Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo

Nr. DOK-5337

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10055-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 7 d. paduotu ieškovės likdviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė likdviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinius atsakovėms N. B., A. B.–G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodė:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tariamo sandorio institutą. Teismai nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę aplinkybei, kad iki nėštumo ir gimdymo atostogų bendrovės vadovo sutuoktinė buvo įdarbinta pakankamai ilgą laiką, jos išsilavinimui, tačiau neatsižvelgė į giminystės/svainystės ryšius, siejusius darbdavio vadovą ir darbuotojas, į bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu, tyčinio bankroto konstatavimą.

2. Teismai netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą – pažeisdami įrodymų lygybės principą, nepasisakė dėl ieškovės įrodymų, kuriais ji įrodinėjo, kad darbo sutartys nebuvo vykdomos.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, darbo bylose ir proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą. Esant visų atsakovų gynybinei pozicijai, kad restitucija darbo teisėje negalima, teismai nekėlė teisinio klausimo dėl išimties taikymo, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes: darbo sutarties šalis yra nemokumo procese, ginčijamas darbo sutartis sudarė svainystės ir/ar santuokos, ir/ar giminystės ryšiais susiję asmenys. Be to, teismai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo taikyti restituciją teisėtumo ir pagrįstumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė