Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo papildomos nutarties vykdymą

Nr. 3P-1974/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15559-2019-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 19 d. gautu ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo papildomos nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir civilinė byla nutraukta, bei palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. papildomą nutartis, kuria iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį jo priėmimo stadijoje, o apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikdamas, pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą bei nukrypo nuo EŽTT ir kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismai nepagrįstai vertino, ar yra teisės pažeidimas, ar jo nėra, nes toks klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje; 2) teismai netinkamai taikė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą ir CK 4.83 straipsnio 3 dalį. Jei daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos valdomos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai savivaldybė privalo kreiptis į teismą. Šiuo atveju jungtinių veiklos sutarčių 6 punktas neatitinka Aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos Pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos nuostatų, t. y. kad įgaliotiniu turi būti renkamas asmuo, šiame name turintis patalpas nuosavybės teise. Atsakovas nevykdo ieškovės pasiūlymo pakeisti šį punktą taip, kad ji atitiktų teisės akto reikalavimus, taip pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus – vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir kontrolę. Todėl nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovė negali reikšti ieškinio.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas sustabdyti teismo papildomos nutarties vykdymą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė