Civilinė byla Nr. 3K-3-221-916/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00089-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovui J. T. dėl kompensacijos už servituto nuostolius priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą, taip pat ieškinio senaties termino taikymą atsakovui pirmosios instancijos teisme nereiškiant tokio reikalavimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. J. 6724,80 Eur nuostolių atlyginimo skolą, atsiradusią ir susidariusią dėl tarnaujančiųjų kelio ir statinių servitutų nustatymo jam nuosavybės teise priklausančiame 0,43 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.; nuo 2018 m. vasario 1 d. – po 48,41 Eur periodinėmis kompensacijomis nuostolių atlyginimą, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Statistikos departamento prie Finansų ministerijos skelbiamus infliacijos duomenis; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,43 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo. Žemės sklype yra 1181 kv. m ploto užstatymo ploto pastatas (kiaulidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/2 dalį registruota ieškovo ir atsakovo vardu. Žemės sklypui nuo 2007 m. liepos 26 d. nustatytas statinių servitutas, nuo 2014 m. liepos 10 d. nustatytas 0,209 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Servitutai nustatyti administraciniais aktais, klausimas dėl servitutų suvaržymais patiriamų nuostolių atlyginimo nebuvo išspręstas. Ieškovas inicijavo klausimo dėl servitutų nuostolių atlygintinumo sprendimą, t. y. 2007 m. lapkričio 13 d. atsakovui teikė pasirašyti nuomos sutartį, vėliau 2017 m. lapkričio mėn. pakartotinai kreipėsi su nuomos sutarties projektu. Atsakovas nuomos sutarties nepasirašė, derybų dėl kainos nevedė. Ieškovo teigimu, atsakovas be pagrindo neatlygintinai naudojasi servitutu. Statinių servitutas nustatytas nuo nuosavybės teisių atkūrimo, todėl ieškovo, kaip savininko, teisės suvaržytos nuo 2007 m. liepos 16 d. Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovas įrodinėjo atitinkamo laikotarpio sklypo nuomos rinkos kaina, t. y. dėl 56,04 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimo periodinės kompensacijos laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB „STIVVF“ ataskaita Nr. 0802113 ir 2008 m. kovo 7 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 0802113, atitinkamai 48,41 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki atliktų turto vertinimo teismo ekspertizių (ekspertės R. Vaitiekūnienės 2018 m. rugpjūčio 27 d. turto vertinimo ekspertizės aktas Nr. 2018-17 ir eksperto J. G. Beržinio 2018 m. gruodžio 13–20 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 1812-0052) aritmetiniu vidurkiu, neskaičiuojant taikyto kelio servituto pataisos koeficiento.
4. Atsakovas V. J. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovui nuo ieškinio padavimo teismui dienos periodinę kompensaciją po 35,63 Eur per mėnesį už naudojimąsi statinių servitutu, kuris yra ieškovui priklausančiame 0,43 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovas pripažino, kad ieškovas dėl nustatytų kelio ir statinių servitutų turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo kompensacijos, tačiau nurodė, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kompensavimo už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 31 d. yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė pagrįstų ir pateisinamų priežasčių, kodėl nesikreipė į teismą anksčiau. Ieškovas pasiūlymą dėl nuomos sutarties atsakovui teikė 2007 m. ir atitinkamai 2017 m. pabaigoje, po to kreipėsi į teismą su ieškiniu. Statinių servitutas nustatytas nuo 2007 metų, kelio – 2014 metų. Ieškovas, žinodamas apie servitutų nustatymą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl servitutų atlygintinumo ir kompensacijos reikalavimo. Atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti žemės nuomos sutartį, bet ne susitarti ir nustatyti atlygintiną servitutą. Ieškovas savo pasyviu elgesiu (neveikimu) pripažino, kad servitutai yra neatlygintini. Reikalavimas atlyginti 6724,80 Eur nuostolius yra piktnaudžiavimas žemės sklypo savininko teisėmis, ketinimas praturtėti atsakovo sąskaita, nes byloje esantys įrodymai nepagrindžia nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. realiai turėtų ar patirtų nuostolių dėl kelio ir statinių servitutų buvimo. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimas dėl 6724,80 Eur nuostolių atlyginimo grindžiamas 2008 metais atlikta turto vertinimo ataskaita, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu iki ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos buvo nepagrįstai didelės, vėliau smarkiai mažėjo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kompensacijos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. J. ieškovui J. T. 1344 Eur nuostolių atlyginimą dėl servitutų nustatymo už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.; periodinę 35,63 Eur kompensaciją dėl servitutų nustatymo už naudojimąsi nurodytu žemės sklypu, kompensaciją mokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki servitutų pabaigos, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Statistikos departamento prie Finansų ministerijos skelbiamus infliacijos duomenis; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl servituto atlygintinumo nekilo, atsakovas sutiko, jog ieškovas turi teisę į administraciniu aktu nustatytų servituto nuostolių atlyginimą. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo momento bei atlyginimo už naudojimosi servitutu nuostolių kompensacijos dydžio.
8. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino (ieškinys teisme registruotas 2018 m. sausio 15 d., priimtas 2018 m. vasario 5 d.). Nors atsakovas, teigdamas, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nurodė, jog ieškovas per dešimt metų nereiškė atsakovui pretenzijų, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigė ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsižvelgiant į ieškinio senaties terminus. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimai pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino, sprendė, kad priežastys, dėl kurių ieškovas tik 2018 metais kreipėsi į teismą, iš esmės neturėjo teisinės reikšmės reikalavimo pagrįstumui įvertinti, todėl teismas detaliau dėl to nepasisakė.
9. Pirmasis ieškovo reikalavimas yra nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., t. y. už dešimt metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos (ieškinys teisme registruotas 2018 m. sausio 15 d., priimtas 2018 m. vasario 5 d.), vadinasi, neviršija už ieškinio senaties ribų. Ieškovo, kaip savininko, teisė reikalauti, atitinkamai atsakovo, kaip servituto turėtojo, prievolė kompensuoti tarnaujančiojo daikto savininkui nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, įtvirtinta įstatymo, kyla iš atitinkamų daiktinių teisių suvaržymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis), tokiam reikalavimui taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad dešimties metų laikotarpiu ieškovas nereiškė pretenzijų, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo kompensacijos neviršijant ieškinio senaties ribų. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino, aplinkybės ir (ar) priežastys, dėl kurių ieškovas galimai ne laiku, kaip teigia atsakovas, kreipėsi į teismą, iš esmės neturi teisinės reikšmės reikalavimo pagrįstumo vertinimui, todėl teismas jų nenagrinėja ir detaliau nepasisako.
10. Teismas nustatė, kad servitutai nustatyti administraciniais aktais, tačiau atlyginimas už naudojimąsi jais nebuvo nustatytas. Tai lemia, kad kol servituto turinys nepakeistas, ieškovas, kaip tarnaujančiojo daikto savininkas, neturi teisės reikalauti atlygintino servituto, t. y. periodinių kompensacijų, kurių dydžio nereikia įrodinėti kaip konkrečių, patiriamų dėl servituto nuostolių. Neatlygintino servituto nustatymas neužkerta kelio ieškovui CK 4.129 straipsnio pagrindu reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Reikalaudamas konkrečių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti nuostolius, jų dydį ir konkrečių nuostolių ryšį su nustatytu servitutu. Teismas vertino, kad 2008 m. kovo 7 d. (momentinė) žemės sklypo rinkos nuomos vertė pagal UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (ieškovo pateikta), nesant kitų laikotarpių galimos ar tikėtinos žemės sklypo rinkos nuomos kainos, nėra pakankama ieškovo reikalavimo pagrįstumui įrodyti.
11. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkurtos 2007 m. vasario 22 d. Pastatas, nuosavybės teise priklausantis ieškovui ir atsakovui, žemės sklype stovėjo dar iki atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Šalių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu atlyginimo tuo metu nebuvo. Ieškovui priklausančio 0,4300 ha ploto žemės sklypo naudojimo paskirtis (būdas) – pramonės ir sandėliavimo, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2019 m. balandžio 9 d. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 3360 Eur. Pagal viešai teikiamus duomenis Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatytas metinis valstybinės žemės nuomos mokestis iki 2018 metų – 4 procentai žemės vertės, kai paskirtis pramonės ir sandėliavimo. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo statinių servitutas nustatytas visam žemės sklypo plotui (0,43 ha), sprendė, jog žemės nuomos metinis mokestis būtų 134,40 Eur (3360 Eur x 4 proc.) ir 1344 Eur už dešimties metų laikotarpį (Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai: 2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. K-200, 2016 m. rugpjūčio 30 d. Nr. K-216, 2017 m. rugsėjo 17 d. Nr. K-205 ir kt.; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis).
12. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, išlaikydamas žemės savininko ir naudotojo teisių tarpusavio pusiausvyrą, pripažino, kad, nesant šalių susitarimo, teisingas atlyginimas yra vienkartinė nuostolių atlyginimo kompensacija, lygi 1344 Eur, t. y. dešimties metų laikotarpiu valstybinės žemės nuomos suma. Teismas vertino, kad nustatyta kompensacijos suma, remiantis valstybinės žemės nuomos verte, labiausiai atitinka asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes atsakovas būtų turėjęs mokėti valstybei už naudojimąsi žemės sklypu, jeigu nuosavybės teisės nebūtų buvusios atkurtos ieškovui.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalavimą priteisti periodinėmis kompensacijomis nuostolių atlyginimą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki servitutų pabaigos po 48,41 Eur per mėnesį įrodinėjo negautomis už žemės sklypo nuomą pajamomis, kurias apskaičiavo išvesdamas byloje atliktų teismo ekspertizių nustatytos žemės sklypo nuomos rinkos vertės aritmetinį vidurkį, eliminuodamas kelio servituto koeficiento taikymą. Atsakovas priešieškinio reikalavimus įrodinėjo analogiškai žemės sklypo rinkos nuomos kaina byloje atliktos teismo ekspertizės pagrindu, t. y. po 35,36 Eur per mėnesį, taikant kelio servituto ir užstatymo pataisos koeficientus. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovas nuostolių kompensacijos dydį grindė žemės sklypo nuomos rinkos kaina.
14. Teismas nurodė, kad byloje paskirtų teismo ekspertizių metu nustatyta, jog ginčo žemės sklypo rinkos nuomos kaina 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo 103 Eur per mėnesį (teismo ekspertės R. Vaitiekūnienės išvada), atitinkamai 2018 m. gruodžio 13 d. – 71,25 Eur per mėnesį (teismo eksperto G. J. Beržinio išvada). Nustatytos žemės sklypo rinkos nuomos kainos skirtumas – beveik 30 proc. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų ir neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Teismas, palyginęs atliktas teismo ekspertizės išvadas, sprendė, kad pirminės ekspertizės išvadas iš esmės paneigia pakartotinės ekspertizės išvados, kurios pagrįstos išsamiu tyrimu, detalia faktinių duomenų analize, atsižvelgiant tiek į individualius vertinamo turto ypatumus, tiek ir į bendruosius rinkos kriterijus, vertinimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kitus vertinimo praktikoje naudojamus dokumentus bei šaltinius. Be to, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovas byloje pareikštu priešieškiniu sutiko mokėti ieškovui po 35,63 Eur per mėnesį periodinę kompensaciją, todėl pripažino, kad būtent toks kompensacijos dydis atitinka įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas, ir iš atsakovo ieškovui priteistą 1344 Eur nuostolių atlyginimą sumažino iki 403,20 Eur; kitą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
16. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteistą 1344 Eur nuostolių atlyginimą sumažino iki 403,20 Eur, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019 pateiktus išaiškinimus ir taikydamas trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti nuostolius nuo servituto nustatymo dienos, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškė, kad ginčo šalis (atsakovas) reikalavo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą 2018 m. sausio 15 d. dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d., praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas apie savo pažeistas teises, t. y. neatlygintino servituto nustatymą, turėjo sužinoti nuo Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. S-33-23003 priėmimo, ir nesutiko su ieškovo argumentais, kad šis apie pažeistas teises sužinojo nuo 2017 m. gruodžio 6 d., kai teikė atsakovui susipažinti nuomos sutarties projektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kaip jis gynė savo pažeistas teises po to, kai 2007 m. spalio 19 d. atsakovas nereagavo į jo pasiūlymą dėl nuomos sutarties sudarymo. Ieškovui dar iki ieškinio pateikimo momento buvo žinoma, jog, administraciniu aktu nustačius servitutą, svetimą turtą naudojantis asmuo atsisakė padengti turto savininko (ieškovo) patiriamus nuostolius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas žinojo apie savo teisių pažeidimą nuo 2007 m. vasario 22 d., o byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.
18. Dėl kompensacijos dydžio nustatymo apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, tačiau nustatant kompensacijos dydį yra būtina įvertinti abiejų nekilnojamojo turto objekto savininkų interesus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklype esantis statinys dalinės nuosavybės teise priklauso abiem šalims, įvertino byloje pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizių duomenis ir vienkartinės kompensacijos iki ieškinio pateikimo dienos dydį susiejo su valstybinės žemės nuomos mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise aplinkybes, susiklosčiusius šalių santykius, viešai prieinami duomenys apie sklypo nuomos rinkos kainas ginčo laikotarpiu buvo tinkama įrodinėjimo priemonė spręsti nuostolių, patirtų dėl servituto, atlyginimo klausimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos už servitutą dydis yra teisingas, proporcingas ir užtikrina teisingą tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, nes buvo atsižvelgta į tai, jog servitutas yra neterminuotas, t. y. atsakovas daiktu naudojosi neribotą laiką, taip pat buvo įvertintos nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo aplinkybės, nuspręsta, kad žemės sklypo savininko teisių suvaržymai nuomos ir servituto atveju yra skirtingi.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
20. Ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, atsakovo nesutikimą su ieškiniu pripažindamas atsakovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo momento, kai buvo nustatytas servitutas, nes ieškovas apie tai, kad atsakovas nesutinka atlyginti dėl servituto patiriamų nuostolių, sužinojo kur kas vėliau. Be to, teismas nepagrįstai ieškovo teisių pažeidimo nepripažino tęstiniu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo apeliacinis skundas taip pat negalėjo būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
20.2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami kompensacijos už servitutą dydžio klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 185 straipsnius, rėmėsi vien atsakovo nurodytu kompensacijos dydžiu, nemotyvuodami šio dydžio teisingumo.
20.3. Pirmosios instancijos teismas nepatikslino ieškovui jo pareigos įrodinėti nurodomas aplinkybes (CPK 225 straipsnio 1 punktas), nepasiūlė skirti ekspertizės sprendžiant dėl nuostolių dydžio nustatymo už visą 2008–2018 metų laikotarpį, įvertinant pasaulinės ekonominės krizės įtaką nuostolių dydžiui (CPK 212 straipsnis). Teismas, išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį, ėmėsi aktyvaus vaidmens: pasinaudojęs vieša prieiga prie VĮ Registrų centro duomenų, ieškojo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės ir vėliau ja vadovavosi priimdamas sprendimą ir nustatydamas ieškovo nuostolių dydį negautų pajamų forma.
21. Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties taikymo
22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė taikyti ieškinio senatį, nors atsakovas tokio prašymo nebuvo pareiškęs.
23. CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
24. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363-469/2015">3K-3-363-469/2015</a>).
25. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2014">3K-3-274/2014</a>; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363-469/2015">3K-3-363-469/2015</a>).
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo iš atsakovo atlyginti nuostolius, kilusius dėl servituto nustatymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovo, besinaudojančio teise per ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, prievolės mokėti ieškovui atitinkamas įmokas ir tokios prievolės dydžio. Teismai nustatė, kad atkūrus nuosavybės teises ieškovui į ginčo žemės sklypą Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. S-33-23003 nuo 2007 m. liepos 26 d. buvo nustatytas statinių servitutas, nuo 2014 m. liepos 10 d. – kelio servitutas (teisė atsakovui važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus). Atsakovas pripažino, kad ieškovas dėl nustatytų kelio ir statinių servitutų turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, ginčijo tik kompensacijos dydį.
28. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo klausimo dėl ieškinio senaties instituto taikymo, tik konstatavo, kad reikalavimui taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, o atsakovo nurodomos aplinkybės, kad dešimties metų laikotarpiu ieškovas nereiškė pretenzijų, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo kompensacijos už šį terminą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti nuostolių atlyginimą nuo servituto nustatymo dienos, tai vertino kaip atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir sprendė, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
29. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškinio pareiškimą laikė nepagrįstu, teismo posėdžio metu ginčijo nuostolių dydį, tačiau neprašė taikyti ieškinio senatį. Priešingai, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad neginčijo pareigos mokėti kompensaciją ieškovui, tik nesutiko su ieškovo apskaičiuotu nuostolių dydžiu.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant aiškiai suformuluoto ir pareikšto atsakovo reikalavimo, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo atsakovo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, taip pažeidė materialiosios teisės normą (CK 1.126 straipsnio 2 dalį) ir padarė nepagrįstą išvadą.
31. Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį atsakovui nepareiškus tokio reikalavimo, dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties institutą reglamentuojančių teisės normų netinkamu taikymu, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl kompensacijos už servitutą (ne)tinkamo nustatymo
32. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismai neobjektyviai ir netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovui iš atsakovo priteistinos kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio.
33. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).
34. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-248/2017">3K-3-220-248/2017</a>, 33 punktas).
35. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69/2009">3K-3-69/2009</a>; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61-469/2016">3K-3-61-469/2016</a>, 31 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC05MTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70-916/2020">3K-3-70-916/2020</a>, 47 punktas).
36. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-248/2017">3K-3-220-248/2017</a>, 36 punktas).
37. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217/2011">3K-3-217/2011</a>; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549-695/2015">3K-3-549-695/2015</a>; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC05MTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70-916/2020">3K-3-70-916/2020</a> 49 punktą).
38. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad ieškovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas, atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu iš esmės sutiko, nes atsakovo naudai nustatytas servitutinis kelias ir statinių servitutas iš esmės atima iš ieškovo teisę visavertiškai naudoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, taip pat yra apsunkintas dalies ieškovui priklausančio žemės sklypo panaudojimas dėl ant 1181 kv. m žemės sklypo ploto pastatytos kiaulidės, kuri nuosavybės teise po 1/2 dalį registruota ieškovo ir atsakovo vardu, bei dėl nustatyto 0,209 ha kelio servituto, kuriuo atsakovui suteikta teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
39. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl kompensacijos dydžio, aiškinosi aplinkybes: kokiam žemės sklypui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio veiklai nustatytas servitutas bei kokios apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui ir kt. Teismai, spręsdami dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos dydžio priteisimo ieškovui kaip tarnaujančiojo daikto savininkui, taip pat vertino ieškovo nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, sprendė, kad kas mėnesį mokamos periodinės kompensacijos dydis nustatytinas atsižvelgiant ne tik į servitutais užimto sklypo nuomos rinkos vertę, bet taip pat į turto vertintojo išvadas. Be to, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklype esantis statinys dalinės nuosavybės teise priklauso abiem šalims, vadinasi, buvo įvertinta ir žemės savininko bei naudotojo teisių tarpusavio pusiausvyra.
40. Nagrinėjamoje byloje, ieškovui ir atsakovui nuostolių kompensacijos dydį grindžiant žemės sklypo rinkos nuomos kaina, siekiant išspręsti kompensacijos už ieškovo sklypui nustatytą servitutą dydžio klausimą, buvo paskirtos teismo ekspertizės (pirminė ir pakartotinė), jų metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos nuomos kaina 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo 103 Eur/mėn. (pirminės ekspertizės teismo ekspertės R. Vaitiekūnienės išvada), 2018 m. gruodžio 13 d. – 71,25 Eur/mėn. (pakartotinės ekspertizės teismo eksperto G. J. Beržinio išvada). Pažymėtina, kad nuostolių ar žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje kilus abejonių dėl pirminę ekspertizę atlikusios teismo ekspertės R. Vaitiekūnienės galimo nešališkumo (ankstesnių turto vertinimų atlikimo), pasirinkto vertinimo metodo (lyginamųjų objektų), teismo buvo paskirta pakartotinė ekspertizė žemės sklypo nuomos rinkos vertei nustatyti. Ekspertizių išvadose nustatant žemės sklypų nuomos vertes buvo atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją, analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinantys lyginamieji objektai.
41. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308-248/2016">3K-3-308-248/2016</a>, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>, 48 punktas).
42. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami ekspertizių išvadas, nenustatė esminių pakartotinės ekspertizės trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvados patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadai padaryti pakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo nesutikimas su pakartotinės ekspertizės išvadomis nebuvo pagrįstas argumentais, patvirtinančiais šios ekspertizės trūkumus. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai argumentavo, kodėl, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio nustatymo, rėmėsi pakartotinės ekspertizės išvados duomenimis. Pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto G. J. Beržinio surinktoje informacijoje buvo pateikti tiek individualūs vertinamo turto ypatumai, tiek bendrieji rinkos kriterijai, taip pat nurodyti ir apskaičiuoti kelio servituto ir žemės užstatymo pataisos koeficientai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Su tokia kasaciniu skundu skundžiamoje apeliacinio teismo nutartyje pateikiama išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka ir jai pritaria.
43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypo nuomos rinkos vertė, tiek suvaržymų naudotis žemės sklypu dėl servituto nustatymo faktas teismų yra tinkamai nustatyti ir, remiantis bylos duomenų visuma, įvertinti nustatant kompensacijos dydį, teismo apskaičiuotas kompensacijos dydis atitinka pastatų ir žemės sklypo savininkų interesų pusiausvyrą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja nesant kasaciniame skunde nurodytų argumentų, teikiančių pagrindą daryti priešingą išvadą dėl kompensacijos už servitutą dydžio, nei ją padarė bylą nagrinėję teismai.
44. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naudojosi vieša prieiga prie VĮ Registrų centro duomenų, siekdamas nustatyti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
45. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai jas išnagrinėti.
46. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vieša prieiga prie VĮ Registrų centro duomenų, nustatė ginčo žemės sklypo vertę, buvusią 2019 m. balandžio 9 d. Be šių duomenų, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, rėmėsi Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais nustatytas metinis valstybinės žemės nuomos mokestis iki 2018 metų, bei kitais byloje šalių teiktais įrodymais ir ekspertizės išvadomis, įvertino tai, kad statinių servitutas nustatytas visam sklypo plotui. Teismai taip pat nustatė, kad ieškovas byloje reikalaujamą kompensacijos dydį įrodinėjo remdamasis 2007 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. S-33-23003, atitinkamo laikotarpio sklypo nuomos rinkos kaina. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti teisingą ir protingą kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl servituto nustatymo, dydį, patikslindamas šalių įrodinėjamos valstybinės žemės sklypo rinkos kainos dydį taip pat ir VĮ Registrų centro duomenimis, tinkamai taikė CPK 179 straipsnio 3 dalį, naudodamas šiuos viešai prieinamus duomenis turinčioms reikšmės bylai aplinkybėms nustatyti.
47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas pasinaudojo VĮ Registrų centro duomenimis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nustatė naujas aplinkybes ar kad ši aplinkybė nustatyta pažeidus rungimosi ir nešališkumo principus. Tokia nuostata išplaukia ir iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a> 43 punktą).
48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovas kito kompensacijos dydžio tinkamomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, tinkamai aiškino ir taikė servitutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tačiau netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą. Padarytas materialiosios teisės normų taikymo pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 403,20 Eur nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 1344 Eur nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo; atitinkamai naikintinos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo; kita apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Tenkinus kasacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
50. Ieškovas reiškė du reikalavimus: priteisti iš atsakovo 6724,80 Eur nuostolių atlyginimą, atsiradusį ir susidariusį dėl tarnaujančiųjų kelio ir statinių servitutų nustatymo jam nuosavybės teise priklausančiame 0,43 ha žemės sklype, ir nuo 2018 m. vasario 1 d. priteisti iš atsakovo 48,41 Eur periodinę kompensaciją. Atsakovas su pirmuoju ieškinio reikalavimu nesutiko, dėl antrojo reikalavimo sutiko mokėti 35,63 Eur periodinę kompensaciją dėl servitutų nustatymo už naudojimąsi žemės sklypu, tačiau šalims taikiai teismo proceso metu nepavyko išspręsti šio klausimo.
51. Kasaciniam teismui pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1344 Eur nuostolių ieškovui iš atsakovo atlyginimo, darytina išvada, kad šis ieškovo reikalavimas buvo tenkintas 20 procentų. Pirmosios instancijos teismui priteisus ieškovui iš atsakovo periodinę 35,63 Eur kompensaciją dėl servitutų nustatymo už naudojimąsi žemės sklypu, darytina išvada, kad buvo tenkinta 74 procentai antrojo ieškovo reikalavimo. Įvertinus visus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad iš viso buvo tenkinta 47 procentai visų ieškovo reikalavimų.
52. CPK 359 straipsnio, nustatančio kasacinio teismo teises, 4 dalyje nurodyta, kad kasacinis teismas gali pakeisti teismo sprendimą, kai yra nustatomas proceso teisės normų pažeidimas, kurį jis pats gali pašalinti. Šiais atvejais kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
53. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad buvo tenkinta 24,24 proc. ieškovo reikalavimų. Dėl to kasacinis teismas pašalina pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus, šiam teismui neteisingai apskaičiavus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
54. Pirmosios instancijos teisme ieškovas iš viso patyrė 1216 Eur, atsakovas – 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 13,94 Eur.
55. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 131 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinį skundą (2019 m. balandžio 26 d. pažyma ir 2019 m. gegužės 15 d. pažyma), taip pat 300 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą (2019 m. birželio 19 d. pažyma), iš viso 931 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 26 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 150 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą (2019 m. birželio 6 d. pažyma), iš viso 176 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas už apeliacinio skundo rengimą, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nespręstinas. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudarė 21,93 Eur.
56. Kasaciniame teisme ieškovas pateikė duomenis, kad už kasacinį skundą jis sumokėjo 153 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kasaciniame teisme patirtas išlaidas už kasacinio skundo rengimą nepateikė, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nespręstinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,36 Eur tokių išlaidų.
57. Iš viso ieškovas patyrė 2300 Eur, atsakovas – 2576 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose. Taip pat buvo patirta 47,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose. Konstatavus, kad tenkinta 47 procentai visų ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1081 Eur, atsakovui iš ieškovo – 1365 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovo priteistina 284 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovo valstybei priteistina 25,03 Eur, iš atsakovo – 22,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria pakeista Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis dėl nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo priteisimo ir kuria iš atsakovo ieškovui priteistas 1344 Eur nuostolių atlyginimas sumažintas iki 403,20 Eur, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteistas 1344 Eur nuostolių atlyginimas; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 284 (du šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,03 Eur (dvidešimt penkis Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22,20 Eur (dvidešimt du Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
Algirdas Taminskas
