Pareiškimo Nr. DOK-1425/2025
Pareiškimo Nr. DOK-1426/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20541-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistosios ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovės direktorės A. B. pareiškimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nustatytą pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; juridinis asmuo UAB „Aurovik“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir 137 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; priteista iš nuteistųjų A. B. ir juridinio asmens UAB „Aurovik“ solidariai civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai 12 404,80 Eur turtinei žalai, civiliniam ieškovui T. S. – 1558,86 Eur turtinei ir 35 000 Eur neturtinei žalai, civilinei ieškovei S. P. – 2983,48 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistosios A. B. ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato D. Krasausko apeliaciniai skundai atmesti, o nukentėjusiųjų S. P. ir T. S. atstovo advokato G. Gabnio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistosios A. B. gynėjo advokato A. Galmino ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato A. Galmino kasaciniai skundai atmesti; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato G. Gabnio skundas dėl negautų pajamų nukentėjusiajam T. S. atlyginimo, panaikinta ir byla perduota dėl šios civilinio ieškinio dalies iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendis ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartis pakeisti: vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nusikalstama veika, už kurią A. B. nuteista pagal BK 137 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 137 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitos Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.
4. Iš naujo išnagrinėjus bylos dalį apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato G. Gabnio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies; pakeista Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo T. S. civilinio ieškinio išsprendimo; nukentėjusiojo T. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies; priteista solidariai iš A. B. ir UAB „Aurovik“ nukentėjusiajam T. S. 2793,95 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
5. A. B. ir juridinis asmuo UAB „Aurovik“ nuteisti pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. B., būdama UAB „Aurovik“ direktorė, veikdama juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesams, pasirašydama su R. B. 2021 m. gegužės 28 d. nuomos sutartį, kuria išnuomojo UAB „Aurovik“ priklausantį gyvenamąjį namą, dėl neatsargumo pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles sunkiai sužalojo du žmones: pažeisdama statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas STR 2.02.01:2004, Reglamentas) 211.4 papunkčio („pastato aukštuose, esančiuose žemiau kaip 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki grindų turi būti mažiausiai 0,85 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru“) ir 225.1 papunkčio („atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi turėti aptvarą, saugantį nuo iškritimo, jeigu žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio“) reikalavimus, neįrengė UAB „Aurovik“ pastate – gyvenamajame name su lauko kavine, antrame pastato aukšte, prie kambaryje esančio varstomo lango / balkono durų metalinių aptvarų, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, neįsitikino, kad pastatas atitinka saugumo reikalavimus, ir eksploatavo pastatą ne pagal paskirtį jį išnuomodama, dėl to 2021 m. gegužės 29 d. apie 0.25 val. T. S. ir S. P., sudarytos nuomos sutarties pagrindu būdami pastato antrame aukšte esančiame kambaryje, kai T. S. atidarė varstomo lango / balkono duris ir abu vienas po kito žengė pro jas, abu nukrito iš aukščio ant kiemo grindinio, dėl to T. S. ir S. P. patyrė kūno sužalojimų – jiems sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė T. S. ir S. P. sveikatą.
II. Pareiškimų dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
6. Nuteistosios ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovės direktorės A. B. pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo yra identiški, todėl juose nurodyti argumentai aprašomi kartu. Pareiškimuose pareiškėja prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo; panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti, nesant nusikalstamos veikos sudėties; priteisti išlaidų, patirtų advokato A. Galmino teisinėms paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Pareiškėja nurodo:
6.1. Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 12 d. nutartimi suformuota praktika, pagal kurią, rekonstruojamam gyvenamajam pastatui esant 63 procentų baigtumo būklės, Reglamentas STR 2.02.01:2004 yra taikomas visa apimtimi, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.
6.2. BK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai reikalauja nustatyti, kokius teisės aktus, kuriuose nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės, pažeidė kaltininkas. Šios teisės normos dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, nustatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-697/2016">2K-257-697/2016</a>, 2K-43-628/2019). Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje ir kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327-788/2017">2K-327-788/2017</a>).
6.3. A. B. nuteista pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad, dėl neatsargumo pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Reglamento STR 2.02.01:2004 211.4 ir 225.1 papunkčių reikalavimus, sunkiai sužalojo du žmones. Minėtas reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, formuojant naujus ar pertvarkant esamus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalį, rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams, ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Šios dalies nuostatos dėl vykdytinos ūkinės veiklos leidimų išdavimo netaikomos, kai išduodami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsniuose nurodyti leidimai. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju UAB „Aurovik“ priklausantis gyvenamasis pastatas buvo rekonstruojamas ir įregistruotas jo 63 procentų baigtumas nesudarė jokio draudimo jį nuomoti ar jame vykdyti veiklų, todėl pareiškėja turėjo teisę jį išnuomoti.
6.4. Pastato statybos ar rekonstrukcijos baigtumas nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 patvirtintomis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, pagal kurias nebaigto statyti pastato statybos būklė yra tada, kai nustatytas pastato baigtumas yra mažesnis negu 100 procentų dėl nebaigtų statybos darbų. Pastato baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato pastatyta pagal projektą arba kiek procentų liko, kai jis buvo fiziškai pažeistas. Jeigu atliekant kadastro darbus nustatoma, kad pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą, pastato baigtumas yra 100 procentų. Kitais atvejais, norint gauti pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė. Pastato baigtumo procentas nustatomas atėmus trūkstamų konstrukcinių elementų ir inžinerinės įrangos lyginamąją dalį. Pareiškėja nurodo, kad pagal tokį teisinį reguliavimą, jeigu pastatas yra nebaigtas statyti, statybos projektą jis atitinka tik nustatyta pastato baigtumo dalimi. Kadangi gyvenamojo pastato statybos projektas sudaromas pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 nustatytus reikalavimus, esant nebaigtai rekonstrukcijai, pastatas šiame reglamente nurodytus reikalavimus atitinka tik ta dalimi, kuria nustatytas pastato baigtumas. Todėl, pareiškėjos teigimu, šiuo atveju UAB „Aurovik“ priklausantis gyvenamasis pastatas atitiko 63 procentus reikalavimų, nurodytų Reglamente STR 2.02.01:2004, ir atitinkamai neatitiko 37 procentų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, nurodytus Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčiuose.
6.5. Kadangi aukštesnės galios teisės aktas – Statybos įstatymas leidžia nebaigtos statybos rekonstruojamą gyvenamąjį pastatą pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius (47 straipsnio 3 dalis), esant nebaigtos rekonstrukcijos gyvenamajam namui, Reglamente STR 2.02.01:2004 nustatyti reikalavimai nėra taikomi visa apimtimi. Todėl, byloje nustačius, kad nebuvo įvykdyti Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčiuose nustatyti reikalavimai, ir esant nustatytam gyvenamojo namo 63 procentų baigtumui, nėra teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, nes atsakomybė už Reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimų neįgyvendinimą kiltų tik pasiekus 100 procentų gyvenamojo pastato rekonstrukciją. Vadinasi, šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes kaltinimas A. B. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį grindžiamas Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčių reikalavimų pažeidimais, neatsižvelgiant į tai, kad tokie reikalavimai netaikytini visa apimtimi esant 63 procentų rekonstrukcijos baigtumo gyvenamiesiems statiniams.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistosios ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovės direktorės A. B. pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestini.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje išdėstyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai, jie nustato, kad baudžiamosios bylos, išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Baudžiamojo kodekso 63–65 punktų taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
9. Iš pirmiau nurodytų BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra ne pakartotinis ribotas bylos nagrinėjimas apeliacine ar kasacine tvarka, o speciali išimtinė baudžiamojoje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių patikrinimo procedūra, kuri vykdoma tik esant dviem sąlygoms: pirma, byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTUtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-15-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-15-697/2021">2A-15-697/2021</a>).
10. Pareiškimais, paduotais BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu, iš esmės nesutinkama su A. B. nuteisimu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir juridinio asmens UAB „Aurovik“ nuteisimu pagal BK 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir 137 straipsnio 3 dalį ir prašoma, panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis, bylą nutraukti, argumentuojant tuo, kad buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pareiškimuose nurodoma, kad UAB „Aurovik“ priklausantis rekonstruojamas gyvenamasis pastatas, iš kurio antro aukšto nukrito ir sunkiai susižalojo du žmonės, buvo 63 procentų baigtumo, taigi jam nebuvo taikoma dalis reikalavimų, nurodytų Reglamente STR 2.02.01:2004, įskaitant reikalavimus, nurodytus Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčiuose. Todėl, pareiškėjos teigimu, šių Reglamento nuostatų reikalavimų pažeidimai buvo inkriminuoti nepagrįstai, o jų nesant, nėra ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms. Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>, 2A-7-11-489/2019).
12. Šioje byloje priimtais teismų sprendimais (lot. res judicata) nustatyta, kad A. B., būdama UAB „Aurovik“ direktorė, išnuomojo rekonstruojamą statinį – UAB „Aurovik“ priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, šio namo antrame aukšte, prie kambaryje esančio varstomo lango / balkono durų nebuvo įrengti nuo kritimo iš aukščio apsaugantys metaliniai aptvarai, kurie privalo būti įrengti pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatas, ir apie tai nebuvo informuotas nuomininkas, o pro šias lango / balkono duris iškritę du nukentėjusieji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taip pat kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad taip A. B. ir jos vadovaujama bendrovė pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nurodytas Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčiuose, ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje.
13. Pažymėtina, kad klausimas dėl Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatų netinkamo taikymo, t. y. nepagrįsto Reglamento nuostatų pažeidimų inkriminavimo nuteistiesiems, buvo keliamas ir nuteistosios A. B. gynėjo ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato A. Galmino kasaciniuose skunduose, teigiant, kad pastato rekonstrukcijos projektas atitiko Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčius, o name pagal projektą nebuvo įrengti „prancūziško“ balkono turėklai, nes namo baigtumas yra 63 procentai, todėl jokios specialios elgesio saugumo taisyklės nebuvo nepažeistos. Bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priimtoje 2025 m. kovo 12 d. nutartyje išaiškino, kad Reglamentas STR 2.02.01:2004 nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, jie yra privalomi gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas. Minėtame reglamente yra nustatyti minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę ir kurie nustatyti vertinant visą pastato gyvavimo ciklą. Antai vieni tokių reikalavimų yra įtvirtinti Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčiuose, kuriais remiantis prie varstomo lango / balkono durų yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti metalinius aptvarus, apsaugančius nuo kritimo iš aukščio, tam, kad statinys eksploatuojant galėtų būti saugiai naudojamas pagal paskirtį ir būtų išvengta tiesioginio kritimo pavojaus (nutarties 11.4 papunktis). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Reglamente nurodyti reikalavimai turi būti aiškinami kaip įtvirtinantys reikalavimus ir faktiškai naudojamam statiniui, kuris turi būti pabaigtas pagal parengtą rekonstrukcijos projektą. Rekonstruojamą ar nebaigtą pastatą nuomojant, tokio pastato savininkas (valdytojas) privalo aiškiai ir tinkamai informuoti nuomininką apie jo trūkumus, kurie gali sukelti pavojų, arba imtis kitų priemonių, kurios užkirstų kelią žalai kilti. Kitaip jis prisiima su tokio pastato naudojimu susijusią žalingų padarinių kilimo riziką (nutarties 11.5 papunktis).
14. Kaip jau buvo minėta, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Aurovik“ priklausančio nuomojamo rekonstruojamo gyvenamojo namo antrame aukšte, prie kambaryje esančio varstomo lango / balkono durų nebuvo įrengti nuo kritimo iš aukščio apsaugantys metaliniai aptvarai, kaip to reikalaujama Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčiuose, apie tai nebuvo informuotas nuomininkas ir nuteistieji nesiėmė jokių kitų priemonių (stabdžių, lango užraktų, aiškiai matomų įspėjimų ir pan.), užtikrinančių neįrengto balkono lango / durų saugumą. Esant tokioms aplinkybėms, bylą išnagrinėjusi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad A. B., būdama atsakinga už rekonstruojamo statinio saugų eksploatavimą, pagal pastato, kurio baigtumas 63 procentai, rekonstrukcijos projektą neįrengusi būtinų metalinių aptvarų, apsaugančių nuo kritimo pro langą / duris, ir nuomodama (naudodama) šį pastatą apie jo trūkumus aiškiai neinformuotam nuomininkui, privalėjo užtikrinti pastato atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau to nepadarė ir tai lėmė įvykį, kurio metu nukentėjusieji iškrito pro pagal reikalavimus neaptverto namo antro aukšto varstomo lango / balkono duris ir sunkiai susižalojo.
15. Pareiškimuose nurodytais argumentais, kad Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčių pažeidimai A. B. ir jos vadovaujamai bendrovei inkriminuoti nepagrįstai, pareiškėja iš esmės ginčija bylą išnagrinėjusių teismų išvadas apie bylos aplinkybes ir siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujinęs baudžiamąją bylą, padarytų dėl šių aplinkybių kitokias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję teismai, ir tuo remdamasis kitaip pritaikytų baudžiamąjį įstatymą (nutrauktų bylą). Tačiau tokie argumentai prieštarauja BPK 451 straipsnio nuostatoms, baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo instituto esmei bei paskirčiai. Tuo tarpu teiginiai, kad atsakomybė už Reglamento 211.4 ir 225.1 papunkčių reikalavimų nesilaikymą pareiškėjai nekilo, nes nuomojamo gyvenamojo namo rekonstrukcija nebuvo pasiekusi 100 procentų baigtumo, todėl nuo kritimo iš aukščio apsaugantys metaliniai aptvarai prie namo antro aukšto varstomo lango / balkono durų neprivalėjo būti įrengti, vertintini kaip deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo manyti, kad baudžiamojoje byloje buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to būtų pagrindas baudžiamąją bylą atnaujinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistosios ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovės direktorės A. B. pareiškimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Darius Kantaravičius
Algimantas Valantinas
