Dėl to šios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu BMW, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-50-976/2024

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00042-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. gruodžio 10 d. 17.20 val., vairuodamas transporto priemonę „BMW 320D“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 154 punktų reikalavimus, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Renault Megane Scenic“, dėl to šios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu BMW, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Renault“ ir kelio ženklas.

2. Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. skundas buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas patikslintas nurodant, kad V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus, ir pašalinant aplinkybę, kad V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 154 punktų reikalavimus.

3. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. apeliacinis skundas netenkintas ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui tirti iš naujo. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Byloje buvo pažeistas vienas iš ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų teisenos principų – asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principas. Priešingai nei skundžiamose nutartyse nurodė teismai, šiame straipsnyje įtvirtinti principai galioja tiriant ir nagrinėjant administracinius nusižengimus, t. y. jais vadovaujamasi visose proceso stadijose, ne vien tik nagrinėjant skundus. Pirmą kartą dėl įvykio V. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda buvo nubaustas Institucijos 2023 m. vasario 14 d. nutarimu. Institucija iš dalies sutiko su V. S. paduotu dėl šio nutarimo skundu ir 2023 m. kovo 9 d. nutarimu panaikino apskųstą nutarimą bei grąžino bylą tirti iš naujo. Atlikus papildomą tyrimą buvo surašytas naujas, bet iš esmės analogiškas ankstesniam administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. S. už tą patį nusižengimą pagal tą patį ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas jau 75 Eur dydžio bauda. Taigi, priimant naują nutarimą už tą patį nusižengimą V. S. buvo paskirta didesnė bauda nei ankstesniu nutarimu, dėl kurio skundą buvo padavęs pats V. S., taip pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis.

5.2. Nors V. S. nusižengimas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kvalifikuotas dėl reikalavimo duoti kelią nesilaikymo, bet skundus nagrinėję teismai V. S. atsakomybę iš esmės siejo su kliūties pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei sudarymu ir su eismo įvykio kilimu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. S. išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, automobilis „Renault“ buvo dar pakankamai toli (ne mažesniu kaip 34 m atstumu), todėl V. S. neturėjo pareigos duoti kelio šiam automobiliui, atitinkamai nepažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimų. Tačiau tik įvažiavęs į kelią, dėl slidžios kelio dangos pradėjus slysti automobiliui, V. S. buvo priverstas sustoti, taip sudarydamas kliūtį keliu važiuojančiam automobiliui „Renault“ ir kartu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Dėl šių veiksmų V. S. turėjo būti nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o ne to paties straipsnio 3 dalį.

5.3. Taip pat V. S. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl kilusio eismo įvykio. Apygardos teismo išvada, kad išvažiuodamas į kelią V. S. sudarė netikėtą kliūtį automobiliui „Renault“, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi, pagal ekspertizės akto išvadas, automobilio „Renault“ vairuotoja D. S. kelyje sustojusį V. S. automobilį galėjo pamatyti iš pakankamai toli, t. y. ne mažesnio nei 34 m atstumo. Byloje teismai iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio, t. y. ar V. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, tik formaliai rėmėsi ekspertizės akte nurodyta aplinkybe, kad V. S., išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią ir jame sustodamas, sudarė kliūtį keliu važiuojančio automobilio „Renault“ judėjimui ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Tačiau ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad, V. S. automobiliui sudarius kliūtį automobiliui „Renault“, pastarojo vairuotoja D. S., važiuodama 28,8–29,5 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti iki kelio ir išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamųjų dalių sankirtos tolimesnio krašto. Atsiradus kliūčiai automobilio „Renault“ vairuotoja D. S. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, nusuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į kelio ženklą, ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taigi, eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio „Renault“ vairuotoja D. S., atsiradus kliūčiai jos kelyje, nors ją matė iš pakankamai toli, esant iki kliūties ne mažiau nei 34 m, važiuodama ne didesniu nei 29,5 km/h greičiu, laiku nemažino savo automobilio važiavimo greičio ir dėl to, siekdama neatsitrenkti į V. S. automobilį, buvo priversta keisti važiavimo kryptį. Atsižvelgiant į tai, būtina padarinių kilimo sąlyga nagrinėjamoje situacijoje buvo būtent automobilio „Renault“ vairuotojos D. S. veiksmai, nes D. S. turėjo keisti važiavimo kryptį ne dėl jai sudarytos kliūties, o dėl to, kad pradėjo per vėlai stabdyti.

6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistas. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjo V. S. prašymas yra nepagrįstas, skundžiamas nutartis priėmę apylinkės ir apygardos teismai pareiškėjo nurodytų esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė. Pareiškėjo prašyme iš esmės nurodyti tie patys argumentai kaip ir ankstesniuose skunduose apylinkės ir apygardos teismams, į šiuos argumentus teismai skundžiamose nutartyse išsamiai atsakė.

6.2. Spręsdami dėl V. S. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, apylinkės ir apygardos teismai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos bylai teisingai išspręsti, išanalizavo visus pareiškėjo skunduose nurodytus argumentus ir į visus juos atsakė, todėl skundžiamos apylinkės ir apygardos teismų nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, jų naikinti nėra pagrindo.

6.3. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principas taikytinas tik nagrinėjant skundus. Nagrinėjamu atveju, grąžintoje iš naujo tirti byloje atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir nustačius naujas aplinkybes, V. S. 2023 m. spalio 24 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas. Taigi, priimdama skundžiamą nutarimą Institucija nenagrinėjo skundo, todėl ir asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Naujai nagrinėdamas grąžintą papildyti administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas naują nutarimą, pareigūnas negali būti saistomas prieš tai priimtame ir panaikintame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ar padarytų išvadų dėl nusižengimo esmės ar nuobaudos paskyrimo (ANK 618 straipsnis).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 102 punktų reikalavimus, nes, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Renault“, dėl to šio vairuotoja D. S., atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su V. S. automobiliu BMW, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą.

8.1. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pažymėtina, kad šio KET punkto pažeidimo pareiškėjas iš esmės neginčija ir nurodo, jog jis kvalifikuotinas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

8.2. Kelių eismo taisyklių 102 punkte nustatyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Kaip matyti iš prašymo, būtent šio pažeidimo inkriminavimą ginčija pareiškėjas.

9. Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai taikė ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes pagal bylos faktines aplinkybes netinkamai kvalifikavo V. S. veiksmus kaip KET 102 punkte nustatyto reikalavimo, įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms pažeidimą. Šie argumentai nepagrįsti.

9.1. Abiejų instancijų teismai, atmesdami analogiškus pareiškėjo skundus dėl nepagrįsto jo nubaudimo, pareiškėjo V. S. veiksmus vertino kaip visumą ir jo atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį siejo su abiem jam inkriminuotais KET pažeidimais – kelio nedavimu išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės ir kliūties sudarymu pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Tokia teismų pozicija grindžiama tuo, kad V. S., iki galo nebaigęs išsukimo iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, sustojo, po to pavažiavo atgal ir tik tada pajudėjo toliau, kai automobilis „Renault“ jau buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į kelio ženklą (apylinkės teismo nutarties 36, 37, 38 punktai, apygardos teismo nutarties 15 punktas).

9.2. Teismai, įvertinę visą bylos medžiagą, taip pat ir remdamiesi paties V. S. paaiškinimais, padarė pagrįstą įrodymais išvadą, kad V. S., išvažiuodamas į kelią, tinkamai neįvertino situacijos, tuo metu buvusių oro sąlygų (žiemos metas, gatvės nevalytos, suvažinėtu sniegu padengta kelio danga, tamsus paros metas), eismo intensyvumo, todėl nespėjo užbaigti manevro, t. y. saugiai išvažiuoti iš aikštelės nesudarydamas kliūties keliu važiuojančioms transporto priemonėms (V. S. automobilį sustabdė važiuojamojoje dalyje, kaip jis pats nurodė, siekdamas neišvažiuoti į priešingą eismo juostą, nes automobilis slydo).

10. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai, nustatę tokius V. S. faktinius veiksmus, tinkamai juos vertino kaip KET 9 (duoti kelią transporto priemonei) ir 102 punktų (nesudaryti kliūties transporto priemonei) reikalavimų pažeidimą. Atitinkamai šių KET punktų reikalavimų pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad baudą vairuotojams užtraukia, be kita ko, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, nesilaikymas. Teismai taip pat pagrįstai nusprendė, kad nors V. S. iš esmės tuo pat metu padarė ir dar vieną pažeidimą – sudarė kliūtį transporto priemonei, nėra teisinio pagrindo tuos veiksmus kvalifikuoti kaip atskirą administracinį nusižengimą (apylinkės teismo nutarties 43 punktas).

11. Prašyme taip pat nurodoma, kad teismai iš esmės netinkamai vertino teismo ekspertizės aktą ir dėl to netinkamai nustatė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymį – priežastinį ryšį, t. y. kad būtent V. S. padaryti pažeidimai buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti. Pareiškėjas, ginčydamas šią teismų išvadą, teigia, kad teismai netinkamai vertino ekspertizės išvadas.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog teismai tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir ekspertizės išvadas. Teismai, vertindami ekspertizės išvadas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, laikėsi teismų praktikoje formuluojamų specialiųjų tyrimų rezultatų vertinimo taisyklių. Pagal šias taisykles, nors ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifika yra ta, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, tačiau būtent teismas, įvertinęs šiuos įrodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, daro teisines išvadas.

12.1. Ekspertizės akte konstatuota, kad automobilio BMW vairuotojas V. S., išvažiuodamas iš automobilių aikštelės į gatvę ir joje sustodamas, sudarė kliūtį gatve jam iš kairės artėjančio automobilio „Renault“ judėjimui ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.

12.2. Ekspertizės akte, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, nustatyti ir kito automobilio vairuotojo veiksmai, susiję su eismo įvykiu, t. y. kad, įvertinus automobilio „Renault“ vidutinį greitį ir atstumą tarp automobilių, automobilio „Renault“ vairuotoja D. S. turėjo techninę galimybę, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti iki jai sudarytos kliūties; tačiau ji laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, nusuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į kelio ženklą, ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios automobilio „Renault“ vairuotojos padaryti KET pažeidimai taip pat buvo teisiškai įvertinti.

12.3. Kaip matyti iš abiejų teismų sprendimų, teismai, ištyrę ekspertizės aktą, palyginę jame nustatytą eismo įvykio mechanizmą su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo V. S. padaryti KET pažeidimai (apylinkės teismo nutarties 35–40 punktai, apygardos teismo nutarties 15 punktas). Tai, kad, kaip akcentuoja pareiškėjas, tarp pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault“ ir jo automobilio, kuris nebaigęs išvažiavimo iš aikštelės manevro sustojo važiuojamojoje juostoje, buvo toks atstumas, jog vairuotoja turėjo galimybę sustabdyti automobilį, nekeičia pagrįstos teismų išvados, kad eismo įvykis (,,Renault“ nuvažiavimas nuo kelio ir atsitrenkimas į kelio ženklą) kilo dėl V. S. padarytų pažeidimų. Taigi, priežastinis ryšys tarp neteisėtų V. S. veiksmų ir kilusių pasekmių nustatytas tinkamai įvertinus įrodymų visumą.

Dėl non reformatio in peius principo

13. Prašyme taip pat nurodoma, kad šioje byloje buvo pabloginta asmens, kuris padavė skundą, teisinė padėtis ir taip pažeistas non reformatio in peius principas.

14. Bendrasis proceso teisės principas – draudimas teismui pabloginti padėtį – reiškia tai, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas).

15. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šioje dalyje įtvirtinti principai taikytini tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, neišskiriant atskirų principų, taikytinų tik skundams nagrinėti.

15.1. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.

15.2. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose nustatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-44-895/2015).

15.3. Nors teismų praktikoje šio principo pažeidimas paprastai nustatomas nagrinėjant bylą pagal asmens skundą teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-44-895/2015, 2AT-97-942/2016, 2AT-11-628/2020), tačiau teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jame išvardyti principai taikomi,,tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas“, taip pat šio principo paskirtį, daro išvadą, jog non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visais atvejais, kai procesas vyksta asmens, dėl kurio vyksta administracinio nusižengimo teisena, iniciatyva – ir tiriant administracinius nusižengimus, ir nagrinėjant bylą.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tokia procesinių sprendimų priėmimo eiga:

16.1. Pagal 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą Institucijos 2023 m. vasario 14 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda. V. S. nubaustas už Kelių eismo taisyklių 9, 101, 154 punktų reikalavimų pažeidimus dėl to, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Renault“, dėl to pastarojo automobilio vairuotoja, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu BMW, buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą.

16.2. Dėl pirmiau nurodyto nutarimo V. S. padavė skundą, su šiuo skundu iš dalies sutiko pati Institucija, jos 2023 m. kovo 9 d. nutarimu 2023 m. vasario 14 d. nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta tirti iš naujo, motyvuojant tuo, kad visų pirma V. S. išvažiavo ne iš šalutinio kelio, o iš automobilių stovėjimo aikštelės, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų, tokiu netinkamu nusižengimo esmės formulavimu buvo apsunkinta teisė efektyviai gintis nuo kaltinimo; tiriant eismo įvykį nebuvo surinkti visi duomenys (tikslinga atlikti įvykio vietos apžiūrą, sudaryti eismo įvykio schemą, apklausti įvykio dalyvius, atlikti ekspertizę).

16.3. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, surašytas naujas 2023 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2023 m. lapkričio 10 d. priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas, pagal kurį V. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda. V. S. nubaustas už Kelių eismo taisyklių 9, 101, 154 punktų reikalavimų pažeidimus dėl to, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Renault“, dėl to pastarojo vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu BMW, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą.

17. Taigi, byloje nustatyta, kad, panaikinus pirmąjį Institucijos nutarimą ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus, V. S. antruoju Institucijos nutarimu už tą patį įvykį, pagal tą patį ANK straipsnį ir už tuos pačius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus nubaustas didesne bauda, t. y. vietoj pirmuoju nutarimu paskirtos 60 Eur baudos antruoju nutarimu jam buvo paskirta 75 Eur dydžio bauda.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytą proceso principo non reformatio in peius turinio teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamoje byloje nustatytą proceso eigą, daro išvadą, kad pareiškėjui, pagal kurio skundą dėl Institucijos nutarimo paskirti jam baudą buvo tęsiama administracinė teisena, nepagrįstai paskirta didesnė bauda.

18.1. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiškus argumentus, nurodė, kad šioje byloje Institucija ne nagrinėjo V. S. skundą, o priėmė naują nutarimą, todėl visi procesiniai veiksmai, atlikti iki Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas pirmasis V. S. šioje byloje priimtas nutarimas, neturi teisinės reikšmės. Remdamiesi ANK 618 straipsniu, teismai taip pat nurodė, kad, priimdamas naują nutarimą, pareigūnas nėra saistomas prieš tai priimtame ir panaikintame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ar padarytų išvadų dėl nusižengimo esmės ar nuobaudos paskyrimo (apygardos teismo nutarties 28 punktas).

18.2. Toks byloje susiklosčiusios procesinės situacijos vertinimas neatitinka ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo ir non reformatio in peius principo aiškinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismų nurodomas ANK 618 straipsnis, kuriuo remtasi pažymint, kad, priimdamas naują nutarimą, pareigūnas nėra saistomas prieš tai priimtame ir panaikintame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ar padarytų išvadų dėl nusižengimo esmės ar nuobaudos paskyrimo, nustato nutarimo turinio reikalavimus, o ne reguliuoja aptariamo principo taikymą.

19. Taigi, darytina bendra išvada, kad, konstatavus esminį ANK 566 straipsnio 1 dalies pažeidimą, sprendimai dėl V. S. paskirtos baudos dydžio keistini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą, Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį.

V. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirtą 75 Eur dydžio baudą sumažinti iki 60 (šešiasdešimt) Eur.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė