Civilinė byla Nr. e3K-3-131-378/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16630-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.8.3.1; 3.1.7.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl paslaugų vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų ir jos nutraukimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė:
2.1. pripažinti 2014 m. gegužės 2 d. INIT kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 92782/0 nutraukta vartotojo (ieškovo) vienašališku pareiškimu nuo 2016 m. liepos 8 d.;
2.2. pripažinti, kad vartotojas, nuo 2016 m. liepos 8 d. nutraukęs paslaugų teikimo sutartį, nėra skolingas atsakovei už paslaugas, galimai teiktas prieš vartotojo valią;
2.3. pripažinti niekinėmis atsakovės ieškovui išrašytas sąskaitas už laikotarpį po nurodytos sutarties nutraukimo dienos;
2.4. pripažinti, kad atsakovei tenka visa atsakomybė už turėtas papildomas išlaidas, galimai patirtas nevykdžius vartotojo 2016 m. liepos 8 d. reikalavimo nutraukti sutartį;
2.5. pripažinti atsakovės verslo praktiką ir atskiras sutarties dalių nuostatas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 6 straipsnyje įtvirtintam sąžiningos verslo praktikos principui: a) praktiką, kuri apriboja vartotojo teisę bet kada atsisakyti paslaugų sutarties ir pagal kurią paslaugų teikėjas sudaro paslaugų sutartį su vartotoju vienokia tvarka, o nutraukiant sutartį taiko kitokią, vartotojo atžvilgiu apsunkintą, tvarką, t. y. visa sutarties nutraukimo našta perkeliama vartotojui (sutarties 5.5 punktas, Paslaugų teikimo taisyklių 9.1, 9.3 punktai); b) kainodaros praktiką, įskaitant sutarties priedo Operatoriaus galinės įrangos perdavimo–priėmimo akto 1 punktą, kuriuo iš vartotojo reikalaujama apmokėti už jam suteiktą įrangą pagal kainas, daugiau negu tris kartus viršijančias realią įrangos rinkos vertę, taip siekiant pasipelnyti iš vartotojo;
2.6. įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 14,48 Eur užstatą, sumokėtą už įrangą;
2.7. priteisti ieškovui iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. šalys sudarė kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 92782/0, kuria ieškovo butui (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos kabelinės televizijos paslaugos. Ieškovas 2016 m. birželio 26 d. gavo atsakovės el. laišką, kuriuo priminta apie paslaugų sutarties termino pabaigą, siūlant sutartį pratęsti iki liepos 31 d. Ieškovas 2016 m. liepos 8 d. el. laišku iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakė norintis visiškai nutraukti sutartį ir prašė jam neteikti paslaugų nuo šio pranešimo dienos. Laiške jis nurodė savo vardą, pavardę ir kliento kodą. Atsakovė į minėtą laišką neatsakė. Savo prašymą ieškovas pakartojo kitame 2016 m. lapkričio 11 d. el. laiške ir pakartotinai persiuntė ankstesnį el. laišką. Atsakydama atsakovė 2016 m. lapkričio 14 d. el. laiške nurodė, kad dėl sutarties nutraukimo reikia kreiptis į aptarnavimo skyrių arba pateikti papildomą prašymą su parašu ir grąžinti įrangą. Ieškovas, spręsdamas, kad jo teisės pažeistos, su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ši skundą persiuntė nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai, o pastaroji 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-375 skundo netenkino. Kaip mano ieškovas, jis, būdamas vartotojas, neprivalo savo lėšomis darbo laiku dirbti paštininku ieškodamas paslaugų teikėjo buveinės ir vežiodamast jo įrangą. Vartojimo sutarties nutraukimo tvarka ir pasekmės turėtų būti sprendžiamos tokiu pat būdu, kaip ir sudarant sutartį, kai paslaugų teikėjas turi pats atvykti pas vartotoją, pasiimti jam priklausančią įrangą ir dokumentus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo atsakovei pateiktą 2014 m. gegužės 2 d. užsakymą dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo šalys 2014 m. gegužės 2 d. sudarė kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui suteiktas „STV Pagrindinis“ paketas ir STV įranga (perdavimo–priėmimo aktas) bei pritaikytos nuolaidos (sutarties 8.3.1 ir 8.3.4 punktai); sutarties terminas – 26 mėnesiai. Ieškovas taip pat pasirašė Paslaugų teikimo taisykles, jos yra neatskiriama sutarties dalis (sutarties 7.4 punktas) ir Operatoriaus galinės įrangos grąžinimo taisykles (toliau – Įrangos grąžinimo taisyklės). Paslaugų teikimo taisyklėse nurodyta, kad nutraukti sutartį klientas gali asmeniškai ar per įgaliotą atstovą Klientų aptarnavimo skyriuje pateikęs prašymą raštu, taip pat atvykęs privalo grąžinti operatoriui priklausančią galinę įrangą (sutarties 9.1 ir 9.3 punktai). Ieškovas sutiko su sutarties ir minėtų taisyklių nuostatomis, jų neginčijo visą sutarties galiojimo laiką.
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, primindama ieškovui (2016 m. birželio 26 d. el. laiškas) apie sutarties termino pabaigą, pasiūlė ją pratęsti (iki 2016 m. liepos 31 d.). Atsakydamas ieškovas (2016 m. liepos 8 d. el. laiškas) nurodė norintis visiškai nutraukti sutartį nuo 2016 m. liepos 8 d. ir paprašė jam paslaugų neteikti. Ieškovas papildomai apmokėjo paslaugas (už 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Ieškovas el. laišku (2016 m. lapkričio 11 d.) pakartojo reikalavimą nutraukti sutartį nuo 2016 m. liepos 8 d. Atsakovė ieškovui pranešė (2016 m. lapkričio 14 d. el. laiškas), kad norėdamas nutraukti sutartį jis turi kreiptis į Klientų aptarnavimo skyrių adresu: S. S. g. 21a, Vilnius, arba el. paštu atsiųsti nuskenuotą pasirašytą prašymą nutraukti sutartį ir grąžinti įrangą. Ieškovas su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ši jo skundą persiuntė nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai, o pastaroji 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-375 atsisakė tenkinti ieškovo skundą. Atsakovės iniciatyva šalių sutartis nutraukta nuo 2017 m. sausio 17 d., pažymint, kad ieškovo skola atsakovei yra 61,46 Eur.
7. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, įtvirtinančias sutarties nutraukimo tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, sutiko su sutarties sąlygomis ir jų neginčijo, padarė išvadą, jog sutartyje įtvirtinta jos nutraukimo tvarka neriboja ieškovo, kaip vartotojo, teisių. Teismas pažymėjo, kad sudarydamos sutartį šalys gali susitarti ir kitaip, o nustatyta tvarka sudaro galimybes suderinti tiek vartotojo, tiek paslaugos teikėjo poreikius. Atsakovė, teismo vertinimu, sudarė alternatyvias galimybes ieškovui tiek nutraukiant sutartį, tiek grąžinant atsakovės įrangą.
8. Tik paprasto el. laiško pateikimas, nepateikus nuskenuoto pasirašyto prašymo, teismo vertinimu, apriboja atsakovės galimybę įsitikinti tikrąja kliento valia, nes neatmestina tikimybė, kad paprastą el. laišką, net ir iš kliento pašto dėžutės, gali išsiųsti ne tik pats klientas. Kadangi ieškovo prašymas nebuvo tinkamas, atsakovė, teismo nuomone, pagrįstai nenutraukė sutarties ieškovo nurodyta data. Byloje nesant duomenų, kad ieškovas atsakovei pateikė sutarties reikalavimus atitinkantį prašymą, teismas atmetė ieškovo reikalavimą sutartį laikyti nutraukta nuo 2016 m. liepos 8 d. Nenustatęs pagrindo sutartį laikyti nutraukta nuo ieškovo nurodomos datos, teismas taip pat netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovas nėra skolingas už paslaugas ir kad atsakovo išrašytos sąskaitos yra niekinės.
9. Teismas padarė išvadą, kad paties ieškovo elgesys, žinant apie privalomus formalumus ir būdus nutraukti sutartį ir grąžinti atsakovei įrangą, yra netinkamas ir nerodo ieškovo deklaruoto ketinimo konstruktyviai išspręsti kilusį nesusipratimą, ieškant abi šalis tenkinančio sprendimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu pagrindu jis kurį laiką naudojosi jam nepriklausančiu daiktu ir kodėl reikalaudamas sutartį laikyti nutraukta nuo 2016 m. liepos 8 d. apmokėjo liepos ir rugpjūčio mėnesio sąskaitas, negrąžino įrangos tol, kol jos neatsiėmė pati atsakovė, vienašališkai nutraukusi šalių sutartį.
10. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ieškovo – profesionalaus teisininko – pozicija rodo, kad jis aiškiai suvokdamas, jog atsakovė pateikto prašymo nepatenkins, siekė konfliktą perkelti į teismą, prisidengdamas vartotojų teisių gynimu. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą; priteisė iš ieškovo atsakovei 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
12. Kolegija, įvertinusi sutarties sąlygas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2007">3K-3-235/2007</a>), padarė išvadą, kad ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį nebuvo siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu, t. y. ieškovas neturėjo detalizuoti noro nutraukti sutartį priežasčių ir kitų aplinkybių. Tai, kad norint vienašališkai nutraukti sutartį vartotojas turi įvykdyti sutartyje nustatytas sąlygas, teismo vertinimu, yra įprasta praktika ir nereiškia vartotojo teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimo. Besąlygiška teisė vienašališkai nutraukti sutartį nereiškia, kad sutarties šalis gali visiškai nesilaikyti tiek įstatyme, tiek sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas su sutarties sąlygomis susipažino, su jomis sutiko ir jų neginčijo, taigi jam vienašališko sutarties nutraukimo tvarka buvo žinoma. Atsižvelgdama į tai, kad paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma įgyvendinta tinkamai, jeigu laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jei klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis nutraukiama, o šiuo atveju ieškovas tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinimą nutraukti sutartį, kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, įvertinusi tai, jog ieškovas negrąžino įrangos ir toliau mokėjo už teikiamas paslaugas, pagrįstai nenutraukė sutarties.
14. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad vartotojo pasirinktas valios išreiškimo būdas rašant elektroninį laišką buvo pakankamas, jog būtų nutraukta sutartis. Byloje esantys duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovės atstovė ieškovą informavo apie tai, jog jo pasirinktas informavimo apie sutarties nutraukimą būdas nėra tinkamas, nurodė apie alternatyvius būdus tinkamai informuoti apie ketinimą nutraukti sutartį. Atsakovės reikalavimas pateikti tinkamai vartotojo pasirašytą prašymą, kolegijos nuomone, nerodo atsakovės nesąžiningumo, priešingai, patvirtina atsakovės, kaip paslaugas teikiančio juridinio asmens, vadovavimąsi asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir siekį tinkamai identifikuoti vartotoją ir jo reiškiamus prašymus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; tuo atveju, jeigu kasacinis skundas nebūtų tenkintas, – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingo dydžio. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai, netaikydami CK 6.2284 straipsnio 9 dalies, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos vartotojų teisių gynimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-502/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-502/2009">3K-3-502/2009</a>; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM4LTQxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-438-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-438-415/2016">e3K-3-438-415/2016</a>), pažeidė teismo pareigą ex officio (pagal pareigas) vertinti susiklosčiusius santykius sąžiningumo aspektu, nors šiuo atveju ieškovas ne tik to prašė, bet ir nurodė konkrečius vartojimo sutarties bei šalių santykių aspektus, kuriuos laiko nesąžiningais. Teismai nepagrįstai visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad:
15.1.1. atsakovė, nepaisydama CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos besąlygiškos kliento teisės nutraukti paslaugų sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2007">3K-3-235/2007</a>; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476/2013">3K-3-476/2013</a>), nepagrįstai sutarties nutraukimą susiejo net su keletu sąlygų: 1) nutraukimo vieta – Paslaugų teikimo taisyklių 9.1 punktas; 2) įrangos grąžinimas – Paslaugų teikimo taisyklių 9.3 punktas; 3) atsiskaitymo reikalavimas – sutarties 5.5 punktas; 4) nutraukimo terminas – Paslaugų teikimo taisyklių 9.1 punktas;
15.1.2. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. liepos 20 d. išvadoje konstatuota, kad nutraukiant sutartį reikalavimas atvykti į klientų aptarnavimo skyrių grąžinti įrangos yra nesąžiningas ir iš esmės pažeidžia vartotojo teises;
15.1.3. atsakovė į vartotojo 2016 m. liepos 8 d. el. laišką dėl sutarties nutraukimo neatsakė neprotingai ilgą laiką, t. y. net 4 mėnesius; nepaisydama vartotojo valios toliau siuntė sąskaitas už paslaugas ir tik 2016 m. liepos 14 d. pradėjo su vartotoju komunikuoti raštu dėl sutarties nutraukimo tvarkos, po vartotojo pakartotinio kreipimosi;
15.1.4. sutarties 5.2 punktas, įtvirtinantis automatinį sutarties tapimą neterminuota iš viso nesuteikiant jokio pereinamojo laikotarpio po sutarties termino pabaigos, prieštarauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktui; sutartis buvo vienašališkai pratęsta nepaisant kliento valios nutraukti sutartį;
15.1.5. remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, nesąžiningomis laikytinos sutarties 3.7 punkto ir Paslaugų teikimo taisyklių 5.1.1 punkto nuostatos, leidžiančios operatoriui vienašališkai keisti paslaugų mokesčius ir taisyklių sąlygas;
15.1.6. atsakovė siekė nepagrįstai praturtėti vartotojo sąskaita, nes reikalavo iš vartotojo (išrašydama sąskaitą) kompensuoti 152,05 Eur už negrąžintą įrangą, nors pati identišką įrangą savo interneto svetainėje mažmenine kaina parduoda tik už 43 Eur, t. y. beveik 4 kartus pigiau;
15.1.7. kodėl atsakovė neatsiuntė savo atstovo pas vartotoją dar 2016 m. liepos mėnesį, kai vartotojas pirmą kartą informavo apie sutarties nutraukimą, arba bent jau 2016 m. lapkritį, po pakartotinio vartotojo kreipimosi, kai dar nebuvo prasidėjęs teisminis ginčas; atsakovė delsė iki pat 2017 m. rugsėjo, nors, padariusi tą patį veiksmą 2016 m., būtų išvengusi šios bylos ir vartotojo padėties apsunkinimo;
15.1.8. nustatę, kad galinė įranga buvo atsakovei grąžinta pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. operatoriaus galinės įrangos grąžinimo aktą, o atsakovė dėl grąžinimo pretenzijų neturi, teismai visiškai nepasisakė dėl 14,48 Eur užstato už įrangą grąžinimo vartotojui, nors jis ieškinyje buvo tokį reikalavimą pareiškęs;
15.2. Teismai, laikydamiesi aukšto vartotojų teisių apsaugos lygio reikalavimo, atsižvelgdami į nustatytas faktines aplinkybes, turėjo visapusiškai įvertinti situaciją teisingumo ir protingumo aspektu, t. y. atsižvelgti į tai, kad vartotojas visą sutarties laikotarpį nebuvo padaręs jokio sutarties pažeidimo (atsakovė tokių pretenzijų niekada neišreiškė), sutarties terminas suėjo savaime. Pabrėžtina, kad atsakovė vartojimo sutartyje nurodytu kontaktiniu elektroniniu paštu, kuriuo būdavo siunčiamos visos sąskaitos ir kiti pranešimai, pasiūlė vartotojui tęsti sutartį, tačiau šio siūlymo nepasirašė, t. y. atsiuntė vartotojui paprasta rašytine forma elektroniniu paštu be jokio papildomo parašo. Vartotojas visiškai tokia pačia rašytine forma iš to paties elektroninio pašto atsakė į tą siūlymą, kad sutarties pratęsti nepageidauja ir kad paslaugų teikimą nori nutraukti, nurodydamas visus savo, kaip kliento, esminius duomenis (vardą, pavardę, kliento kodą). Įgyvendinant aukštą vartotojų teisių apsaugos lygio reikalavimą, yra visiškai nepriimtina, kad paslaugų tiekėjui leidžiama elektroniniu paštu pateikti nepasirašytą ofertą dėl sutarties pratęsimo, o vartotojui atsakyti į ofertą visiškai ta pačia forma, nepridėjus papildomai skenuoto parašo, jau nebeleidžiama. Teismai nepagrįstai ir ypač formaliai vertino susidariusią situaciją, nes akivaizdu, kad yra neteisinga ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu reikalauti kitokios, sudėtingesnės, atsakymo į ofertą formos, negu kad buvo pateikta pati oferta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2013">3K-3-391/2013</a>). Be to, pačioje šalių sudarytoje sutartyje nustatyta galimybė siųsti informaciją elektroniniu paštu (Paslaugų teikimo taisyklių 3.1, 4.1.9, 6.5, 6.7 punktai).
15.3. Teismai nemotyvavo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kuris reikšmingai, net 7 kartus, skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a> priteistų bylinėjimosi išlaidų panašioje vartotojų teisių byloje. Priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis riboja ieškovo, kaip vartotojo, teisę į teisminę gynybą, nes vartojimo ginčas dėl sąlyginai nedidelės sumos dėl didelės priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos tampa (gali tapti) neproporcingas ginčo sumai.
15.4. Egzistuoja poreikis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, siekiant, kad būtų išaiškinta, ar situacijos, kuriose iš vartotojo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis daug kartų viršija ginčo sumą, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise vartotojų teisių srityje.
16. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), nei VTAĮ nenustato išimčių atleisti vartotojus nuo bylinėjimosi išlaidų dengimo paslaugų teikėjui, jeigu vartotojo reikalavimas yra neteisėtas ir atmestinas. Dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas profesionalus teisininkas, žinojo ir privalėjo žinoti apie tai, kad ieškinio atmetimo atveju jis privalės atlyginti atsakovei jos dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas. Be to, kasaciniame skunde nurodomoje nutartyje konstatuota, kad proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių vartotojams nenustatyta. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažesnis, negu nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), jis atitinka bylos sudėtingumą ir surašytų procesinių dokumentų apimtį, bylos nagrinėjimą ne viename teismo posėdyje ir pan.
16.2. Atsakovė siekė ginčą su vartotoju išspręsti gražiuoju, tačiau ieškovas, būdamas profesionalus teisininkas, siekė teisminio proceso ir nepagrįstai didino atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Todėl atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad yra pažeistas teisės į teisminę gynybą prieinamumas. Aukštas vartotojų teisių gynimo standartas, įtvirtintas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, šioje byloje nėra pažeistas.
16.3. Teismai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pasibaigus terminuotai sutarčiai šalių sutartiniai santykiai tęsėsi. Atsakovės 2016 m. birželio 29 d. el. laišku ieškovui pateiktas pasiūlymas buvo pateiktas dar nesibaigus terminuotai sutarčiai (galiojo iki 2016 m. liepos 2 d.). Toks priminimas vartotojui apie sutarties termino pabaigą yra sąžiningas paslaugų teikėjo elgesys, kuris padeda vartotojui tinkamai įgyvendinti savo teises. Minėtas laiškas buvo informacinio pobūdžio, jis nepakeitė tarp šalių anksčiau susiklosčiusių sutartinių santykių. Remiantis CK 6.198 straipsnio 1 dalimi, sutarties 5.3.1, Paslaugų teikimo taisyklių 3.1, 9.1 punktais, ieškovo 2016 m. liepos 8 d. el. laiškas negali būti pripažintas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą. Be to, ieškovo veiksmai po šio laiško išsiuntimo aiškiai rodė jo norą tęsti sutartinius santykius.
16.4. Teismai tinkamai įgyvendino pareigą ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą. Vien aplinkybė, kad ieškovo netenkina bylos procesinis rezultatas (šalių sudarytos sutarties sąlygos nepripažintos nesąžiningomis), nesudaro teisinio pagrindo priešingai išvadai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. liepos 20 d. išvadoje paslaugų teikimo taisyklių 9.1 ir 9.3 punktų vertinimą sąžiningumo aspektu paliko bylą nagrinėjančiam teismui, nes toks vertinimas priklauso nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip vartotojo, pareiga grąžinti įrangą nėra (nebuvo) susieta su jo teise nutraukti sutartį. Be to, jam buvo išaiškinti alternatyvūs minėtos įrangos grąžinimo būdai.
17. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje dėl ieškovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų nurodė, kad tarnyba palaiko 2017 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 10-1013 priimtoje išvadoje pateiktą poziciją – sutarties 5.5 punkto sąlyga, įtvirtinanti, kad kiekviena šalis, prieš nutraukdama sutartį, privalo visiškai atsiskaityti su kita šalimi, neprieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, todėl neatitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijų; byloje nustačius, kad siekiant nutraukti sutartį ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti alternatyvų galinės įrangos grąžinimo būdą, t. y. ieškovui buvo apribota teisė nutraukti sutartį, Paslaugų teikimo taisyklių 9.1 ir 9.3 punktų sąlygos, įtvirtinančios, kad ieškovas nutraukti sutartį ir galinę įrangą atsakovei grąžinti gali tik atvykęs į atsakovės klientų aptarnavimo skyrių, atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.
18. Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškinimuose dėl ieškovo kasacinio skundo nurodė, kad, tarnybos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias elektroninių ryšių paslaugų teikimą, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos vartojimo teisiniuose santykiuose. Tarnybos nuomone, ieškovui nepateikus tinkamo prašymo nutraukti sutartį, atsakovė pagrįstai nenutraukė sutarties nuo ieškovo nurodomos datos (2016 m. liepos 8 d.) (CK 6.183 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 2 dalis, 6.223 straipsnio 1 dalis, 6.721 straipsnis, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160, 6.3 punktas; sutarties 5.3.1, 5.3.2 punktai, Paslaugų teikimo taisyklių 3.1, 9.1 punktai). Atsakovės reikalavimas pateikti pasirašytą prašymą, tarnybos vertinimu, nerodo atsakovės nesąžiningumo, priešingai, patvirtina jos, kaip paslaugas teikiančio juridinio asmens, vadovavimąsi duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir siekį tinkamai identifikuoti vartotoją bei jo reiškiamus prašymus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vartojimo paslaugų sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2014 m. gegužės 2 d. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis, spręsdami šalių ginčą, teismai privalėjo taikyti vartotojų teises ginančias teisės normas, patikrinti sutarties sąlygas nesąžiningumo vartotojui aspektu ir, remdamiesi CK 6.2284 straipsnio 2 dalimi, pripažinti atitinkamus sutarties ir Paslaugų teikimo taisyklių punktus, nustatančius sutarties nutraukimo ir įrangos grąžinimo tvarką, nesąžiningomis sąlygomis.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taikytinas ginčijamos paslaugų sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), įtvirtinantys vartojimo sutarties sampratą, nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę. Šiuo metu atitinkamos teisės normos išdėstytos CK 6.2281, 6.2284 straipsniuose.
21. Remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.
22. CK 6.188 straipsnis įtvirtina vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus; vartotojo teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas; pavyzdinį nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašą.
23. Vartotojų teisės sritis yra suderinta Europos Sąjungos teisės aktais, todėl nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) formuojamai praktikai. CK 6.188 straipsniu į nacionalinę teisę perkeltos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) nuostatos. Tai lemia būtinybę šio straipsnio nuostatas aiškinti ir taikyti Direktyvos 93/13/EEB nuostatų kontekste bei atsižvelgiant į šias nuostatas aiškinančius Teisingumo Teismo sprendimus.
24. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2011">3K-3-397/2011</a>; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2012">3K-3-67/2012</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2012">3K-3-156/2012</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-358-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-358-248/2016">3K-3-358-248/2016</a>, 31, 32 punktai).
25. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
26. Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. Taigi paslaugų teikimo vartotojams sutartis, atitinkanti pirmiau nurodytus vartojimo sutarties požymius, priskirtina vartojimo sutarčių kategorijai. Kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis (su (būtinais) atitinkamais pakeitimais) taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.). Šiuo metu galiojančioje CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.
27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas yra fizinis asmuo, sutartį dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo sudaręs asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Ieškovas sutartį sudarė su atsakove, vykdančia verslo veiklą, susijusią su interneto, televizijos bei telefono ryšio paslaugų teikimu. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas buvo vartotojas, o atsakovė – verslininkė, todėl šalis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai kvalifikuota vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, šiuo metu galiojančio CK 6.2281 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai teigia, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl negalima daryti išvados, jog šiuo konkrečiu atveju jis, kaip vartotojas, buvo silpnesnioji sutarties šalis.
29. Teisingumo Teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo, kuris verčiasi advokato profesija, gali būti laikomas vartotoju, yra išaiškinęs, kad vienas ir tas pats asmuo gali veikti kaip vartotojas, kai kalbama apie vienas operacijas, ir kaip pardavėjas ar tiekėjas, kai kalbama apie kitas. Vartotojo sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13/EEB 2 straipsnio b punktą, yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi. Todėl neatmetama galimybė laikyti advokatą „vartotoju“, kaip jis suprantamas pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio b punktą, kai tas advokatas siekia tikslų, nesusijusių su jo profesija. Advokato, kuris su fiziniu ar juridiniu asmeniu, veikiančiu savo verslo, prekybos ar profesijos tikslais, sudaro sutartį, kuri nesusijusi su vertimusi advokato profesija, padėtis yra mažiau palanki nei to asmens. Tokiu atveju, net jei būtų manoma, kad advokatas turi aukšto lygio specialiųjų žinių, tai neleidžia preziumuoti, kad santykiuose su pardavėju arba tiekėju jis nėra silpnesnioji šalis (Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo byloje Hora?iu Ovidiu Costea prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-110/14, ECLI:EU:C:2015:538, 20–21 ir 25–27 punktai).
30. Pripažinus šalių sudarytą atlygintinų paslaugų (kabelinės televizijos) teikimo sutartį vartojimo sutartimi, būtina jos teisminė kontrolė, siekiant įvertinti ir nustatyti, ar šios sutarties sąlygos nėra nesąžiningos CK 6.188 straipsnio 2 dalies (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalies) prasme.
31. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, ECLI:EU:C:2005:141, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45, 45–46 punktus ir juose nurodytą praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a> 34 punktą).
32. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyva 93/13/EEB nustatyta apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl turimos informacijos, taigi jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (ESTT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo byloje Asbeek Brusse ir de Man Garabito prieš Jahani BV, C-488/11, ECLI:EU:C:2013:341, 31 punktas; 2015 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Birutė Šiba prieš A. D., C-537/13, ECLI:EU:C:2015:14, 22 punktas).
33. Atsižvelgiant į tokią mažiau palankią vartotojo padėtį, Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesąžiningos sąlygos nėra jam privalomos. Tai yra imperatyvi nuostata, kuria formalią pusiausvyrą, sutartimi nustatytą tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, siekiama pakeisti realia pusiausvyra, galinčia atkurti sutarties šalių lygybę (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimo byloje Banco Espa?ol de Crédito, SA prieš Joaqu?n Calderón, C-618/10, ECLI:EU:C:2012:349, 40 punktas ir nurodyta teismo praktika).
34. Siekdamas užtikrinti direktyva nustatytą apsaugą Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog nacionalinis teismas turi ex officio įvertinti sutarties sąlygos, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, nesąžiningumą ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo, jei tik jam žinomos šiuo klausimu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, ECLI:EU:C:2013:164, 46 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje Barclays Bank SA prieš Sara S?nchez Garc?a ir kt., C-280/13, ECLI:EU:C:2014:279, 34 punktas).
35. Todėl vaidmuo, kuris Europos Sąjungos teisėje suteikiamas nacionaliniam teismui aptariamoje srityje, neapribojamas tik teise priimti sprendimą dėl galimo sutarties sąlygos nesąžiningumo; tai taip pat reiškia pareigą, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės, ex officio išnagrinėti šį klausimą (žr., be kita ko, ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi, C-243/08, ECLI:EU:C:2009:350, 32 punktą; minėto sprendimo Banco Espa?ol de Crédito 43 punktą).
36. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2012">3K-3-156/2012</a>; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245-611/2017">3K-3-245-611/2017</a>; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 38 punktas).
37. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalis), nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos.
38. Pagal CK 6.188 straipsnio 4 dalį (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 4 dalis) individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
39. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalis) taip pat įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.188 straipsnio 3 dalimi (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 3 dalis), teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.
40. CK 6.188 straipsnio 6 dalis (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 6 dalis) nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
41. Taigi CK 6.188 straipsnio 2 ir 6 dalys (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 ir 6 dalys) nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 36 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 46 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.
42. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelz?logbank Zrt, C-26/13, ECLI:EU:C:2014:282, 74 punktas; 2015 m. vasario 26 d. sprendimo byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-143/13, ECLI:EU:C:2015:127, 75 punktas; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14, ECLI:EU:C:2015:262, 47 punktas).
43. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalis) nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos, ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
44. ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar, ir prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, ECLI:EU:C:2013:164, 68–69 punktai; 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje Banco Popular Espanol SA prieš Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez ir Banco de Valencia SA prieš Joaquin Valldeperas Tortosa, Maria Angeles Miret Jaume, C-537/12 ir C-116/13, ECLI:EU:C:2013:759, 65 punktas).
45. Pagal CK 6.188 straipsnio 5 dalį (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 5 dalis), ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jai sudaryti turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.
46. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes (žr. šios nutarties 41 punktą). Tipinės (standartinės) sutarties individualiai neaptarta sąlyga laikoma nesąžininga, jeigu, nepaisant sąžiningumo reikalavimo, dėl jos atsiranda didelis neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį ir į visas sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat į visas kitas tos sutarties arba kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Norėdamas įvertinti, ar sutarties sąlyga, kuria grindžiamas jam pateiktas nagrinėti ieškinys, nesąžininga, nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į visas kitas sutarties sąlygas. Atitinkamai sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį pagal nurodytus ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisiškai nepagrįstais pripažįsta kasacinio skundo argumentus, kad teismai pažeidė pareigą ex officio kvalifikuoti vartojimo paslaugų sutartį ir atlikti jos nesąžiningų sąlygų kontrolę. Teismai šalių sudarytą paslaugų (kabelinės televizijos) sutartį pripažino vartojimo sutartimi ir atliko jos sąlygų kontrolę. Vien aplinkybės, kad teismai šalių sudarytos paslaugų sutarties sąlygas nepripažino nesąžiningomis ir ieškovas su tokiomis teismų išvadomis nesutinka, nereiškia minėtos pareigos pažeidimą.
Dėl ginčo paslaugų (kabelinės televizijos) sutarties sąlygų (ne)sąžiningumo
48. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad ginčo sutarties 5.2 punktas, įtvirtinantis automatinį sutarties tapimą neterminuota, nesuteikiant jokio pereinamojo laikotarpio po sutarties termino pabaigos, prieštarauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktui; sutartis buvo vienašališkai pratęsta nepaisant jo, kaip kliento, valios nutraukti sutartį.
49. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktas įgyvendina Direktyvos 93/13/EEB priedo h punktą, pagal kurį nesąžiningomis laikytinos sąlygos, kurių tikslas arba rezultatas automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, vartotojui nepareiškus kitokios nuomonės, kai nustatomas nepagrįstai trumpas terminas vartotojui pareikšti tokį norą nepratęsti sutarties.
50. Pagal ginčo sutarties 5.2 punktą, jei iki sutarties galiojimo pabaigos nė viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį, sutartis tampa neterminuota.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, kurioje nagrinėtas savo esme panašus klausimas – spręsta dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos sąžiningumo, kurioje nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 3 mėnesius; jeigu nė viena iš šalių likus 7 dienoms iki sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie sutarties nutraukimą, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui; pratęsimų skaičius neribojamas.
52. Remiantis kasacinio teismo minėtoje byloje suformuluotais išaiškinimais, nurodyta sutarties sąlyga atitinka abu procedūrinės kontrolės aspektus, t. y. atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo su ja supažindintas, o pati sąlyga yra aiški ir suprantama, taigi ji atitinka skaidrumo principą (Direktyvos 93/13/EEB 5 straipsnis). Kartu pažymėta, kad Direktyvos 93/13/EEB priedo h punkto sąlygos tikslas yra apsaugoti vartotoją terminuotų sutarčių atveju nuo siurprizinio ir neapgalvoto sutarties pratęsimo. Šios sąlygos tikslas yra ne visiškai uždrausti sutarties automatinį pratęsimą, o uždrausti tokį automatinį pratęsimą, kai vartotojui yra nustatomas nepakankamas terminas apsispręsti dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Tiek nepagrįstai ilgas, tiek ir nepagrįstai trumpas terminas pranešimui dėl sutarties nutraukimo yra nesąžiningas vartotojo atžvilgiu. Nurodytu atveju, atsižvelgdama į 3 mėnesių šalių sudarytos sutarties galiojimo terminą, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad 7 dienos apsispręsti dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo yra nepagrįstai ilgas ar trumpas terminas. Vertindama šią sąlygą pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, teisėjų kolegija nurodė, kad nemanytina, jog dėl tokios sąlygos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai (Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalis). Nėra dispozityvių CK normų, kurių nustatytą padėtį toks terminas (7 dienos) pablogintų, taip pat nėra pagrindo manyti, kad derantis dėl tokios sąlygos individualiai atsakovas su ja nesutiktų, nes terminų (sutarties galiojimo ir pranešimo apie sutarties nutraukimą) santykis yra protingas ir proporcingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a> 41, 43–47 punktus).
53. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė atsiuntė ieškovui priminimą apie artėjantį vartojimo paslaugų (kabelinės televizijos) sutarties pabaigos terminą 2016 m. birželio 26 d., t. y. likus 5 dienoms iki sutarties pabaigos (sutartis galiojo iki 2016 m. liepos 2 d.). Ieškovas iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2016 m. liepos 2 d., su atsakove nesusisiekė (nei raštu, nei elektroniniu paštu, nei telefonu, žodžiu), neinformavo jos apie norą ir ketinimą sutartį nutraukti, atsisakyti atsakovės teikiamų kabelinės televizijos paslaugų. Pirmas ieškovo el. laiškas atsakovei buvo išsiųstas pasibaigus terminuotos sutarties terminui 2016 m. liepos 8 d., t. y. jau po sutarties 5.2 punkte nustatyto termino ir sutarčiai tapus neterminuotai.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties 5.2 punkto, įtvirtinančio automatinį sutarties pratęsimą, nuostatas, vadovaudamasi šios nutarties 51 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į šios nutarties 52 punkte nurodytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sutarties 5.2 punktas negali būti laikytinas nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga. Byloje nustatytas šalių elgesys, be kita ko, atsakovo 2016 m. liepos 8 d. el. laiškas, patvirtina, kad jos suprato, jog sutartis tęsiasi, – ieškovas laikydamasis sutarties nuostatų nenutraukė jos sutartyje nustatyta tvarka, atsiskaitė už liepos ir rugpjūčio mėnesiais teiktas kabelinės televizijos paslaugas.
55. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad taip pat nesąžiningomis turi būti pripažintos sutarties sąlygos, nustatančios įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, sutarties nutraukimo ir galinės įrangos grąžinimo tvarką.
56. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad, naudodamasis paslaugomis ir (ar) atskirai užsakytomis papildomomis paslaugomis, klientas įsipareigoja laikytis Taisyklių (Paslaugų teikimo taisyklių) nuostatų ir laiku atsiskaityti už gautas paslaugos šioje sutartyje, jos prieduose ir Taisyklėse nustatyta tvarka.
57. Remiantis sutarties 5.3 punktu, sutartis gali būti nutraukta ir pasibaigia: kai dėl to šalys susitaria raštu (5.3.1 punktas); kai klientas atsisako pagal šią sutartį teikiamų paslaugų (5.3.2 punktas); kitais šioje sutartyje ir Taisyklėse nustatytais atvejais (5.3.3 punktas).
58. Pagal sutarties 5.5 punktą, kiekviena šalis, prieš nutraukdama sutartį, privalo visiškai atsiskaityti su kita šalimi.
59. Remiantis 7.1 punktu, operatoriaus klientų aptarnavimo skyriuose, interneto svetainėje ar kitais būdais viešai skelbiamos Taisyklės bei Paslaugų mėnesio mokesčiai laikomi šios sutarties priedais, esančiais neatskiriama šios sutarties dalimi ir turinčiais tokią pat teisinę galią, kaip ir ši sutartis (žr. taip pat sutarties 7.4 punktą).
60. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad pasirašydamas šią sutartį klientas pareiškia, kad yra susipažinęs su viešai paskelbtomis Taisyklėmis, gavo šias Taisykles. Taip pat klientas pareiškia, kad yra susipažinęs su Paslaugų mėnesio ir kitais mokesčiais, retransliuojamų programų rinkiniais bei kitomis skelbiamomis sąlygomis (įskaitant ir atskirus laikinus pasiūlymus su juose nustatytais papildomais kliento įsipareigojimais), su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis.
61. Paslaugų teikimo taisyklės nustato operatoriaus kabelinės televizijos programų retransliavimo, interneto paslaugos teikimo ir kitų paslaugų kabelinės televizijos tinklais teikimo tvarką ir sąlygas (Paslaugų teikimo taisyklių 1.1 punktas).
62. Remiantis Paslaugų teikimo taisyklių 3.1 punktu, sutartis tarp kliento ir operatoriaus sudaroma ir keičiama rašytine forma.
63. Pagal Paslaugų teikimo taisyklių 9.1 punktą, atsisakyti visų arba dalies paslaugų ir (arba) operatoriaus nuomojamos galinės įrangos arba nutraukti sutartį klientas gali asmeniškai ar per įgaliotą atstovą klientų aptarnavimo skyriuje, įspėjęs operatorių raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki rašte nurodytos paslaugos ir (arba) operatoriaus galinės įrangos atsisakymo ar sutarties nutraukimo dienos.
64. Paslaugų teikimo taisyklių 9.2 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimas arba konkrečios užsakytos paslaugos atsisakymas neatleidžia kliento nuo pareigos atsiskaityti su operatoriumi už jam suteiktas paslaugas ir (ar) operatoriaus galinės įrangos nuomą iki sutarties nutraukimo ir (ar) paslaugos atsisakymo dienos.
65. Remiantis Paslaugų teikimo taisyklių 9.3 punktu, klientas privalo atvykti į operatoriaus klientų aptarnavimo skyrių ir grąžinti suteiktą naudotis visos komplektacijos operatoriaus galinę įrangą, vadovaujantis Operatoriaus galinės įrangos grąžinimo taisyklėmis.
66. Operatoriaus galinės įrangos grąžinimo taisyklės – tai operatoriaus nustatyta ir patvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis klientas grąžina, o klientą aptarnaujantys darbuotojai patikrina, įvertina ir priima (nepriima) iš kliento galinę įrangą (Paslaugų teikimo taisyklių 2.19 punktas, Operatoriaus galinės įrangos grąžinimo taisyklių 1 punktas).
67. Pagal Įrangos grąžinimo taisyklių 12.2 punktą, nutraukdamas sutartį klientas privalo atvykti į operatoriaus klientų aptarnavimo skyrių ir grąžinti suteiktą naudotis visos komplektacijos operatoriaus galinę įrangą.
68. Su nurodytomis sutarties, Paslaugų teikimo ir Įrangos grąžinimo taisyklių sąlygomis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, jos jam buvo įteiktos ir jis su jomis sutiko (žr. sutarties 3.2, 7.1, 7.2, 7.4 punktus). Be to, ieškovo 2014 m. gegužės 2 d. kabelinės televizijos paslaugų užsakyme taip pat nurodyta, kad jis patvirtina, jog prieš pildydamas šį užsakymą susipažino su Paslaugų teikimo taisyklėmis ir teikiamų Paslaugų įkainiais, Paslaugos teikimo sąlygomis (įskaitant ir atskirus pasiūlymus su juose nustatytais papildomais Kliento įsipareigojimais) bei mokesčiais, su jais sutinka ir įsipareigoja laikytis.
69. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iki kilusio nagrinėjimo teisminio ginčo nei nurodytų, nei kitų sutarčių ir minėtų taisyklių sąlygų neginčijo, jas vykdė, pretenzijų dėl šių sąlygų atsakovei nereiškė, taip pat neprašė išaiškinti jų turinį.
70. Taigi, remiantis nurodytomis sutarties ir minėtų taisyklių sąlygomis, ieškovas, siekdamas nutraukti paslaugų (kabelinės televizijos) sutartį, privalėjo raštu pranešti apie tai atsakovei ir ją įspėti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki rašte nurodytos paslaugos ir (arba) atsakovės galinės įrangos atsisakymo ar sutarties nutraukimo dienos. Taip pat jis privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakove už iki rašte nurodytos sutarties nutraukimo dienos suteiktas paslaugas ir grąžinti atsakovei jos įrangą Įrangos grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka atvykęs į atsakovės klientų aptarnavimo skyrių.
71. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas sąlygas, sprendžia, kad tokia sutartyje ir jos prieduose nustatyta sutarties nutraukimo (paslaugų atsisakymo) tvarka savaime neprieštarauja materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms sutarties nutraukimą, ir tinkamai užtikrina šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovės) interesų pusiausvyrą (CK 6.183 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis).
72. Įvertinusi šias sąlygas sąžiningumo vartotojui aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad jos yra aiškios ir suprantamos, palyginti su esamu teisiniu reguliavimu, nesukelia ryškaus sutarties šalių teisių ir pareigų neatitikimo vartotojo (šiuo atveju ieškovo) nenaudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintas ginčijamas vienašalis sutarties nutraukimo pagrindas nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei ieškovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų, nesukuria jam mažiau palankios padėties, palyginti su nacionalinės teisės normomis, daro išvadą, kad nėra pagrindo atitinkamas sutarties ir jos priedų (minėtų taisyklių) sąlygas pripažinti nesąžiningomis.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi Paslaugų teikimo ir Įrangos grąžinimo taisyklių sąlygas dėl kliento pareigos grąžinti įrangą atsakovei, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės klientų aptarnavimo skyrius yra tame pačiame mieste kaip ir ieškovo gyvenamoji vieta, taip pat į tai, kad ieškovui buvo išaiškinta alternatyvi teisė grąžinti įrangą savo namuose taikant paslaugos esmę atitinkantį bei proporcingą mokestį, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus dėl minėtų sąlygų prieštaravimo sąžiningumo reikalavimams.
74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, tiek 2016 m. liepos 8 d., tiek 2016 m. lapkričio 11 d. el. laiškais informuodamas atsakovę apie siekį nutraukti šalių sudarytą paslaugų (kabelinės televizijos) sutartį, nesilaikė sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos: nepateikė raštiško prašymo (įspėjimo), iš kurio būtų galima tinkamai identifikuoti ieškovo asmenį ir jo valią nutraukti sutartį (atsisakyti teikiamų kabelinės televizijos paslaugų) (skenuoto prašymo, nustatyta tvarka patvirtintos prašymo kopijos ar pan.); nesilaikė įspėjimo termino; negrąžino atsakovei jos įrangos. Be to, minėta, byloje nustatytas šalių elgesys patvirtina, jog jos, tarp jų ir ieškovas, suprato, kad sutartis tęsiasi: ieškovas ir po 2016 m. liepos 8 d. el. laiško naudojosi atsakovės teikiamomis paslaugomis, už jas iš dalies atsiskaitė.
75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas byloje neginčijo, jog jo 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimai neatitiko sutarties ir jos priedų sąlygų dėl sutarties nutraukimo. Jis tik teigė, kad minėtos sąlygos nesąžiningos vartotojui, apsunkina vartotojo padėtį. Tačiau byloje teisėjų kolegijai konstatavus, kad nenustatytas teisinis pagrindas nurodytas sąlygas pripažinti nesąžiningomis, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti šalių sutartį nutraukta nuo 2016 m. liepos 8 d.
76. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors iš dalies sutiktina su ieškovo teiginiu, kad atsakovė ilgai delsė tinkamai atsakyti į jo 2016 m. liepos 8 d. el. laišką, vis dėlto šis atsakovės delsimas nepateisina paties ieškovo elgesio – siekdamas nutraukti paslaugų sutartį nuo 2016 m. liepos 8 d. ir nesulaukęs atsakymo iš atsakovės, ieškovas iki pat 2016 m. lapkričio 11 d. nereiškė atsakovei dėl to jokių pretenzijų, naudojosi jos teikiamomis kabelinės televizijos paslaugomis ir už jas iš dalies atsiskaitė.
77. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl ginčijamų sutarties ir jos priedų (Paslaugų teikimo ir Įrangos grąžinimo taisyklių) sąlygų nesąžiningumo yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio
78. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat teigia, kad bylą nagrinėjusių teismų iš jo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra nepagrįstai didelis, apsunkinantis jo, kaip vartotojo, teisę į teisminę gynybą.
79. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
80. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
81. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
82. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vartotojo kaip silpnesniosios santykių šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga užtikrinama specialiu teisiniu reguliavimu. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės ir sutarčių teisės normų taikomos specialiosios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos, teisės gauti informaciją ir kt. klausimams reguliuoti, nustatomos platesnės vartotojo interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Tam tikros lengvatos vartotojams taikomos ir jiems naudojantis teise kreiptis į teismą: pagal CPK 83 straipsnio 1 punktą vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tačiau proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių vartotojams nenustatyta. Vadinasi, šie klausimai turi būti sprendžiami taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>).
83. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šias atsakovės išlaidas sudarė advokato pagalba surašant atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir teisinės konsultacijos.
84. Apeliacinės instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro advokato pagalba surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.
85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad priteistos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.11, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, sprendžia, jog bylą nagrinėję teismai, priteisdami iš ieškovo atsakovei nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepažeidė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų ir nesuvaržė ieškovo teisės į teisminę gynybą (CPK 5, 98 straipsniai). Ieškovas, nors ir būdamas vartotojas, reikšdamas ieškinį prisiėmė jam nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo riziką. Pažymėtina, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl jam tokia rizika, tarp jos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą laimėjusiai šaliai galimybė, negalėjo būti nežinoma.
86. Nors minėta, kad bylą nagrinėję teismai turėjo teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ji yra nedidelės apimties, nagrinėjamas klausimas nėra naujas ir dėl jo yra suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad iš ieškovo atsakovei priteistinas bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo dydis (iš viso 3025 Eur) mažintinas iki bendros 2000 Eur sumos (Rekomendacijų 2 punktas).
Dėl prašymo kreiptis į Teisingumo Teismą
87. Ieškovas taip pat prašo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kelia klausimą, ar praktika, kai iš vartotojo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, keliasdešimt kartų viršijančios ginčo sumą, yra suderinama su Europos Sąjungos teise.
88. Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
89. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą (SESV 267 straipsnio 3 dalis).
90. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti, taikomos jos išimtys. SESV 267 straipsnio 3 dalis pagal nusistovėjusią ESTT praktiką turi būti aiškinama taip, kad tokie teismai gali, spręsdami Europos Sąjungos teisės klausimą, nesilaikyti pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo tik tuo atveju, jei jie konstatavo, kad iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, kad dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos Teismas jau pateikė savo išaiškinimą arba kad tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Intermodal Transports BV prieš Staatssecretaris van Financi?n, C-495/03, ECLI:EU:C:2005:552, 33, 45 punktus). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio) (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit?, C-283/81, ECLI:EU:C:1982:335, 9 punktas).
91. Nagrinėjamu atveju ieškovo keliamas klausimas nėra susijęs su konkrečių ES teisės aktų aiškinimu ar galiojimu. Pagal suformuotą jurisprudenciją, Teisingumo Teismas neatsako į hipotetinio arba patariamojo pobūdžio klausimus (ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Pohotovos?, C 470/12, EU:C:2014:101, 27 ir 29 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
92. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse kontrolės formų Direktyva 93/13/EEB nenustato, todėl vartotojų teisių gynybos formas ir būdus, kai sutartyse yra nesąžiningų sąlygų, įtvirtina kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės normose. Atitinkamai vykdant vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo teisminę kontrolę bylinėjimosi išlaidų klausimas priskirtinas išimtinai nacionalinės teisės sričiai. Kadangi nagrinėjamoje byloje kasaciniam teismui nekyla klausimų dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo, jis neturi pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
93. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
94. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 86 punkte nurodytas teismų priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio sumažinimas nesusijęs su byloje kilusiu materialiuoju ginču, todėl nesudaro teisinio pagrindo pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95. Minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
96. Atsakovė prašo priteisti 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį – 1590,69 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 935,70 Eur, x 1,7 koeficientas).
97. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į šios nutarties 86 punkte nurodytas aplinkybes, iš ieškovo atsakovei priteistinas bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo dydis mažintinas iki 1000 Eur.
98. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasacinį skundą padavusio ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš esmės nepakeistus.
Sumažinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (j. a. k. 132658751) priteistą bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų atlyginimo sumą iki bendros 2000 (dviejų tūkstančių) Eur sumos.
Priteisti iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (j. a. k. 132658751) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,18 Eur (penkis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
