Civilinė byla Nr. e3K-3-46-687/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.5; 2.6.16.1; 2.6.16.7; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovėms Prienų rajono savivaldybei, akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo centras“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių šilumos ūkio turto grąžinimą nuomotojui, atsiskaitymą už nuomininko šilumos ūkio turtui atliktus pagerinimus, aiškinimo ir taikymo, ir proceso teisės normų, įtvirtinančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.
2. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) sudarytą 2015 m. liepos 31 d. sutartį „Dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo“ Nr. (9.28)-Dl-2015/389 (toliau – ir Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartis); 2) taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Trakų energija“ (nuo 2015 m. spalio 12 d. UAB „Prienų energija“ pakeitė savo pavadinimą į UAB „Trakų energija“) Prienų rajono savivaldybei grąžinti pagal Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį teismo sprendimo dieną sumokėtas pinigines sumas; 3) Prienų rajono savivaldybę įpareigoti UAB „Trakų energija“ sumokėti 0,29 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Prienų energija“ su Prienų rajono savivaldybe 2000 m. rugsėjo 28 d. sudarė Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį (toliau – Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartis), o jos neatskiriamas priedas yra UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės 2000 m. rugsėjo 28 d. Turto nuomos sutartis (toliau – ir Turto nuomos sutartis), kuria AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo išnuomoti UAB „Prienų energija“ Turto nuomos sutartyje nurodytą turtą nustatyta tvarka ir sąlygomis, o UAB „Prienų energija“ įsipareigojo naudotis šiuo turtu ir atsiskaityti nustatyta tvarka ir sąlygomis. Turto nuomos sutarties dalyku nurodomas AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės UAB „Prienų energija“ išnuomojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, išvardytas sutarties priede Nr. 1 „Turto sąrašas“. Turto nuomos terminas – 15 metų, bet ne trumpiau nei pasibaigs 15 šildymo sezonų, skaičiuojant po 2000–2001 m. šildymo sezono (t. y. 2016 metais). UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė 2000 m. spalio 9 d. sudarė Turto nuomos sutartį, iš kurios turinio matyti, kad ji buvo sudaryta vykdant 2000 m. rugsėjo 28 d. sutartį, ir kurios priedai yra mokėjimo grafikas bei priedas, kuriuo perduodamas ir priimamas turtas, kurio bendra likutinė vertė – 2 462 207,94 Eur (8 501 511,59 Lt) (pradinė turto vertė –3 614 742,82 Eur (12 480 984 Lt)).
4. UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė 2015 m. liepos 31 d. sudarė Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį, kuria šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė 2000 m. rugsėjo 28 d. ir 2000 m. spalio 9 d. Turto nuomos sutartis bei visus kitus susitarimus, susijusius su minėtomis sutartimis. Šia sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Prienų energija“ perduoda Prienų rajono savivaldybei (ar jos nurodymu – AB „Prienų šilumos tinklai“) visus pagal 2000 m. rugsėjo 28 d. Turto nuomos sutartį savo, kaip operatorės, sukurtus šilumos ūkio pagerinimus ir savo investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus, naudojamus operatorės veikloje. Turtas perduodamas už šalių sutartą kainą, kurią sudaro 432 586,09 Eur plius PVM (405 507,09 Eur su PVM už perduodamo turto objektus (sutarties priedas Nr. 1) ir 27 079 Eur su PVM už karšto vandens apskaitos prietaisus, įrengtus karšto vandens vartotojams (sutarties priedas Nr. 2)), o pagal sutarties 7 punktą atsiskaitymas už perduodamą turtą bus vykdomas Prienų rajono savivaldybei (ar jos nurodymu – AB „Prienų šilumos tinklai“) pervedant perdavimo kainą į UAB „Prienų energija“ sąskaitą per 36 mėnesių terminą periodiniais mokėjimais pagal grafiką. 2015 m. liepos 31 d. sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad perduodamo turto likutinė vertė – 405 507,09 Eur (pradinė turto vertė – 3 066 037,83 Eur).
5. Prienų rajono savivaldybė (jos kontroliuojama AB „Prienų šilumos tinklai“) šilumos ūkio nuomos metu ir jai pasibaigus pagal 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį iš UAB „Prienų energija“ perėmė išnuomotą turtą, kurio likutinė vertė 936 041,99 Eur (įsigijimo vertė 3 614 742,82 Eur). Taigi, 2000 m. rugsėjo 28 d. Turto nuomos sutarties vykdymo metu bei ją nutraukus AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo grąžintas 1 093 579,85 Eur mažesnės likutinės vertės turtas, nei buvo perduotas nuomos sutarties pradžioje. Be to, Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo per 36 mėnesius UAB „Prienų energija“ sumokėti 432 586,09 Eur už neva neatsipirkusias investicijas. Tokiu būdu 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartis pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį negaliojančia, atsižvelgiant į CK 6.145 straipsnio 2 dalį, UAB „Trakų energija“ turėtų būti įpareigota Prienų rajono savivaldybei grąžinti teismo sprendimo dieną pagal Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį sumokėtas pinigų sumas, o Prienų rajono savivaldybė įpareigota UAB „Trakų energija“ sumokėti 0,29 Eur, kaip tai nustato Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties 5.2 b papunktis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės sudarytos 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties dalį, kuria Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo per 36 mėnesius UAB „Prienų energija“ sumokėti 432 586,09 Eur, ir taikė restituciją – priteisė iš UAB „Trakų energija“ Prienų rajono savivaldybei 360 488,38 Eur sumą be PVM, sumokėtą vykdant 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties sąlygas.
7. Teismas nustatė, kad Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir Turto nuomos sutarčių objektas šalių susitarimu buvo Prienų rajono šilumos ūkio turtas, kuris laikytinas turtiniu kompleksu, būtinu tam, kad šilumos energija Prienų rajono gyventojams būtų tinkamai tiekiama; investicijų pagrindu atlikti šio turto pagerinimai ir naujai sukurti objektai laikytini turtiniu kompleksu CK 1.110 straipsnio 2 dalies prasme.
8. Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto, kuris buvo apskaitomas balansine verte, jo perdavimo atsakovei metu. Šio turto perdavimas bei priėmimas patvirtintas šalių parašais, perduodamo ir priimamo turto bendra likutinė vertė sudarė 2 462 207,94 Eur (8 501 511,59 Lt), pradinė turto vertė buvo 3 614 742,82 Eur (12 480 984,00 Lt).
9. Teismas konstatavo, kad dalį turto nuomininkė grąžino iki 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties sudarymo, t. y. iki Turto nuomos sutarties nutraukimo. Nuo 2001 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. UAB „Prienų energija“ perdavė AB „Prienų šilumos tinklai“ turto už 746 876,20 Eur (pradinė turto vertė – 1 743 890,76 Eur). Nutraukus Turto nuomos sutartį turto perdavimo–priėmimo komisija 2015 m. rugpjūčio 31 d. protokolu perėmė likusią turto dalį (įsigijimo vertė – 1 873 239, 81 Eur, o likutinė vertė – 189 165,3 Eur). Prienų rajono savivaldybė (jos kontroliuojama AB „Prienų šilumos tinklai“) šilumos ūkio nuomos metu ir jam pasibaigus pagal 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį iš UAB „Prienų energija“ perėmė išnuomotą turtą, kurio bendra likutinė vertė sudarė 936 041,99 Eur, iš kurio nuomos laikotarpiu nuomininkas grąžino turtą, kurio likutinė vertė – 746 876,69 Eur, ir pagal komisijos protokolą perduoto turto likutinė vertė sudarė 189 165,30 Eur.
10. Teismas nustatė, kad pagal Turto nuomos sutartis nuomininkei (šilumos tiekėjai) buvo išnuomotas savivaldybės kontroliuojamos šilumos tiekimo bendrovės nuosavybės teise valdomas turtas, kurį nuomininkė įsipareigojo atnaujinti, pritraukdamas ir panaudodamas tam reikalingas investicijas, o pasibaigus nuomos laikotarpiui, šį ir naujai sukurtą turtą įsipareigojo grąžinti savivaldybei (savivaldybės bendrovei). Vykdydama Turto nuomos sutartį, nuomininkė privalėjo derinti atliekamas investicijas su savivaldybe ir už jas atsiskaityti.
11. Atsižvelgdamas į Turto nuomos sutarties specifiką, jos objekto ypatumus, teismas sprendė, kad nei įstatymas, nei Turto nuomos sutartis nenustatė galimybės nuomininkei susigrąžinti investuotas lėšas. Teismas vertino, kad, nuomininkui įvykdžius pareigą modernizuoti, renovuoti šilumos ūkį bei atlikti investicijas, šios investicijos, Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarčiai pasibaigus prieš terminą, galėjo būti kompensuotos tik CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu.
12. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčas iškilo dėl 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties teisėtumo ir dėl nuomininkės teisės į investicijų, kurių pagrindu buvo sukurtas ar pagerintas nuomotojo turtas, kompensavimą, siūlė šalims spręsti dėl specialiųjų žinių poreikio, siekiant nustatyti pagal atitinkamą turto ar verslo vertinimo metodą turto vertę tiek jo perdavimo nuomininkei, tiek pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui metu, tačiau tiek nuomininkė, tiek nuomotoja atsisakė pasitelkdamos specialiąsias žinias turinčių ekspertų pagalba įrodinėti byloje nurodomas aplinkybes.
13. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės nepaneigė byloje surinktų duomenų apie ginčo turto vertę. Sutarčių objektas šalių susitarimu buvo Prienų rajono šilumos ūkio turtas, kuris laikytinas turtiniu kompleksu, todėl skaitiklių įrengimo gyventojų butuose ar katilinių įrenginių atskirai vertinti kaip išsinuomoto turto pagerinimo pagrindo nėra. Daikto pagerinimu pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas, šiuo atveju turtinis kompleksas, tampa vertingesnis, naudingesnis. Esant pateiktiems įrodymams, kad pasibaigus valdymo laikotarpiui turtas buvo grąžintas mažesnės vertės, nei jis buvo perduotas sutarties sudarymo laikotarpiui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo turtas nuomininkės lėšomis buvo naujai sukurtas ar pagerintas.
14. Teismo vertinimu, nuomininkės argumentai, kad pagerinimų dydį galima nustatyti aritmetiškai sudėjus jos sumokėtą nuomos mokesčio ir investuotų lėšų sumą prie valdymo pabaigoje perduoto turto vertės, yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsti, nes investuotų lėšų dydis yra netapatus jų pagrindu naujai sukuriamo turto vertei.
15. Teismas sutiko su ieškinio argumentais, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties vykdymo metu bei ją nutraukus AB „Prienų šilumos tinklai“ perdavė UAB „Prienų energija“ turtą (įskaitant investicijų pagrindu nuomininkės sukurtą turtą), kurio likutinė vertė sudarė 1 368 628,09 Eur, t. y. AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo grąžinta 1 093 579,85 Eur mažesnės likutinės vertės turtas nei buvo perduotas UAB „Prienų energija“ Turto nuomos sutarties pradžioje.
16. Teismas sprendė, kad ieškovės ginamos teisės vertintinos kaip viešasis interesas. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvados, kad nuomininkės investicijomis buvo pagerintas išsinuomotas turtinis kompleksas, o priešingai – nuomotojai buvo grąžintas mažesnės vertės turtas nei buvo perdavimo laikotarpiu, todėl yra pagrindas spręsti, kad 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties dalis, kuria Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo per 36 mėnesius UAB „Prienų energija“ sumokėti 432 586,09 Eur už neatsipirkusias investicijas, prieštarauja imperatyvioms ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatoms, sąžiningumo principams, nes nepagrįstas nuomininko investicijų kompensavimas neatitinka viešojo intereso, savivaldybės siekto tikslo ir lūkesčių.
17. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios lemtų restitucijos netaikymą, nes restitucijos netaikymas gali pažeisti kitos atsakovės viešojo juridinio asmens teisėtus interesus. Pagal kartu su 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties 2000 m. spalio 9 d. Turto nuomos sutartimi pateiktą grafiką (bylos išnagrinėjimo dieną) Prienų rajono savivaldybė (ar jos nurodymu – AB „Prienų šilumos tinklai“) atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“ privalėjo pervesti 360 488,38 Eur be PVM, todėl pripažinus ginčo sandorio dalį negaliojančia, pagal sutarties sąlygas sumokėta suma priteistina iš atsakovės UAB „Trakų energija“.
18. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 27 d. papildomu sprendimu iš atsakovių Prienų rajono savivaldybės, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir UAB „Trakų energija“ valstybės naudai priteisė po 1633,67 Eur žyminio mokesčio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, 4901 Eur mokėtinas žyminis mokestis turėjo būti priteistas iš pralaimėjusios šalies – atsakovių Prienų rajono savivaldybės, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir UAB „Trakų energija“ (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių UAB „Trakų energija“ ir Prienų rajono savivaldybės apeliacinius skundus, 2019 m. birželio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir 2018 m. liepos 27 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus; priteisė atsakovei Prienų rajono savivaldybei iš atsakovės UAB „Trakų energija“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
20. Kolegija nurodė, kad šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo teisiniai santykiai reglamentuojami ŠŪĮ (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 36–37 straipsniuose. Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir ŠŪĮ (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 35 straipsnio 3 ir 5 dalyse.
21. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423-916/2016">3K-3-423-916/2016</a> pateiktu išaiškinimu, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarčių, sudarytų iki ŠŪĮ įsigaliojimo, pasibaigimo teisiniams santykiams, sprendžiant dėl sutarties pasibaigimo teisinių padarinių, turi būti nustatoma, kokia šilumos ūkio turto vertė buvo šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarčių sudarymo momentu, koks yra šilumos ūkio turto (turtinio komplekso) vertės skirtumas, kiek šio turto vertė padidėjo dėl ieškovės atliktų investicijų, koks yra turto nusidėvėjimas.
22. Atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3, 5 dalių normos buvo priimtos dar 2003 m., todėl galiojo didžiąją dalį Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties vykdymo laikotarpio, po šių ŠŪĮ normų įsigaliojimo šalys toliau vykdė Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties sąlygas, kolegija padarė išvadą, jog 2000 m. rugsėjo 28 d. Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartis privalėjo būti nutraukiama atsižvelgiant į imperatyvias ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies normas.
23. Kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė UAB „Trakų energija“ pripažįsta aplinkybes dėl mažesnės šilumos ūkio turto buhalterinės likutinės vertės jo grąžinimo metu lyginant su turto buhalterine likutine verte jo perdavimo nuomininkei metu, pirmosios instancijos teisme šalys atsisakė įrodinėti aplinkybes dėl šilumos ūkio vertės skirtumo, pasitelkdamos specialiųjų žinių turinčius ekspertus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuomotojai buvo grąžintas mažesnės vertės turtas nei buvo perdavimo metu ir tuo buvo nesilaikyta imperatyvaus ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo.
24. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės UAB „Trakų energija“ argumentą, kad jos sumokėtas 1,516 mln. Eur nuomos mokestis savivaldybei už išsinuomotą turtą bei 545 682 Eur finansinių įsipareigojimų pagal skiriamąjį balansą priskirtini investicijoms ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, todėl turi būti laikoma, jog atsakovė nepažeidė ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies normos.
25. Pagal ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalies formuluotę, tam, kad į atitinkamus mokėjimus būtų atsižvelgiama apskaičiuojant investicijų į turtą dydį, reikia, kad: 1) šie mokėjimai būtų kilę iš finansinių įsipareigojimų, susijusių su turtu, ir 2) perduotų valdymo perdavimo sutartimi. Atsakovės sumokėtas nuomos mokestis neatitinka aptartų sąlygų ir investicijų esmės, nes: 1) nuomos mokestis yra atlygis nuomotojui už naudojimąsi turtu ir jo valdymą (CK 6.477 straipsnis), jis niekaip nedidina išsinuomoto turto vertės, tai patvirtina ir ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas; 2) nuomos mokesčio mokėjimas Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartyje, Turto nuomos sutartyje (ir jos priede Nr. 1) buvo sulygtas kaip bendro pobūdžio nuomininkės įsipareigojimas, specifiškai nesiejamas su turtu, šis įsipareigojimas atsirado kaip šilumos ūkio valdymo perdavimo pasekmė, jis anksčiau neegzistavo ir atitinkamai valdymo perdavimo sutartimi nebuvo (ir negalėjo būti) perduotas; nuomos mokesčio esmės nekeičia ir nesudaro pagrindo jo traktuoti kaip įsipareigojimo, susijusio su turtu tai, kad nuomos mokesčio dydis buvo siejamas su AB „Prienų šilumos tinklai“ turimais įsipareigojimais Finansų ministerijai, tuomečiams Lietuvos taupomajam bankui ir Žemės ūkio bankui. Taip pat atsakovė neįrodė, kad nurodyti 545 682 Eur pagal skiriamąjį balansą (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) atitinka investicijų į šilumos ūkį esmę, gali būti vertinami kaip finansiniai įsipareigojimai, susiję su turtu.
26. Argumentą, kad Prienų rajono savivaldybė atmetė pasiūlymus dėl papildomų investicijų kolegija vertino kaip neturintį esminės teisinės reikšmės sprendžiant ginčą. Esminė aplinkybė ta, kad pasibaigus turto valdymo laikotarpiui šilumos ūkio turtas kaip turtinis kompleksas buvo sugrąžintas mažesnės vertės negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu. Tai reiškia, kad atsakovės atliktos investicijos, nors ir buvo suderintos teisės aktuose nustatyta tvarka, nepadidino ir netgi neišlaikė perduoto šilumos ūkio vertės. Atsakovė, manydama, kad jos pateiktiems investiciniams planams savivaldybė nepritarė nepagrįstai, turėjo teisę tokius veiksmus nustatyta tvarka ginčyti.
27. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. liepos 31 d. Turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties sąlyga, pagal kurią Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo per 36 mėnesius UAB „Prienų energija“ sumokėti 432 586,09 Eur, lemia nepagrįstą nuomininkės investicijų kompensavimą ir neatitinka viešojo intereso, savivaldybės siekto tikslo bei lūkesčių.
28. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, skundžiamu papildomu sprendimu iš atsakovių valstybės naudai priteisė žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal ieškovės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį teismui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančia atsakovės Prienų rajono savivaldybės su kitomis atsakovėmis sudaryto sandorio dalį, laikoma, kad atsakovės byloje kilusį ginčą pralaimėjo. Atsakovės Prienų rajono savivaldybės veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, nesiimant veiksmų po Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito, lėmė ieškinio pareiškimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
29. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Trakų energija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą, 2018 m. liepos 27 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos proceso išlaidas, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismai paneigė nuomininkės teisę į kompensaciją, įvykdžius pareigą modernizuoti, renovuoti šilumos ūkį bei atlikti investicijas, ir taip nuomininkei iš esmės taikė įstatyme nenustatytą civilinę atsakomybę (sankciją) už ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto turto verčių santykio neužtikrinimą. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423-916/2016">3K-3-423-916/2016</a> suformuotos praktikos, kad, nuomininkui įvykdžius pareigą modernizuoti, renovuoti šilumos ūkį bei atlikti investicijas, tokios investicijos, modernizavimo sutarčiai pasibaigus prieš terminą, nepriklausomai nuo sutarties pasibaigimo pagrindo, privalo būti kompensuotos.
29.2. Teismai nepagrįstai, pažeisdami CK 6.157 straipsnio 2 dalį, lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą taikė ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatą atgaline tvarka, nors įstatymo leidėjas nenustatė išlygos šios normos galiojimui retrospektyviai. Teismų argumentas, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostata aiškintina ir taikytina, atsižvelgiant į tęstinį sutartinių santykių pobūdį, todėl sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisė normas, galiojančias keičiant ar vykdant sutartį, o ne ją sudarant, paneigia lex retro non agit principo ir minėtos normos esmę. Teismų interpretacija, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalis galioja tik vienkartinio įvykdymo sutartims neturi jokio pagrindo.
29.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl lex retro non agit principo ir jį įgyvendinančios CK 6.157 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, taikymo ir aiškinimo yra nevienoda. Teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-690/2018, tačiau neatsižvelgė į priešingą praktiką, suformuotą kitose bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013, kurioje išaiškinta, jog naujai priimtos normos pobūdis (šalių teises ribojantis ar plečiantis) yra svarbus sprendžiant dėl draudimo taikyti įstatymą atgaline tvarka; lex retro non agit principas buvo nepažeistas taikant sutarties galiojimo metu priimtą naują įstatymo normą, kuri praplėtė sutarties laisvės ribas viešųjų pirkimų srityje, t. y. srityje, kurioje sutarties laisvė ribojama ginant viešąjį interesą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-916/2018">e3K-3-27-916/2018</a>, 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123-378/2019">3K-3-123-378/2019</a>, kuriose pasisakyta, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, nebent įstatymų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo.
29.4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ŠŪĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Teismai ignoravo atsakovės argumentus, kad nurodyta ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama vertinant paties ŠŪĮ tikslą, įtvirtintą šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, t. y. patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo šilumos vartotojams užtikrinimas mažiausiomis sąnaudomis. Akivaizdu, kad pagrįstas savivaldybės sprendimas atsisakyti tam tikrų investicijų negali būti pagrindas nusavinti (ar nekompensuoti esant sutartiniam pagrindui) kitas nuomininkės padarytas investicijas, kurios suderintos su savivaldybe. Išvada, kad sumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai savivaldybei arba už ją neatitinka ŠŪĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse aptartų sąlygų ir investicijų esmės, neteisinga. Nuomininko pareiga investuoti į turtą negali būti vertinama izoliuotai nuo kitų nuomininko finansinių įsipareigojimų turto savininko naudai.
29.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės UAB „Trakų energija“ atsakovei Prienų rajono savivaldybei 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimas priimtas ieškovės naudai, o atsakovės viena kita kitos atžvilgiu nelaikytinos antrąja šalimi pagal CPK 93straipsnio 1 dalį, net jei jų požiūriai į ieškinio pagrįstumą ir skiriasi.
30. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovės UAB „Trakų energija“ kasacinį skundą prašo jį atmesti, teismų skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartis privalėjo būti nutraukiama atsižvelgiant į imperatyvią ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies normą, įvertinęs tai, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, ŠŪĮ nuostatos dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo priimtos ir galiojo dar 2003 m., t. y. didžiąją dalį Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties vykdymo laikotarpiu, po šių nuostatų įsigaliojimo šalys toliau sutartį vykdė.
30.2. Kadangi pasibaigus turto valdymo laikotarpiui šilumos ūkio turtas kaip turtinis kompleksas buvo sugrąžintas mažesnės vertės, nei buvo valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu, atsakovės atliktos investicijos, nors ir buvo suderintos teisės aktuose nustatyta tvarka, nepadidino ir net neišlaikė perduoto šilumos ūkio vertės. Dėl to ginčo sutarties dalis, kuria Prienų savivaldybė įsipareigojo sumokėti už neatsipirkusias investicijas, prieštarauja imperatyviai ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatai, sąžiningumo principui, neatitinka viešojo intereso, savivaldybės siekto tikslo ir lūkesčių.
31. Atsakovės Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Trakų energija“ kasacinį skundą prašo jo netenkinti, teismų skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
31.1. Kasaciniame skunde pasisakant dėl nuomininko teisės į kompensaciją nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423-916/2016">3K-3-423-916/2016</a> tiek teisės, tiek fakto klausimais iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos konteksto, dėl to abiejų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) negali būti lyginami. Taigi, teismai negalėjo nukrypti nuo panašumo su nagrinėjama byla neturinčių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Be to, kompensacijos klausimas kasaciniame skunde apskritai negalėjo būti keliamas, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo sprendžiamas tik šalių sudarytos sutarties galiojimo ir restitucijos klausimas.
31.2. Kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumo taikant ir aiškinant CK 6.157 straipsnio 2 dalį nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-158-690/2018 (40 punktas) suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės esmė yra tokia, jog imperatyvios įstatymų normos pačios savaime nekeičia anksčiau sudarytos sutarties sąlygų, tačiau jos vis tiek yra privalomos šalims vykdant sutartį. Analogiška aiškinimo ir taikymo taisyklė buvo įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013.
31.3. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, teismai tiesiog konstatavo atsakovės reikalavimo teisės į kompensaciją neturėjimą, o ne taikė kokias nors sankcijas. Nesutiktina, kad atsakovės padarytas ŠŪĮ pažeidimas atsirado dėl Prienų savivaldybės kaltės, nesutinkant su nuomininkės pasiūlytomis investicijomis ir savarankiškai statant šilumos ūkio objektus. Kaltės nustatymas yra fakto klausimas, be to, atsakovės galimybės investuoti į šilumos gamybos įrenginių atnaujinimą nebuvo apribotos.
31.4. Kasacinio skundo argumentai dėl neva neteisingo ŠŪĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalių aiškinimo nepagrįsti. Atsakovė plačiai aiškina finansinių įsipareigojimų susijusių su turtu sampratą, siekdama į ją įtraukti visas savo patirtas išlaidas (nuomos mokestį). Atsakovė jokių su turtu susijusių įsipareigojimų neperėmė, tačiau įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kurio dydis iš dalies buvo susietas su nuomotojos prievolėmis tretiesiems asmenims.
31.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išlaidas skirstė pagal šalių teisinę poziciją, o ne pagal šalių procesinį statusą.
32. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu į atsakovės UAB „Trakų energija“ kasacinį skundą prašo jo netenkinti, teismų skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
32.1. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šalių tęstinį sutartinių santykių pobūdį Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartis turėjo būti nutraukiama įvertinus imperatyvią ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatą, įsigaliojusią po sutarties sudarymo ir nukreiptą į ateitį, pasibaigus turto valdymo laikotarpiui.
32.2. Teismai tinkamai aiškino ir taikė ŠŪĮ nuostatas. Atsakovė neatliko pagrįstų investicijų į šilumos ūkį, neišlaikė turto buhalterinės likutinės vertės ne mažesnės nei valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu, todėl tai lėmė ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Kadangi atsakovė neskundė Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais nepritarta jos pateiktiems investicinių planų derinimo planams, vadinasi, sutiko su šiais sprendimais.
32.3. Šilumos ūkio nuomos mokesčio sąnaudos nevertintinos kaip šilumos tiekėjo investicija į turtą, kurio valdymas šilumos tiekėjo tiekėjui perduotas, ir nevertintinos nustatant šilumos kainą. Be to, ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatą aiškinant tiek lingvistiniu, tiek teleologiniu metodu, nuomos mokestis nebuvo perduotas, priešingai, dėl jo susitarta sudarant Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šilumos ūkio grąžinimo nuomotojui sutartyje nustatyto atsiskaitymo su nuomininku už turto pagerinimus, kai sutartis nutraukiama nepasibaigus jos terminui, teisėtumo
33. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Prienų energija“ su Prienų rajono savivaldybe 2000 m. rugsėjo 28 d. sudarė Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartį. Šios sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad šią sutartį šalys sudarė vadovaudamosi savivaldybės 2000 m. liepos 5 d. įvykusio Konkurso dokumentų nuostatomis bei Konkurso laimėtojo paraiškoje išdėstytų įsipareigojimų ir sąlygų pagrindu bei Garantijos sutartimi (sutartis patvirtinta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 88). Šioje sutartyje nustatyta, kad Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties neatskiriamas priedas yra UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės 2000 m. rugsėjo 28 d. sudaryta Turto nuomos sutartis.
34. Sprendžiant šalių ginčą dėl savivaldybės ir (ar) jos valdomos įmonės pareigos išmokėti atsakovei 432 586,09 Eur ir PVM už neatsipirkusias investicijas – šilumos ūkio pagerinimus ir investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus – svarbu įvertinti šių sutarčių tikslus ir jose įtvirtintas veiklos šilumos ūkyje sąlygas bei tarpusavio atsiskaitymą pasibaigus sutarties terminui, kiek tai reikšminga nagrinėjamai bylai.
35. Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, kad: operatorė įsipareigoja renovuoti ir modernizuoti šilumos ūkį surasdama ir panaudodama tam reikalingas investicijas, kurias sutarties pagrindu operatorė vykdo pagal šalių patvirtintą Investicijų projektą (5.2 a papunktis); operatorė turi teisę ir įsipareigoja atlikti visus reikalingus šilumos ūkio ir turto rekonstrukcijos, pertvarkymo, modernizavimo ir renovacijos darbus, reikalingus Investicijų projektui įgyvendinti (5.2 c papunktis); operatorė įsipareigoja mokėti nuomos mokestį už jai perduotą eksploatuoti šilumos ūkį Turto nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (5.4 papunktis, Turto nuomos sutarties 5.1 papunktis); operatorė įsipareigoja, vadovaudamasi geriausia praktika, valdyti, eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti įrenginius, įrenginių patobulinimus, kad jie būtų tinkamos būklės (5.6 papunktis), ir pan.
36. Turto nuomos sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, kad nuomininkė bet kada turi teisę grąžinti nuomotojai, o nuomotoja įsipareigoja per 10 dienų nuo atitinkamo raštiško nuomininkės pranešimo gavimo dienos priimti bet kurią išnuomoto turto dalį, jeigu šis turtas tampa nuomininkei nereikalingas (4.6 papunktis), turtas nuomotojai grąžinamas, pasirašant atitinkamą perdavimo–priėmimo aktą (4.9 papunktis); nuomininkė užtikrina, kad, pasibaigus sutarčiai, nuomininkės naujai sumontuoti įrenginiai, tinkamai eksploatuojant, bus tinkami naudoti ne mažiau kaip 5 metus (4.10 papunktis); visos pajamos ir nauda, gauti turto nuomos laikotarpiu iš naudojimosi turtu, yra visiška nuomininkės nuosavybė ir pastaroji jais naudojasi savo nuožiūra (4.11 papunktis); turto kapitalinį ir einamąjį remontą, vadovaudamasi Investicijų projektu, atlieka nuomininkė (4.12 papunktis), ir pan.
37. Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutartimi savivaldybė, be kita ko, įsipareigojo, kad operatorė nekliudomai ir nevaržomai galės naudoti turtą pagal šių sutarčių sąlygas, kad operatorė taps ir iki šių sutarčių pabaigos išliks šilumos energijos tiekėja visiems vartotojams, kuriems šilumos energija nuomotojos buvo tiekiama iki šių sutarčių pasirašymo, kad savivaldybė nepriims sprendimų ir be nuomotojos sutikimo neužsiims jokia ūkine komercine veikla, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai sudarytų konkurenciją operatorės vykdomai šilumos energijos tiekimo bei gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo bei sistemų priežiūros veiklai (4.2.2 a–c papunkčiai) ir kt.
38. Taip pat šiomis sutartimis šalys susitarė, kad, pasibaigus turto nuomos terminui pagal Turto nuomos sutartį, visos operatorės investicijos ir jų pagrindu padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatorės investicijų pagrindu sukurti nauji objektai pagal operatorės ir nuomotojos sutartį tampa nuomotojos nuosavybe – perduodami nuomotojai už 1 Lt (Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties 5.2 b papunktis); visi nuomininkės atlikti turto pagerinimai (tiek atskiriami, tiek neatskiriami), taip pat nuomininkės prie turto prijungti ar su turtu technologiškai integruoti objektai (tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji), nuosavybės teise priklausantys nuomininkei, pasibaigus turto nuomai, už 1 Lt kainą atitenka nuomotojai pagal atskirą pirkimo–pardavimo sutartį (Turto nuomos sutarties 4.8 papunktis).
39. Aiškinant sutartis pagal jų sąlygų tarpusavio ryšį, sutarčių esmę, tikslą, byloje reikšmingi šie sutarčių aspektai: atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis investuoti į nuomotojos valdomą šilumos ūkį, jį pagerinti, modernizuoti ir pertvarkyti; sutartys sudarytos 15 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus visos nuomininkės investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatorės investicijų pagrindu sukurti nauji objektai turėjo būti parduoti nuomotojoms už 1 Lt; atsakovei suteiktos teisės 15 metų teikti paslaugas jau esančioje rinkoje, turinčioje nuolatinius vartotojus, be kitų ūkio subjektų konkurencijos ir pan. (žr. nutarties 37–38 punktus); konkursą laimėjusi UAB „Prienų energija“ yra privatus pelno siekiantis subjektas, įsipareigojo atlikti numatytus šilumos ūkio pagerinimus ir, nustatytam sutarčių terminui pasibaigus, juos perduoti nuomotojai už 1 Lt, darytina prielaida, kad konkursą laimėjusi atsakovė, sudarydama sutartį, įvertino atliktų turto pagerinimų atsipirkimą.
40. Šiomis sutartimis šalys nesusitarė, kaip bus kompensuojama nuomininkei už atliktas investicijas ir investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus tuo atveju, kai sutartis nutraukiama nepasibaigus sutarties terminui. Nagrinėjamu atveju sutartis nutraukta po 15 metų atsakovės vykdytos veiklos šilumos ūkyje bendru šalių susitarimu likus vienam šildymo sezonui iki sutarties termino pabaigos (ŠŪĮ 2 straipsnio 29 punktas, 13 straipsnis). Galimybė bendru sutarimu nutraukti sutartis buvo nustatyta sutartyse (Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties 10.5.1 papunktis ir Turto nuomos sutarties 10.3.2 papunktis).
41. UAB,,Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė 2015 m. liepos 31 d. sudarė sutartį ‚,Dėl Prienų rajono Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, Turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo“, pagal kurią, be kita ko, susitarė, kad Prienų rajono savivaldybė ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ grąžins UAB „Prienų energija“ 432 586,09 Eur ir PVM už šilumos ūkio pagerinimus ir investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus (Turto nuomos pasibaigimo sutarties 4, 5 punktai).
42. Prokuroras pareiškė ieškinį dėl Turto nuomos sutarties pasibaigimo sąlygos, kuria savivaldybė ir (ar) jos valdoma įmonė įsipareigojo išmokėti šilumos ūkio turto nuomininkei 432 586,09 Eur ir PVM, pripažinimo negaliojančia ir jau išmokėtų UAB „Prienų energija“ lėšų dalies grąžinimo. Savo reikalavimą grindė tuo, kad savivaldybės įsipareigojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti ginčo sumos išmokėjimą, o šilumos ūkis grąžintas mažesnės vertės, nei buvo turto perdavimo metu, ir tai neatitinka ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
43. Teisės taikymo aspektu byloje keliamas klausimas dėl bylos teisminio nagrinėjimo dalyko ir ginčo santykių teisinio kvalifikavimo.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje ir atsakovių savivaldybės bei UAB „Trakų energija“ atsiliepimuose į ieškinį yra apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat bylos nagrinėjimo ribos, t. y. neatsipirkusių investicijų į šilumos ūkio pagerinimus ir investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus buvimas (egzistavimas) šilumos ūkio perdavimo (grąžinimo) savivaldybei ir (ar) jos valdomai įmonei metu (šalims bendru sutarimu nutraukus sutartį prieš terminą likus vienam šildymo sezonui) ir savivaldybės įsipareigojimo išmokėti atsakovei 432 586,09 Eur ir PVM (už neatsipirkusias investicijas) teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovė, teigdama, kad ginčijama sutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, turėjo įrodyti, kad šilumos ūkio perdavimo metu, likus vienam šildymo sezonui (po 15 metų veiklos šilumos ūkyje), liko jos atliktų ir neatsipirkusių investicijų į šį ūkį. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių nutraukus sutartį vienu šildymo sezonu anksčiau.
46. Atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad ginčijama 2015 m. liepos 31 d. sutarties dalis – sumokėti atsakovei už neatsipirkusias investicijas – nelaikytina neteisėta, nes turi būti atsižvelgiama į atsakovės sumokėtą 1,516 mln. Eur nuomos mokestį savivaldybei už išnuomotą šilumos ūkį bei turtą ir į finansinių įsipareigojimų pagal skiriamąjį balansą prisiėmimą bei įvykdymą (545 682 Eur). Atsakovės vertinimu, šios lėšos laikytinos su perduotu turtu susijusiais finansiniais įsipareigojimais, priskirtinais investicijoms ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos teisinius argumentus atsakovė kėlė apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiai pasisakė, atsižvelgdamas į ginčo santykius. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus laikė nepagrįstais, neatitinkančiais įstatyme nustatytų kriterijų, pagal kuriuos tokie atitinkami mokėjimai būtų priskirtini investicijų kategorijai.
47. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą dydis apskaičiuojamas ne tik pagal turto vertės padidėjimą per valdymo laikotarpį, bet ir pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti valdymą perėmęs subjektas. Tačiau tam, kad į atitinkamus mokėjimus būtų atsižvelgiama apskaičiuojant investicijų į turtą dydį, reikia, kad: 1) šie mokėjimai būtų kilę iš finansinių įsipareigojimų, susijusių su turtu, ir 2) perduotų valdymo perdavimo sutartimi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytas išvadas patvirtina ir ŠŪĮ nuostatos, įtvirtintos 32 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Taigi nuomos mokestis negali būti laikomas finansiniu įsipareigojimu, susijusiu su turtu. Antroji įstatymo sąlyga, kad finansiniai įsipareigojimai būtų perduoti valdymo perdavimo sutartimi, suponuoja tai, jog tokie įsipareigojimai turi būti atsiradę iki valdymo perdavimo sutarties sudarymo, jie būtų specialiai prisiimti dėl konkretaus turto ir jų perdavimas būtų atskirai aptartas valdymo perdavimo sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovės sumokėtas nuomos mokestis neatitinka aptartų sąlygų ir negali būti laikomas atsakovės investicija.
48. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnio 2 dalį ir jas taikydamas ginčo santykiams reglamentuoti, taip pat pažymėjo, kad kurį laiką Turto nuomos sutarties priede Nr. 1 esančiame mokėjimo grafike ir pradinio nuomos laikotarpio sąskaitose nuomos mokesčio dydis buvo siejamas su AB „Prienų šilumos tinklai“ turimais įsipareigojimais Finansų ministerijai, tuometiniams Lietuvos taupomajam bankui ir Žemės ūkio bankui, tačiau tai nekeičia nuomos mokesčio esmės ir nesudaro pagrindo jo laikyti su turtu susijusiu įsipareigojimu.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos teismo nurodytais argumentais, kurie nėra paneigiami kasacinio skundo argumentais dėl teisės taikymo, sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai savo sumokėtą 1,516 mln. Eur mokestį savivaldybei už išsinuomotą turtą laiko investicija pagal ŠŪĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmiau minėta, kad atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už jai perduotą eksploatuoti šilumos ūkį Turto nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo sutarties 5.4 papunktis).
50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, jog 2000 m. spalio 9 d. AB „Prienų tinklai“ skiriamojo balanso E dalyje nurodytos atsakovės prisiimtos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurių suma sudaro 545 682 Eur, buvo aptarti sutartyse dėl turto nuomos, kad savo pobūdžiu šie įsipareigojimai gali būti vertinami kaip finansiniai įsipareigojimai, susiję su turtu, taip pat, kad atsakovė faktiškai įvykdė šiuos įsipareigojimus ir jie atitinka investicijų į šilumos ūkį esmę.
51. Atsakovė, kasaciniame skunde pasisakydama dėl investicijų ir jų (ne)atsipirkimo, argumentavo ir tuo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į ŠŪĮ nustatytą tikslą – patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimą mažiausiomis sąnaudomis (ŠŪĮ l straipsnio 2 dalis). Atsakovės teigimu, įstatymo tikslas yra ne bet koks šilumos ūkio turto vertės didinimas, o toks, kuris užtikrina vartotojams patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, investicijų optimalumas buvo pasiektas operatorei derinant jų poreikį su savivaldybe ir jas kartu planuojant, ne visoms operatorės siūlytoms investicijoms savivaldybė pritarė, taigi ne visos buvo ir įgyvendintos. Atsakovė nurodė, kad tai nereiškia, jog, savivaldybei nepritarus ir operatorei neatlikus šių investicijų ir tokiu būdu nepadidinus Prienų rajono savivaldybės šilumos ūkio turto vertės, nukentėjo įstatyme įtvirtintas viešasis interesas.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovės argumentai taip pat niekaip nepatvirtina jos neatsipirkusių investicijų buvimo (egzistavimo) sutarčių pabaigos metu ir kad dėl to būtų teisėtas pagrindas išmokėti atsakovei 432 586,09 Eur ir PVM kaip neatsipirkusias investicijas. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad savivaldybė būtų pažeidusi šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad aptartomis sutartimis šalys susitarė, jog nuomininkė (atsakovė) bet kada turi teisę grąžinti nuomotojai, o nuomotoja įsipareigoja per 10 dienų nuo atitinkamo raštiško nuomininkės pranešimo gavimo dienos priimti bet kurią išnuomoto turto dalį, jeigu šis turtas tampa nuomininkei nereikalingas, turtas nuomotojai grąžinamas, pasirašant atitinkamą priėmimo–perdavimo aktą (Turto nuomos sutarties 4.9 papunktis). Vykdydama sutarties sąlygas, atsakovė per kelis kartus grąžino savivaldybei išnuomotą turtą, su šiuo turtu savivaldybė galėjo elgtis savo nuožiūra. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad savivaldybė biokuro katilinės įrengimo projektą įgyvendino savarankiškai. Atitinkamai teismai sprendė, kad tai nėra atsakovės investicija į šilumos ūkį. Tokiomis sąlygomis veikti šalys buvo susitarusios sudarydamos Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir Turto nuomos sutartis.
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės argumentus dėl investicijų į atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus bei jų priežiūrą, tačiau atsakovė dėl šio klausimo apeliacinio skundo neteikė, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nėra pasisakęs ir kasaciniame skunde šis klausimas (sprendžiant dėl investicijų ir jų (ne)atsipirkimo sutarties pabaigoje) nėra keliamas, todėl nėra teisinio pagrindo šiuo aspektu pasisakyti (CPK 341 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis).
54. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė neatsipirkusių investicijų buvimo (egzistavimo) ir teisėto pagrindo išmokėti atsakovei 432 586,09 Eur ir PVM (žr. nutarties 44 punktą).
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo sprendimui reikšmingas šalių sudarytų sutarčių, taip pat ir šilumos ūkio bei turto perdavimo (grąžinimo) savivaldybei ir (ar) jos valdomai įmonei sutarties nuostatas bei konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus dėl atsakovės nurodytų investicijų į šilumos ūkį pagrįstumo, sprendė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas prokuroro ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo pagal pateiktus apeliacinius skundus. Kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius apeliacinės instancijos teismas vadovavosi sutarčių teise ir jų pabaigą reglamentuojančiomis teisės normomis (žr. nutarties 27 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, taip pat pasisakė dėl ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės tęstiniams sutartiniams santykiams ir rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl imperatyvių teisės normų taikymo ir pan. Teisėjų kolegijos požiūriu, ginčo santykiai dėl sutarčių pabaigos padarinių reglamentuotini sutarčių teisės normomis, nes pagal šios bylos nagrinėjimo dalyką nėra aktualus ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymas bei atitinkama kasacinio teismo praktika. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako kasaciniame skunde keliamais šios normos taikymo klausimais bei dėl nurodytos kasacinio teismo praktikos.
56. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-248/2018">e3K-3-109-248/2018</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra pareikšto ieškinio nei priešieškinio dėl žalos atlyginimo ar kokių nors sankcijų atsakovei – šilumos ūkio nuomininkei taikymo, todėl šilumos ūkio, kurį sudaro turtinis kompleksas (CK 6.536 straipsnio 1 dalis), rinkos vertė nagrinėjamam ginčui spręsti nėra aktuali.
58. Ginčas teismų spręstas atsižvelgiant į šalių santykių specifiką, kurią lėmė šilumos ūkio – verslo perleidimo sutarčių, sudarytų iki sutartinių dokumentų pagrindu, sąlygos (jose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami šalių ginčą dėl sutarčių pabaigos padarinių, kai sutartis nutraukta bendru sutarimu likus vienam šildymo sezonui, atsižvelgė į sutarčių sudarymo metu buvusią šalių valią dėl sutarčių sudarymo tikslo, sutarčių esmės, šalių lūkesčių, šalių tarpusavio atsiskaitymo, kai šilumos ūkio ir turto perleidimo sutartys pasibaigia, pasibaigus jų terminui, ir pagrįstai sprendė, kad sutarčių pasibaigimo ir turto perdavimo sutarties sąlyga dėl 432 586,09 Eur ir PVM sumokėjimo už neatsipirkusias investicijas – šilumos ūkio pagerinimus ir investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus yra ne tik atsakovės neįrodyta ir nepagrįsta, bet ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo principų. Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM0LTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-434-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-434-695/2018">e3K-3-434-695/2018</a> 46 punktą; 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265-421/2019">3K-3-265-421/2019</a> 64–65 punktus).
59. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus nuomos sutarčiai turto grąžinimas nuomotojui vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir perduodant nuomininkui, jeigu nesusitariama kitaip (CK 6.544 straipsnis); šalys šilumos ūkio ir jo turto perdavimo nuomininkui metu ir pasibaigus šio ūkio valdymo laikotarpiui įvertino turtą balansine (likutine) verte, kuri, kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, grąžinant turtą buvo mažesnė nei jį perduodant. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šią aplinkybę iš esmės pripažino ir atsakovė UAB „Trakų energija“ (UAB,,Prienų energija“ teisių perėmėja).
60. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą Turto nuomos pasibaigimo sutarties dalį dėl 432 586,09 Eur ir PVM sumokėjimo pripažinti negaliojančia ir taikyti sutarties negaliojimo pasekmes bei įpareigoti UAB „Trakų energija“ grąžinti jos gautas lėšas savivaldybei ir (ar) jos valdomai įmonei, nekonstatavę sutarties pabaigoje teisėto pagrindo išmokėti atsakovei 432 586,09 Eur ir PVM neatsipirkusių investicijų į šilumos ūkio pagerinimus ir investicijų pagrindu sukurtus naujus turto objektus per 15 metų vykdytą šilumos ūkio valdymą sutartyse nustatytomis sąlygomis (CK 6.542 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).
61. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kiti atsakovės kasacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos išvadai dėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
62. Atsakovės UAB „Trakų energija“ teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš jos atsakovei Prienų rajono savivaldybei priteisė 326,70 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aiškindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193-969/2018">3K-3-193-969/2018</a> 36 punktą).
64. Atsakovė UAB „Trakų energija“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės, pateikė apeliacinį skundą, prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovė Prienų rajono savivaldybė taip pat pateikė apeliacinį skundą, tačiau ginčijo tik pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio už ieškovės pareikštą ieškinį dalies priteisimo iš jos valstybės naudai. Nors atsakovė Prienų rajono savivaldybė nesutiko su procesiniu bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio dalies) priteisimo klausimu, tačiau atsiliepime į atsakovės UAB „Trakų energija“ apeliacinį skundą laikėsi priešingos pozicijos nei atsakovė UAB „Trakų energija“, prašė skundo netenkinti, su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutiko, ieškinio reikalavimų neginčijo.
65. Kadangi atsakovės UAB „Trakų energija“ apeliacinis skundas buvo atmestas, laikytina, kad būtent dėl šios atsakovės procesinio elgesio atsakovė Prienų rajono savivaldybė patyrė bylinėjimosi išlaidas rengdama atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pasirinktą teisinę poziciją apeliacinėje instancijoje, suinteresuotumą bylos baigtimi, pagrįstai nepažeisdamas CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisė Prienų rajono savivaldybei 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės UAB „Trakų energija“ apeliacinį skundą atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisinio pagrįstumo, bylą išnagrinėjus nenustatyta teisinio pagrindo juos keisti ar naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai (CPK 93 straipsnis, žr. nutarties 65 punktą).
68. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
69. Nagrinėjamu atveju byla kasaciniame teisme iš esmės buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdyje. Apie šį teismo posėdį atsakovė buvo informuota tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Atsakovė Prienų rajono savivaldybė atsiliepime į kasacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Trakų energija“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, tačiau šias išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė 2020 m. vasario 25 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos prašymas priteisti tokių išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
70. Kasacinis teismas patyrė 9,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš atsakovės UAB „Trakų energija“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Trakų energija“ (j. a. k. 170795677) 9,94 Eur (devynis Eur 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
