Civilinė byla Nr. 3K-3-209-1075/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00940-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gedimino Sagačio, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – N. V. ir „AAS BTA Baltic Insurance Company“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė T. K. teismo prašė priteisti iš atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1326,55 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat procesines 5 procentų metines palūkanas.
3. Ieškovė tvirtina, kad nurodytą žalą patyrė dėl atsakovės neatidžių ir neprofesionalių veiksmų (neveikimo), t. y. dėl nekokybiškai ir netinkamai suteiktos būtinosios medicininės pagalbos staiga mirus jos sutuoktiniui R. M.
4. Ieškovė nurodė, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su R. M. laidotuvėmis, o neturtinę žalą – glaudaus sutuoktinių ryšio netekimas dėl staigios sutuoktinio mirties ir po jos iš esmės pasikeitęs ieškovės gyvenimas: jai sutriko miegas, ji vartoja raminamuosius vaistus, ją nuolat vargina bloga nuotaika, ieškovė negali įveikti fizinio ir dvasinio skausmo, jaučia tuštumą, neviltį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1326,55 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) nesudarius sąlygų nuteistajam R. M. pasinaudoti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Teismo vertinimu, vien dėl to, kad nėra kategoriškų kompetentingų specialistų išvadų, jog buvo įmanoma išvengti R. M. mirties, nėra teisinio pagrindo visiškai paneigti ekspertizės akto išvadoje nurodytą galimybę išvengti mirties laiku suteikus tinkamą medicininę pagalbą. Teismas sprendė, kad atsakovės neveikimas prisidėjo prie turtinės ir neturtinės žalos ieškovei padarymo, jos padidėjimo, todėl tarp atsakovės neveikimo ir ieškovei kilusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė nurodė, kad su R. M. draugavo apie dvidešimt metų, 2012 m. sudarius santuoką, su juo bendravo telefonu, jį lankė, planavo bendrą gyvenimą jam išėjus iš laisvės atėmimo vietos (2015 m. gruodžio mėn.). Ieškovė dėl sutuoktinio mirties patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, didžiulį nerimą ir įtampą. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į būtinybę užtikrinti adekvatų neturtinės žalos kompensacijos mechanizmo įgyvendinimą, ieškovei priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat turtinės žalos atlyginimas laidotuvių išlaidoms padengti.
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta ieškovė paaiškino, jog su R. M. palaikė artimus santykius – esant galimybei jis dažnai jai skambindavo telefonu, kiekvienais metais ji važinėjo pas jį į pasimatymus (apie 2–3 kartus per metus). Paskutinį kartą jį aplankė 2015 m. kovo 14 d. (dieną prieš jo mirtį). Pasimatymas truko apie valandą, sveikata ieškovei nuteistasis tada nesiskundė. Ieškovė teigė, kad ji su R. M. pažįstama nuo 2011 m. Santuoka sudaryta 2012 m. birželio 20 d. Įvertinusi šiuos duomenis, kolegija padarė išvadą, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pažintis su R. M. nebuvo tokia ilgalaikė, o faktinis gyvenimas santuokoje (bendrai) dar nebuvo susiklostęs, nes santuoka buvo sudaryta R. M. atliekant įkalinimo bausmę.
9. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, R. M. esant pataisos įstaigoje, nesusiformavo toks glaudus jo ir ieškovės ryšys, koks galėjo susiformuoti jam esant laisvėje. Nuo santuokos sudarymo iki jo mirties praėjo tik apie 4 metus, o ieškovė nurodė jį lankiusi apie 2–3 kartus per metus, taigi iš viso buvo apie 8–12 pasimatymų. Kadangi santuoka sudaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dėl R. M. įkalinimo tarp sutuoktinių objektyviai negalėjo susiformuoti įprastas sutuoktinių gyvenimas, nebuvo bendro ūkio, bendros buities ar vaidmenų joje. Kolegija sprendė, kad dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog po sutuoktinio mirties jos gyvenimas tikrai iš esmės pasikeitė, ir vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kompensacijos už padarytą neturtinę žalą dydį.
10. Kolegija taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo panašiose bylose suformuotos praktikos, pagal kurią ieškovams buvo priteisiamos daug didesnės sumos, nei priteista jai. Kolegija nurodė, kad neturtinės žalos dydis negali būti vienodas visose situacijose, priešingai, kiekvienu atveju ir kiekvienam asmeniui jis yra individualus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nurodė, kad, vienam iš sutuoktinių būnant laisvės atėmimo vietoje, o santuokai trukus tik apie 4 metus, negalėjo susiformuoti įprastas sutuoktiniams ryšys, todėl priteistas žalos atlyginimo dydis yra adekvatus ir pakankamas. Teismas vadovavosi įstatyme neįvardytu kriterijumi – buvusio sutuoktinių tarpusavio ryšio stiprumu. Faktinių aplinkybių pagal šį kriterijų neįmanoma objektyviai įvertinti, todėl neleistina, kad šis kriterijus taptų lemiantis neturtinės žalos atlyginimo dydį.
11.2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių ryšio susiformavimo, rėmėsi santykinai neilgu santuokos laikotarpiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Teismas netyrė tokių aplinkybių: kasdieninių pokalbių, laiškų, fakto, kad ieškovės sutuoktinis mirė prieš pat išleidimą iš laisvės atėmimo vietos, t. y. santykių emocinio pakilimo laikotarpiu.
11.3. Nustatydamas žalos dydį, teismas turėjo vadovautis objektyviais ir neabejotinais kriterijais, tokiais kaip pažeistų vertybių reikšmingumas. Šioje byloje neturtinės žalos dydį turi lemti tai, kad buvo pasikėsinta į vieną iš svarbiausių vertybių – gyvybę. Mirus ieškovės sutuoktiniui taip pat buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma teisė į šeimą, kurios reikšmę yra pripažinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2009">3K-3-119/2009</a>.
11.4. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2008">3K-3-529/2008</a>). Šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimas, iš esmės nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio mirus pacientui, vien dėl to, kad ieškovės sutuoktinis buvo laisvės atėmimo vietoje ir dėl to galėjo nesusiformuoti įprastas sutuoktiniams ryšys, gali būti aiškinamas kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio žmogaus gyvybės, kaip vertybės, nuvertinimas.
12. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi įstatyme neįvardytu kriterijumi. CPK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir kituose įstatymuose nenustatytas baigtinis ar nebaigtinis sąrašas kriterijų, kurie taikytini nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes įstatyme neįmanoma nurodyti visų galimų aplinkybių, situacijų ir sąlygų. Įstatymas suteikia teismams diskreciją, nagrinėjant bylas, reikšmingus žalos nustatymo kriterijus, kitas reikšmingas aplinkybes nustatyti ad hoc (konkrečioje situacijoje).
12.2. Ieškovė santuoką iš esmės traktuoja kaip santuokos sudarymo juridinį aktą. Ieškovė sutuoktinių, kurie santuokoje kartu pragyveno daug metų, vienas kitu rūpinosi ir vienas kitą globojo, vedė bendrą šeimos ūkį, rėmė vienas kitą materialiai, augino ir auklėjo vaikus, jais visokeriopai rūpinosi, slaugė ir kt., tarpusavyje susiformavusius itin stiprius socialinius, dvasinius, emocinius ryšius sutapatina su ryšiais sutuoktinių, kurie nors ir formaliai buvo sudarę santuoką, tačiau kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, neaugino vaikų, matėsi tik epizodiškai keletą kartų per metus. Toks sutapatinimas iš esmės yra neteisingas, prieštarauja teisės normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
12.3. Ieškovė kasaciniame skunde neigia ir ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad tarp jos ir R. M. nebuvo susiformavęs toks glaudus ryšys, kaip galėjo susiformuoti jam esant laisvėje, kad dėl sutuoktinio įkalinimo objektyviai nebuvo susiformavęs įprastas sutuoktinių gyvenimas, nebuvo vedamas bendras ūkis, nebuvo bendros buities ar vaidmenų. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu ir iš naujo įrodymų netiria bei bylos faktų nenustato – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl kasaciniame skunde negali būti ginčijamos žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės.
12.4. Ieškovė, teigdama, kad, priimant skundžiamus procesinius sprendimus, nukrypta nuo teismų praktikos, nepateikė nė vieno teismų praktikos precedento, suformuoto bylose, analogiškose nagrinėjamai bylai, kurioje nustatyta, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė mirus jos sutuoktiniui, su kuriuo santuoka sudaryta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir kuris mirė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šios išskirtinės aplinkybės turi lemiamą reikšmę nustatant pergyvenusio sutuoktinio patirtos neturtinės žalos dydį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniu skundu teikiami argumentai tik dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), kasacinės bylos nagrinėjimo objektas yra tik materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimas.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų
14. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MC03MDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-80-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-80-706/2015">3K-3-80-706/2015</a>).
15. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2009">3K-3-26/2009</a>; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a>). Taigi priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma, suponuojančia teismų pareigą tiksliai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-90/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-90/2013">3K-3-90/2013</a>).
16. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, pagal kurį kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2006">3K-3-394/2006</a>; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2008">3K-3-393/2008</a>). Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2009">3K-3-119/2009</a>). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, artimus ryšius.
17. Kasaciniame skunde ieškovė sutinka, kad kiekvienas žalos atvejis yra individualus, tačiau laikosi nuomonės, kad formuojamoje teismų praktikoje negali iš esmės skirtis neturtinės žalos dydžiai, o sveikatai padaryta neturtinė žala negali būti laikoma didesne nei neturtinė žala esant sutuoktinio gyvybės atėmimui.
18. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio reikalavimus sukurta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, ir tai reiškia, kad turi būti formuojama vienoda, nuosekli teisės aiškinimo ir taikymo praktika, grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais bei kitais konstituciniais principais. Taigi, įgyvendindamas įstatymo nustatytą diskreciją kurti teismų precedentus, kaip teisės šaltinį, kasacinis teismas šioje byloje keliamu teisės klausimu, t. y. nukentėjusio asmens artimųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, formuoja ir plėtoja praktiką, kurios nuostatos atskleistos atskirose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose priimtose nutartyse.
19. Teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>).
20. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>; 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą).
21. Ieškovė kasaciniame skunde nesutinka su teismų taikytu kriterijumi neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teigdama, kad teismai taikė netinkamą, įstatyme neįtvirtintą kriterijų – buvusį sutuoktinių tarpusavio ryšio stiprumą ir netaikė teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, tokių kaip pažeistų vertybių, nagrinėjamu atveju – gyvybės, reikšmingumas.
22. Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą įtvirtinta CK 6.284 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose nustatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-351/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-351/2007">3K-3-351/2007</a>). Atsižvelgdamas į tai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2013">3K-3-177/2013</a>). Realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovų patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio mirusio asmens netekties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 34 punktas).
24. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (žr. Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Dėl to ne formalus šeimos nario statusas, bet šeimos narių teisių ir pareigų dalijimąsi, tarpusavio pagalbą ir glaudžius emocinius ryšius patvirtinančios aplinkybės suteikia teisę į neturtinės žalos atlyginimą šeimos nario mirties atveju.
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>). Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-788/2016">2K-313-788/2016</a>).
26. Tokių kriterijų vertinimas išryškėja vertinant neturtinę žalą, patirtą dėl sutuoktinio netekties, kai yra atsižvelgiama į santuokos trukmę, santykių su mirusiuoju, jų ryšių pobūdį, kokybę ir intensyvumą, jų darną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 69, 72 punktai).
27. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje kaip vienas iš esminių kriterijų, lemiančių neturtinės žalos, patirtos dėl šeimos nario mirties, atlyginimo dydį, yra ieškovo ir mirusiojo asmens tarpusavio ryšių pobūdis, kokybė, intensyvumas, ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamą, įstatyme neįtvirtintą kriterijų ir netaikė teismų praktikoje suformuluotų kriterijų.
28. Nagrinėjamą bylą sprendę teismai, nustatydami priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, priešingai nei teigia ieškovė, vertino tai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – gyvybei, taip pat, siekdami individualizuoti ir kuo tiksliau nustatyti ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl sutuoktinio netekties, atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė savo buvusių ryšių su sutuoktiniu intensyvumą: bendravimo su R. M. laikotarpį, bendravimo pobūdį, santuokos trukmę.
29. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės santuoka su R. M. buvo sudaryta 2012 m. birželio 20 d. Taigi santuoka truko 2 metus 9 mėnesius. Ieškovė nurodė sutuoktinį lankiusi Pravieniškių pataisos namuose apie 2–3 kartus per metus. Atsižvelgdamas į tai, kad faktinio gyvenimo santuokoje (bendrai) dar nebuvo susiklostę, nes santuoka buvo sudaryta R. M. atliekant įkalinimo bausmę, todėl objektyviai nebuvo susiformavęs įprastas sutuoktinių gyvenimas, nebuvo vedamas bendras ūkis, nebuvo bendros buities ar vaidmenų joje, nesant sutuoktinių ryšių kokybę patvirtinančių kitokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo glaudaus sutuoktinų ryšio.
30. Ieškovė nesutinka su tokia teismo išvada, remdamasi Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodyta šeimos samprata, kuri grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė, remdamasi šia samprata, nenurodo byloje buvus nustatytų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sudaryti pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams padaryti išvadą, kad sutuoktinių ryšiai buvo glaudūs, intensyvūs, pasižymėję stipriu emociniu prieraišumu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs objektyvius faktus, t. y. neilgą santuokos trukmę, nedidelį pasimatymų skaičių per metus, bendro gyvenimo, namų ūkio ir buities tvarkymo, būdingo sutuoktinių gyvenimui, nebuvimą, nesant kitokių duomenų apie sutuoktinių ryšius, pagrįstai šias aplinkybes laikė reikšmingomis nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovė, teigdama, kad sutuoktinių ryšys buvo palaikomas telefonu ir laiškais, kad dėl artėjusio R. M. laisvės atėmimo bausmės termino pabaigos jų santykiai buvo pasiekę emocinį pakilimą, byloje nepateikė laiškų ar kitų įrodymų, galinčių patvirtinti tokį sutuoktinių bendravimą ir buvusį emocinį pakilimą, nors, būdama ieškovė, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
32. Ieškovė teigia, kad šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas, iš esmės nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio mirus pacientui, vien dėl to, kad ieškovės sutuoktinis buvo laisvės atėmimo vietoje.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus, nenustačius glaudaus sutuoktinių ryšio ir didelio ieškovės dvasinio sukrėtimo šio ryšio netekus, teismui nusprendus, kad priteistas žalos atlyginimo dydis yra adekvatus, tokios teismo išvados nėra pagrindo laikyti laisvės atėmimo bausmę atliekančio žmogaus gyvybės, kaip vertybės, nuvertinimu, nes, nekonstatavus glaudžių sutuoktinių ryšių, neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas analogiškai ir tuo atveju, jei nė vienas iš sutuoktinių nebūtų atlikęs laisvės atėmimo bausmės.
34. Teigdama, kad nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimas priteistas nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, ieškovė kasaciniame skunde nenurodo tokios kasacinio teismo praktikos pavyzdžių.
35. Kaip kasacinio teismo nagrinėtų bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo netekus sutuoktinio pavyzdžius galima paminėti civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>, išnagrinėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad sutuoktinei pagrįstai priteista 40 000 Lt (11 585 Eur) neturtinės žalos atlyginimo mirus sutuoktiniui. Nurodytoje byloje nustatyta, kad ieškovė prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su kuriuo santuokoje gyveno septyniolika metų. Sutuoktinių santykiai buvo artimi, juos siejo glaudus ryšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 69 punkte nurodyta, kad byloje nustatyta, jog ieškovės santuoka truko 15 metų, šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendimas sutuoktinei priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
36. Taigi nurodytose bylose teismai, įvertinę sutuoktinių buvusių ryšių glaudumą ir intensyvumą, konstatavo aplinkybes, iš esmės besiskiriančias nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių sutuoktinių santykių intensyvumą ir artumą. Šių aplinkybių skirtumas buvo vienas iš veiksnių, lėmusių skirtingą priteisto žalos atlyginimo dydį lyginamose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytose bylose neturtinės žalos atlyginimo sumos buvo priteistos konstatavus ne tik buvusio sutuoktinių glaudaus ryšio netektį, įvertinus jo pobūdį, kokybę ir intensyvumą, nuoširdumą ir pastovumą, bet ir daugiau neigiamų padarinių: nustatytus sveikatos sutrikimus, sutuoktinei atitenkančią visą nepilnamečių vaikų auklėjimo naštą.
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, nekonstatuoja materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 6,35 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Netenkinant kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,35 Eur (šešis Eur 35 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas
