Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-570/2014

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06325-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 99.5; 114.4; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Narutis“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Narutis“ 8958,92 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje teigiama, kad ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ 2009 m. kovo 2 d. Turto paprastojo administravimo sutarties Nr. N3-1787 pagrindu yra daugiabučio namo, esančio Vilniuje, Pilies g. 22, administratorius. Atsakovas yra šio daugiabučio namo 11 patalpų savininkas, tačiau nevykdo pareigos proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti priklausančius mėnesinius mokesčius ir įmokas už suteiktas administravimo, techninės priežiūros, komunalines, remonto ir kitas paslaugas. Dėl to yra susidariusi 8958,92 Lt skola, kurią prašoma priteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus Narutis“ ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ 59,35 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus Narutis“ nuosavybės teise priklauso 10 viešbučio patalpų (unikalūs Nr. 1094-0283-6012:0028; 1094-0283-6012:0035; 1094-0283-6012:0036; 1094-0283-6012:0037; 1094-0283-6012:0038; 1094-0283-6012:0039; 1094-0283-6012:0040; 4400-0404-7454:7381; 1094-0283-6012:0010; 1094-0283-6012:0011), esančių pastate, Vilniuje, Pilies g. 22, unikalus Nr. 1094-0283-6012, ir administracinės patalpos (Vilniuje, Pilies g. 22-30, unikalus Nr. 1094-0283-6012:0020), esančios pastate Vilniuje, Pilies g. 22, unikalus Nr. 1094-0283-6020. UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Vilniaus Narutis“ 2009 m. kovo 2 d. sudarė Turto paprastojo administravimo sutartį Nr. N3-1787, kurioje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių Pilies g. 22-30, Vilniuje, kurių bendras plotas – 138,09 kv. m, savininkas apmoka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), administravimo išlaidas proporcingai savo valdomam negyvenamųjų patalpų bendrajam plotui, o UAB „Senamiesčio ūkis“ administruoja pastatą, esantį Pilies g. 22. Nustatyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „ARG statyba“ 2011 m. spalio 4 d. sudarė rangos sutartį dėl stogo sniego užtvarų montavimo Vilniaus senamiestyje. 2012 m. sausio mėnesį tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „ARG statyba“ buvo pasirašytas įvykdytų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad Pilies g. 22 atlikti sniego užtvarų montavimo darbai už 9 438 Lt, kuriuos patvirtina apyvartos žiniaraščiai už paslaugas ir PVM sąskaitos faktūros.

Teismas, pasisakydamas dėl skolos, susidariusios administruojant patalpas Pilies g. 22 (plane pažymėtos indeksu 2A1p, unikalus Nr. 1094-0283-6020), konstatavo, kad atsakovas ieškovui už pastato, esančio Vilniuje, Pilies g. 22, administravimo ir techninės priežiūros paslaugas yra skolingas 653,18 Lt. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dalis prašomos priteisti sumos yra sumokėta, t. y. atsakovas ieškovui sumokėjo 593,80 Lt, o likusios nesumokėtos 59,35 Lt skolos dalies atsakovas neginčijo, ją pripažino, teismas šią ieškinio dalį patenkino.

Dėl skolos, susidariusios dėl pastato, esančio Pilies g. 22 (unikalus Nr. 1094-0283-6012, plane pažymėtas indeksu 1A3p, paskirtis – gyvenamasis namas), kuriame dalis negyvenamųjų patalpų priklauso atsakovui, administravimo teismas sprendė, kad atsakovas yra šio gyvenamojo namo bendraturtis ir jam tenka pareiga proporcingai savo daliai apmokėti namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama principinė nuostata, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui tenka pareiga CK ir kitų teisės aktų numatytais atvejais prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, tvarkymo ir mokėti teisės aktuose nustatytas įmokas. Tuo pačiu teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad administruojanti įmonė, reikalaudama atlyginti jos patirtas namo priežiūros, išsaugojimo, administravimo išlaidas, turi pagrįsti, kad šios išlaidos buvo patirtos. Teismas padarė išvadą, kad daugiabučio namo administravimo tarifas nustatomas atsižvelgiant į darbus, kuriuos turi atlikti administratorius, įvertinant darbų apimtis ir kitus veiksnius tačiau, esant situacijai, kai administratorius neatlieka Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (toliau – Nuostatai), nustatytų pareigų, buto ar kitos patalpos savininkui neatsiranda pareiga mokėti už paslaugas (administravimo, techninės priežiūros ir kt.), kurių administruojanti įmonė neatliko. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad vien PVM sąskaitos faktūros ir apyvartos žiniaraščiai nėra pakankamas įrodymas, jog buvo teikiamos namo administravimo paslaugos, nes administravimas apima Nuostatuose numatytų pareigų atlikimo visumą, kurią turi įrodyti ieškovas. Kadangi byloje nėra duomenų apie administravimo paslaugų teikimą, tai neturi būti taikomas administravimo tarifas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas administratoriumi buvo paskirtas nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d., tačiau administravimo ir techninės priežiūros išlaidas pradėjo skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 1 d., tai leido manyti, kad dėl objekto specifiškumo (viešbučio patalpos, atskira inžinerinė įranga, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, sudarytos atskiros vandens, dujų, katilinės (ir kt.) priežiūros sutartys), administratoriui nebuvo poreikio atlikti nei Nuostatuose numatytų administratoriaus pareigų, nei prižiūrint namo dalies, kurioje yra viešbutis, sienas, tiek stogą, o vėlesnis sąskaitų išrašymas, reikalaujant sumokėti administravimo mokestį, paremtas teoriniu tarifo dydžio nustatymu, kuris nėra paremtas faktiškai atliktomis paslaugomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas yra nepagrįstas. Šios išvados pagrindu teismas taip pat sprendė, kad ir ieškovo reikalavimas atlyginti namo techninės priežiūros išlaidas netenkintinas, nes namo techninė priežiūra yra viena iš namo administravimo paslaugų, apie kurių teikimą byloje įrodymų nepateikta.

Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti išlaidas už stogo sniego užtvarų montavimą, teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas administratoriaus sprendimas dėl išlaidų būtinumo ir kad butų ir kitų patalpų savininkai būtų davę sutikimą dėl ieškovo vykdytų darbų. Dėl to administratoriui nederinant sniego užtvarų montavimo darbų klausimo su namo patalpų savininkais, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atlikti darbai susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais, administratorius veikė savo rizika ir savo sąskaita, prisiėmė riziką, kad iškilus ginčui dėl atliktų darbų pagrįstumo, jo turėtos išlaidos nebus atlygintos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas atliko gyvenamojo namo administravimą (įskaitant techninę priežiūrą), teisėjų kolegija pripažino pagrįsta ir teisėta ir pažymėjo, kad apelianto teiginiai, jog administratoriaus paslaugų teikimą įrodo techninės priežiūros žurnalas, kad administravimo ir techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos atliekant apžiūras ir kad byloje nėra įrodymų, jog techninė pastato būklė yra nepatenkinama dėl netinkamų ieškovo paslaugų ar kad yra kitų pastato bendrosios nuosavybės objektų trūkumų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados ir nesudaro pagrindo priteisti ieškovui administravimo ir namo techninės priežiūros išlaidų atlyginimo. Kolegija pripažino, kad administravimo tarifo skaičiavimo pagrindas yra ne administratoriaus skyrimo faktas, bet būtinųjų administravimo darbų atlikimas, kuris ir sudaro apskaičiuoto tarifo dydį, o nesant duomenų apie administravimo paslaugų teikimą neturi būti taikomas ir administravimo tarifas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad statinio techninės priežiūros darbų atlikimo faktą ir jų pobūdį galėtų patvirtinti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus užpildytas žurnalas. Tačiau iš ieškovo pateikto techninės priežiūros žurnalo namo būklės nuolatinių stebėjimų lentelės matyti, kad 2012 m. sausio–rugsėjo mėn. yra padaryti keli įrašai, nurodant, kad nėra skelbimo lentos, prateka stogas, palėpėje daug šiukšlių ir pan., o kasmetinių apžiūrų lentelėje paskutinis įrašas padarytas tik 2006 m. lapkričio 22 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra gyvenamojo namo techninės priežiūros vykdymą pagrindžiančių įrodymų, todėl negalima daryti išvadų, kad ieškovas atliko pastato Pilies g. 22, plane pažymėto lA3p, techninę priežiūrą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo techninės priežiūros išlaidų atlyginimą, t. y. ieškovo apskaičiuotą teorinį techninės priežiūros tarifą, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atlikti sniego užtvarų montavimo darbai yra susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog administratorius atliko privalomuosius remonto darbus, siekdamas išvengti žalos dėl galimo sniego kritimo, nepateikiant jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad sniego užtvarų įrengimas buvo atliktas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, reikalavimus ir laikantis Nuostatų 2 priede pateiktame Rekomenduotiname daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų tvarkos apraše nustatytos tvarkos, savaime neįrodo remonto darbų atlikimo poreikio ir būtinumo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė reikalavimą dėl remonto išlaidų priteisimo, nes namo administratorius, nederindamas sniego užtvarų montavimo darbų klausimo su namo patalpų savininkais ir nepateikęs įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atlikti darbai susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais, veikė savo rizika ir savo sąskaita. Aplinkybę, kad ieškovas pastato Pilies g. 22 administratoriumi buvo paskirtas nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d., o stogo sniego užtvarų montavimo darbai buvo atlikti 2012 m. sausio mėnesį, apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodančia, kad darbai nebuvo atlikti skubos tvarka ir ieškovas turėjo pakankamai laiko suderinti sniego užtvarų montavimo darbų klausimą su namo patalpų savininkais. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovo vykdyti sniego užtvarų montavimo darbai buvo atlikti ant pastato Pilies g. 22, kuris yra kultūros paveldo objektas, todėl prieš atliekant šiuos darbus buvo būtina gauti privalomus sutikimus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas reikalavimas dėl 8305,74 Lt įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 8305,74 Lt įsiskolinimą. Kasacinį skundą ieškovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų aiškinimo. Sniego gaudyklių įrengimo darbai yra susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl ieškovas neprivalėjo gauti namo patalpų savininkų sutikimo dėl tokių darbų atlikimo. Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (toliau – STR 1.12.05:2010), 5.11.4 ir 5.2.2 punktuose nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, saugaus naudojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Ieškovo administruojamame ginčo pastate žiemos metu nebuvo užtikrinamas saugus pastato naudojimas, pastatas kėlė grėsmę asmenų ir turto saugumui, todėl buvo būtina imtis priemonių saugumo reikalavimui užtikrinti. STR 1.12.05:2010 priede nustatyta, kad vienas iš privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui būtinų darbų yra susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo namo konstrukcijų. Taigi sniego valymas nuo namo konstrukcijų yra susijęs su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Teisės aktuose neįtvirtinta, kokiu būdu sniego valymo darbai turi būti atliekami, todėl šių darbų atlikimo būdas yra juos atliekančio administratoriaus prerogatyva. Ieškovas pasirinko sniego gaudyklių įrengimo būdą, nustatytą statybos techniniame reglamente 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (10, 62.10 punktai). Nėra duomenų, kad ieškovo pasirinktas būdas įrengiant sniego gaudykles darytų neigiamą įtaką namo konstrukcijų naudojimo pagal paskirtį galimybėms. Sniego gaudyklių įrengimas yra saugesnis ir efektyvesnis būdas nei sniego šalinimas mechaniniu būdu. Kadangi sniego šalinimo darbai priskirtini privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo darbams, tai namo patalpų savininkų sutikimai dėl tokių darbų atlikimo nėra reikalingi (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Išvadą, kad sniego gaudyklių įrengimo darbas nesusijęs su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstai perkeldamas ieškovui pareigą įrodyti, jog sniego gaudyklių įrengimas yra susijęs su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Kadangi klausimas, ar tam tikri darbai yra susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisės, o ne fakto klausimas, tai teismas turėjo pateikti teisinį vertinimą dėl šių darbų priskyrimo vienai ar kitai darbų kategorijai. Įrodymų, patvirtinančių sniego gaudyklių įrengimo darbų susiejimą su privalomaisiais reikalavimais, ieškovas negali turėti, nes ne ieškovas, o teismas, spręsdamas ginčus. privalo išsiaiškinti teisės normas ir tinkamai jas pritaikyti konkretiems teisiniams santykiams. Teismo išvados, kad ieškovas nesuteikė jokių paslaugų, padarytos netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus, nes byloje pateikta duomenų, kad administravimo darbai buvo atlikti: administratorius organizavo pastato priežiūros darbus, sutarties su rangovu pasirašymą, sudarė bendro naudojimo objektų aprašą, atliko apžiūras, stebėjimus, kitus darbus. Sprendžiant, ar ieškovas atliko administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, nebuvo įvertinti kai kurie byloje esantys įrodymai, pvz.: sutartis su rangovu UAB „ARG statyba“, bendrosios nuosavybės objektų aprašas. Teismo vertinimas, kad administratorius neatliko STR 1.12.05:2010 priede pateiktame Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše nustatytų pagrindinių darbų, neatitinka byloje nustatytos aplinkybės, jog administratorius organizavo sniego valymą įrengiant sniego gaudykles. Ieškovas teikė tiek paslaugų, kiek reikėjo, nes nenustačius jokių trūkumų nėra pagrindo atlikti kitus darbus. Teismo išaiškinimas, kad tik administratoriui įvykdžius teisės aktais priskirtus visus administravimo darbus atsirastų teisė į administravimo išlaidų atlyginimą, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes ne visada yra poreikis atlikti visus be išimties administravimo darbų sąraše nustatytus darbus. Nustačius, kad administravimo darbai tam tikra apimtimi buvo atlikti, nėra pagrindo nepriteisti pagal nustatytą tarifą apskaičiuotų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sniego gaudyklių įrengimas buvo neteisėtas, nes nebuvo gautas Kultūros paveldo departamento sutikimas, tačiau byloje nėra kompetentingų institucijų įstatymo nustatyta tvarka padarytų išvadų apie statybos neteisėtumą, o Kultūros paveldo departamento rašte teikta tik nuomonė, bet ne teisinius padarinius sukeliantis išaiškinimas, todėl teismo išvada padaryta nesant pakankamai įrodymų.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Teismai, priteisdami bylinėjimo išlaidas šalims, netinkamai taikė Rekomendacijas dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nes netaikė šiose rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino 1000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu vertinimu, tačiau atsakovo patirtų 2541 Lt bylinėjimosi išlaidų teismai nemažino. Neteisinga laikyti, jog vienai šaliai toje pačioje byloje reikėjo minimalių laiko ir darbo sąnaudų, o kitai šaliai daugiau darbo ir laiko sąnaudų. Bylos sudėtingumas buvo toks pat abiem šalims. Vien tai, kad atsakovas pateikė didesnės apimties procesinius dokumentus, nepagrindžia tokių darbo laiko sąnaudų būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, nes maksimali suma, kurią buvo galima priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra 1500 Lt, o teismas priteisė 2000 Lt (8.11 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Narutis“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų aiškinimo. Byloje pagrįstai buvo nustatyta, kad vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog administratorius atliko privalomuosius remonto darbus, siekdamas išvengti žalos dėl galimo sniego kritimo, nepateikiant įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad sniego užtvarų įrengimas buvo atliktas pagal STR 1.12.05:2010 reikalavimus ir laikantis Nuostatų 2 priede pateiktame Rekomenduotiname daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų tvarkos apraše nustatytos tvarkos, savaime neįrodo remonto darbų atlikimo poreikio ir būtinumo. Kasaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, kad kasatorius neturėjo įrodinėti, jog sniego gaudyklių įrengimo darbai yra susiję su privalomaisiais reikalavimais. Vertinant STR 1.12.05:2010 8, 9, 15, 20 punktų nuostatas, darytina išvada, kad pastato privalomuosius reikalavimus administratorius privalo įgyvendinti laikydamasis teisės aktuose nustatytų etapų, t. y. pirmiausia atlikti apžiūras, stebėjimus ir jų metu nustatyti pastato būklę, atitiktį privalomiesiems reikalavimams, paskui pagal užfiksuotus duomenis spręsti dėl privalomųjų darbų atlikimo būtinumo ir jiems reikalingų lėšų ir tik po to atlikti darbus. Iki darbų vykdymo pradžios administratorius privalo visus savo atliktus veiksmus ir sprendimus fiksuoti Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, nustatyta tvarka. Kasatorius jokių duomenų, patvirtinančių, kad darbai buvo vykdomi ir sprendimai priimti teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė, išskyrus sudarytą rangos sutartį ir darbų priėmimo–perdavimo aktą. Administratoriaus atliekami darbai nėra savaime priskiriami darbams, susijusiems su privalomaisiais reikalavimais, prieš tai turi būti atliekama daug procedūrų, kurios, kilus ginčui, patvirtintų, kad darbai tikrai buvo būtini ir juos buvo galima atlikti be savininkų sutikimų. Ar sniego gaudyklių įrengimas laikytinas su privalomaisiais statinio naudojimo reikalavimais susijusiu darbu, yra fakto, o ne teisės klausimas, nes kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos stogo konstrukcijos, stogo dangos medžiagos, stogo nuolydžio kampas ir kitos aplinkybės. Sniego gaudyklių įrengimas apskritai nelaikytinas susikaupusio sniego šalinimu nuo namo konstrukcijų, kaip įrodinėja kasatorius. STR 1.12.05:2010 priede nurodyta, kad privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti būtini darbai yra susikaupusio sniego šalinimas nuo namo konstrukcijų, o sniego gaudyklės tik sulaiko sniegą nuo kritimo, bet ne jį pašalina. Dėl to administratoriaus pareigos pašalinti susikaupusį sniegą nuo stogo šios gaudyklės įrengimas nepanaikina.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Kasatorius, pateikdamas argumentus dėl Kultūros paveldo departamento rašto, statybos neteisėtumo fakto nustatymą painioja su netinkamai atliktais kultūros vertybės tvarkymo darbais. Kultūros paveldo objekte yra atliekami ne statybos, bet tvarkybos darbai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnis). Jokie statybos neteisėtumo faktai byloje nebuvo ir negalėjo būti nustatinėjami. Šiame rašte Kultūros paveldo departamentas tik nurodė, kad pastato Pilies g. 22 stogo remonto darbams yra reikalingas tvarkybos (remonto) projektas, tačiau kasatorius jokių įrodymų apie tokio projekto parengimą nepateikė. Atsakovui priklausančios patalpos pasižymi specifiškumu, tai viešbučio paskirties patalpos, kurias administruoja ir prižiūri pats atsakovas ir kurios neturi funkcinio ryšio su kitų šio pastato savininkų patalpomis ir su bendro naudojimo patalpomis, išskyrus bendras pastato konstrukcijas. Teismai nustatė, kad, nesant duomenų apie administravimo paslaugų teikimą, administravimo tarifas neturi būti taikomas. Iš kasatoriaus pateikto techninės priežiūros žurnalo matyti, kad padaryti keli įrašai, o kasmetinių apžiūrų lentelėje paskutinis įrašas darytas tik 2006 m.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Kasatoriui priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas sumažino, įvertinęs pateikto ieškinio apimtį (2 psl. teksto), jo turinį, taip pat tai, kad šalių ginčas nebuvo sudėtingas, pačiam ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Teismas nustatė, kad kasatoriaus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka išlaidų būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų mažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas nenustatė. Šalims priteisiamos faktiškai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, ir jeigu teismas nenustato aplinkybių, dėl kurių reikia šias išlaidas mažinti, negalima teigti, jog išlaidų vienai šaliai sumažinimas yra kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, priteisiant bylinėjimosi išlaidas kitai šaliai. Dalyvavimas toje pačioje byloje nereiškia, kad pasiruošimas bylai ar procesinių dokumentų parengimas skirtingų šalių atstovams užima tiek pat laiko ir reikalauja vienodų darbo sąnaudų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovui, kaip ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie patirtų stogo sniego užtvarų montavimo darbų, kuriems atsakovas nėra išreiškęs sutikimo, išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2012">3K-3-305/2012</a>; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2014">3K-3-326/2014</a>; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, jog sniego gaudyklių įrengimas yra susijęs su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodyti, kad sniego gaudyklių įrengimas būtinas privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti, turi šalis, siekianti prisiteisti dėl to patirtų išlaidų atlyginimą. Kasatorius įrodinėjo ir įrodinėja, kad suteikta paslauga yra susijusi su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais, nes sniego gaudyklėmis yra užtikrinamas saugus pastato naudojimas, nekeliantis grėsmės asmenų ir turto saugumui.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti STR 1.12.05:2010 (redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 7 d.). Pagal šio reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą bei gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (reglamento 7 punktas). STR 1.12.05:2010 priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 4 punkte prie kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas: atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių pašalinimas, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimas nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo namo konstrukcijų. Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 punkte nustatyta, kad stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Iš šių teisės aktais nustatytų reikalavimų visumos darytina išvada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumą, nagrinėjamu atveju yra priskiriamas sniego gaudyklių įrengimas ant šlaitinio stogo, t. y. apsaugos sistema, mažinanti riziką sniegui nukristi nuo stogo ir padaryti žalą asmenims ar jų turtui.

Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidų atlyginimo, argumentuojant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatorius nesuteikė jokių paslaugų. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Atsakovas, teigdamas, kad vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti, bendrąja prasme yra teisus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje be PVM sąskaitų faktūrų ir apyvartos žiniaraščių kasatorius pateikė ir kitus rašytinius įrodymus: bendrosios nuosavybės objektų aprašą, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, kuriame įrašyta, jog nėra skelbimo lentos, prateka stogas, palėpėje daug šiukšlių ir pan., sudarytą rangos sutartį. Dėl to iš atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto negalima teigti, kad kasatorius neatliko jokių administravimo ir techninės priežiūros darbų. Iš esmės yra pagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vertino, jog tik administratoriui įvykdžius Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206, priskirtus visus administravimo darbus, atsirastų teisė į administravimo išlaidų atlyginimą. Šios metodikos 6 punkte administravimas apibrėžiamas kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka ne visus toliau metodikoje nurodytus administravimo darbų sąraše nustatytus darbus, bet visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir remdamasi šioje byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo priteisti administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidų atlyginimo.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. (D.) v. A. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-31/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-31/2011">3K-3-31/2011</a>).

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai, priteisdami bylinėjimosi išlaidas šalims, netinkamai taikė Rekomendacijas, nes netaikė šiose rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimo išlaidų dydžių. Teismų praktikoje nurodyta, kad CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-212/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-212/2009">3K-3-212/2009</a>). Nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienus metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2634 Lt, sumažino iki 1000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas su tokiu sumažinimu sutiko. Teismai argumentavo, kad mažinant kasatoriaus patirtas išlaidas vadovautasi CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, atsižvelgta į bylos sudėtingumą, jog šalių ginčas dėl skolos priteisimo nesudėtingas, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, atsižvelgė į advokato darbo ir laiko sąnaudas – ieškinio apimtį (2 psl. teksto) ir jo turinį (didžiąją dalį turinio sudaro CK normų perrašymas) ir konstatavo, kad tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismas, nesumažinęs atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, neturėjo teisės sumažinti ieškovo (kasatoriaus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias pastato bendraturčio pareigą proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeičiama, jos dalis dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti 8305,77 Lt skolą naikintina ir priimamas naujas sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8305,77 Lt skolos, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje sprendimas priimamas ieškovo naudai, ieškinys iš esmės tenkinamas, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėjo 4634 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija, nustatydama ieškovo naudai iš atsakovo priteistiną išlaidų advokato pagalbai pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose apmokėti atlyginimo dydį, pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, Rekomendacijų 8 punkto nuostatas, teisingas ir protingas ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra 4000 Lt, kuris priteistinas iš atsakovo.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme už ieškinio teismui pateikimą ieškovas sumokėjo 269 Lt žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teisme – 249 Lt, o kasacinės instancijos teisme už kasacinį skundą – 187 Lt žyminio mokesčio, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 705 Lt.

Šioje byloje pirmosios instancijos teisme patirta 15,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Kasaciniame teisme patirta 8,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodyta 8,53 Lt suma iš atsakovės nepriteisiama, nes yra mažesnė nei 10 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 8305,77 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų, ir dėl šios nutarties dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Narutis“ (j. a. k. 122261185) ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) naudai 8305,77 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Narutis“ (j. a. k. 122261185) ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) naudai 4705 (keturis tūkstančius septynis šimtus penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Vilniaus Narutis“ (j. a. k. 122261185) 15,03 Lt (penkiolika litų 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė