Teismingumo byla Nr. T-51/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04982-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo D. P. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namams, trečiasis asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2021 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti Vilniaus pataisos namų 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Resocializacijos skyriaus viršininkės R. K.-L. 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtais ir panaikinti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinės žalos; 5) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110, 111 straipsniais, priimti atskirąją nutartį dėl padarytų („daleistų“) pažeidimų, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir atsakingi asmenys imtųsi atitinkamų reagavimo priemonių, ateityje užkardyti tokius pažeidimus, kuriuos padarė („daleido“) sąmoningai Vilniaus pataisos namų pareigūnai ir administracija bei Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus viršininkė R. K.-L.
Vėliau pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame, vadovaudamasis ABTĮ 110, 111 straipsniais, prašė, tuo atveju, jeigu teismas įžvelgs Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmuose piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai pranešti prokurorui.
Kaip, be kita ko, pareiškėjas nurodė patikslintame skunde, nesutikdamas su atliktu jo (pareiškėjo) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu bei parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos teisės aktų nesilaikymą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimą, atliktą jo (pareiškėjo) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką bei parengtą Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė Vilniaus pataisos namų direktoriui, paduodamas 2021 m. rugpjūčio 27 d. skundą.
Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. neteisėtų veiksmų ir netinkamai atlikto jo (pareiškėjo) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taikant OASys metodiką bei netinkamai parengtos Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kaip pažymima patikslintame skunde, Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), jis (pareiškėjas) Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundas dėl Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
Pareiškėjas, be kita ko, nurodė argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumą, jam padarytą neturtinę žalą, nes nurodyta Socialinio tyrimo išvada buvo pateikta Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą – panaikinti Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje pareiškėjo patikslintą skundą priėmė nagrinėti; patikslino ginčo šalių procesinę padėtį.
Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas papildomai suformulavo tik procesinio (ne materialaus) pobūdžio reikalavimą, kurio tenkinimas susijęs su ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta savarankiška teismo teisė kreiptis į prokurorą, jei bylos nagrinėjimo metu teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Šiuos veiksmus teismas gali atlikti ir ginčo proceso šaliai nepareiškus tokio reikalavimo (prašymo).
Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą naujų materialaus pobūdžio reikalavimų nesuformulavo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patikslintą skundą papildė naujais argumentais, patikslintas skundas priimtinas nagrinėti, kaip atitinkantis ABTĮ įtvirtintus reikalavimus.
Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje kitoje byloje pateiktais išaiškinimais, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą fiksuojanti socialinio tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos ir rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes.
Teismas, atsisakydamas priimti reikalavimą dėl Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pareiškėjui išaiškino (ABTĮ 12 straipsnis), kad nagrinėjant skundžiamų sprendimų, kurie priimti atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, teisėtumą, kartu bus išnagrinėtas ir išvadoje fiksuotų aplinkybių teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, ir perdavimo šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiama Socialinio tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Baudžiamojo proceso kodekso 36(1) straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1, 3, 6 dalys, 137(1) straipsnio 1, 2 dalys, 164 straipsnio 2 dalis, Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir jo rengimo metodika, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313, Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (angl. OASYys the Offender Assesment System), patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, Socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta pakartotinė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra, kurios pagrindu ir buvo surašyta Socialinio tyrimo išvada, kuri buvo pateikta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nes pareiškėjas siekė būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su Socialinio tyrimo išvada ir jos rengimo procedūra, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, kurie, išnagrinėję pareiškėjo skundą, jam atsakė skundžiamu Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų sprendimu, pareiškėjas, pasinaudodamas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo netenkino. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, socialinio tyrimo išvada yra skirta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kuri apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam; joje nėra pareiškėjui suformuluotų privalomų vykdyti nurodymų, todėl ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos ir rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes. (Socialinio tyrimo išvada tik sudaro prielaidas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir teismui priimti nutarimus dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, kurį (nutarimą) pareiškėjas turi teisė skųsti teisės aktų nustatyta tvarka).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtMjIxMS05NzkvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-2211-979/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-2211-979/2022">I1-2211-979/2022</a> (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04982-2021-1) perdavė įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl galimai neteisėtų veiksmų, t. y. jo atžvilgiu surašius Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmus Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovų neteisėti veiksmai siejami su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros vykdymu. Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į teisinio reglamentavimo nuostatas (Bausmių vykdymo kodekso 157, 164, 183 straipsniai, Baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 straipsniai), specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, pažymėjo, jog bausmę vykdančios institucijos veiksmai lygtinio paleidimo vykdymo procese yra susiję su nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių. Byla šiuo atveju nepatenka į ABTĮ numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atlyginimo kategoriją, ir turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išnagrinėti klausimą, ar byla pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo (pripažinti Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir panaikinti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinės žalos, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinės žalos), yra teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
Teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją nurodo, kad Vilniaus pataisos namai, Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektai ir iš jų galimai neteisėto (ne)veikimo kilusios žalos atlyginimo klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. pareiškėjo patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).
Teismas nutartyje, be kita ko, nurodo argumentus, jog, teismo nuomone, Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (nors ir tarpinis procedūrinis dokumentas) yra individualus administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto. Pareiškėjo reikalavimai pripažinti Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir juos panaikinti pareikšti teismui atitinkamoms institucijoms atsisakius ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka tenkinti pareiškėjo skundus, skundžiant Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip pažymi teismas, pareiškėjas šiuo metu yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Ankstesnėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VFMtNTgtMTEyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TS-58-1123/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TS-58-1123/2022">TS-58-1123/2022</a>; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. T-934-990/2022) teismai nesivadovavo Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ar kita analogiška išvada, kas, kaip nurodo teismas, patvirtina minėtos išvados neprivalomą (rekomendacinį) pobūdį. Teismas taip pat nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pagrindu Lietuvos probacijos tarnybos ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos baudžiamąjį procesą ir bausmių vykdymą reguliuojančių teisės normų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumą (jų apskundimo atveju). Teismas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika analogišku klausimu yra prieštaringa. Vienu atveju, dėl dalies reikalavimų administracinė byla buvo nutraukta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtMTA4Ni01OTUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-1086-595/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-1086-595/2022">I1-1086-595/2022</a>). Kitu atveju (nagrinėjamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtMjIxMS05NzkvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-2211-979/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-2211-979/2022">I1-2211-979/2022</a>), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Visų pirma, pažymėtina, kad specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą nurodyta, jog Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2022">T-2/2022</a> ir joje nurodytą praktiką).
Reikalavimai dėl lygtinio paleidimo yra tiesiogiai susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2022">T-2/2022</a> ir joje nurodytą praktiką).
Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Pažymėtina, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis ir prigimtis. Kalbant apie ginčo dėl žalos atlyginimo priskyrimą pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą nagrinėti administraciniam teismui, žala turi būti padaryta atitinkamam subjektui veikiant viešojo administravimo srityje.
Taigi aplinkybė, kad pareiškėjo (pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją, jo procesinis statusas nėra patikslintas) prašoma priteisti neturtinė žala yra susijusi su Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento vadovų ar atitinkamų pareigūnų priimtais aktais, savaime nėra lemianti ginčo rūšinį teismingumą.
Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti.
Vadinasi, Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą šioje dalyje buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi) yra susijusi ne su atitinkamos bausmę vykdančios institucijos veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, bet su nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, t. y. yra susijusi su baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo procesiniais (baudžiamaisiais) teisiniais santykiais (taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2022">T-2/2022</a>).
Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo apskundęs išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, ir dėl jos priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarąjį sprendimą pareiškėjui apskundus pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, buvo priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Būtent iš to pareiškėjas kildina prašomą priteisti jam padarytą neturtinę žalą, nes minėta Socialinio tyrimo išvada buvo pateikta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, teismui, ir, pareiškėjo nuomone, sukėlė atitinkamas teisines pasekmes.
Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal savo pobūdį nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2022">T-2/2022</a>).
Tai, kad Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųsta ir peržiūrėta Bausmių vykdymo kodekse numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl jos buvo priimti Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nelemia kitokio pareiškėjo kildinamos ir prašomos priteisti neturtinės žalos pobūdžio; kaip ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to netampa viešojo administravimo srityje priimtais aktais.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją nutarties rezoliucinės dalies bei nutarties turinio, teismas taip pat kelia klausimą dėl to, kuriam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) yra teismingi pareiškėjo reikalavimai dėl Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais („neteisėtu“) ir panaikinimo.
Iš byloje susiklosčiusios procesinės situacijos matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi), o vėliau šio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bylą perdavus nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nepasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, teisinio likimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipdamasis į specialiąją teisėjų kolegiją nutartyje mini ir Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarties rezoliucinėje dalyje Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neminima), tačiau, kaip minėta anksčiau, šio pareiškėjo reikalavimo procesinis teisinis likimas yra išspręstas.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne dėl kitų klausimų (be kita ko, kokį procesinį sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, teisinio likimo įstatymų nustatyta tvarka turėtų priimti (ir ar apskritai turėtų priimti) bylą nagrinėjantis teismas).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į šioje nutartyje anksčiau išdėstytus išaiškinimus, keliamas ginčas dėl kurio rūšinio teismingumo kreipėsi teismas, pagal savo pobūdį yra priskirtinas bendrosios kompetencijos (o ne administraciniam) teismui.
Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Grąžinti bylą pagal pareiškėjo D. P. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namams, trečiasis asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
Dainius Raižys
