Civilinė byla Nr. e3K-3-64-684/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23675-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.1; 3.1.6.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo už akių apskundimo terminą, teisėjo nu(si)šalinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. 2019 m. birželio 5 d. atsakovas pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzExNDgtMjk0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-31148-294/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-31148-294/2015">e2-31148-294/2015</a> prašė teismo atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, peržiūrėti teismo sprendimą už akių ir jį panaikinti, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės – ieškinį atmesti.
3. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. gegužės 5 d. antstolis telefonu pranešė, kad vykdo teismo sprendimą už akių, pagal kurį iš atsakovo išieškomas žalos atlyginimas. Atsakovas kreipėsi į teismą ir 2016 m. gegužės 10 d. pasirašytinai atsiėmė procesinius dokumentus. Su teismo sprendimu už akių nesutiko, todėl 2016 m. gegužės 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Šią nutartį atsakovas 2016 m. gegužės 30 d. apskundė atskiruoju skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-361-611/2018 buvo pakeista teismų praktika, susijusi su sprendimo už akių priėmimu, t. y. kad negali būti taikomas trijų mėnesių naikinamasis terminas sprendimui už akių peržiūrėti tais atvejais, kai atsakovas nėra tinkamai informuotas apie procesą.
5. Atsakovo nuomone, procesiniai terminai skaičiuotini nuo 2016 m. gegužės 10 d., kai jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, neviršijant 5 metų termino nuo teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių priėmimo dienos. Atsakovas nurodė teismo padarytą aiškią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. kad buvo priimtas teismo sprendimas už akių, nors tam nebuvo procesinio pagrindo.
6. 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo sutuoktinė kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, tačiau ši nutartis buvo panaikinta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, o atskirasis skundas dėl šios nutarties buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi. Atsakovas nurodo, kad 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 29 d., kai įsiteisėjo nutartis atmesti jo sutuoktinės prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje priimtas teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių. Terminas prašymui pateikti nepraleistas.
7. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas už akių neteisėtas, nes byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 1 dalis); atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 225 straipsnio 7 punktu ir nustatyti teismo posėdžio datą ir laiką; ieškovė neprašė priimti sprendimo už akių; atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie ieškinį.
8. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo gyvenamosios vietos adresu, darbo vietos ir ieškovės patikslintais adresais, t. y. atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresais. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepavyko atsakovui įteikti procesinių dokumentų šiais adresais, nusprendė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 straipsnį. Teismas turėjo imtis priemonių tikrajam adresui išsiaiškinti.
9. CPK 285 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet teismas neįpareigojamas tenkinti ieškinį bet kokiu atveju. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 27 259,22 Eur žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad BUAB „Ripeta ir ko“, kurios vadovas yra atsakovas, nuo 2006 m. nemokėjo valstybės biudžetui įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų. 2015 m. sausio 29 d. Valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateikė pareiškimą dėl UAB „Ripeta ir ko“ bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.28-08-1)-RNA-2959. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-3827-160/2015 iškėlė UAB „Ripeta ir ko“ bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių sąrašą: Valstybinė mokesčių inspekcija (27 259,22 Eur reikalavimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (87,89 Eur reikalavimas). Individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą.
11. Teismas nurodė, kad atsakovo sutuoktinė 2016 m. rugsėjo 23 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškė, jog antstolis 2016 m. vasarą areštavo jos banko sąskaitas, tada ji sužinojo apie teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių, kuriuo buvo nuspręsta dėl jos materialinių teisių ir pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. šį prašymą atmetė, argumentuodamas tuo, kad antstolis išieškojimą vykdė iš atsakovo turto, teismo sprendime už akių nėra pasisakyta apie atsakovo sutuoktinę. Ši nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista ir 2019 m. gegužės 29 d. įsiteisėjo.
12. Teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. gruodžio 30 d. Atsakovas apie teismo sprendimą už akių sužinojo iš antstolio 2016 m. gegužės 5 d., procesinius dokumentus iš teismo atsiėmė 2016 m. gegužės 10 d. Aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė 2016 m. vasarą sužinojo apie areštuotą savo banko sąskaitą ir 2016 m. rugsėjo 23 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šis teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atmestas ir ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 29 d., nepakeičia atsakovo procesinių terminų pradžios momento.
13. Nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo nėra praėję penkeri metai, tačiau asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą. Atsakovas apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2016 m. gegužės 5 d. sulaukęs antstolio telefono skambučio, todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti. Pareiškėjas nurodo, kad dokumentai jam buvo įteikti 2016 m. gegužės 10 d. Teismas sprendė, kad yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo apie pagrindą atnaujinti procesą, nesvarbu, ar tai būtų antstolio skambučio telefonu diena (terminas pasibaigia 2016 m. rugpjūčio 5 d.), ar procesinių dokumentų atsiėmimo iš teismo diena (CPK 368 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-611/2018">e3K-3-361-611/2018</a> buvo pakeista teismų praktika. Teismas konstatavo, kad šia nutartimi nėra keičiama teismų praktika, joje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a> suformuota praktika.
15. Atsakovo 2016 m. gegužės 19 d. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir procesinio termino atnaujinimo netenkintas. Atsakovas prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė aplinkybe dėl procesinių dokumentų įteikimo, grindžiamo teisine fikcija, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. šio prašymo netenkino. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė šį skundą. Atsakovas kasacinio skundo neteikė. Atsakovas veiksmingai neįgyvendino savo procesinių teisių.
16. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši teisės norma taikytina pagal analogiją ir prašymams, kurie jau buvo nagrinėti teisme. Atsakovas jau buvo kreipęsis su prašymu dėl procesinio termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, t. y. dėl tokio pat dalyko, remdamasis procesinių dokumentų įteikimu, grindžiamu teisinės fikcijos aplinkybe (tokiu pat pagrindu ir tarp tų pačių šalių). Teismas negali priimti prašymo ir antrą kartą nagrinėti jau išnagrinėto klausimo.
17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį.
18. Kolegija nurodė, kad atsakovas pirmą kartą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su prašymu atnaujinti terminą tokiam pareiškimui teikti pateikė 2016 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi termino pareiškimui paduoti neatnaujino ir atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Teismai konstatavo, kad atsakovui buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, taip pat kad atsakovas yra praleidęs naikinamąjį 3 mėnesių terminą tokiam pareiškimui pateikti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis kasacine tvarka skundžiama nebuvo. Po šios nutarties priėmimo atsakovo sutuoktinė pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Šis prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi tenkintas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimu pakeistas teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą sumą nuo 27 259,22 Eur iki 499,88 Eur. Tačiau šis teismo sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo panaikintas ir S. P. prašymas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, kad šioje byloje atnaujinti procesą pagrindo nėra, todėl prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.
19. Atsakovas yra praleidęs terminą pateikti prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, be to, teismas negali antrą kartą vertinti atsakovo prašyme nurodomų aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokį prašymą priimti.
20. Atsakovas galimai painioja prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti terminą tokiam pareiškimui pateikti, nurodydamas CPK 368 straipsnį, kuris reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminus, bei vadovaudamasis būtent šiame straipsnyje nustatytais terminais. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų teikęs prašymą atnaujinti šios civilinės bylos procesą ar tai, kad būtų nurodęs proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus CPK 366 straipsnyje. Pagal atsakovo pareiškimą nustatyta, kad jis prašo atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir peržiūrėti teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių. Taigi atsakovas nepagrįstai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vadovaujasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą.
21. Atsakovui terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pasibaigė 2016 m. sausio 20 d., naikinamasis 3 mėnesių terminas suėjo 2016 m. balandžio 20 d. (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pirmą kartą nagrinėdami atsakovo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui pateikti teismai aiškiai nurodė, jog pagrindo atnaujinti terminą nėra.
22. Atsakovas nurodė, kad naikinamasis 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 29 d., t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria galutinai atmestas trečiojo asmens S. P. prašymas dėl sprendimo už akių panaikinimo. Toks vertinimas prieštarautų ne tik proceso koncentracijos principui, bet ir pažeistų ieškovės teisėtus interesus bei teises, o tai lemtų neatitiktį sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Skolininkams atsirastų pagrindas piktnaudžiauti turimomis teisėmis, taip pažeidžiant turimų kreditorių teises bei ilginant turimų (įgytų) įsipareigojimų įvykdymą. Be to, visas šis teisminis procesas dėl proceso atnaujinimo buvo pradėtas trečiojo asmens.
23. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai spręsti dėl termino atnaujinimo, kai jis jau buvo išspręstas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi ir teismas jau buvo išdėstęs savo poziciją dėl atsakovo nurodytų priežasčių. Kolegija išsamiau nenagrinėjo atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su termino atnaujinimu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir jo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a>). Analogišką poziciją kasacinis teismas išreiškė ir kasacinėje byloje, kurioje sprendė dėl CPK įtvirtinto trijų mėnesių naikinamojo termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Pareiškime atsakovas akcentavo, kad apie civilinės bylos iškėlimą nebuvo informuotas, ieškinio egzemplioriaus teismas jam neįteikė, pranešimo apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį atsakovas negavo, teismas priėmė sprendimą už akių, nors to ieškovė net neprašė, sprendimas už akių atsakovui įteiktas taip pat nebuvo, be to, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių – galėjo priimti nebent sprendimą. Taigi atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas atsakovo sutuoktinės prašymu, tad, esant atnaujintai civilinei bylai, kreipimosi į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių teisės įgyvendinimas tapo komplikuotas. Atsakovas pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą po to, kai, teismams išnagrinėjus S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatuota, kad jos interesams teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių teisinės įtakos neturi. Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašymą dėl termino atnaujinimo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą pagrindą. Nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik įvertinus, ko iš tikrųjų prašo pareiškėjas ir kokio teisinio rezultato jis siekia teismui pateiktu prašymu (reikalavimu). Atsakovas nurodė, kad prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikia remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-361-611/2018 pateiktais išaiškinimais, kad, nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas, informavęs asmenį apie pradėtą civilinę bylą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei priimant sprendimą už akių (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gruodžio 30 d. priimant sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzExNDgtMjk0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-31148-294/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-31148-294/2015">e2-31148-294/2015</a> buvo padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida, kai teismas priėmė ne sprendimą, o sprendimą už akių. 2016 m. gegužės 19 d. atsakovui teikiant pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir procesinio termino atnaujinimo nurodyta kasacinio teismo nutartis dar nebuvo priimta, o tai reiškia, jog tapatinti atsakovo 2016 m. gegužės 19 d. pareiškimą su 2019 m. birželio 5 d. pareiškimu dėl jų pagrindų skirtumo negalima. Taigi teismai pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
24.2. Pirmosios instancijos teisme atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą išnagrinėjo teisėjas Gintaras Seikalis. Pagal CPK 66 straipsnį teisėjas turėjo pagrindą savarankiškai spręsti klausimą dėl galimybės objektyviai ir nešališkai išnagrinėti atsakovo prašymus ir tuo pagrindu nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Atsakovas dar 2016 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzExNDgtMjk0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-31148-294/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-31148-294/2015">e2-31148-294/2015</a> peržiūrėjimo. 2016 m. gegužės 24 d. teisėjas G. Seikalis priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzExNDgtMjk0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-31148-294/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-31148-294/2015">e2-31148-294/2015</a>, kuria nutarė atsisakyti priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-361-611/2018 pateiktais išaiškinimais akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis yra neteisėta. Teismas neturėjo priimti sprendimo už akių, nes turėjo būti priimtas sprendimas. Be to, negalėjo būti taikomas 3 mėnesių naikinamasis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teisėjas, kuris pakartotinai ėmėsi nagrinėti klausimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo išankstinę nuomonę dėl atsakovo prašymo pagrįstumo, paremtą ne teisės normomis ar aktualia teismų praktika, bet ankstesnio savo sprendimo (nutarties) pagrindu. Tai neatitinka atsakovo teisėtų lūkesčių dėl teismo nešališkumo bei sprendimo objektyvumo, teisės normų, įpareigojančių teismą vengti tokių situacijų, kai gali kilti abejonių dėl teismo šališkumo, o, esant tokioms situacijoms, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
25. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami žinomos gyvenamosios vietos, darbo vietos ieškovės patikslintais adresais, tačiau teismui procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, jie buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Sprendimas už akių pagrįstai buvo priimtas atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant termino praleidimo svarbių priežasčių. 2015 m. liepos 9 d. ieškinyje ieškovė nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Atsakovas kasaciniame skunde nurodo tokį patį adresą. CPK 123 straipsnyje nustatyti terminai, kuriems suėjus laikoma, kad procesiniai dokumentai šalims yra įteikti, leidžia greičiau apginti pažeistas šalies teises, nes kitu atveju pasyviajai šaliai gali būti leidžiama nenustatytą laiką piktnaudžiauti ir toliau pažeidinėti kitos šalies teises. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, o teismas, teikdamas procesinius dokumentus atsakovui, išnaudojo visas įstatyme nustatytas galimybes informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą.
25.2. Pasyvioji šalis turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
25.3. Atsakovas galimai painioja prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nes, pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašydamas atnaujinti terminą tokiam pareiškimui pateikti, kartu nurodo ir CPK 368 straipsnį, kuris reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminus, bei vadovaujasi būtent šiame straipsnyje nustatytais terminais. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų teikęs prašymą atnaujinti šios civilinės bylos procesą ar kad būtų nurodęs proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus CPK 366 straipsnyje. Atsakovas nepagrįstai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vadovaujasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
26. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių.
27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti taikymo ir sprendimo už akių teisėtumo patikrinimo galimybės šioje byloje, taip pat teisėjo šališkumo, priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimas. Taigi nagrinėjamu atveju būtent šie teisės taikymo ir aiškinimo klausimai apibrėžia kasacinės bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti
28. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-219/2017">3K-3-210-219/2017</a>, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTYtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-16-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-16-313/2019">e3K-7-16-313/2019</a>, 13 punktas).
29. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
30. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
32. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).
33. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
34. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
35. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis).
36. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį. Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTYtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-16-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-16-313/2019">e3K-7-16-313/2019</a>, 39 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. gruodžio 30 d. Atsakovas teigė, kad apie teismo sprendimą už akių sužinojo iš antstolio 2016 m. gegužės 5 d., nurodė, kad termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nepraleido, nors ir prašė jį atnaujinti. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas yra praleidęs naikinamąjį trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismų išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad jam realiai nebuvo pranešta apie procesą, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-611/2018">e3K-3-361-611/2018</a>.
38. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir pažymi, kad atsakovo nurodyta nutartimi formuojama praktika buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTYtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-16-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-16-313/2019">e3K-7-16-313/2019</a>, išaiškinant, jog tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad abiejose bylose buvo sprendžiama dėl procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo būdo, reglamentuoto CPK 123 straipsnio 4 dalyje, – kai procesiniai dokumentai, išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu, laikomi įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Nagrinėjamoje byloje toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nebuvo naudojamas.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys buvo įteiktas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Prieš pasirinkdamas šį procesinio dokumento įteikimo būdą teismas siuntė atsakovui ieškinį kelis kartus gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), darbo vietos adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat kitu galimu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškinio įteikti nepavyko, ant visų vokų buvo pažymėta, kad atsakovas ar jo darbovietė jų neatsiėmė pašte. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Ieškovė pateikė teismui galimus procesinių dokumentų atsakovui siuntimo adresus, prašė teismo, kad jei nepavyktų įteikti procesinių dokumentų, jie būtų įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas papildomai siuntė ieškinį atsakovui ieškovės nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pareiškime dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tą patį savo (ir sutuoktinės) gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), kuriuo kelis kartus ir buvo siunčiami ieškiniai, šis adresas, be kita ko, nurodytas ir atsakovo kasaciniame skunde. Nepavykus įteikti atsakovui ieškinio nei gyvenamosios vietos, nei darbovietės adresais, teismas sprendė įteikti ieškinį atsakovui ieškovės prašomu viešo paskelbimo būdu. Nurodyti teismo veiksmai, siekiant įteikti atsakovui ieškinį, atitiko CPK 130 straipsnyje nustatytus reikalavimus (nutarties 35, 36 punktai).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad atsakovas būtų informuotas apie procesą asmeniškai (nutarties 32 punktas). Nenustatęs atsakovo realios gyvenamosios ir darbo vietos adreso, teismas pagrįstai pasinaudojo CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju taikytinas. Kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėję teismai, atsakovas yra praleidęs naikinamąjį, t. y. neatnaujintiną, trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teismų sprendimas nepriimti atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip pat peržiūrėti teismo sprendimą už akių ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jį panaikinti – ieškinį atmesti, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, nurodydamas poreikį peržiūrėti priimtą teismo sprendimą už akių, akcentavo, jog sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes turėjo būti priimtas įprastas sprendimas, kadangi nebuvo prašymo priimti sprendimą už akių ir kitų sprendimo už akių priėmimo sąlygų (CPK 285 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovas iš esmės kelia aiškios teisės normos taikymo klaidos galimybę teismui priimant sprendimą už akių. Tačiau, minėta, atsakovas kasaciniame skunde nekelia klausimo dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui išlieka galimybė kreiptis į teismą patikrinti priimto ir įsiteisėjusio sprendimo už akių pagrįstumą proceso atnaujinimo instituto pagrindu (CPK 365 straipsnis), laikantis CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. Taigi pareiškėjo teisė į naują procesą, atitinkantį rungtyniškumą, garantuota įstatymo (nutarties 32 punktas).
Dėl teisėjo (ne)šališkumo
42. Pagrindai nusišalinti teisėjui įtvirtinti CPK 65 straipsnyje. Be to, CPK 66 straipsnyje nustatyta, kad, be šio kodekso 65 straipsnyje nustatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
43. EŽTT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisėjo nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
44. EŽTT yra pabrėžęs, kad nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01). EŽTT, analizuodamas šį aspektą skirtingų teisėjo vaidmenų procese aspektu, paprastai įžvelgia nesuderinamumą su Konvencijos reikalavimais tais atvejais, kai tas pats teisėjas vėlesniame proceso etape turi spręsti, ar padarė klaidų, aiškindamas ar taikydamas teisę ankstesniuose savo sprendimuose, t. y. iš esmės prašoma nuspręsti dėl savo gebėjimo taikyti teisę (žr., pvz., EŽTT 2004 m. liepos 29 d. sprendimą byloje San Leonard Band Club prieš Maltą, peticijos Nr. 77562/01).
45. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teisėjas G. Seikalis priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir 2019 m. birželio 10 d. nutartį, kuriomis buvo atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis buvo neteisėta, todėl tas pats teisėjas negalėjo nagrinėti antrą kartą pateikto atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl atsakovo prašymo pagrįstumo, paremtą ne teisės normų ar aktualios teismų praktikos turiniu, bet ankstesnės savo nutarties pagrindu. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
46. CPK nenustato draudimo teisėjui dar kartą spręsti naują atsakovo prašymą atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą, ir toks teisėjo elgesys savaime nesuponuoja jo šališkumo. CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, dalyvauti teisėjui, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Tačiau šioje byloje atsakovas prašymo atnaujinti procesą byloje nebuvo suformulavęs, teismas jo nesprendė (CPK 111, 369 straipsniai). Minėta, kad proceso atnaujinimo klausimas nėra ir kasacinio šios bylos nagrinėjimo dalykas.
47. Atsakovo nuogąstavimai negali būti laikomi ir objektyviai pagrįstais. Atsakovui nurodžius tapačius termino atnaujinimo pagrindus, kaip ir 2016 m. gegužės 19 d. prašyme, teismas jų iš naujo (pakartotinai) nenagrinėjo, nes dėl jų yra priimtos ir įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartys. Atsakovui nurodžius naujus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo pagrindus, nėra pagrindo teigti, kad teisėjas turėjo dėl jų išankstinę nuomonę ar nusistatymą, nes faktiškai jis nesprendė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties pagrįstumo. Be to, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis, kurią priėmė teisėjas G. Seikalis, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis kasacinio teismo pripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindas spręsti dėl teisėjo G. Seikalio tiek subjektyvaus, tiek objektyvaus šališkumo byloje nenustatytas.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,10 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetant kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,10 Eur (septynis Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
