Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Baudžiamoji byla Nr. 2A-8-697/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36083-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl N. G. (N. G.) baudžiamosios bylos atnaujinimo pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi prokuroro, prašiusio atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu N. G., padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad ji 2019 m. rugpjūčio 23 d., vairuodama sau priklausantį automobilį, pažeisdama Kelių eismo taisykles, nusuko vairuojamą automobilį į priešingos krypties eismo juostą ir atsitrenkė į mopedą, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu mopedo vairuotojui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o mopedo keleiviui L. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 19 d. nutartimi nukentėjusiojo L. R. atstovės R. G. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiojo L. R. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – iš civilinės atsakovės bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 20 000 Eur.

3. Kasacine tvarka baudžiamoji byla nenagrinėta.

II. Prokuroro išvados dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

4. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Bradūnas pateikė išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, prašydamas ją atnaujinti.

5. Prokuroras išvadoje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) L. R. mirus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti mirties priežastį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) specialisto išvadoje nustatyta, kad L. R. mirė nuo potrauminės epilepsijos. Vėlesnėje VTMT specialisto išvadoje, atsakant į klausimą, ar potrauminė epilepsija galėjo išsivystyti ir progresuoti po 2019 m. įvykusio eismo įvykio, nurodyta, kad L. R. buvo nustatyti intrakranijinio sužalojimo padariniai, nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai, tai sietina su galvos smegenų trauma, patirta 2019 m. rugpjūčio 23 d.

6. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2023 m. gegužės 25 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 446 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nutarė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes L. R. mirties faktas ir jos priežastis nebuvo ir negalėjo būti žinomi baudžiamąją bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams. L. R. mirė įsiteisėjus abiejų instancijų teismų baigiamiesiems aktams, todėl ši aplinkybė pripažintina naujai paaiškėjusia.

7. Aplinkybių tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. rugsėjo 22 d. iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT prie SAM) buvo gautos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ataskaitos. Iš šių ataskaitų matyti, kad L. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vertinant tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad L. R. buvo gydomas tinkamai, jokių duomenų, kad potrauminė epilepsija jam būtų išsivysčiusi dėl kitų, ne su eismo įvykiu susijusių, veiksnių, nenustatyta, todėl konstatuotina, jog tarp L. R. sužalojimo, patirto 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio metu, ir jo mirties (duomenys neskelbtini) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šios aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, lėmusiomis netinkamą ir aiškiai neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą (nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 281 straipsnio 3 dalies į BK 281 straipsnio 5 dalį) ir teismų sprendimų, kurie turi būti panaikinti, priėmimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. Bradūno prašymas tenkintinas.

9. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnyje (BPK 443 straipsnio 1 dalis). Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, be nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, yra aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, siekiant atnaujinti bylą, reikia nustatyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios paaiškėja įsiteisėjus teismų baigiamiesiems aktams, ir panaikinti atitinkamus teismų baigiamuosius aktus. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstami faktai, kuriuos nustato prokuroras, atlikęs tyrimą, ir kurie yra nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5-628/2018, 2A-6-511/2020).

10. Nustatyta, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. sukelto eismo įvykio N. G., padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista pagal laidavimą. Šio įvykio metu buvo sužalotas L. R.. Jam konstatuoti daugybiniai sužalojimai, o dėl kaukolės pamato kaulų, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimų, komos jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

11. Mirus L. R. (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. VTMT specialisto išvadoje Nr. M131/2022 (10) nustatyta mirties priežastis – potrauminė epilepsija. Nustačius mirties priežastį, tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo pavesta atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti, ar potrauminė epilepsija galėjo išsivystyti ir progresuoti po 2019 m. įvykusio eismo įvykio. VTMT specialisto išvadoje Nr. pM1/2023(10)-M131/2022(10), kuri gauta 2023 m. balandžio 27 d., nurodyta, kad L. R. nustatyti intrakranijinio sužalojimo padariniai, nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai, tai sietina su galvos smegenų trauma, patirta 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Lipkevičienė 2023 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama pateikti baudžiamąją bylą sprendimui, nurodytam BPK 446 straipsnyje, priimti. Prašyme nurodyta, kad buvo gauti duomenys dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaip nurodyta prokuroro išvadoje, 2023 m. gegužės 25 d. prokuroras pradėjo tyrimą BPK 446 straipsnyje nustatyta tvarka. Atliekant šį tyrimą, pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. liepos 17 d. raštus buvo gautos trys VASPVT prie SAM neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. spalio 16 d. ataskaitos. Iš šių ataskaitų matyti, kad L. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai prokuroras, neturėdamas pagrindo manyti, kad sveikatos priežiūros paslaugos L. R. buvo teikiamos netinkamai, nustatė, kad jo mirtį lėmė eismo įvykio metu patirti sužalojimai, ir, surašęs išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaudamasis BPK 447 straipsnyje nustatyta tvarka, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

12. Kaip nustatyta iš prokuroro atlikto tyrimo medžiagos, pateiktos išvados ir baudžiamosios bylos, L. R. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kuri laikytina apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo diena – 2021 m. kovo 19 d. Kaip nustatyta pirmiau nurodytose VTMT specialistų išvadose, L. R. mirties priežastis – potrauminė epilepsija – yra susijusi su 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio metu patirta galvos smegenų trauma. Tai reiškia, kad L. R. mirties faktas neabejotinai yra nauja aplinkybė, kuri kartu su mirties priežastimi yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad N. G., kuri padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų), gali būti padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, už kurią nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė (gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų). Nėra ginčo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, bet naujai paaiškėjusios aplinkybės kartu su pirmiau šiame procese nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, už kurią nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė nei už tą, už kurios padarymą N. G. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Taigi yra teisinis pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

13. Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos (BPK 445 straipsnis). Pagal formuojamą teismų praktiką, naujų aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, paaiškėjimo diena pripažįstama prokuroro išvados surašymo diena tuo atveju, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5-628/2018, 2A-6-511/2020). Jeigu per vienerius metus nuo prokuroro išvados surašymo dienos nepriimama BPK 449 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nutartis, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti atnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5-628/2018, 2A-18-495/2021).

14. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl L. R. mirties ir jos priežasties nustatymo buvo atliktas tyrimas BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka. Šis tyrimas užbaigtas prokurorui 2024 m. lapkričio 7 d. surašant išvadą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BPK 445 straipsnyje nurodytas vienerių metų terminas baudžiamajai bylai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti nėra praleistas ir baudžiamoji byla gali būti atnaujinta.

15. BPK 449 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs teismų baigiamuosius aktus ir atnaujinęs bylą, ją perduoda iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme. Nagrinėjamoje byloje yra tikslinga perduoti ją iš naujo tirti, nes N. G. veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, nei nustatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naujai paaiškėję duomenys turėtų būti iš naujo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu, užtikrinant N. G. procesines teises: ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su bylos medžiaga, pateikti prašymus pareikšti nušalinimus ir pasinaudoti kitomis jai suteikto procesinio statuso – ikiteisminio tyrimo dalyvio – teisėmis.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl abiejų instancijų teismų baigiamieji aktai naikintini, byla atnaujintina ir perduotina tirti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 19 d. nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Darius Kantaravičius

Alvydas Pikelis