Dėl ieškovo ir atsakovės besiribojančių žemės sklypų ribų, atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo

Civilinė byla Nr. 3K-3-631-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01295-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.2.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, paženklinimo-parodymo akto ir įsakymo panaikinimo; tretieji asmenys: A. R., J. V., S. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl ieškovo ir atsakovės besiribojančių žemės sklypų ribų, atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo.

Ieškovas A. M. ieškiniu prašė teismo:

1. Nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 0,30 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), koordinates pagal 2011 m. birželio 7 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą: taškas Nr. 1 koordinatė x-6161466.69, koordinatė y-355304.19; taškas Nr. 2 koordinatė x-6161438.91, koordinatė y-355280,29; taškas Nr. 3 koordinatė x-6161486.83, koordinatė y-355216.48; taškas Nr. 4 koordinatė x-6161516.01, koordinatė y-355240.65; taškas Nr. 5 koordinatė x-6161493.90, koordinatė y-355269.87.

2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus priimtą 2011 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-549, kuriuo buvo patikslintos atsakovei R. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2610 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribos, panaikinant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo UAB,,Pamario krašto projektai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengtą planą, kadastrinius duomenis bei 2008 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuos 2010 m. liepos 19 d. suderino Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Ieškovas nesutaria su atsakove dėl jųdviejų besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų. Ieškovas teigė, kad atlikdama kadastrinius matavimus atsakovė užėmė jam priklausančios žemės dalį, todėl ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo. Ieškovas atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, bet jų negali įregistruoti, nes jo ir atsakovės žemės sklypai uždengia vienas kitą. Atliekant atsakovei kadastrinius matavimus, nebuvo įvertintas pastatų išsidėstymas. Ankstesniuose planuose buvo nustatytas 1 m atstumas tarp ieškovui priklausančio ūkinio pastato ir atsakovės žemės sklypo ribos. Ieškovo pateiktame plane šis atstumas yra išlaikytas, bet atsakovė R. M. parengė žemės sklypo planą taip, kad tarp ieškovui priklausančio ūkinio pastato ir atsakovės sklypo ribos lieka tik 0,32–0,06 m atstumas, t. y. ieškovui nebeliko galimybės apeiti aplink jam priklausantį ūkinį pastatą. Kad toks atsakovės parengtas planas buvo patvirtintas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus priimtu 2011 m. kovo 17 d. įsakymu, ieškovas teigė sužinojęs 2011 m. liepos 25 d., gavęs VĮ Registrų centro išrašą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino atsakovei R. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2610 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, kurį 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengė UAB,,Pamario krašto projektai“, kadastrinius duomenis bei 2008 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuos 2010 m. liepos 19 d. suderino Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus priimtą 2011 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. I2VĮ(14.12.2)-549, kuriuo buvo patikslintos atsakovės žemės sklypo ribos; teismas nustatė ieškovui A. M. nuosavybės teise priklausančio 0,30 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinates pagal 2011 m. birželio 7 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą: taškas Nr. 1 koordinatė x-6161466.69, koordinatė y-355304.19; taškas Nr. 2 koordinatė x-6161438.91, koordinatė y-355280,29; taškas Nr. 3 koordinatė x-6161486.83, koordinatė y-355216.48; taškas Nr. 4 koordinatė x-6161516.01, koordinatė y-355240.65; taškas Nr. 5 koordinatė x-6161493.90, koordinatė y-355269.87.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovai neįrodė teiginio, jog ieškovas būtų rekonstravęs ūkinį pastatą, perkeldamas jo sieną ant ieškovo ir atsakovės R. M. žemės sklypo ribos bei po to būtų tvorą perkėlęs apie vieno metro atstumu į atsakovės žemės sklypą. Ieškovo ir atsakovės R. M. ūkiniai pastatai žemės sklypuose buvo suformuoti taip, kad nuo ūkinio pastato iki gretimo žemės sklypo ribos liktų vieno metro atstumas. 2008 m. rugpjūčio 28 d. UAB,,Pamario krašto projektai“ matininkams parengus žemės sklypo kadastrinę bylą, žemės sklypo planą bei ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuos 2010 m. liepos 19 d. suderino Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, nebeliko ankstesniuose dokumentuose nustatyto vieno metro atstumo nuo ieškovo ūkinio pastato iki atsakovės žemės sklypo ribos. Todėl teismas panaikino atsakovės R. M. sklypo kadastrinių matavimų dokumentus ir patvirtino ieškovo parengtus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos išlaikoma vieno metro atstumo nuo ieškovo ūkinio pastato iki atsakovei priklausančio žemės sklypo riba. Už atsakovės R. M. sklypo esantis žemės sklypas nėra suformuotas, žemė priklauso valstybei, dėl to besiribojančių sklypų savininkai ateityje turės galimybę suformuoti žemės sklypą, atitinkantį pirminius dokumentus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 19 d. sprendimu tenkino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, iš dalies tenkino atsakovės R. M. apeliacinį skundą, ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą bei priimtu nauju sprendimu ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Atsakovės žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, palyginusi UAB „Pamario krašto projektai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius su 2002 m. vasario 19 d. preliminarių matavimų plane nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatė, kad žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų plane atitinka preliminariame žemės sklypo plane nustatytas ribas. Atlikus kadastrinius matavimus, nepakito atsakovės R. M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ilgiai, todėl šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 16 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 12KAM-3957, kuriame nurodė, kad, patikrinus žemės sklypo ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, kuriuos nustatė UAB „Kartografiniai projektai“, konstatuotas sklypo ribos nesutapimas su gretimo sklypo ribomis, taip pat kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai. Tie patys trūkumai nurodyti ir ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 16 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 12KAM-3944. Teismas pripažino pagrįstu atsakovės paaiškinimą, kad, palyginus UAB „Kartografiniai projektai“ 2011 m. birželio 7 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir atstumus iki statinių su žemės sklypo plane, suderintame 2002 m. vasario 19 d. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, kurio ribos pažymėtos 2003 m. vasario 26 d. kadastro žemėlapyje, atlikus preliminarius matavimus (preliminariame žemės sklypo plane), nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatyta, jog žemės sklypo riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta riboženkliais Nr. 1 ir Nr. 2, kurios ilgis 36,65 m, yra 0,80 m trumpesnė negu preliminariame žemės sklypo plane; žemės sklypo riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta riboženkliais Nr. 2 ir Nr. 3, kurios ilgis 79,80 m, yra 0,70 m trumpesnė negu preliminariame žemės sklypo plane; žemės sklypo riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4, kurios ilgis 37,89 m, yra 0,44 m ilgesnė negu preliminariame žemės sklypo plane; žemės sklypo riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta riboženkliais Nr. 4 ir Nr. 1, kurios ilgis 37,89 m, yra 0,07 m trumpesnė negu preliminariame žemės sklypo plane. Pažymėtina, kad preliminariame žemės sklypo plane taip pat nėra riboženklio Nr. 5, kuris ir yra šio ginčo pagrindas. Riboženklis Nr. 5 nustatytas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais, ir tik tam, kad išsaugotų vieno metro perėjimą, taip pažeidžiant teisės aktus ir atsakovės R. M. nuosavybės teises. Atlikus ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, pakito žemės sklypo ribų ilgiai, atsirado papildomas žemės sklypo riboženklis Nr. 5, todėl šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. birželio 15 d. išvadoje Nr. (4.1.12.)IZ-2785 „Dėl išankstinės žemės sklypo patikros“ nurodyta, kad, atlikus ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išankstinę plano patikrą, nustatyti tokie netikslumai: atsisakymas pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje, nes jis dengia sklypą (duomenys neskelbtini) neteisinga gretimybė linijos, plane pažymėtos 2-4. Šiuos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nurodytus netikslumus turėjo ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo UAB „Kartografiniai projektai“, tačiau to nebuvo atlikta. Todėl nėra pagrindo nustatyti ieškovo sklypo koordinates pagal 2011 m. birželio 7 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. 2003 m. kovo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas privatizavo 0,30 ha namų valdos žemės sklypą. Prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo planas, jame pavaizduoti ieškovo ūkiniai pastatai, jie nuo atsakovės R. M. žemės sklypo ribos nutolę apie vieną metrą. 2002 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė R. M. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu privatizavo 0,2610 ha namų valdos žemės sklypą. Prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane pavaizduoti atsakovės ūkiniai pastatai, kurie nuo gretimo žemės sklypo ribos nutolę apie vieną metrą. Atsakovei atlikus ieškovo ginčijamus kadastrinius matavimus, nebeliko vieno metro atstumo nuo ieškovo ūkinio pastato iki atsakovės žemės sklypo ribos, dėl to ieškovo teisės buvo pažeistos, nes jo sklypas tapo mažesnis už įgytą iš valstybės sklypą. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius tokį atsakovės parengtą planą derino, taip pažeisdamas ieškovo teises. Tai neatitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>). Ieškovas taip pat yra atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jų negali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes abu sklypai uždengia vienas kitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2006">3K-3-194/2006</a>; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279/2009">3K-3-279/2009</a>).

2. Nacionalinės Žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 17 d. priimtu įsakymu Nr. I2VĮ(14.12.2)-549 patikslintos R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Tačiau buvo nesilaikyta žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punkto reikalavimų, nes UAB „Pamario krašto projektai“ atliekant matavimus nedalyvavo ir nebuvo įtraukti tretieji asmenys – su atsakovės sklypu besiribojančio valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudotojai A. R., J. V., S. G. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos specialistai, nes atsakovės R. M. žemės sklypas iš vienos pusės ribojasi su ieškovo žemės sklypu, o iš kitos pusės – su valstybine žeme, kurios naudotojai yra išvardyti tretieji asmenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2009">3K-3-226/2009</a>: 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2010">3K-3-6/2010</a>). Nesilaikant nurodytų taisyklių, gretimų sklypų savininkų teisės ir interesai yra pažeidžiami, ypač tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sklypų ribų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pagal šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2009">3K-3-226/2009</a>).

Atsakovės R. M. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas tinkamai atlikus kadastrinius matavimus. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punkte įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Ieškinyje nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos. Palyginus UAB „Pamario krašto projektai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodytus linijų ilgius su ankstesnio Preliminaraus žemės sklypo plane nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų plane atitinka esančias Preliminariame žemės sklypo plane, taip pat išlaikytas ir vieno metro atstumas nuo sklypo ribos iki ūkinių pastatų. Atlikus kadastrinius matavimus, nepakito žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ilgiai, todėl darytina prielaida, kad šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kameraliai tikrinant atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, todėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius suderino atsakovės žemės sklypo planą. Byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta principine procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisykle: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

2. Dėl ieškovo žemės sklypo UAB „Kartografiniai projektai“ parengto plano Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius konstatavo sklypo ribos nesutapimą su gretimo atsakovei priklausančio sklypo ribomis, taip pat kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai, nes šiame plane yra neteisingi ieškovo sklypo ribų linijų ilgiai, taip pat nėra atvaizduoto riboženklio Nr. 5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje įrodinėjo, kad ieškovo ūkinis pastatas (garažas) praplatintas per 1,06 m iki atsakovės R. M. sklypo ribos, dėl to ieškovas prarado vieno metro atstumą nuo savo ūkinio pastato iki šios atsakovės sklypo ribos. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. birželio 15 d. išvadoje nurodyta, kad nėra galimybės ieškovo sklypo plano pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jis dengia kitą sklypą ir plane pavaizduota neteisinga linijos 2-4 gretimybė. Prie išvados pridėta kadastro žemėlapio ištrauka, joje matosi neatitiktys. Todėl nėra pagrindo remiantis 2011 m. birželio 7 d. UAB „Kartografijos projektai“ parengtu planu nustatyti ieškovo sklypo ribą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-195/2010">3K-3-195/2010</a>; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2014">3K-3-488/2014</a>). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos šalių besiribojančių žemės sklypų riba yra aiški, nes atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, jų pagrindu parengtas 2008 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo planas, jis 2011 m. kovo 24 d. VĮ Registrų centro buvo patvirtintas, o kadastrinių matavimų įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. kovo 28 d. Atsakovės žemės sklype nurodytos ribos sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis, o dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų nesumažėjo besiribojančio ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos neatitiktų faktiškai nusistovėjusio sklypų naudojamo ploto.

Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo

Byloje nustatyta, kad atsakovės žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal parengtą UAB „Pamario krašto projektai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo planą. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, palyginusi UAB „Pamario krašto projektai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius su 2002 m. vasario 19 d. preliminarių matavimų plane nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatė, kad žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų plane atitinka preliminariame žemės sklypo plane nustatytas ribas. Atlikus kadastrinius matavimus, nepakito atsakovės R. M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ilgiai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atlikdama kadastrinius matavimus atsakovė užėmė ieškovui priklausančios žemės dalį, dėl to ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo, neatitinka tikrovės, t. y. neatitinka apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus buvo laikomasi šio sklypo ribų linijų, jos nepakito atlikus kadastrinius matavimus, o ieškovo sklypo plotas nesumažėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimu pagrįstai nenustatė, kad ieškovo ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos ieškovo žemės sklypo ribos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 16 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 12KAM-3957, kuriame nurodė, kad, patikrinus ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, kuriuos nustatė UAB „Kartografiniai projektai“, konstatuotas sklypo ribos nesutapimas su gretimo sklypo ribomis, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai. Tie patys trūkumai nurodyti ir ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nurodyto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 16 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 12KAM-3944. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. birželio 15 d. išvadoje Nr. (4.1.12.)IZ-2785 „Dėl išankstinės žemės sklypo patikros“ nurodyta, kad, atlikus ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išankstinę plano patikrą, nustatyti tokie netikslumai: ieškovo sklypas, pažymėtas kadastro žemėlapyje, dengia kitą sklypą (duomenys neskelbtini); neteisinga linijos, plane pažymėtos 2-4, gretimybė. Nurodyti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nustatyti netikslumai vėliau nebuvo ištaisyti. Atlikus ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, pakito žemės sklypo ribų ilgiai, sklypo ribos buvo kitokios negu su ieškovo sklypu besiribojančio atsakovės sklypo ankstesniame 2002 m. vasario 19 d. preliminarių matavimų plane ir, atlikus vėlesnius kadastrinius matavimus, 2008 m. rugpjūčio 28 d. plane nurodytos ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o jų pagrindu UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame 2011 m. birželio 7 d. sklypo plane yra neteisingų duomenų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o sprendžiant tokį ginčą, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. J. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2009">3K-3-455/2009</a>). Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-580/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-580/2012">3K-3-580/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovo sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų po to, kai jis įgijo šį sklypą nuosavybėn pagal 2003 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl neįrodytas ieškovo teisių pažeidimas dėl ginčijamų atsakovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, kasacinio skundo bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo atitinka byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra padarytos nepažeidžiant CPK normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nekonstatavo ieškovo, kaip su atsakovės žemės sklypu besiribojančio sklypo savininko, nuosavybės teisių pažeidimo dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų, nes jų teisėtumas byloje nenuginčytas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimu tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai vadovavosi jų taikymo klausimu suformuota teismų praktika, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 22,27 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. 22,27 Eur (dvidešimt du Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė