose, tarnybiniame pranešime, pareigūnų kūno kamerų vaizdo (garso) įrašuose užfiksuotus duomenis, taip pat specialisto išvadą Nr. G 862/2022 (05) bei šią išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto G. Serbentos paaiškinimus. Gynybai apeliacinio proceso metu pateikus konsultacinę išvadą Nr. G 2024/010, apeliacinės instancijos teismas, siekiant pašalinti tarp specialisto išvados ir konsultacinės išvados esančius prieštaravimus, vertino apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausto teismo medicinos eksperto G. Serbentos bei konsultacinę išvadą pateikusio specialisto G. A. Chakerio duotus paaiškinimus, papildomos kastuvo apžiūros metu užfiksuotus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl konsultacinės išvados vertinimo kontekste pateikė motyvuotas, kitų bylos įrodymų analize pagrįstas išvadas, kodėl atmeta konsultacinėje išvadoje pateiktas išvadas ir šią išvadą pateikusio specialisto G. A. Chakerio paaiškinimus, kad metant kastuvą ir juo pataikant į žmogaus kūną blužnis plyšti negalėjo, šis sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į daiktą, be to, kelių savaičių laikotarpiu iki jo nustatymo gydymo įstaigoje 2022 m. liepos 13 d.
10. Paminėtų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu abiejų instancijų teismai nustatė, kad įvykio dieną E. A. atvyko į O. P. sodybą, kur nukentėjusysis Ž. R. dirbo statybos darbus. Nuteistasis buvo supykęs ant nukentėjusiojo, nes šis neatliko sutartų darbų – nesuskaldė malkų. Vos užėjęs į pastatą, kur nukentėjusysis dirbo, E. A. paėmė šalia įėjimo stovintį metalinį kastuvą ir nieko nepasakęs metė jį į už kelių metrų stovintį Ž. R., jo kotu ar rankena pataikė nukentėjusiajam į kairįjį šoną. Po įvykio nukentėjusysis dar dirbo, tačiau po kelių valandų pasijuto blogai. Vakare O. P. iškvietė Ž. R. greitąją medicinos pagalbą, tačiau nukentėjusysis suleidus vaistų atsisakė vykti į ligoninę. O. P. naktį pastebėjus, kad nukentėjusysis jaučiasi blogai, šis greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę, ten jam buvo nustatytas blužnies plyšimas su ūmiu vidiniu kraujavimu.
11. Pažymėtina tai, kad teismai, įvertinę bylos įrodymų visetą, nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nukentėjusysis Ž. R. susižalojo ar buvo sužalotas kitu nei kaltinime nurodytu laiku ir (ar) būdu (griūdamas ir (ar) atsitrenkdamas į kitus daiktus). Priešingai, tokią tikimybę teismai paneigė teismo medicinos eksperto G. Serbentos specialisto išvadoje Nr. G 862/2022(05) pateiktomis išvadomis ir jo teismuose duotais paaiškinimais. Remdamiesi šiais įrodymais, kurie atitinka kitus bylos įrodymus, teismai nustatė, kad blužnies plyšimas su ūmiu vidiniu nukraujavimu Ž. R. padarytas dėl pašalinės jėgos, kieto buko daikto poveikio, vieno smūgio, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. liepos 12 d.) bei būdu (metant į nukentėjusįjį kastuvą). Pagal bylos duomenis, metant kastuvą, nukentėjusysis sukosi liemens kaire puse ir atliko sukimosi judesį link judančio kastuvo, pasitiko judančią jėgą ir įvyko bukas kontaktas į liemens kairę pusę (daugiau iš nugaros pusės). Blužnies plyšimas įvyko nuo kastuvo koto ar jo rankenos atsitrenkimo į nukentėjusįjį. Toks daiktas sukelia pakankamą jėgą į liemens sritį, ir ši galėjo sukelti nustatytą sužalojimą. Nukentėjusysis, esant tokiam kūno sužalojimui, galėjo išgyventi parą ar pusantros. Stovinčiam žmogui nejudant, griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką daiktą, mažai tikėtina, kad plyš blužnis.
12. Įvertinę šias byloje nustatytas aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad Ž. R. nustatytas blužnies plyšimas su ūmiu vidiniu kraujavimu, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, priežastiniu ryšiu susijęs būtent su nuteistojo E. A. prieš nukentėjusįjį įvykio dieną atliktais veiksmais – kastuvo metimu ir pataikymu jo kotu ar rankena nukentėjusiajam į kairįjį šoną (daugiau iš nugaros pusės). Daryti kitokias išvadas dėl priežastinio ryšio tarp kasatoriaus prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – nėra jokio pagrindo.
13. Nuteistasis netinkamą BK 135 straipsnio 1 dalies taikymą, kaip minėta, grindžia ir subjektyviojo veikos požymio – kaltės turinio neteisingu nustatymu. Pasak kasatoriaus, jo veika galėtų būti vertinama kaip padaryta neatsargia kaltės forma, atitinkamai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.
14. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltė – tai kaltininko psichinis santykis su daroma veika (jei veika įstatyme įtvirtinta formaliąja sudėtimi) arba psichinis santykis su daroma veika ir tos veikos padariniais (jei veika įstatyme įtvirtinta materialiąja sudėtimi). Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia (tiesioginė ir netiesioginė) ir neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas) (BK 14–16 straipsniai).
15. BK 135 straipsnio 1 dalyje materialiąja sudėtimi įtvirtinta nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine. Tuo tarpu BK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma – dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Abu bylą nagrinėję teismai, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamuose sprendimuose aiškiai konstatavo, kad kasatorius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
16. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020).
17. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015 ir kt.).
18. Nustatydami E. A. kaltės turinį, teismai vertino ne tik paties nuteistojo proceso metu nurodytas įvykio aplinkybes, jo aiškinimą, kaip jis suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį, kilusius padarinius ir kaip juos vertina, bet ir kitų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytus išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Teismai, paneigdami kasatoriaus keltą versiją, kad kastuvą link nukentėjusiojo jis metė šiam to paprašius ir kastuvu į nukentėjusįjį pataikė netyčia, atsižvelgė į tai, kad E. A. buvo supykęs ant Ž. R. dėl neatliktų sutartų darbų. Metalinis apie 2 kg svorio ir 1,25 m ilgio kastuvas, t. y. daiktas, kuris pagal savo fizines savybes – dydį, masę, formą – neabejotinai gali sukelti fizinį skausmą ir padaryti sužalojimų, panaudojant jėgą, buvo mestas spontaniškai, nieko nepasakius, santykinai iš nedidelio atstumo (3–5 m), tiesiai į nukentėjusįjį, ir kastuvo kotu ar rankena pataikyta Ž. R. į kairįjį šoną (daugiau iš nugaros pusės). Nuteistasis iš karto po šių veiksmų pasišalino iš įvykio vietos (patalpos).
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų visumos pagrindu nustatytų ir išsamiai įvertintų aptartų aplinkybių kontekste bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog E. A. nagrinėjamoje situacijoje veikė, t. y. jo psichinis santykis su veika ir kilusiais padariniais pasireiškė, netiesiogine tyčia. Nuteistasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis asmuo, neabejotinai suprato savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, jog žmogus, į kurį tiesiai iš kelių metrų atstumo metamas metalinis kastuvas, gali patirti fizinį skausmą ir jam gali būti sutrikdyta sveikata, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, neatsisakė ir nepakeitė savo pavojingo elgesio. Nuteistasis buvo abejingas kilsiantiems padariniams. Kartu pažymėtina, kad kasatoriaus argumentai, jog kastuvu nebuvo užsimota ir smūgiuota, jis nebuvo nukreiptas ir juo nebuvo pataikyta į gyvybiškai svarbius organus, po kastuvo metimo prieš nukentėjusįjį nebuvo tęsiamas fizinio smurto naudojimas, nepaneigia nei jo prieš nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų, nei kaltės (netiesioginės tyčios) padarius sunkų sveikatos sutrikdymą.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. A. nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus skundžiamuose teismų sprendimuose nepadaryta.
21. Nuteistasis E. A. kasaciniu skundu, be kita ko, prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šis kasatoriaus prašymas išimtinai siejamas su jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Jokių kitų kasacijos pagrindus sudarančių teisinių argumentų šiuo aspektu kasaciniame skunde nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad kvalifikuojant nuteistojo E. A. nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas buvo taikytas tinkamai, plačiau dėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nepasisako. Kartu pažymėtina, kad, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-38-1073/2023). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Iš skundžiamos nutarties 28–30 punktų matyti, kad būtent tai apeliacinės instancijos teismas ir padarė.
22. Taigi, pagal byloje paduotą kasacinį skundą teisėjų kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Arūnas Budrys
Sigita Jokimaitė
