Baudžiamoji byla Nr. 2K-140-628/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09344-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.12;
2.1.4.4.2.8; 2.3.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
nuteistajam A. D., jo gynėjui advokatui Viktorui Preikšui,
nukentėjusiajai J. D., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu A. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, ir nukentėjusiosios J. D. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį, A. D. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Priteista iš A. D.: civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai 87,50 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai J. D. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso išlaidų; ekspertui P. P. 300 Eur proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. D. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę J. D., t. y. 2018 m. vasario 25 d. apie 8.30 val. namuose Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo sutuoktinei J. D. į kairės pusės skruostą ir tyčia vieną kartą kumščiu trenkė jai į viršugalvį, taip padarė jai viršugalvio poodinę kraujosruvą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. D. išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai, neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendį grindė iš esmės tik A. D. teisinančiais įrodymais, dalį aplinkybių ignoravo, todėl padarė byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias, nepagrįstas išvadas.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, nes nuteisė jį nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Be to, teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, nes neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo, vadovavosi prieštaringais bylos duomenimis ir prielaidomis, nepašalino abejonių, jas vertino nuteistojo nenaudai, dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, išskirtinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios J. D. parodymams ir nevienareikšmei eksperto D. V. išvadai bei paaiškinimams, kaltinančiai interpretavo A. D. parodymus ir eksperto P. P. išvadą bei paaiškinimus, iš esmės neanalizavo ir neįvertino kitų byloje esančių įrodymų (liudytojų J. M., R. M. ir R. S. parodymų, Bendrojo pagalbos centro pokalbio su J. D., policijos pareigūnų įvykio vietoje daryto garso ir vaizdo įrašo) turinio. Dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad A. D. smurtavo prieš savo sutuoktinę J. D..
3.2. Nuteistasis A. D. nedalyvavo nukentėjusiosios J. D., liudytojų J. M., R. M. ir R. S. apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 275 straipsnio 1 dalyje nustatytos kaltinamojo teisės pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, dalyvauti tiriant įrodymus ir užduoti klausimus. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo ištirti, taip buvo pažeisti BPK 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių bei tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau šie parodymai teisme nebuvo perskaityti, teismas jų neanalizavo ir nevertino.
3.3. Kasatorius, aptardamas nukentėjusiosios J. D. parodymus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas juos vertino tendencingai, neatkreipė dėmesio į jų prieštaringumą ir prieštaravimą teismo medicinos specialisto išvadai, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kartu teismas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo parodymus vertino kaip neatitinkančius nustatytų aplinkybių ir nepatikimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp sutuoktinių A. D. ir J. D. vyko žodinis konfliktas, išprovokuotas jų ilgalaikių nesutarimų, skyrybų, vidinių nuoskaudų ir asmeninių interesų. Nors A. D. inkriminuotas smūgis J. D. į veidą, tačiau nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems liudytojams dėl smūgio į veidą nesiskundė, jokių žymių veide jie nepastebėjo, o teismo medicinos specialistai sužalojimo veide neužfiksavo. Fizinis sąlytis, nesukėlęs kūno sužalojimo ar fizinio skausmo, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir nukentėjusiosios nesutarimus dalijantis sutuoktinių turtą, todėl nebuvo paneigtas nuteistojo teiginys, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą jį apkalbėti.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančios specialistų išvados iš esmės viena kitai neprieštarauja, tik ekspertas P. P. pateikė sąlyginę, o ekspertas D. V. – kategorišką išvadą. Tačiau iš specialistų išvadų turinio ir ekspertų paaiškinimų matyti, kad jie yra prieštaringi: ekspertas P. P. pateikė sąlyginę išvadą, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai nugriuvus, ir ją pakankamai argumentavo, o ekspertas D. V. savo kategoriškos išvados įtikinamais argumentais nepagrindė ir nepaneigė galimybės atsirasti nukentėjusiajai nustatytam sužalojimui viršugalvyje griūnant ir atsitrenkiant į baldus, sienas ar kt. Teismas šių prieštaravimų ir neaiškumų nepašalino, nepasinaudojo galimybe paskirti komisinę teismo medicinos ekspertizę ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prieštaringais įrodymais.
3.5. Nukentėjusioji J. D. serga Adisono liga, kurios vienas iš simptomų yra sąmonės praradimas ilgalaikio streso metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas dokumentų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę neišreikalavo, dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės ir jos įtakos galimybei netekus sąmonės pargriūti ir susižaloti nepasisakė ir to nevertino. Be to, pats A. D. serga Parkinsono liga, todėl jo judesiai yra riboti. Teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl nuteistojo sveikatos būklės įtakos galimybei atlikti kaltinime nurodytus veiksmus nepasisakė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų
5. Nuteistasis A. D. kasaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji J. D., liudytojai J. M., R. M. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti jam nedalyvaujant, taip buvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, 275 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.
6. BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės. Be kitų šiame straipsnyje nustatytų teisių, kaltinamasis turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. BPK 44 straipsnyje, įtvirtinančiame asmens teisių apsaugos reikalavimus baudžiamojo proceso metu, nurodoma, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Teisę užduoti klausimus įrodymų tyrimo metu kaltinamajam garantuoja ir BPK 275 straipsnis. Kaltinamojo teisių užtikrinimas susijęs su rungimosi principo, įtvirtinto BPK 7 straipsnio 1 dalyje, realizavimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2013, 2K-539-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-48-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkyLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-292-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-292-693/2018">2K-292-693/2018</a>, 2K-298-976/2018 ir kt.). Vienas klausimų pateikimo liudytojui tikslų yra patikrinti jo parodymus, siekiant atskleisti bet kokį jų nenuoseklumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>, 2K-276-976/2015, 2K-67-699/2018). Teisė apklausti kaltinimo liudytojus ar teisė į tai, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra teisės į teisingą procesą garantija ne tik dėl to, kad ja siekiama užtikrinti kaltinimo ir gynybos šalių lygybę, bet ir dėl to, kad ji suteikia gynybai ir teisminei sistemai esminę priemonę kaltinančių parodymų tikrumui ir patikimumui, kartu ir kaltinimo pagrįstumui patikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkyLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-292-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-292-693/2018">2K-292-693/2018</a>). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šeiminių konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rūpestingai (atsargiai), be kita ko, ir inicijuotų teisinių procesų motyvus bei tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-317-719/2018 ir kt.).
8. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo, baudžiamosios bylos nagrinėjimas, neatvykus dėl ligos kaltinamajam A. D., teisme buvo atidėtas (BPK 247 straipsnis) ir, vadovaujantis BPK 266 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad, atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius, išklausyti civilinius ieškovus, atsakovus ar jų atstovus, buvo apklausta į teismo posėdį atvykusi nukentėjusioji J. D., liudytojai J. M., R. M. ir R. S.. Posėdyje taip pat dalyvavo A. D. gynėja, kuri uždavė klausimus nukentėjusiajai ir liudytojams, tačiau pats kaltinamasis A. D. dėl nedalyvavimo teismo posėdyje tokios galimybės neturėjo. Kitame teisiamajame posėdyje, kuris vyko 2019 m. vasario 12 d. jau dalyvaujant A. D., nedalyvavo nukentėjusioji ir liudytojai. Tokiu būdu nukentėjusioji ir liudytojai pakartotinai apklausti nebuvo, jų parodymai duoti atidėjus bylos nagrinėjimą BPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, teisme nebuvo ištirti ir liko nepatikrinti. Kaltinamojo pozicija dėl šių parodymų turinio nesiaiškinta, galimybė užduoti klausimus pagrindinei liudytojai šioje byloje kaltinamajam nesuteikta. Taip buvo suvaržyta A. D. teisė dalyvauti teisme tiriant įrodymus, užduoti klausimus liudytojams, nukentėjusiajai. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. D. taip pat nedalyvavo nukentėjusiosios J. D. bei liudytojo R. S. apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir galimybės užduoti jiems klausimų neturėjo.
9. Tolesnio apeliacinio proceso metu, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiosios atstovo ir prokurorės skundus, dalyvaujant A. D., nukentėjusiajai J. D., apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tačiau nusprendė nukentėjusiosios neapklausti, nors apklausti nukentėjusiąją, siekiant pašalinti abejones dėl jos parodymų, prašė prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas. Tačiau skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrindė būtent nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė situacija, kad nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas grindė kaltinamojo kaltę, teisiamajame posėdyje tinkamai nebuvo ištirti. Nors A. D. ir jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo prašymų dėl nukentėjusiosios apklausos apeliacinės instancijos teisme netenkinti, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atleidžianti apeliacinės instancijos teismą nuo pareigos teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pašalinus prieštaravimus. Vertinant apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą bei vertinimą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. D. dalyvavo akistatoje su nukentėjusiąja, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra.
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo ištaisyti padaryti BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 275 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurie pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Jų sukeltos teisinės pasekmės – neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįsto nuosprendžio priėmimas – taisytinos, iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytus pažeidimus ir iš naujo patikrinti apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Kasacinio skundo argumentai dėl A. D. kaltumo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nesvarstomi, nes nuomonės dėl jų išreiškimas galimas tik tinkamai atlikus patikrinimą dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, šią bylą pagal paduotus skundus pakartotinai išnagrinėjus apeliacine tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Dėl proceso išlaidų
12. Nukentėjusiosios J. D. atstovas advokatas H. Mackevičius kasacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo A. D. jo atstovaujamosios turėtas 300 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).
14. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą, kuris tenkinamas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Po šios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, A. D. įgyja išteisintojo statusą. BPK 106 straipsnyje nėra numatyta galimybė išieškoti iš išteisintojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Toks išieškojimas galimas tik tuomet, jei kaltinamas asmuo galutiniu teismo sprendimu pripažįstamas kaltu. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš A. D. nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Sigita Jokimaitė
