A. L. pagal BK 132 str. 3 d., 25 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-126-788/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26052-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3;

1.2.13.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Viliaus Mačiulaičio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo A. L. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio atmestas.

Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. L. atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Iš A. L. priteista nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti: A. T. –15 000 Eur, K. P. – 12 000 Eur, A. P. – 10 000 Eur, taip pat penkių procentų metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio dėl civilinių ieškinių priteisimo įvykdymo. Iš A. L. nukentėjusiesiems A. T. ir A. P. priteista kiekvienam po 250 Eur išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo. Nukentėjusiajai K. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. L. priteista 1101,56 Eur šių išlaidų atlyginimo, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos – 676,11 Eur – už psichologo paslaugas ikiteisminiame procese pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistas iš A. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. L. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, tai yra būdamas darbdavys ir būdamas atsakingas už saugų darbų vykdymą, turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, būdamas atsakingas už saugų ir sveikatai nepavojingų sąlygų darbuotojams sudarymą ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė, įgyvendindamas šias pareigas, nesudarė darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu ir sveikatos sauga susijusiais aspektais, neužtikrino tinkamos darbuotojų saugos, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą (jame nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose; nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą), paliko darbus skirstyti ir prižiūrėti darbuotojui – agronomui-traktorininkui A. S., kuris nėra atsakingas už saugias darbuotojų darbo sąlygas ir pagal pateiktą tos dienos darbo grafiką nedirbo, žodžiu įpareigojo jį vadovauti tuo metu vakarinėje pamainoje dirbusiems darbininkams, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nurodė darbininkams dirbti grūdų sandėlyje ir dėl šių teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos 2021 m. liepos 31 d. apie 21.33 val. Pakruojo rajone, ūkininko A. L. ūkio grūdų sandėlyje, B. P., dirbdama pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, įlipo į grūdų sandėlyje esančio bunkerio vidų sklaidyti grūdų ir, atidarius grūdų bunkerio sklendes, pateko į žemyn judančių grūdų srautą, negalėjo iš jo išsilaisvinti ir mirė nuo mechaninės asfiksijos dėl svetimkūnių keliose kvėpavimo takų srityse.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas V. Mačiulaitis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nusikalstamą veiką kvalifikavus ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį tai reikėjo daryti, ir netinkamai nustačius priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Įvertinus teismo nutarties motyvus, A. L. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį yra kildinama iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimų, kurie buvo kvalifikuoti de facto (faktiškai) nustatytų darbo santykių pagrindu tarp B. P. ir A. L.. Tačiau A. L. negali būti specialiuoju BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu. Jis negalėjo pažeisti DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes B. P. dirbo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą. Be to, A. L. nepažeidė DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nes savo valdomuose grūdų sandėliuose ir juos įrenginėjant vadovavosi Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis dirbančiam grūdų sandėlyje Nr. 13 (toliau – Instrukcijos), kurios yra analogiškos atliktam profesinės rizikos vertinimui („OiRA“). Jeigu formalus DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas ir būtų nustatytas, tai vis vien nepatvirtina, kad A. L. galėjo numatyti, jog B. P. nepaisys tiesioginių nurodymų nelipti į pilną grūdų sandėlį, kad jis privalo paruošti nereglamentuotus prevencinius grūdų sandėlio sklendžių patobulinimus. Apie nagrinėjamus rizikos veiksnius ir prevencinius grūdų sandėlio patobulinimus nenurodoma ir savarankiškai atliktame „OiRA“ profesinės rizikos vertinime, už kurio neatlikimą A. L. nuteistas. Nei apeliacinės instancijos teismas, nei specialistai J. Rudienė, I. R., T. Marcinkevičius negalėjo nurodyti jokio teisės akto, instrukcijų, kuriuose būtų minimi pasiūlyti prevenciniai grūdų sandėlio sklendžių patobulinimai.

2.2. Įvertinus skundžiamos nutarties 28 punkte išdėstytus argumentus matyti, kad A. L. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį yra kildinama iš DSSĮ pažeidimų, nustatytų tarp B. P. ir A. L. darbo santykių pagrindu. Grįsdamas šią išvadą teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNC03OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-4-795/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-4-795/2021">1A-4-795/2021</a>. Šis nuosprendis buvo panaikintas kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-648/2022">2K-116-648/2022</a>, o byla galutinai išnagrinėta tik kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2024">2K-49-976/2024</a>. Iš pastarosios nutarties matyti, kad nuteistosios veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnį. Įvertinus paminėtos bylos turinį ir nagrinėjamos bylos sąsajumą, konstatuotina, kad skundžiamojoje nutartyje visiškai nepagrįstai A. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde taip pat daromos nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. apžvalgą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų baudžiamosiose bylose, taip pat kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267/2009">2K-267/2009</a>, 2K-361/2009, 2K-441/2014, 2K-320/2014, 2K-217-699/2015, 2K-182-677/2016, 2K-36-942/2022, 2K-100-387/2023, pabrėžiamas BK 176 straipsnyje ir BK 132, 137, 139 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų atribojimas pagal tai, ar buvo susiklostę darbo ar pagal turinį jiems prilygstantys santykiai.

2.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje A. L. pripažįstamas B. P. darbdaviu, o teisiniai santykiai prilyginami darbo sutarčiai

2.4. Nors BK 176 straipsnio 1 dalyje ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyti nusikaltimai yra priskiriami prie sunkių, tačiau skiriasi bausmių sąrašas. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti baudą, priešingai nei taikant BK 132 straipsnio 3 dalį. Taigi nutartį priėmęs teismas privalėjo būti aktyvus ir pakeisti A. L. veiksmų kvalifikavimą į BK 176 straipsnio 1 dalį. Nepanaikinus šio pažeidimo, buvo panaikinta galimybė A. L. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be kita ko, šis pažeidimas tiesiogiai pažeidė ir A. L. prigimtinę teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisingą bausmės skyrimą ir kt.

2.5. B. P. ūkyje dirbo tik darbymečiu, siųsta Užimtumo tarnybos, ne darbo sutarties pagrindais. A. L. negali būti pripažįstamas B. P. darbdaviu, o priešingas aiškinimas prieštarautų įstatymams ir nullum crimen sine lege stricta (veiką kaip nusikalstamą gali uždrausti tik rašytinis baudžiamasis įstatymas) principui. Teismas nepagrįstai B. P. ir A. L. teisinius santykius pagal turinį prilygino darbo santykiams vien todėl, kad analogiško pobūdžio darbą pagal darbo sutartį įvykio metu dirbo V. M.. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–11 punktuose nurodyta, kokie teisiniai santykiai prilyginti darbo santykiams. O Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas laikytina savarankiškai dirbančiu asmeniu. Tuo vadovaujantis B. P. teiktos paslaugos ūkyje negali būti vertinamos kaip darbo santykiai ar jiems prilygstantys. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta, o teisiniai santykiai buvo įforminti pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, kurie nevertinami kaip prilygstantys darbo santykiams, B. P. buvo savarankiškai dirbantis asmuo. Be to, B. P. ir A. L. nesiejo jokie pavaldumo santykiai.

2.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MDItMTY0LTEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-602-164-12')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-602-164-12">A-602-164-12</a> nurodoma, kad sudaręs darbo sutartį darbuotojas neveikia savo rizika, darbus vykdo darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, darbus atlieka nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, yra darbdavio kontroliuojamas. Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų teikimas. Sudaręs ją, darbuotojas yra savarankiškas, t. y. jis pats turi teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, veikia savo nuožiūra, o su paslaugos gavėju jis nėra susietas subordinacijos ar priklausomumo ryšiais. Šis išaiškinimas atitinka Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnį. Paslaugų teikėjas (B. P.) ir paslaugų gavėjas (A. L.) neturi vieno kitam pavaldumo, nes paslaugų teikėjas veikia savarankiškai, jis pats turi teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, neturi darbdavio, kuris būtų atsakingas už rizikas, inventoriaus suteikimą ir kt. Todėl A. L. negali būti vertinamas kaip BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos specialusis subjektas – darbdavys. Teismas, pritaikydamas analogiją, t. y. sulygindamas visiškai skirtingus teisinius santykius, pažeidė vieną esminių baudžiamojo proceso imperatyvų nullum crimen sine lege stricta.

2.7. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje klaidingai įvertinta, kad B. P. darbas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą negalėjo būti atliekamas ir buvo reikalingas papildomas instruktavimas. Dirbančių pagal kvitus asmenų specifika yra reguliuojama minėtame įstatyme. Tokia savarankiškai dirbančio asmens veikla išskirtinė tuo, kad žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos turi būti laikinos, vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (t. y. paslaugos turi būti ne mechanizuoto pobūdžio). Tokio pobūdžio, kvalifikacijos darbą dirbo B. P.. Visi A. L. ūkyje dirbę ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad B. P. iš esmės teikė su grūdų sandėlio šlavimu susijusias paslaugas. Atitinkamai tokios paslaugos tiesiogiai patenka į žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo sąrašą pagal prigimtį ir požymius. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 6 d. specialisto išvadą pateikusi specialistė J. Rudienė tvirtino, kad B. P. ūkyje dirbti darbai galėjo būti atlikti pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. L. ūkyje neatliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas, neidentifikuoti rizikos veiksniai darbo vietose, todėl įvykio metu B. P. atliekami darbai grūdų aruodo viduje neatitiko Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus tvarkos. Nei nutartyje, nei pastarojoje specialisto išvadoje nėra detalizuota, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu remiantis daroma minėta išvada.

2.8. Byloje nustatyta, kad Užimtumo tarnyba B. P. siuntė dirbti į A. L. ūkį. Pagal teisinį reguliavimą, Užimtumo tarnyba privalo vertinti asmens kompetencijas ir sugebėjimus, o pagal šiuos kriterijus asmeniui yra atrenkamas potencialus darbas. Taigi B. P. neprivalėjo turėti jokių specialių darbinių gebėjimų, pažymėjimų, licencijų ar jų ateityje įgyti, juolab kad tokio pobūdžio darbus dirbo ne pirmą kartą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2011">2K-597/2011</a> nurodyta, kad instruktavimas, kai praktiškai (realiai) pademonstruojama, kaip konkretus darbas (užduotis) turi būti atliktas, laikytinas išsamiu ir tinkamu, nes taip instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip nurodytas darbas turi būti teisingai atliktas, jam nereikia kažko papildomai užsirašyti, įsivaizduoti. Visi A. L. ūkyje dirbę, kaip liudytojai apklausti asmenys ir A. L. patvirtino, kad B. P. teikė su grūdų sandėlio šlavimu susijusias paslaugas, kurioms nereikalingi leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai. Prevencinis darbų saugos apmokymas buvo teikiamas visiems ūkyje dirbantiems asmenims, taip pat ir teikiantiems paslaugas pagal kvitus per Žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbų saugos specialistus. Tai teisme patvirtino A. L., minėtos tarnybos atstovas I. R.. A. L. neturėjo pagrindo abejoti darbų saugos paslaugas teikiančia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Todėl nutartyje nepagrįstai, remiantis neišsamia specialisto išvada, buvo padaryta teisės taikymo klaida, kad B. P. darbas negalėjo būti atliekamas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės pagal paslaugų teikimo kvitą įstatymą. Visiškai nepagrįstai pripažinta ir nustatyta, kad nesant darbo vietoje atlikto profesinės rizikos vertinimo darbas pagal minėtą įstatymą yra negalimas. Nutartyje nebuvo vertinama, kad B. P. grūdų sandėlio šlavimo paslaugos galėjo būti teikiamos pagal Žemės ūkio ir miškininkystės pagal paslaugų teikimo kvitą įstatymą.

2.9. Net hipotetiškai sutinkant su DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu ir teisingos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, profesinės rizikos vertinimas negali būti pripažintas būtinąja BK 132 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarinių kilimo sąlyga. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė J. Rudienė tvirtino, kad profesinės rizikos vertinimas – organizacinė priežastis, netiesioginis priežastingumas ir nėra būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Su šia išvada yra tiesiogiai sutinkama, nes net ir vertinant, kad A. L. grūdų sandėlyje nebuvo parengtas profesinės rizikos vertinimas, tai nebuvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė to priežastis, nes vien atliktas rizikos vertinimas dar negarantuoja, kad ir pats darbuotojas elgsis saugiai ir protingai darbo vietoje ar nekels pavojaus sau, aplinkiniams. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma yra blanketinė, sąlyginė, todėl reikia tiesiogiai nustatyti, kad jeigu darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo būtų atlikęs profesinį rizikos vertinimą, tai rizikos, kurios leistų išvengti tragiškų padarinių, būtų nekvestionuojamai identifikuotos, prevencinės priemonės – nustatytos, o tai iš esmės minėtiems subjektams sukurtų prievolę tokias rizikas pašalinti. Priešingu atveju, aiškinant minėtos normos pažeidimą būtinosios padarinių kilimo sąlygos kontekste, turėtų būti vadovaujamasi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu. Teismo nutartyje aptariant priežastinį ryšį DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas buvo kvalifikuotas formaliai, nemotyvuotai, nesivadovaujant aptariamu loginiu teisės aiškinimu. Iki pat bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme taip ir iki galo neatsakyta, ar per atliekamą profesinės rizikos vertinimą atitinkami subjektai ar pats A. L. būtų apskritai nustatę tokią riziką kaip savavališkas aiškių nurodymų nesilaikymas ir sprendimas pradėti lyginti, šluoti pilną aruodą ypač pavojingomis sąlygomis, o tokios numatomos rizikos įpareigotų įsirengti atitinkamus grūdų sandėlio sklendžių prevencinius patobulinimus.

2.10. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos dirbančiam grūdų sandėlyje nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos, nes yra tapačios šiame kasaciniame skunde pateiktam profesinės rizikos vertinimui, o A. L. jomis faktiškai vadovavosi. Vadovaujantis nutartyje išdėstytais argumentais, kad A. L., naudodamasis VDI interneto svetainėje esančia programa „OiRA“, galėjo ir pats atlikti profesinės rizikos vertinimą ir identifikuoti su nagrinėjamu atveju susijusias rizikas, pateikiami profesinės rizikos vertinimo gaviniai. Tapus registruotu „OiRA“ programos vartotoju buvo pasirinkta priemonė – žemės ūkis, augalininkystė. Iš bylos aplinkybių žinome, kad A. L. ūkis – sėklininkystės ūkis, tai nežymiai susiję su augalininkyste, tačiau atskiros sėklininkystės ūkio profesinės rizikos vertinimo nėra. Nuo 2018 m. lapkričio 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos interneto puslapyje paskelbtoje „OiRA“ priemonėje „Žemės ūkis“ įtvirtintas 6 skyrius „Augalininkystė“. Įvertinus šią metodologinę medžiagą, matyti, kad profesinės rizikos vertinimas yra visiškai identiškas Instrukcijoms, kuriose skendimas grūduose nurodytas kaip rizikos veiksnys. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiomis instrukcijomis nesivadovavo (nutarties 37 punktas), vertinama kaip ypač formalus, siaurinamasis teisės aiškinimas nagrinėjamoje byloje.

2.11. Nagrinėjamu aspektu svarbu įvertinti, kad realiai dviem ūkiams, veikiantiems toje pačioje vietoje, vadovavęs A. L. žinojo apie Instrukciją ir ją taikė bendrai valdomiems ūkiams, bendroms abiejų ūkių darbo vietoms. Jeigu Instrukcija būtų pritaikyta tik A. L. dukters ūkyje, tai grūdų sandėlis, kuriame įvyko tragiškas įvykis, nebūtų apsaugotas nuo netyčinio įkritimo. Tačiau yra priešingai – A. L. teisme patikslino, kad B. P. ir V. M. į aruodą nusileido ne kopėčiomis, o laipteliais grubiu paviršiumi. Besileidžiant yra ir saugumo aikštelė, turėklai, visa aruodo infrastruktūra yra visiškai saugi. Šias aplinkybes patvirtino ir A. K., kuris dirba Pakruojo priešgaisrinio gelbėjimo departamente, nurodydamas, kad įkristi negalima, nes yra aptvėrimų. Netyčinio įkritimo į grūdų aruodą galimybę taip pat pašalina pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymai. Vienintelė tiesioginė įvykio liudytoja V. M. patvirtino, kad nebuvo jokio įkritimo, į aruodą jos lipo pačios.

2.12. Be to, „OiRA“ programos metodologinei medžiagai sudaryti buvo naudojamas 2015 m. Europos Komisijos išleistas leidinys „Darbuotojų sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimas žemės ūkio, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės srityse“. Leidinyje kalbama tik apie kritimo iš aukščio prevenciją ir saugų nusileidimo platformų naudojimą. Taigi Instrukcijos, kaip profesinį rizikos vertinimą atitinkantis teisės aktas, buvo taikomos ir nagrinėjamu atveju. Jos buvo parengtos konkrečioms darbo vietoms, kartu ir nagrinėjamo įvykio vietai, A. L. žinojo apie Instrukcijas, jomis vadovavosi darbinėje veikloje. Vien tai, kad Instrukcijos buvo patvirtintos kito ūkio, kuriam realiai vadovauja A. L. ir kuris veikia toje pačioje erdvėje, nepanaikina A. L. suvokimo apie galimas profesines rizikas ir jų užkardymo byloje nustatytomis saugos priemonėmis.

2.13. Jeigu ir būtų nesivadovaujama Instrukcijomis ir preziumuojama, kad A. L. būtų savarankiškai atlikęs profesinį rizikos vertinimą „OiRA“ programoje, tai vis vien neidentifikuotų rizikų ir prevencinių priemonių, kurių įrengimas galimai būtų leidęs išvengti tragiškų padarinių. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014 nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, jog nusikalstama veika turi būti aiškiai apibrėžta įstatyme. Teisės numatomumo aspektas laikytinas vienu esminių teisinio saugumo principo sudėtinių elementų. Todėl, siekiant A. L. nuteisti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, reikia nustatyti, ar A. L. galėjo numatyti B. P. savarankišką, rizikingą veikimą, prieštaraujantį tiesioginiam nurodymui ir jau žinomai informacijai, ir atitinkamai parengti grūdų sandėlio Nr. 3 saugos patobulinimus.

2.14. „OiRA“ prevencinės rizikos vertinimo 6.2.4 papunktyje nustatyta, kad grūdų (ypač rapsų ir linų sėmenų) sandėliuose yra didelis nuskendimo grūduose (ypač rapsų ir linų sėmenyse) pavojus. Lipti ir vaikščioti ant supiltų grūdų, rapsų ir linų sėmenų turi būti kategoriškai draudžiama ir atsakingi asmenys turi užtikrinti, kad to niekada nebūtų daroma. Analizuojant liudytojų V. M., L. T., A. D., D. K., G. R., A. S. parodymus buvo nekvestionuojamai patvirtinta, kad V. M. ir B. P. buvo nurodyta jokiais būdais nelipti į aruodo vidų. Todėl kalbėti apie prevencinių priemonių nenumatymą, neužtikrinimą ar darbuotojų neapmokymą nėra pagrindo. Abi moterys veikė savo iniciatyva ir rizika. Šiuo aspektu esminės reikšmės neturi ir tai, kad A. S. nustatytas 1 promilės neblaivumas, nes tai visiškai nesutrukdė moterims uždrausti lipti į aruodą. A. S. ūkyje tik padėdavo paskirstyti darbus asmenims, kurie dirbo žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų ar darbo sutarties pagrindais. V. M., A. S., A. L. patvirtino, kad, įvertinus darbo praktiką, eiti skirstyti, lyginti grūdų pilname aruode nebuvo jokio reikalo. V. M. parodė, kad nebuvo nei užduoties, nei prasmės joms tuo metu lipti į aruodą. Lipo B. P. iniciatyva. A. S. taip pat negalėjo paaiškinti šių aplinkybių. Todėl galima spėti, kad motyvas lipti į aruodą buvo B. P. bandymas rodyti darbinį darbštumą, iniciatyvumą.

2.15. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno teisės akto, instrukcijų, kuriomis vadovaudamasis A. L. privalėjo įsirengti byloje apklaustų specialistų siūlomus prevencinius grūdų sandėlio sklendžių patobulinimus ar konkretų patobulinimą. Nei darbuotojų saugos įmonės atstovas I. R., nei specialisto išvadą pateikusi specialistė J. Rudienė, nei VDI išvadą pateikęs specialistas T. Marcinkevičius, nei apeliacinės instancijos teismas negalėjo nurodyti teisės akto ar instrukcijų, kuriose būtų įtvirtintas bent vienas byloje minimas prevencinis grūdų sandėlio blokuočių įrengimas. Nutartyje A. L. priekaištaujama, kad A. L. galėjo įrengti: I. R. siūlomus įspėjamuosius signalus, kada atsidaro grūdų aruodo sklendės, sklendžių blokavimo įtaisą; J. Rudienės siūlomą sklendžių blokuotę arba laikyti užrakintas grūdų sandėlio trečio aukšto duris; T. Marcinkevičiaus siūlomas sklendžių blokuotes, kurios užtikrintų aruodo iškrovimo sklendžių atidarymo galimybę tik tuo atveju, kai aruodo viduje nėra darbuotojų arba kai lyginant ar valant užstrigusius grūdus aruodo viduje būtų naudojamos darbuotoją laikančios priemonės (pavyzdžiui, saugos diržai). Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad visus šiuos pasiūlymus vienija samprotavimas, neapibrėžtumas. Tai yra tik pamąstymai, susiję su tragiško įvykio vertinimu, o ne pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę.

2.16. Nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tikėtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 6 d. specialisto išvada, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra nė vieno teisės akto ar instrukcijos, kurioje būtų nustatytas pirmiau minimų specialistų pasiūlytų prevencinių priemonių įdiegimas grūdų sandėlyje. Tačiau tai nesutrukdė nepagrįstai įvertinti, kad tokie gaviniai gaunami vien todėl, jog nėra grūdų sandėlio, kuriame įvyko tragiškas įvykis, techninės dokumentacijos. Analizuojant šį aspektą verta pažymėti, kad nei gynybai, nei A. L., turinčiam ilgametę ūkininkavimo patirtį, nėra aišku, apie kokius konkrečius dokumentus kalbama visos bylos nagrinėjimo metu. A. L. kaip atsakingas už ūkio veiklą subjektas jokio teisės akto nepažeidė ir buvo įsirengęs visas reikalingas, būtinąsias prevencines priemones. Taigi DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, kuris siejamas su prevencinių priemonių neįrengimu, nes byloje nebuvo gauta grūdų sandėlio techninės dokumentacijos, yra nepagrįstas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. L. gynėjo advokato V. Mačiulaičio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai A. L. veiką kvalifikavo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje nustatyti esminiai nusikalstamos veikos požymiai. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leido bylą nagrinėjusiems teismams padaryti išvadą, kad yra nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos (teisės akto pažeidimų, lėmusių tai, kad ūkinė veikla A. L. priklausančiame grūdų sandėlyje vyko nenustačius ir nepašalinus darbuotojų saugumui pavojų keliančių veiksnių) ir padarinių – B. P. žūties.

3.2. Sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad A. L. nebuvo B. P. darbdavys, tačiau nagrinėjamoje byloje ir nėra konstatuota, kad nuteistasis buvo B. P. darbdavys ar kad jį ir žuvusiąją siejo teisiniai santykiai, kurie pagal turinį prilyginti darbo santykiams. B. P. nuteistojo A. L. ūkyje dirbo ne pagal darbo sutartį, o teikė paslaugas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju, t. y. tarp A. L. ir B. P. susiklostė ne darbo, tačiau civiliniai paslaugų teikimo santykiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai neatsargiai sukeliami ne darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje, asmens veika kvalifikuojama ne pagal BK 176 straipsnį, o pagal kitą BK straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą ar neatsargų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, BK 132, 137 arba 139 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2024">2K-49-976/2024</a>).

3.3. Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. birželio 28 d. išvados dėl 2021 m. liepos 31 d. įvykio, kurio metu mirtinai sužalota B. P., 6 punkte nurodyta, kad reikalavimas darbuotojams užtikrinti saugą ir sveikatą įmonėje, organizacijoje, įskaitant ir ūkį, ir laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų atsiranda tampant darbdaviu, t. y. turint bent vieną samdomą darbuotoją. A. L. savo ūkyje turėjo samdomų darbuotojų (liudytojas A. S. dirbo pagal darbo sutartį), todėl jam privaloma vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus. Tai, kad ūkyje dirbusią darbuotoją B. P. ir A. L. siejo ne darbo, o civiliniai santykiai, nepaneigia nuteistojo A. L., savo ūkyje vykdančio darbus, galinčius kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas jam priklausančiuose objektuose. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai susiklostė – civiliniai ar darbo, vadovas turi bendro pobūdžio pareigą užtikrinti, kad darbus atliekantys asmenys dirbtų saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Asmenims, atliekantiems darbus civilinių teisinių santykių pagrindu, turi būti garantuotos tokios pačios saugios darbo sąlygos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Ši išvada darytina iš Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu, 9 punkto, kuriame nurodoma, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose (nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų), veiklą.

3.4. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį ir teismų sprendimuose pateikė motyvus, kurie pagrindė išvadą, kad atsiradę padariniai yra dėsningas nuteistojo įvykdytos veikos (nagrinėjamu atveju – neveikimo) rezultatas. Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. birželio 28 d. išvados 1 punkte konstatuota, kad įvykio, kurio metu žuvo B. P., priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Šios išvados 3 punkte detalizuota, kad nelaimingo atsitikimo pagrindinė sąlyga buvo ta, jog bunkerio sklendės atidarytos tuo metu, kai bunkerio viduje (ant sukrautų grūdų) buvo darbuotojos. Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų nuomone, sandėlyje vykdomi grūdų iškrovimo darbai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Darbdaviui neatlikus darbo vietų profesinės rizikos vertinimo, neidentifikavus rizikos veiksnių, nebuvo užtikrinta darbininkų sauga ir sveikata darbe kiekvienoje darbo vietoje visais su darbu susijusiais aspektais. Nenustačius pavojų darbe ir neįvertinus rizikos, susijusios su šiais pavojais, nenustatyta ir kokių priemonių reikia imtis, kad būtų galima apsaugoti savo darbuotojus ir kitus darbininkus, dirbančius ūkyje. Be to, minėtos išvados 4 punkte nustatyta, kad, A. L. ūkyje neatlikus privalomo darbo vietų profesinės rizikos vertinimo, neidentifikavus rizikos veiksnių vykdant grūdų pakrovimo ir iškrovimo darbus, neparengti grūdų bunkerio saugaus naudojimo dokumentai, su kuriais turi būti supažindinti prie įrenginio dirbantys darbuotojai. Už nurodytų priemonių neįgyvendinimą atsakingas darbdavys – ūkininkas A. L..

3.5. Teismai pagrįstai konstatavo, kad A. L. nusikalstamą veiką įvykdė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad dėl jo neveikimo kils neigiamų padarinių, bet pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį žemės ūkio veikloje turėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą ir galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. L.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir nesutinkant su teismų išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Didelę dalį kasacinio skundo sudaro teiginiai, kurie teismų motyvuotai paneigti, pvz., kad A. L. nepažeidė DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kad profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas, kad nukentėjusioji nebuvo pavaldi A. L. ir jo ūkyje dirbo savarankiškai, kad dirbti grūdų bunkeryje nebuvo reikalingi specialūs įgūdžiai ir specialisto išvados dėl to nepagrįstos, kad darbuotojams buvo uždrausta lipti į pilną grūdų sandėlį ir kad lyginti grūdų pilname aruode nebuvo jokio reikalo ir pan. Tokie teiginiai, prieštaraujantys teismų nustatytoms aplinkybėms, nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo argumentus tikrina, ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas A. L. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, ar buvo teisinis pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo.

Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies ir 176 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasatorius dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nusikalstamą veiką kvalifikavus ne pagal tą BK straipsnį ir netinkamai nustačius priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad taisyklingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis, nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra baudžiamosios atsakomybės taikymo legitimumo ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Asmens nuteisimas pagal netaisyklingai parinktą BK straipsnį yra priešingas teisingumui ir baudžiamosios justicijos tikslams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016). Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo yra pagrįsti, tačiau nesudaro pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, netaisyklingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaida gali būti ištaisyta priimant kasacinę nutartį.

7. Nagrinėjamoje byloje A. L. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dėl jo pažeistų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų B. P., dirbdama jo ūkyje pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, įlipo į grūdų sandėlyje esančio bunkerio vidų sklaidyti grūdų, atidarius grūdų bunkerio sklendes, pateko į žemyn judančių grūdų srautą, negalėjo iš jo išsilaisvinti ir žuvo. Sutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad už Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų pažeidimą baudžiamoji atsakomybė kyla ne pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 176 straipsnį (speciali norma), kuriame tiesiogiai įtvirtinta atsakomybė už minėto įstatymo nuostatų pažeidimą, lėmusį nelaimingą atsitikimą.

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, o būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a>, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-206-303/2019 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad neatsargus gyvybės atėmimas, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, paprastai yra nulemtas tam tikrų kaltininko aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, medžių pjovimas, neįsitikinus, kad šalia nėra žmogaus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024), medžioklė, neįsitikinus, kad šaunama į gyvūną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LTQ4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205-489/2024">2K-205-489/2024</a>), ir pan.

9. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų faktus, taip pat šiai nusikalstamai veikai būtinus specialiojo subjekto (darbdavio ar jo įgalioto asmens) požymius, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami darbų saugos įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalaus pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. BK 176 straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ne tik formaliai įformintų darbo santykių, bet ir pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje (pavyzdžiui, nelegalus darbas). BK 176 straipsnis paprastai taikomas tais atvejais, kai dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų sunkūs padariniai kyla šio darbdavio darbuotojams. Tačiau šis straipsnis gali būti taikomas ir tuomet, kai dėl šių pažeidimų nukenčia toje pačioje darbo vietoje, kurioje dirba šio darbdavio darbuotojai, nuolatos ar laikinai dirbantys kito darbdavio darbuotojai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267/2009">2K-267/2009</a>, 2K-361/2009, 2K-441/2014, 2K-320/2014, 2K-182-677/2016). Taikant BK 176 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką ir atsiradusius padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai neatsargiai sukeliami ne darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje, veika kvalifikuojama ne pagal BK 176 straipsnį, o pagal kitą BK straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą ar neatsargų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, BK 132, 137 arba 139 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337-489/2018">2K-337-489/2018</a>).

10. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad A. L. veika buvo kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o ne BK 176 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nukentėjusioji B. P. ūkininko A. L. ūkio grūdų sandėlyje dirbo ne pagal darbo sutartį, o teikė paslaugas pagal kvitus, taigi nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo santykių įgyvendinimo metu, o teikiant paslaugą. Konstatuotina, kad tokia išvada nagrinėjamoje byloje nėra teisinga. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina kruopščiai įvertinti susiklosčiusią situaciją, nustatyti teisinių santykių tikrąjį turinį, o ne vien tik formą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdžiai išplaukia, kad tarp A. L. ir nukentėjusiosios B. P. susiklostę santykiai prilygintini darbo santykiams ir nelaimingas atsitikimas įvyko dėl A. L. kaip darbdavio savo pareigų darbo saugos srityje nevykdymo. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija remiasi šiais argumentais:

10.1. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas buvo priimtas 2012 m. lapkričio 13 d. Šiuo įstatymo priėmimu buvo siekiama sumažinti nelegalaus darbo mastą, didinti bedarbių užimtumą, sudaryti sąlygas savo pastangomis didinti gaunamų pajamų dydį, užtikrinant, kad tokie asmenys neprarastų teisės į piniginę socialinę paramą. Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą (1 straipsnio 1 dalis). Tokių paslaugų gavėjai privalo sumokėti sveikatos draudimo įmokas už paslaugų teikėją teisės aktų nustatyta tvarka (5 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad žemės ūkio ir miškininkystės veikla užsiimantys asmenys turi teisę gauti laikinas paslaugas pagal pirmiau nurodytus kvitus, nesudarydami darbo sutarties, tačiau sumokėdami sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašas, kuriame nurodytos visos tokios paslaugos, pavyzdžiui, akmenų rinkimas laukuose, uogų skynimas, žemės ūkio produktų krovimas ir (ar) iškrovimas. Taigi šiuo įstatymu buvo siekiama suteikti galimybę darbą ieškantiems asmenims integruotis į sezoninę darbo rinką, o ne riboti dirbančių asmenų teises.

10.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Taigi iš Konstitucijos kyla kiekvieno darbą pasirinkusio dirbančio asmens teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Ši nuostata taikytina tiek pagal darbo sutartį dirbantiems, tiek pagal paslaugų kvitus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikiantiems asmenims. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nėra įtvirtinta, kad paslaugos teikėjas paslaugas teikia veikdamas savo rizika, kad saugiomis darbo sąlygomis pasirūpina pats ir pan., todėl jam galioja bendra iš Konstitucijos kylanti teisė. Kitoks aiškinimas pažeistų teisės į lygybę principą ir būtų nesuderinamas su teise į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Iš esmės tokią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas, pabrėždamas, kad asmenims, atliekantiems darbus civilinių teisinių santykių pagrindu, turi būti garantuotos tokios pačios saugios darbo sąlygos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį (teismo nutarties 28 punktas).

10.3. Byloje nustatyta, kad A. L. ūkyje tuo pačiu metu tas pačias funkcijas atliko dvi moterys, veikusios skirtingu teisiniu pagrindu: B. P. formaliai kaip paslaugos teikėja pagal kvitus, o V. M. – kaip darbuotoja pagal darbo sutartį. Būtų neteisinga daryti išvadą, kad darbuotojui, sudariusiam darbo sutartį, darbdavys privalėtų sudaryti saugias darbo sąlygas, o paslaugą teikiančiam asmeniui, atliekančiam tą pačią funkciją, tokios pareigos neturėtų.

10.4. B. P. žuvo vykdydama jai pavestas funkcijas, kurios, kaip nustatyta, negalėjo būti teikiamos pagal paslaugų kvitus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta VDI išvada, kurioje nurodyta, kad B. P. atliekami darbai grūdų bunkerio viduje neatitiko Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo tvarkos, kad ji turėjo atlikti žemės ūkio produktų krovimą ir (ar) iškrovimą, rankomis atliekamus darbus, kuriems nereikia specifinių žinių. Šią išvadą patvirtino specialistas, nurodydamas, kad ji turėjo būti apmokyta, kad jos darbiniai veiksmai atitiko darbo santykius (8 t., b. l. 170–171). Specialistė J. Rudienė pritarė, kad grūdų bunkeryje dirbti pagal kvitus nebuvo galima (8 t., b. l. 171). Be to, ir pats A. L. pripažino, kad B. P. neturėjo dirbti bunkeryje (8 t., b. l. 172). Tokią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas, kartu pažymėdamas, kad A. L. santykiuose su B. P. privalėjo laikytis DSSĮ reikalavimų (teismo nutarties 26 punktas).

10.5. Nors tarp B. P. ir A. L. nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus jos ir V. M. atliekamų funkcijų tapatumą, privalomų nurodymų B. P. davimą, taip pat tai, kad B. P. buvo paskirtos rizikingos ir specialių įgūdžių reikalaujančios darbo funkcijos, kurių negalima vykdyti pagal paslaugų kvitus, tokie santykiai pagal savo turinį prilygintini darbo santykiams. Taigi šioje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. L., būdamas ūkio savininkas, turintis darbuotojų ir kitu teisiniu pagrindu pas jį ūkio darbus atliekančių žmonių, buvo atsakingas ir už nukentėjusiosios saugias darbo sąlygas.

11. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad teismai padarė teisingas išvadas, jog yra priežastinis ryšys tarp A. L. kaip darbdavio neveikimo ir jo ūkyje dirbusios B. P. mirties.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo vertinama veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019, 2K-7-495/2023, 2K-70-788/2023).

13. Atsižvelgiant į BK 176 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos specifiką, nustatant priežastinį ryšį, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kilo kitų sunkių padarinių. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei esminė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU1LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-355-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-355-788/2016">2K-355-788/2016</a>, 2K-321-303/2019, 2K-225-788/2022 ir kt.).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimas. Šioje normoje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose; nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, profesinės rizikos vertinimo pagrindu yra nustatoma faktinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklė, identifikuojami rizikos veiksniai bei apsaugos priemonės jiems išvengti. Būtent tai užtikrina tinkamą darbų saugos reikalavimų įgyvendinimą, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (teismo nutarties 30 punktas). Iš bylos aplinkybių matyti, kad šios darbdaviui nustatytos pareigos A. L. nevykdė, jo ūkyje dirbę asmenys sklaidė grūdus bunkeryje esant nepašalintai rizikai, kad tuo metu kas nors atsitiktinai atidarys grūdų bunkerio sklendes ir darbuotojas bus įsiurbtas žemyn judančių grūdų srauto. Šiuo atveju taip ir atsitiko. Ši rizika darbdavio nebuvo įvertinta, pašalinta arba kaip nors sumažinta. A. L. įvykio dieną paliko darbus skirstyti ir prižiūrėti už saugias darbuotojų darbo sąlygas neatsakingą asmenį, nurodė darbininkams dirbti grūdų sandėlyje, o nepasirūpinus priemonėmis, užtikrinančiomis, kad darbo bunkeryje metu nebūtų atsitiktinai atidaromos sklendės, įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas. Nors kasatorius nesutinka su teismų išvada dėl priežastinio ryšio ir argumentuoja, kad pačios nukentėjusiosios elgesys (lipimas į bunkerį) lėmė jos žūtį, tačiau šie argumentai pagrįstai teismų atmesti. Kaip rodo bylos aplinkybės, grūdų sklaidymas bunkeryje buvo įprasta nukentėjusiosios ir kitų darbuotojų darbo dalis, o ne uždraustas savavališkas elgesys. Tokio darbo rizika yra pakankamai akivaizdi ir darbdavys privalėjo imtis priemonių jai pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl tai, kad A. L. inkriminuotas neveikimas darbo saugos srityje buvo būtina sąlyga ir esminė bei veikianti nelaimingo atsitikimo priežastis, šiuo atveju nekelia abejonių.

15. Iš viso to, kas pasakyta, logiškai išplaukia, kad A. L. kaip darbdavio veika (neveikimas) turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal specialią normą, nustatančią atsakomybę už darbdavio ar jo įgalioto asmens darbo saugos srityje padarytus pažeidimus, dėl kurių įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių. A. L. veikos kvalifikavimas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį pripažintinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės galimybės keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą

16. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas perkvalifikuoti A. L. nusikalstamą veiką iš BK 132 straipsnio 3 dalies į BK 176 straipsnio 1 dalį. Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija patikrino, ar nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į BK 176 straipsnio 1 dalį nesukuria procesinio netikėtumo ir nepažeidžia nuteistojo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nusikaltimai, nurodyti BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 176 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargūs, kad BK 176 straipsnio 1 dalies taikymas, įvertinus sankcijos ribas, nuteistajam yra palankesnis, į tai, kad ikiteisminis tyrimas 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėtas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir tik ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 24 d. veika perkvalifikuota į BK 132 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 23), taip pat į kasacinio skundo argumentus, susijusius su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 132 straipsnio 3 dalies į BK 176 straipsnio 1 dalį, nenustatė realaus pavojaus pažeisti nuteistojo procesines teises. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį klausimas buvo svarstomas. Antai apeliacinės instancijos teismas, pabaigęs nagrinėti bylą, tačiau pasitarimo metu nustatęs, kad A. L. veika gali būti perkvalifikuota, priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą įrodymų tyrimą, apie tai, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pranešė proceso dalyviams (8 t., b. l. 102–105). Nuteistajam ir jo gynėjui buvo suteikta galimybė išsakyti dėl to savo poziciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors kasatorius nesutinka, kad nuteistasis buvo nukentėjusiosios darbdavys, tačiau kaip esminį kasacinio skundo argumentą nurodo tai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį. Kasaciniame skunde tokia išvada argumentuojama tuo, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma yra specialioji (lex specialis) lyginant su neatsargaus gyvybės atėmimo norma (BK 132 straipsnis) ir kad, nustačius darbo saugos ar kitų teisės aktų, kurių kilmė – darbo santykiai ir darbuotojų apsauga darbo metu, pažeidimus, veika kvalifikuotina išskirtinai pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Šiai pozicijai pagrįsti daromos nuorodos į teismų praktikoje priimtus procesinius sprendimus tokio pobūdžio bylose. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo būti aktyvus ir pakeisti A. L. veiksmų kvalifikavimą į BK 176 straipsnio 1 dalį ir kad to nepadarius buvo panaikinta galimybė A. L. paskirti laisvės atėmimui alternatyvias bausmes, nustatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje. Taigi teisėjų kolegija sprendimą perkvalifikuoti A. L. veiką į BK 176 straipsnio 1 dalį priima atsižvelgdama ir į paduoto kasacinio skundo nurodytus argumentus. Pažymėtina ir tai, kad priimamu procesiniu sprendimu nuteistojo teisinė padėtis nėra bloginama.

18. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kasacinio bylos nagrinėjimo stadijoje priimamas sprendimas nesukuria procesinio netikėtumo nuteistajam ir nepažeidžia jo procesinių teisių.

Dėl skirtinos bausmės

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, į nuteistojo neveikimu sukeltus padarinius – asmens mirtį, nenustatė pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies – laisvės atėmimo ir jos vykdymo atidėjimo, taip pat nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Tačiau, atsižvelgiant į švelnesnę BK 176 straipsnio 1 dalies sankciją (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija), nustatytini trumpesni skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir šios bausmės vykdymo atidėjimo terminai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutartį:

A. L. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 176 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. L. atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Artūras Ridikas

Olegas Fedosiukas