Baudžiamoji byla Nr. 2K-152-689/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17981-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2;
1.1.8.1.1; 2.1.7.1; 2.2.1.2; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 258 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio bauda, BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais, ir E. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. V. nuteistas:
1.1. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti: E. V. tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų – garažo palėpėje paslėpęs laikė 149,08 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,5 proc., bei ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 17 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. nuomojamame garaže Nr. 7, esančiame 7-ajame garažų masyvo bloke (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino, kurio masė yra 56,428 g, turėdamas tikslą visas šias narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, kol 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų – garažo palėpėje šias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) bei tą pačią dieną 18.20 val. nuomojamame garaže Nr. 7, esančiame 7-ajame garažų masyvo bloke (duomenys neskelbtini), didelį kiekį psichotropinių medžiagų kratų metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;
1.2. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 15 d., iš D. D. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto miegamajame laikė pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Stoeger mod. X20 S2“, skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams, kuris yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, kol 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto miegamajame šį pneumatinį nešaunamąjį ginklą kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;
1.3. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų nenustatytoje vietoje ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 21 d. 07.45 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos laikė revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 013714, skirtą šaudyti.380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, su 5 vnt. pramoninės gamybos.380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo revolveriniais šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kurie yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, kol 2017 m. balandžio 21 d. 07.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos šį šaunamąjį ginklą su 5 šaudmenimis kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai neteisėti dėl netinkamo baudžiamosios teisės taikymo ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Kaip teigia kasatorius, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pagrįsta prielaidomis, taip iš esmės pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, ir neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą įtariamojo teisę tylėti, gautais įrodymais.
2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų. Pirmosios instancijos teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo pagrindo iš viso netyrė, o apeliacinės instancijos teismas, nutaręs patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo pagrindą ir įpareigojęs prokurorą pateikti išslaptintus kriminalinės žvalgybos duomenis apie sankcionuotus veiksmus, tačiau tokių duomenų negavęs, preziumavo kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, be kita ko, nurodydamas prieštaringą motyvą, kad tokių duomenų nėra būtina tikrinti visais atvejais. Todėl byloje liko nenustatyta kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžia ir pabaiga, nes nebuvo išslaptinti dokumentų, patvirtinančių teikimo 1.7 punkte esančią informaciją, data ir registracijos numeris, bei 2.1 punkte nurodyto asmens vardas, pavardė ir asmens kodas. Be to, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo ignoravo aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. S. teikimo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo su techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka sekimo metu priėmusios teisėjos pavardė sutampa su kriminalinės žvalgybos pareigūno E. D., inicijavusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, pavarde. Kasatoriaus nuomone, teisėja turėjo nusišalinti nuo tokio teikimo nagrinėjimo ex officio (pagal pareigas), kadangi yra pagrįstas subjektyvus manymas, kad tarp tokią nutartį priėmusios teisėjos ir tyrėjo egzistuoja giminystės ryšys. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių tyrėjo E. D. 2017 m. balandžio 10 d. pažymoje dėl kriminalinės žvalgybos informacijos bei veiksmų sankcionavimo nurodytus faktinius duomenis apie amfetaminą ar vogtus daiktus. Kasatoriaus įsitikinimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl jo buvo atliekami neteisėtai, dėl to neteisėtai buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-90-303/2019 ir kt.).
2.3. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 18 d. priimtos trys nutartys, kuriomis buvo sankcionuota krata jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, automobilyje,,Audi A4“ ir garaže, yra neteisėtos, kadangi jose neteisingai nurodytas 2017 m. balandžio 15 d. nutarimus daryti kratas priėmęs subjektas, t. y. visais atvejais teismo nutartyse nurodoma, kad nutarimą daryti kratas priėmė tyrėjas E. D., o nutarimuose daryti tokias kratas nurodyta tyrėja E. P.. Atsižvelgiant į tai, kad tyrėjas E. D. 2017 m. balandžio 15 d. nutarimų daryti kratas nepriėmė, o tyrėjos E. P. nutarimu atliktų kratų teisėtumas nebuvo patvirtintas teismo, visi kratos metu gauti duomenys laikytini niekiniais. Kasatoriaus įsitikinimu, neteisėta yra ir Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, kurioje nenurodyta, kokio konkrečiai pareigūno nutarimu atliktos kratos teisėtumas tvirtinamas. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas šiuos esminius pažeidimus nepagrįstai vertino kaip teismo neesmines klaidas (nurodomas nutarties 14 punktas). Kasatoriaus nuomone, maksimalaus tikslumo reikalavimas, kuris taikytinas kriminalinės žvalgybos veiksmų stadijai ir nuosekliai atskleistas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose (2007 m. birželio 28 d. sprendime byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00; 2011 m. sausio 11 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Aydogdu prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2014 m. gegužės 6 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05, ir kt.), taikytinas ir ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijoje, priimtiems veiksmams bei procesiniams sprendimams. Be to, kasatorius pažymi, kad krata buvo atliekama nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams, ir šią aplinkybę taip pat vertina kaip esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.
2.4. Teismai nepagrįstai kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio pareigūno E. D. parodymus ir jo surašytą tarnybinį pranešimą, kurie byloje yra net du, pripažino patikimais ir leistinais įrodymais, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis. Kasatoriaus teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymai apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, be kita ko, atsisakant atsakyti į dalį proceso dalyvių klausimų, nėra patikimas įrodymas. Be to, pareigūnas, apklausiamas kaip liudytojas, perpasakojo jo (nuteistojo) parodymus, duotus kratos metu, o teismai tokiais parodymais pagrindė jo kaltę, tai kasatorius vertina kaip teisės tylėti, nustatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, pažeidimą.
2.5. Teismai, vertindami jo duotus parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nekaltumo prezumpciją, nes jo kaltę grindė jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neanalizuodami jo vėlesnių parodymų atsižvelgdami į visetą kitų duomenų, o apeliacinės instancijos teismas dar ir reikalavo, kad jis aktyviai gintųsi nuo visų jam pareikštų kaltinimų, ir jo poziciją panaudojo jo kaltei pagrįsti (nurodomas nutarties 31 punktas).
2.6. Teismai pažeidė in dubio pro reo principą, nes savo išvadas grindė nepašalintomis abejonėmis ir prielaidomis. Abiejų instancijų teismai nepašalino abejonių dėl raktų nuo išsinuomoto garažo skaičiaus. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl raktų nuo garažo skaičiaus grindžiama liudytojo R. K. parodymais, kurie neatitinka teisiamojo posėdžio protokolo turinio, o apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šios aplinkybės grindžiama šio liudytojo apklausos garso įrašu, o ne teisėjo pasirašytu teisiamojo posėdžio protokolu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „iš A. Ž. parodymų seka, jog jis ir kaltinamasis vienu ir tuo pačiu metu buvo suimti tardymo izoliatoriuje, todėl turėjo galimybę suderinti parodymus“, ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad,,šių tyrimų duomenys nors ir nepatvirtina E. V. DNR buvimo ant tiriamų objektų, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis su inkriminuota nusikalstama veika nesusijęs“, pagrįstos prielaidomis.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo teisę į tinkamą apeliaciją, nes atsisakė atnaujinti ir atlikti prašomos apimties įrodymų tyrimą.
2.8. Teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį, nes 149,08 g kanapių (antžeminių dalių) kiekis, už kurių laikymą jis nuteistas, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 punktą nelaikomas dideliu kiekiu. Šią aplinkybę nurodė ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 33, 34 punktai), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeitė, tai kasatorius vertina kaip jo teisės į tinkamą apeliaciją pažeidimą.
2.9. Teismai, skirdami bausmę, iš esmės pažeidė teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio principą, todėl paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Byloje nenustatyta, kad jis būtų platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, pas jį nerasta ir vogtų daiktų, ir, remdamasis kasacinėmis nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340-648/2017">2K-340-648/2017</a>, 2K-296-788/2017, kasatorius teigia, kad jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, galėjo būti paskirta mažesnio dydžio bausmė. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, jam turėjo būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 28 d.) nuostatos. Šios normos netaikymas, esant visiems šios normos taikymo pagrindams, yra netinkamas BK 3 straipsnio 2 dalies, 75 straipsnio 1 dalies taikymas. Todėl kasatorius prašo, nesant galimybės nutraukti jam bylą, atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes, jo asmenybę, šeiminius ir socialinius ryšius ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Visi bylos įrodymai, kuriais remiantis E. V. buvo pripažintas kaltu, gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami nuteistojo E. V. kaltės klausimą, nesirėmė kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis kaip įrodymais, todėl neprivalėjo tikrinti šių veiksmų teisėtumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo duomenis, kurie patvirtino tai, kad atliekant kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo gauta informacija, kurios pagrindu buvo surašytas 2017 m. balandžio 15 d. tarnybinis pranešimas ir BPK nustatyta tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas.
3.2. Teismai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūno E. D., kuris byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymais, nes jo parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai: kratų metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei joms pakuoti skirtos priemonės, jų slėpimo vietos, rasti E. V. rankų pėdsakai ir rašteliai dėl gynybinės versijos kūrimo, kaltę verčiant mirusiajam A. P., tai patvirtino ir elektroninių ryšių kontrolės bei apžiūrų metu gauta informacija. Liudytojas negalėjo atsakyti į visus proceso dalyvių klausimus, kadangi kai kurie iš jų buvo susiję su informacija, kuri sudaro tarnybos ar valstybės paslaptį ir nėra išslaptinta įstatymų nustatyta tvarka.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus gynėjo argumentus dėl 2017 m. balandžio 15 d. atliktų kratų neteisėtumo, konstatuodamas, kad prokurorės prašymuose ir teismo nutartyse padarytos klaidos nurodant, kad nutarimus daryti kratas priėmė tyrėjas E. D., o ne tyrėja E. P., negali būti vertinamos kaip esminiai proceso pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos proceso dalyvių įstatymų garantuojamos teisės ar buvo sutrukdyta pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
3.4. Abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
3.5. Kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo 149,08 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 56,428 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kiekis yra vertinamas kaip didelis.
3.6. Kasatoriaus argumentai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo, teismams vertinant duomenis dėl parodymų derinimo, DNR pėdsakų buvimo ant tyrimo objektų ir nuteistojo kaltės, raktų skaičiaus, nepagrįsti, kadangi teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir savo išvadas dėl nuteistojo E. V. kaltės pagrindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Tai, kad teismas atmetė nuteistojo prašymą skirti biologinių pėdsakų – DNR ekspertizę, atlikti daiktinių įrodymų apžiūrą ar apklausti specialistą, atlikusį tyrimą, nelaikytina neleistinu nuteistojo teisių suvaržymu. BPK nenustatyta, jog, proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, apeliacinės instancijos teisme kiekvienu atveju privaloma tirti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
3.8. Nuteistajam E. V. švelninti paskirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Žemesniųjų instancijų teismai nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam E. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Taigi kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
6. Dėl to nuteistojo E. V. kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo (pavyzdžiui, dėl nuteistojo gyvenamosiose patalpose rastų ginklų savininko, garažo raktų skaičiaus), nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų (nuteistojo, liudytojų parodymų, specialistų išvadų) ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 166 straipsnio taikymo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, teismai tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų.
8. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusikalstamos veikos požymius nustato vykdydami ikiteisminio tyrimo įstaigų organizaciją ir veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintas šių įstaigų funkcijas. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos požymius nustatė policijos pareigūnai, vykdydami kriminalinę žvalgybą. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnį policija, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (1 dalies 2 punktas), vykdo kriminalinę žvalgybą (1 dalies 7 punktas). Taigi nuteistojo E. V. nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti policijos pareigūnams vykdant Policijos įstatyme įtvirtintas funkcijas, todėl kasacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, yra nepagrįsti.
9. Kasaciniame skunde teigiama, kad ir ikiteisminis tyrimas neteisėtai buvo pradėtas dar ir dėl to, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai jo atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatyta tvarka. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, be kita ko, tuo atveju, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (1 punktas). Policijos pareigūno E. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyrius disponuoja kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad E. V. neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje. E. V. nuteistas, be kita ko, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. už nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš E. V. buvo atliekami neteisėtai. Be to, pažymėtina, kad pagal KŽĮ 5 straipsnio 7 dalį kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Nagrinėjamoje byloje apie E. V. nusikalstamą veiką policijos turima kriminalinės žvalgybos informacija buvo patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmais.
10. Kasatorius teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nebuvo tikrinamas prieš E. V. atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinis ir faktinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad teisėjų kolegija ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą ir 2019 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi įpareigojo prokurorą pateikti išslaptintus kriminalinės žvalgybos bylos duomenis apie sankcionuotus veiksmus, jeigu tokie buvo atlikti, ir kad tam tikri duomenys teismui buvo pateikti. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš E. V. teisėtumą patikrino neišsamiai, nes daug duomenų nenustatyta. Vertinant išdėstytus kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje E. V. kaltumas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiamas tik duomenimis, gautais atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus. KŽĮ nustatytais veiksmais gautais duomenimis nuosprendis negrindžiamas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tuo atveju, jei kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, teismas, nagrinėjantis bylą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, taip pat ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos ir ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139/2015). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai kaltinimas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, negrindžiamas, o tokių veiksmų rezultatai yra tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, teismui nekyla pareiga tikrinti atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo, nes visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surenkami BPK nustatytais proceso veiksmais, kurių teisiniai ir faktiniai pagrindai nurodyti BPK ir kurių atlikimo teisėtumas tikrinamas BPK nustatyta tvarka. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamų teismų sprendimų teisėtumo. Kasaciniame skunde išvardytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-90-303/2019) nėra teismo precedentai nagrinėjamai bylai, nes jose duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, buvo ne pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, o jais buvo grindžiami priimti teismų sprendimai.
11. Kasaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį dėl prokuroro teikimo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo su techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka sekimo metu priėmusi teisėja turėjo nusišalinti nuo tokio teikimo nagrinėjimo ex officio, nes jos pavardė sutampa su kriminalinės žvalgybos pareigūno E. D., inicijavusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, pavarde, todėl yra pagrįstas subjektyvus manymas, kad tarp šią nutartį priėmusios teisėjos ir tyrėjo yra giminystės ryšys. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu yra ikiteisminio tyrimo pareigūno toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Teisėja, nagrinėdama prokuroro teikimą bei pateiktą kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagą ir matydama kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikusio pareigūno pavardę, neabejotinai žinojo, ar ji yra jo šeimos narė ar giminaitė. Jeigu teisėja nenusišalino nuo sprendimo priėmimo, tai reiškia, kad ji nėra kriminalinės žvalgybos pareigūno, inicijavusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, šeimos narė ar giminaitė. Nesant konkrečių duomenų apie procese dalyvaujančių asmenų šeiminį ar giminystės ryšį, pavardės sutapimas savaime nėra pagrindas teisėjui (ar kitam BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytam proceso dalyviui) nusišalinti ar jį nušalinti.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo kaltumą teismai grindė neteisėtai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas ir 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą įtariamojo teisę tylėti, gautais įrodymais. Tokie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir ginčijamiems teismų sprendimams.
13. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Ir priešingai, tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139/2017, 2K-20-303/2018 ir kt.).
14. Kasaciniame skunde ginčijamas nuteistojo gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže atliktų kratų teisėtumas.
15. Kratos E. V. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže buvo padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais. Kratų darymo teisėtumas patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimis (1 t., b. l. 154–156, 166–167, 184–185) ir Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi (1 t., b. l. 197–198). Nutarimus daryti kratas, kurių teisėtumas patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimis, priėmė vyriausioji tyrėja E. P., nutarimą daryti kratą, kurios teisėtumas patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi, – vyriausiasis tyrėjas E. D.. Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 18 d. nutartyse nurodyta, kad tvirtinamas vyriausiojo tyrėjo E. D. nutarimais padarytų kratų teisėtumas, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ikiteisminio tyrimo pareigūno, priėmusio nutarimą daryti kratą, kurios teisėtumas tvirtinamas, pavardė nenurodyta.
16. Kratos darymo pagrindai, procesinė forma ir tvarka įtvirtinti BPK 145, 149 ir 1601 straipsniuose. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 straipsnio 3 dalį krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurioje privalo būti nurodyta, kokių iš BPK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau tokiu atveju per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 1601 straipsnio 1 dalis).
17. Pažymėtina, kad BPK 1601 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas patvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą reiškia, kad turi būti patikrintas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti procesinę prievartos priemonę. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas, tvirtindamas kratos, padarytos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, teisėtumą, privalo patikrinti ne tik tai, ar buvo pagrindas daryti kratą ir ar krata buvo neatidėliotina, bet ir kratos darymo teisinį pagrindą, t. y. ar nutarimas daryti kratą atitinka BPK įtvirtintus reikalavimus, be kita ko, ar nutarimą daryti kratą priėmė pareigūnas, turintis įgaliojimus tai daryti. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 18 d. nutarčių, kuriomis patvirtintas E. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose L. V., naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže atliktų kratų teisėtumas, matyti, kad buvo patikrintas kratos darymo pagrįstumas ir ar buvo neatidėliotinas atvejis ją daryti, tačiau tinkamai nepatikrinta, ar nutarimą daryti kratą priėmė pareigūnas, turintis įgaliojimus tai daryti. Nutartyse pakartota prokuroro prašyme patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumą padaryta klaida dėl nutarimus daryti kratą priėmusio pareigūno pavardės. Taigi Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tikrindamas kratų, padarytų E. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose L. V., naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže, teisėtumą, pažeidė BPK 1601 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
18. Vertinant, ar nurodytas BPK 1601 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio atliktų kratų rezultatai turėtų būti pripažinti neturinčiais įrodomosios reikšmės, pažymėtina, kad nutarimus daryti kratas E. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose L. V., naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže priėmė pareigūnas, turintis įgaliojimus tai daryti, – vyriausioji tyrėja E. P., kuriai BPK nustatyta tvarka buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nustatyti E. V. nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi minėtos kratos buvo padarytos esant tinkamam teisiniam pagrindui. Todėl ta aplinkybė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tikrindamas šių kratų teisėtumą, tinkamai nepatikrino jų teisinio pagrindo ir nutartyse nurodė kito pareigūno (beje, taip pat turinčio įgaliojimus priimti nutarimą daryti kratą) pavardę, nereiškia, kad kratos E. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose L. V., naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže buvo atliktos neteisėtai. Vadinasi, nėra pagrindo BPK 1601 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą pripažinti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad kratų metu rasti daiktai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
19. Pažymėtina, kad, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria patvirtintas kratos E. V. gyvenamojoje vietoje – name, nuosavybės teise priklausančiame L. V., – teisėtumas, rezoliucinėje dalyje nenurodžius pareigūno, priėmusio nutarimą daryti kratą, pavardės, BPK 1601 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes iš nutarties turinio matyti, kad buvo patikrintas ir kratos darymo teisinis pagrindas.
20. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo padarytas „grubus baudžiamojo proceso pažeidimas“, nes krata buvo atliekama nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Pirma, skunde nenurodoma BPK norma, įtvirtinanti taisyklę, pagal kurią šiuo atveju kratos metu privalėjo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Antra, apie tai, kad krata buvo padaryta nepilnamečio vaiko akivaizdoje, buvo pranešta Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (1 t., b. l. 157) ir toks veiksmas atitinka BPK 44 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį jeigu procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Trečia, kratos metu nepilnametis vaikas buvo kartu su savo mama.
21. Įvertinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad, darant kratas E. V. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, naudojamame automobilyje,,Audi A4“ ir išsinuomotame garaže, nebuvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 11 dalyje, 145, 1601 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, todėl darant kratas gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
22. Kasaciniame skunde ginčijamas kaip liudytojo apkausto ikiteisminio tyrimo pareigūno E. D. parodymų ir jo surašyto tarnybinio pranešimo vertinimas jų patikimumo aspektu.
23. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas šią sąvoką atitinka, kadangi atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus gali sužinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 276 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas E. D., dalyvavęs atliekant kratas, kurių metu buvo rastos psichotropinės bei narkotinės medžiagos ir kiti tyrimui reikšmingi daiktai, nepažeidžiant rungimosi principo buvo apklaustas viešame teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė užduoti šiam liudytojui klausimus atimta ar nepagrįstai suvaržyta nebuvo. Tai, kad liudytojas, būdamas pareigūnas, negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su tarnybos paslaptimi, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės ar nepatikimais.
24. Kasatoriaus teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė tylėti (BPK 21 straipsnio 4 dalis), nes liudytojas E. D. perpasakojo jo kratų metu duotus parodymus, prieštarauja pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turiniui, iš kurio matyti, kad liudytojas E. D., duodamas parodymas apie atliktų kratų aplinkybes, apibūdino tik įtariamojo emocinę būklę ir jo elgseną šių procesinių veiksmų atlikimo metu, o ne perpasakojo įtariamojo parodymus, kaip teigia kasatorius.
25. Ikiteisminio tyrimo pareigūno E. D. 2017 m. balandžio 15 d. surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 23) buvo ištirtas teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad byloje yra dar vienas tos pačios dienos to paties pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas apie galimai E. V. vykdomą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 22), nepaneigia juose užfiksuotos informacijos patikimumo aspektu, nes iš jų turinio matyti, kad abu tarnybiniai pranešimai surašyti dėl to paties įvykio ir yra vienas kitą papildantys (detalizuojantys).
26. Darytina išvada, kad liudytojo policijos pareigūno E. D. parodymai ir jo surašytas detalesnio turinio tarnybinis pranešimas buvo įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes šių įrodymų šaltinių pagrindu gauti duomenys patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, jų vertinimas motyvuotas, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog teismai nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai savo sprendimus grindė neleistinais ar nepatikimais įrodymais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismų išvados dėl nuteistojo E. V. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarytos įvertinus byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, kurią sudaro: viso bylos proceso metu duoti nuteistojo parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti, kratų, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, gauti BPK nustatyta tvarka. Visi bylos duomenys kruopščiai aptarti, išanalizuoti, palyginti ir sugretinti tarpusavyje. Teismų išvados logiškos ir motyvuotos. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, byloje nėra. Tai, kad teismai bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į tinkamą apeliaciją, nes atsisakė atlikti prašomos apimties įrodymų tyrimą. Toks kasatoriaus argumentas nepagrįstas.
29. BPK 324
30. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą byloje atlikti įrodymų tyrimą tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo prokurorą pateikti išslaptintus kriminalinės žvalgybos bylos duomenis apie atliktus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir ištyrė pateiktus dokumentus, tačiau atmetė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus – teismo posėdyje apžiūrėti daiktinius įrodymus (narkotines ir psichotropines medžiagas) ir apklausti šių medžiagų tyrimą atlikusį specialistą bei skirti biologinių pėdsakų – DNR ekspertizę, nurodydamas motyvus, paneigiančius tokių veiksmų tikslingumą (4 t., b. l. 73–75). Taigi išsprendžiant nuteistojo ir jo gynėjo prašymus BPK 270 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.
31. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs nuteistojo ir jo gynėjo prašomos apimties įrodymų tyrimo, nesiėmė reikiamų priemonių bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti, paliko nepašalintų abejonių ar pažeidė nuteistojo teisę į tinkamą apeliaciją.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
32. Kasaciniame skunde teigiama, kad 149,08 g kanapių (antžeminių dalių), už kurių laikymą jis nuteistas, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintų rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) 19 punktą nėra didelis kiekis, todėl teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį.
33. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
34. Byloje nustatyta, kad E. V. tuo pačiu metu neteisėtai disponavo 149,08 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose? 9- tetrahidrokanabinolio kiekio yra 2,5 proc., ir dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 56,428 g. Abi šios uždraustos medžiagos buvo surastos kratos metu tą pačią dieną, t. y. 2017 m. balandžio 15 d., tik skirtingose vietose (narkotinės medžiagos buvo laikomos gyvenamojo namo pagalbinėse patalpose, o psichotropinės medžiagos – nuomojamame garaže). Pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad tiek didelio kiekio psichotropinių medžiagų, tiek narkotinių medžiagų laikymą jungė vienas sumanymas (bendra tyčia) – šias medžiagas platinti, todėl E. V. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaip vieną nusikalstamą veiką.
35. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad 149,08 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – pagal Rekomendacijas nėra narkotinių medžiagų didelis kiekis. Tačiau pažymėtina, kad E. V. ir nenuteistas už tai, kad disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Jis nuteistas už tai, kad „neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti“. Disponavimas 149,08 g kanapių (antžeminių dalių), turint tikslą jas platinti, atitinka nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Disponavimas 56,428 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – turint tikslą ją platinti atitinka nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Taigi E. V. veika galėtų būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei šio straipsnio 2 dalį ir vertinama kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Tačiau pagal BK 260 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis diferencijuojama tik pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, bet ne pagal jų rūšis. Todėl disponavimas vienu metu skirtingomis narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšimis, įvertinus šių medžiagų kiekį, kvalifikuojamas pagal vieną BK 260 straipsnio dalį. Taigi darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 2 dalis – nuteistajam E. V. pritaikytas tinkamai.
Dėl bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
36. Kasatorius nurodo, kad jam paskirta neproporcinga ir pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė, bei teigia, kad yra pagrindas taikyti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
37. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
38. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai argumentavo, kokios aplinkybės lėmė nuteistajam E. V. paskirtų bausmių rūšį ir dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai nurodė, kodėl nuteistajam paskirtos bausmės, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir yra teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 48 punkte pasisakyta ir dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę nebuvimo.
39. Taigi, teisės taikymo aspektu patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad, nuteistajam E. V. skiriant bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, buvo atsižvelgta į visas bausmei skirti reikšmingas, tarp jų ir kasaciniame skunde minimas šeimines ir socialines, aplinkybes, paskirtos bausmės atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijose nustatytas bausmės rūšis bei dydžius ir yra tinkamai individualizuotos. Nuteistajam E. V. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra proporcinga jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Kasatoriaus skunde minimos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340-648/2017">2K-340-648/2017</a>, 2K-296-788/2017 šiuo atveju neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
40. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
41. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam E. V. už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl jau vien ši aplinkybė eliminuoja teisinę galimybę taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Armanas Abramavičius
Pranas Kuconis
