Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos išnagrinėjimą neteisėtos sudėties teismo kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų (ne)šališkumą, teismo diskreciją kvalifikuoti teisinius santykius, atsižvelgiant į šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas (įrodinėtas faktines aplinkybes), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-10-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02003-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 3.3.1.13; 3.3.1.19.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams R. J. ir D. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos išnagrinėjimą neteisėtos sudėties teismo kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų (ne)šališkumą, teismo diskreciją kvalifikuoti teisinius santykius, atsižvelgiant į šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas (įrodinėtas faktines aplinkybes), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 69 418,88 Eur. Ieškinį jis grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio nuostatomis. Jis nurodė, kad: 2009 m. pradžioje atsakovas pasiūlė ieškovui uždirbti įsigyjant ir parduodant vertingą žemės sklypą Vilniuje (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Atsakovui buvo reikalingas verslo partneris, nes jis nedisponavo pakankama pinigų suma, kad įsigytų visą turtą. Ieškovas turėjo įsigyti žemės sklypo dalį už santykinai mažą kainą, o atsakovas įsipareigojo pasirūpinti žemės sklypo perpardavimu už didesnę kainą. Ieškovas sutiko su atsakovo pasiūlymu. 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o atsakovui – bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine (atsakove) 30/100 dalių žemės sklypą už 95 830 Lt (27 754 Eur). Ieškovas sumokėjo pardavėjui grynaisiais jam priklausančią sumokėti dalį – 54 760 Lt (15 860 Eur). 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. V., ieškovas ir atsakovai žemės sklypą pardavė G. B. ir G. R.. Ieškovas derybose nedalyvavo. Už žemės sklypo dalį ieškovui buvo sumokėta 440 000 Lt (127 432,80 Eur). Pagal ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą ieškovo pajamos turėjo sudaryti 200 000 Lt (57 924 Eur), todėl viršijančią šią sumą dalį ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. banko pavedimu pervedė atsakovui; be to, pagal šalių susitarimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sumokėjo 57 786 Lt (16 736 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, be kita ko, pripažino negaliojančia 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, išreikalavo 0,1369 ha žemės sklypą iš neteisėto G. B. ir G. R. valdymo ir grąžino jį valstybės nuosavybėn bei taikė restituciją – priteisė G. B. ir G. R. iš Lietuvos Respublikos po 159 291,01 Eur; Lietuvos Respublikai iš V. V. – 95 574,60 Eur, iš E. V. – 127 432,80 Eur, iš R. J. ir D. J. – 95 574,60 Eur; priteisė E. V. iš S. V. 15 859,59 Eur, R. J. iš S. V. – 11 894,69 Eur. Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti restituciją priteisiant 239 689,50 Lt ekvivalentu eurais iš R. J. Teismas sprendė, kad E. V. privalo sumokėti visą sumą, gautą iš žemės sklypo pirkėjų G. B. ir G. R., kiekvienam po 63 716,40 Eur (220 000 Lt); iš viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt). Taigi ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų solidariai jiems sumokėtų 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt) grąžinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir po 566,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> yra nustatyta, kad: žemės sklypas prarastas dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismas panaikino ginčijamus administracinius nuosavybės teisių atkūrimo aktus; teismas atmetė E. V. siūlytą restitucijos būdą, nes byloje nespręstas ginčas dėl prievolių, atsiradusių finansuojant žemės sklypo įsigijimą; aplinkybė, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių žemės sklypo, o R. J. ir jo sutuoktinei D. J. – 30/100 dalių žemės sklypo, nustatant, kad viso 0,1369 ha sklypo kaina 136 900 Lt (39 649 Eur), nesuponavo šių atsakovų sąžiningumo prezumpcijos, nes vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje esančio sklypo (daugiabučio namo statybai), kuris yra vienoje iš brangiausių Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) šalia Vingio parko, pardavimo kaina negalėjo būti tik 10 000 Lt (2896 Eur) (G. B. ir G. R. po metų parduoto to paties sklypo vieno aro kaina siekė 80 351 Lt (23 271 Eur)); atsakovų E. V., R. J. ir D. J. sąžiningumas neįrodytas, todėl jie negali savo atsikirtimų grįsti sąžiningumo aplinkybe.

6. Teismas šalių santykius įsigyjant ir parduodant ginčo žemės sklypą kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) (CK 6.969 straipsnis). Teismo vertinimu, šalys, kooperuodamos savo turtą (lėšas), taip pat atsakovo organizacinį darbą, ryšius bei turimas žinias apie nekilnojamojo turto rinką, siekė užsidirbti (gauti pelno).

7. Teismas pažymėjo, kad tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek atsakovo paaiškinimuose nurodyta 2000 Lt (579 Eur) sumą viršijusi paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos (CK 6.969 straipsnio 4 dalis, 6.871 straipsnis). Be to, 2009–2010 metais galiojusioje CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijoje nurodyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt (1448 Eur), išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Teismo vertinimu, tiesioginiai rašytiniai įrodymai – ieškovo atsakovui padarytas 2010 m. lapkričio 2 d. 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) pavedimas, kurio paskirtyje nurodyta „pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2010-05-25“, bei 2010 m. gegužės 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis – patvirtina, kad labiau tikėtina ieškovo paaiškinimuose nurodyta įvykių versija. Atsižvelgdamas į liudytojų J. J., L. V. parodymus, teismas sprendė, jog ieškovo argumentai, kad jis turėjo pakankamai pinigų namo statybai iš kitų šaltinių, todėl skolintis iš V. J. nebuvo poreikio, yra pagrįsti. Atsakovų teiginiai, kad 2010 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas dėl 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) pervedimo buvo anksčiau suteiktos V. J. paskolos grąžinimas, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad sandorio dėl žemės sklypo įsigijimo sudarymą inicijavo atsakovas, jis, o ne ieškovas, turėjo informaciją apie galimybę pigiai nusipirkti ir parduoti žemės sklypą, o ieškovas turėjo galimybę investuoti. Dėl to logiškas ieškovo aiškinimas, kad didelę pelno dalį ieškovas pervedė atsakovui.

8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> nustatė, jog 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 žemės sklypo dalių, o R. J. ir jo sutuoktinei D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 30/100 žemės sklypo dalių; iš viso 0,1369 ha sklypo už 136 900 Lt (39 649 Eur). Byloje nustatyta, kad E. V. ir S. V. iki ginčo turto perleidimo sandorio sudarymo nebuvo pažįstami, o R. J. ir S. V. – buvo pažįstami, turėjo tarpusavio piniginių įsipareigojimų. E. V. ir R. J. ginčo sandorių sudarymo metu irgi vienas kitą pažinojo. E. V. paaiškino, kad R. J. jam pasiūlė įsigyti dalį žemės sklypo, kad ateityje jį būtų galima perparduoti brangiau. Pagal E. V. ir R. J. žodinį susitarimą E. V. sumokėjo 54 760 Lt (15 860 Eur) už 40/100 dalių žemės sklypo bei GPM, o R. J. įsipareigojo šį sklypą perparduoti brangiau. E. V. gautinos pajamos nuo perparduoto ginčo turto turėjo sudaryti 200 000 Lt (57 924 Eur), likusi pajamų dalis turėjo likti R. J. kaip atlyginimas už turto perpardavimą.

9. Teismas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> nustatyta, jog ginčo turtą S. V. pardavė nedelsdamas, jis parduotas susitarus pažįstamiems ir turintiems tarpusavio įsipareigojimų S. V. ir R. J., taip pat R. J. įkalbėjus E. V. įsigyti turto dalį. Byloje nėra duomenų apie S. V. ir R. J. susitarimus dėl sklypo dalių kainos. E. V. ir R. J. susitarė, kad įsigytą žemės sklypą R. J. perparduos ir gautą pelną pasidalins. Perpardavus 40/100 dalių sklypo buvo gauta 440 000 Lt (127 432,80 Eur), iš jų 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) E. V. pervedė R. J. Iš gautos 200 000 Lt (57 924 Eur) sumos E. V. sumokėjo GPM.

10. Teismas nurodė ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atsakovų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, konstatavo, jog ginčo turto įgijėjų sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, kokiu būdu taikyti restituciją, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, jog S. V. (pardavėjas), E. V. ir R. J. (pirkėjai) žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo turtą parduoda ir perka realios turto rinkos vertės neatitinkančia kaina (žemės sklypas yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia Vingio parko, yra vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje, 2010 m. sklypo vieno aro kaina siekė 80 351 Lt (23 271 Eur) (2010 m. gegužės 25 d. sutarties 1.3 papunktyje nurodoma sklypo 905 000 Lt (262 106 Eur) vertė), todėl vieno aro kaina 2009 m. negalėjo būti tik 10 000 Lt (2896 Eur). E. V. ir sutuoktiniai J. nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, viršijo normalią verslo riziką, nes sąmoningai įsigijo ginčo turtą ne turto rinkos kaina, siekdami sau didelės naudos. Todėl šiuo aspektu jie negali būti pripažįstami sąžiningais daikto įgijėjais. Iš neteisėto nuosavybės atkūrimo proceso E. V. ir R. J. teisėti lūkesčiai (įsigyti turtą pigiai ir jį parduoti brangiai) negalėjo susiformuoti.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pagrįstai rėmėsi CK 6.242 straipsniu, yra nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovų nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusiame prejudiciniame teismo sprendime. Be to, pripažinus negaliojančiomis sutartis, pagal kurias šalys nusipirko ir pardavė žemės sklypą, ir šalių veiklą perparduodant žemės sklypą kvalifikavus kaip jungtinę veiklos sutartį, kuri yra taip pat negaliojanti dėl rašytinės formos nesilaikymo, įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, nes įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> G. B. ir G. R. iš E. V. priteista po 63 716,40 Eur (220 000 Lt) kiekvienam, nors 2010 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimu 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) sumą, kurią ieškovas privalo pervesti G. B. ir G. R., ieškovas jau pervedė atsakovams, todėl ši suma vertinama kaip ieškovo nuostoliai. Nėra įrodymų, kad ieškovas būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.

12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 71 straipsnio 1 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl teisėjų nešališkumo, neteisėtos sudėties teismo kaip absoliutaus pagrindo panaikinti teismo sprendimą (pvz., 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2010">3K-3-468/2010</a>, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2014">3K-3-497/2014</a>), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

14. Kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., D. J., R. J., E. V., V. V., G. B., G. R., S. B. teisių perėmėjai N. B. dėl aktų, sprendimo pripažinimo negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. Š., notarės Lilija Šilerienė, Ramunė Džavachidienė bei Rima Vižinytė, Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a> Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą, kuriuo ieškinys iš esmės tenkintas, paliko nepakeistą.

15. Nors E. V. ir R. J. yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> sprendė teismas, dalyviai, kolegija vertino, kad civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> ir šios civilinės bylos dalykas skiriasi. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> (88 punktas) atmetė E. V. siūlomą restitucijos būdą, nes nesprendė atsakovų ginčo dėl prievolių, atsiradusių finansuojant žemės sklypo įsigijimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a> įvertino aplinkybes, susijusias su ginčo turto įgijėjų E. V. ir sutuoktinių J. nesąžiningumu, ir šioje byloje taip pat nepasisakė dėl E. V. ir R. J. teisinių santykių, susijusių su ginčo turto įsigijimu ir pardavimu.

16. Kolegija nustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J. žinojo, jog bylą nagrinėja tas pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kuris išnagrinėjo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, tačiau CPK 66, 68 straipsnių jam suteikta teise pareikšti teisėjui nušalinimą nepasinaudojo. Todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą teiginį, kad, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, Vilniaus apygardos teismo teisėjas nagrinėjamojoje byloje turėjo išankstinę nuomonę ir dėl to pažeidė nešališkumo principą, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą. Kolegija, nurodžiusi, kad įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą, apeliacinės instancijos teismui nepateikta, nekonstatavo absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo.

17. Kolegija pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo 35, 36 punktuose nurodytos aplinkybės yra konstatuotos ne Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a> 54 punkte.

18. Nustačiusi, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybes, susijusias su atsakovo tarpininkavimu (konsultavimu) dėl ieškovo žemės sklypo pardavimo, kolegija vertino, kad ieškovas neįsipareigojo sumokėti atsakovui tarpininkavimo (konsultavimo) mokesčio už suteiktas atlygintines paslaugas, susijusias su žemės sklypo pardavimu, o žodiniu susitarimu šalys susitarė dėl turto perpardavimo, tuo tikslu kooperavo savo turtinį (ieškovas sumokėjo žemės sklypo įsigijimo kainą) ir darbinį įnašus (atsakovas pasirūpino pelningu pardavimu) dėl bendro tikslo (intereso) – gauti pajamas ir jas pasidalyti pagal iš anksto sutartas proporcijas (ieškovo pajamos – 200 000 Lt (57 924 Eur), atsakovo – likusios gautos pajamos). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (CK 6.969 straipsnis). Kolegija nustatė, kad ieškovo ir atsakovo jungtinė veikla, susijusi su žemės sklypo perpardavimu, prasidėjo ne vėliau kaip nuo 2007 m. rugsėjo 14 d.

19. Kolegija sprendė, kad atsakovas įrodė aplinkybę, jog nuo šalių jungtinės veiklos pradžios turėjo lėšų, kurias galėjo paskolinti, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog 93 000 JAV dolerių jis grynaisiais ar pavedimu perdavė (paskolino) ieškovui namui statyti. Ieškovas, kolegijos vertinimu, įrodė aplinkybę, kad nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. turėjo tam lėšų. Paskolos suteikimo fakto prielaidą kolegija laikė nepasitvirtinusia, paneigta bylos duomenimis.

20. Kolegijos vertinimu, GPM skaičiavimas nuo visos pagal 2010 m. gegužės 25 d. sandorį gautos turto kainos (440 000 Lt arba (127 432,80 Eur) neįrodo aplinkybės, kad pagal šį sandorį ieškovas gavo iš viso 440 000 Lt (127 432,80 Eur), o ne 200 000 Lt (57 924 Eur) pajamų. Priešingai, byloje esantis ieškovo AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. pervedė 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) atsakovui į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

21. Kolegija rėmėsi CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a>; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODktNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-489-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-489-695/2016">3K-3-489-695/2016</a>; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-25-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-25-695/2019">e3K-3-25-695/2019</a>) ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu 2009 m. pradžioje ieškovas sumokėjo žemės sklypo kainą, o atsakovas 2010 m. pradžioje suorganizavo įsigyto turto pardavimą ir iš jo šalys gavo iš viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt) pajamų bei jas pasidalijo: 200 000 Lt (57 924 Eur) gavo ieškovas, o 240 000 Lt (69 509 Eur) – atsakovas. Ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui ne 240 000 Lt, o 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei taikė restituciją – priteisė Lietuvos Respublikai iš E. V. 127 432,80 Eur (440 000 Lt). Atsižvelgdama į tai, kad sandoriai, kuriuos šalys sudarė veikdamos pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, yra teismo pripažinti negaliojančiais ir ieškovas turi pareigą grąžinti valstybei lėšas (127 432,80 Eur), kurias ieškovas ir atsakovas gavo kaip pajamas pagal negaliojančius sandorius, kolegija sprendė, kad išnyko teisėtas šalių gautų pagal negaliojančius sandorius pajamų pagrindas. Atsakovas be teisinio pagrindo turi ieškovo sumokėtus 69 418,88 Eur, ši suma turi būti grąžinta ieškovui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas – CPK 65 straipsnio 1 dalies 6–7 punktuose, 66 straipsnyje įtvirtintus pagrindus, nesiejo jų su CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, taip pažeidė atsakovo teisę į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis), tai suponavo situaciją, apibrėžtą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teisėjas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmęs 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kaip prejudiciniu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, kurį pats priėmė. Taigi teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos civilinės bylos, kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų, o tai, taikant objektyviojo nešališkumo kriterijų, suponuoja, jog teisėjas nešališko stebėtojo požiūriu buvo arbitras savo paties byloje (teismo sprendimo verifikacija paties teismo sukurta pozicija), o atsakovas neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje byloje. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus panašioje faktine prasme byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353-701/2017">3K-3-353-701/2017</a>), tačiau joje nesuformuluota aiški teisės taikymo taisyklė dėl atsakovo keliamo teisinio klausimo.

22.2. Teismai netinkamai aiškino teisės normas, nustatė aplinkybes, kurių šalys neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas šalių santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės), nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdis) nurodė, kad šalių susitarimas kvalifikuotinas kaip atlygintinių paslaugų teikimas (atsakovas, pasak ieškovo, teikė jam tarpininkavimo paslaugas, už jas ieškovas atsakovui sumokėjo atlyginimą), reglamentuojamas CK 6.716 straipsnio nuostatų (rašytinė sutartis nereikalinga, remiantis CK 1.93 straipsniu). Atsakovas nekvestionuoja teismo diskrecijos teisiškai kvalifikuoti šalių santykius, tačiau kelia klausimą dėl teismų išėjimo už ieškinio ribų, kvalifikuojant santykius priešingai ieškovo nurodytai faktinei situacijai. Asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas šioje byloje turėjo spręsti, ar tarp šalių buvo susiklostę atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai (juos įrodinėjo ieškovas) ar paskolos teisiniai santykiai (įrodinėjo atsakovas). Šalys neįrodinėjo faktinės aplinkybės, kad jos veikė kaip jungtinės veiklos dalyvės, taigi vertindamas šalių paaiškinimus teismas negalėjo išeiti už faktinio ieškinio pagrindo ribų. Teismai nepagrįstai konstatavo nepagrįsto praturtėjimo faktą, nes ieškovas, kaip jis pats teigė, gavo iš atsakovo atlygintines paslaugas.

23. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1. Teisėjas nedalyvavo nagrinėjant bylą pakartotinai, todėl atsakovo argumentai, jog teisėjas buvo šališkas, yra teisiškai nepagrįsti. 2017 m. gegužės 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> buvo skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau visi apeliaciniai skundai atmesti, taigi sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Kasaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė teisėjo šališkumas. Rėmimasis prejudiciniu faktu, nustatytu kitoje byloje, savaime nesuponuoja teisėjo šališkumo. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nereiškė nušalinimo teisėjui, nors dalyvavo abiejose bylose. Apeliaciniame skunde atsakovas nekėlė teisėjo šališkumo klausimo, todėl kasaciniame skunde negali tuo remtis. Civilinių bylų dalykas skiriasi.

23.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353-701/2017">3K-3-353-701/2017</a> (tas pats teisėjas nagrinėjo bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme; nepasisakė dėl tam tikrų apeliacinio skundo argumentų) ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

23.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas įrodinėjo, jog šalis siejo atlygintinių paslaugų santykiai. Teisinius santykius kvalifikuoja teismas, kurio nesaisto šalių teiginiai. Atsakovo pozicija dėl santykių kvalifikavimo nenuosekli (jis teigė, jog egzistuoja atlygintinių (tarpininkavimo) paslaugų santykiai, vėliau – paskolos teisiniai santykiai). Pagal faktines aplinkybes teismai šalių teisinius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) (CK 6.969 straipsnis), pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Atsakovo nesąžiningumas konstatuotas ankstesniame teismo sprendime ir sutartys, sudarytos šalims veikiant jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu, pripažintos negaliojančiomis.

24. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. CPK 65 straipsnyje nurodyto teisėjo nusišalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Pagal CPK 66 straipsnio nuostatas teisėjas privalo nusišalinti ir kitais pagrindais, jeigu jie leidžia abejoti teisėjo nešališkumu arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Teisėjas, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi vien Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, kurį pats priėmė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl galimo teisėjo šališkumo fakto, formaliai išnagrinėjo šį klausimą. Teisėjo pareiga negali būti perkeliama bylos šalims. Sprendimas naikintinas, nes priimtas neteisėtos sudėties teismo.

24.2. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl kitų teisinių santykių nei civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>. Teismai nepagrįstai vadovavosi sprendimu kaip turinčiu prejudicinę galią, neįvertinę bylų aplinkybių; ieškovo ir atsakovų santykių (ne)sąžiningumo klausimas nebuvo nagrinėtas.

24.3. Šalys neįrodinėjo faktinių aplinkybių, suponavusių pagrindą teismams šalių santykius kvalifikuoti, remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Byloje neįrodinėta, kad lėšas atsakovas gavo be teisinio pagrindo (įrodinėtos paslaugų teikimo (jungtinės veiklos) aplinkybės). Teismas neturėjo teisės pakeisti faktinį ieškinio pagrindą. Konstatavę, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, teismai turėjo vertinti šalių indėlius į šią veiklą, investicijas, įnašus, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į nešališką teismą

25. Asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, suponuoja tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Tinkamą procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000 konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

26. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

28. EŽTT yra pabrėžęs, kad nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). EŽTT, vertindamas teisėjo galimą šališkumą dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese ir spręsdamas, ar yra teisėtas pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, didžiausią dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69).

29. Paminėtinas ir EŽTT 2018 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Mutu ir Pechstein prieš Šveicariją (peticijų Nr. 40575/10, 67474/10). Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl to, kad vienas iš arbitrų nagrinėjo tiek 2005 m. Tarptautinio sporto arbitražo teismo bylą dėl sutarties su futbolo klubu nutraukimo, tiek 2006 m. bylą dėl žalos futbolo klubui atlyginimo, EŽTT pateikė išaiškinimus, jog tokiais atvejais šališkumo egzistavimo klausimas galėtų būti keliamas, jei arbitras būtų nagrinėjęs visiškai identiškus faktus ir sprendęs panašius klausimus. Tačiau nagrinėtos bylos atveju, kaip nurodė EŽTT, nors skundžiami sprendimai ir buvo susiję su tais pačiais faktais, tačiau spręsti visiškai skirtingi teisiniai klausimai – pirmosios bylos atveju dėl pareiškėjo sutartinės atsakomybės, antrosios bylos atveju – dėl žalos, atlygintinos nukentėjusiai šaliai, dydžio.

30. Taigi, sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių to paties teisėjo skirtingose bylose nagrinėtų faktų, spręstų klausimų ryšys.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo

31. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-248/2019">3K-3-1-248/2019</a> 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Kasaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pažeidė jo teisę į nešališką teismą. Atsakovo įsitikinimu, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, taigi egzistavo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus sprendimo, kurį apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko nepakeistą, negaliojimo pagrindas.

34. Kasaciniame skunde atsakovas pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353-701/2017">3K-3-353-701/2017</a> nesuformuluota teisės taikymo taisyklė dėl atsakovo keliamo teisinio klausimo. Nurodytoje byloje dėl teisėjo (ne)šališkumo spręsta esant situacijai, kada pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis išimtinai motyvuota vien Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje, kuri išnagrinėta ir sprendimas priimtas vienvaldiškai to paties teisėjo, kuris dalyvavo nurodytą bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtyje – buvo pranešėjas ir kolegijos pirmininkas, taigi turėjo nagrinėti ir spręsti dėl savo paties priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodytų motyvų ir padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Kasacinio teismo konstatuotas glaudus teisėjo priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nuspręstų klausimų ir nurodytai bylai išspręsti aktualių teisės taikymo problemų ryšys, be to, pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apskųstoje nutartyje dėl apeliacinio skundo argumentų tiesiogiai nepasisakė, galimai suvokdamas susiklosčiusios situacijos dviprasmiškumą.

35. Nagrinėjamoje (šioje) byloje nustatyta, kad tas pats teisėjas pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi bylas – šią bylą (dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo priteisimo) ir civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> (dėl aktų, sprendimo pripažinimo negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo ir restitucijos taikymo), kurioje priimtas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a>.

36. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje motyvavo dėl pagrindo pripažinti, jog pirmąja instancija byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte), nebuvimo. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. J. argumentų dėl pažeisto nešališkumo principo (nes nagrinėjamą bylą išnagrinėjo tas pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kuris išnagrinėjo ir civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>; kadangi šis teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nenusišalino, jis dar kartą pasisakė dėl tų pačių šalių teisinių santykių esmės), nurodė, kad civilinių bylų Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ1OC02NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2458-656/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2458-656/2018">e2-2458-656/2018</a> dalykas yra skirtingas, nepaisant aplinkybės, jog E. V. ir R. J. yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> sprendė teismas, dalyviai. Teismas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> atmestas E. V. siūlomas restitucijos būdas, nes teismas nesprendė ginčo dėl atsakovų tarpusavio ginčų dėl prievolių, atsiradusių finansuojant ginčo žemės sklypo įsigijimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a> įvertino aplinkybes, susijusias su E. V. ir sutuoktinių J. nesąžiningumu (ginčo turtą įsigijo ne turto rinkos kaina, siekdami sau didelės naudos), ir, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, taip pat nepasisakė dėl E. V. ir R. J. teisinių santykių, susijusių su ginčo turto įsigijimu ir pardavimu. Apeliacinio skundo argumentą, kad išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> Vilniaus apygardos teismo teisėjas nagrinėjamojoje byloje turėjo išankstinę nuomonę ir dėl to pažeidė nešališkumo principą, teismas atmetė kaip objektyviai nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą, nepateikta.

37. Minėta, kad, sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys.

38. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, atsakovui argumentuojant, kad jis neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje (šioje) byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos civilinės bylos, kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų ir juo rėmėsi kaip prejudiciniu šioje byloje, turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi.

39. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTktNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-499-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-499-403/2017">3K-3-499-403/2017</a> 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2012">3K-3-582/2012</a>).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad prejudiciniai faktai, kaip ir res judicata galią turintys sprendimai, negali būti ginčijami, peržiūrimi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi teismo sudėtis. Teismo sudėties tapatumas tuo atveju, kai pagrįstai remiamasi prejudicine ankstesnio teismo sprendimo galia, nesuponuoja pagrindo konstatuoti teismo (teisėjo) šališkumo, išankstinės nuomonės (nusistatymo).

43. Nagrinėjama byla iškelta pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams R. J. ir D. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. J.; byloje pareikšti reikalavimai – priteisti solidariai iš atsakovų 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą, kurią atsakovas gavo įsigyjant ir perparduodant ginčo žemės sklypą. Kita (ankstesnė) byla, kurios Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> ir kurią nagrinėjo tas pats pirmosios instancijos teismo teisėjas, iškelta pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., D. J., R. J., E. V., V. V., G. B., G. R., S. B. teisių peremėjai N. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. Š., notarėms L. Šilerienei, R. Džavachidienei ir R. Vižinytei, Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> teismo spręsta dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, taip pat sutarčių, kuriomis, atkūrus nuosavybės teises, perleistas ginčo sklypas, pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo. Teismas nurodytoje byloje pripažino negaliojančiomis, be kitų, 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. – 30/100 dalių 0,1369 ha sklypo; 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. šį sklypą. Taigi skiriasi šiose bylose dalyvaujantys asmenys, ieškinių dalykas (pareikšti reikalavimai), o kartu ir teisinis bei faktinis pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami esminiai reikalavimai).

44. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja ieškinio pagrindu nurodytų ir teisiškai reikšmingų konkrečiam ginčui išspręsti aplinkybių (ne)buvimą, jų (ne)įrodytumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> teismas, be kitų klausimų, sprendė restitucijos taikymo (būdo) klausimą. E. V. siūlė jo atžvilgiu taikyti restituciją ne ieškinyje nurodytu, o tokiu būdu: 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) G. B. ir G. R. priteisiant ne iš jo, o iš R. J.; be to, iš VMI priteisiant E. V. jo sumokėtą pajamų mokestį. Tokį siūlymą E. V. grindė aplinkybėmis, kad pagal jo susitarimą su R. J. pardavus ginčo sklypą E. V. liks 200 000 Lt (57 924 Eur); todėl E. V., vadovaudamasis susitarimu, iš 440 000 Lt (127 432,80 Eur), gautų už sklypą, 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur) pervedė R. J.; taip pat E. V. pagal susitarimą iš jam tekusių 200 000 Lt (57 924 Eur) sumokėjo pajamų mokestį. E. V. siūlomą restitucijos būdą teismas atmetė nurodęs, kad byloje nesprendžia atsakovų ginčo dėl prievolių, atsiradusių finansuojant ginčo žemės sklypą įsigijimą. Taigi į bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, aplinkybės dėl nagrinėjamos (šios) bylos šalių E. V. ir R. J. tarpusavio santykių, jų kvalifikavimo, neįėjo, jos nebuvo teisiškai reikšmingos. Nors teismas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> sprendė dėl nagrinėjamos (šios) bylos šalių (ne)sąžiningumo, tačiau iš sprendimo turinio matyti, jog (ne)sąžiningumas vertintas ne jų tarpusavio santykių, o restitucijos taikymo aspektu, t. y. sprendžiant dėl poreikio taikyti modifikuotą restituciją, kurios esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Spręsdamas šį klausimą teismas, įvertinęs tam teisiškai reikšmingas aplinkybes (E. V. ir R. J. bei D. J. ginčo sklypo nupirkimo iš S. V. už itin mažą kainą faktą), konstatavo, kad šių asmenų sąžiningumas neįrodytas, todėl jie negali savo atsikirtimų grįsti sąžiningumo aplinkybe. Tai, kad nagrinėjamos (šios) bylos šalių sąžiningumas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> vertintas tik restitucijos taikymo, ne tarpusavio santykių aspektu, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a>, kuria Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> paliktas nepakeistas, turinys. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje įvertino ginčo turto įsigijimo realios turto rinkos vertės neatitinkančia kaina aplinkybę ir nurodė, kad šiuo aspektu E. V. ir sutuoktiniai J. negali būti pripažįstami sąžiningais daikto įgijėjais; iš neteisėto nuosavybės atkūrimo proceso jokie E. V. ir R. J. teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad ne pirmosios instancijos teismas (teisėjas, dėl kurio šališkumo kasaciniame skunde keliamas klausimas) civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a>, be kita ko, nurodė, jog ginčo turtas parduotas susitarus pažįstamiems ir turintiems tarpusavio įsipareigojimų S. V. ir R. J., taip pat R. J. įkalbėjus E. V. įsigyti ginčo turto dalį; E. V. ir R. J. susitarė, jog už įsigytą ginčo žemės sklypą R. J. perparduos ir pagal šalių susitarimą gautą pelną E. V. ir R. J. pasidalins.

45. Apibendrindama tai, kas nurodyta šios nutarties 43, 44 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog civilinių bylų Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ1OC02NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2458-656/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2458-656/2018">e2-2458-656/2018</a> (t. y. šios bylos) nagrinėjimo dalykas (nustatytinų faktinių aplinkybių visuma) yra skirtingas; civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> teismas nesprendė ginčo dėl atsakovų tarpusavio santykių dėl prievolių, atsiradusių finansuojant ginčo žemės sklypo įsigijimą, nurodytos aplinkybės neįėjo į bylos nagrinėjimo ribas, nebuvo teisiškai reikšmingos ginčui išspręsti. Nors ankstesnėje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl šiai (nagrinėjamai) bylai reikšmingų aplinkybių, tokios teismo procesiniame sprendime nurodytos aplinkybės nesukelia teisinių padarinių. Jos turi būti nustatomos konkretų ginčą, kuriam išspręsti tos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, įeinančios į bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėjančio teismo, vadovaujantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis. Tai suponuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo (kaip prejudicinėmis) remtis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a>, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a> nurodytomis aplinkybėmis dėl šalių nesąžiningumo, jų susitarimo dėl ginčo turto perpardavimo. Teisiškai reikšmingos šioje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumui įvertinti aplinkybės (susijusios su šalių santykiais, jų kvalifikavimu, nepagrįsto praturtėjimo prielaidų, įskaitant atsakovo nesąžiningumą, įrodytumu) turėjo būti nustatytos šioje byloje, ištyrus ir įvertinus šios bylos duomenis.

46. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (kaip prejudicinėmis) rėmėsi kai kuriomis aplinkybėmis, nustatytomis civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjUyLTc5OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-252-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-252-798/2018">2A-252-798/2018</a>, savaime nepagrindžia teismo (teisėjo) šališkumo, absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Be to, nors to paties teismo (teisėjo) nagrinėtų bylų ryšys yra, nes šios bylos ieškovas ir atsakovai dalyvavo atsakovų procesiniu statusu ankstesnėje byloje, šioje byloje ieškovo reikalavimas priteisti nepagrįsto praturtėjimo sumą iš atsakovų pareikštas, atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> išnagrinėjimo rezultatą (iš šios bylos ieškovo taikant restituciją Lietuvos Respublikai priteistą sumą, kurios dalimi, kaip įrodinėjo ieškovas, nepagrįstai disponuoja atsakovai, atsižvelgiant į sandorių dėl ginčo turto panaikinimo faktą), tačiau tokio bylų ryšio teisėjo šališkumui, neobjektyvumui konstatuoti nepakanka.

47. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos atveju atsakovo abejonių, jog teismas (teisėjas), išsamiai susipažinęs su bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MzYtNjU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-936-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-936-656/2017">2-936-656/2017</a> duomenimis ir juos vertinęs, analizavęs informaciją, reikšmingą tai bylai išspręsti, stokojo nešališkumo nagrinėdamas šią bylą, objektyvų pagrįstumą įrodo šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys. Iš šio sprendimo matyti, kad realaus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagal šios bylos duomenis nustatymo nebuvo. Pagrindą spręsti, kad teismas pakankamai netyrė ir nevertino šios bylos duomenų, teikia tai, kad teismo išvados dėl partnerystės santykių ir šalių nesąžiningumo konstatavimo daugiausia grindžiamos pateikiant nuorodas į kitą, to paties teismo (teisėjo) nagrinėtą bylą, į kurios nagrinėjimo ribas, minėta, šiai bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės neįėjo, o ne atliekant savarankišką byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.

48. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nešališkumo principo pažeidimo kaip pagrindo pripažinti teismo sudėtį esant neteisėtą, kartu – CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 47 punkte nurodytos išvados koreliuoja su EŽTT formuojama praktika. EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame byloje Morel prieš Prancūziją (peticijos Nr. 34130/96), kurioje keltas teisėjo nešališkumo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad tas pats teisėjas buvo paskirtas įmonės bankroto teisėju (angl. insolvency judge), kuris per įmonės stebėjimo laikotarpį priėmė keletą įsakymų dėl verslo vykdymo, vėliau buvo Komercinio teismo kolegijos, priėmusios sprendimą likviduoti įmonę, pirmininkas, pripažino, kad bylos situacija pareiškėjui galėjo sukelti abejonių objektyviuoju teisėjo nešališkumu. Tačiau svarbu nustatyti, ar tokios abejonės gali būti laikomos objektyviai pagrįstomis. Spręsdamas šį klausimą, EŽTT atsižvelgė į tai, kad bankroto teisėjo priimti sprendimai nebuvo privalomi komerciniam teismui, priėmusiam sprendimą dėl įmonės likvidavimo, be to, dalis bankroto teisėjo priimtų sprendimų buvo susiję su kitomis sritimis nei nagrinėtos šioje byloje. EŽTT taip pat nurodė, kad vien faktas, jog teisėjas priėmė sprendimus ikiteisminiame etape, savaime negali būti laikomas pateisinančiu nuogąstavimus dėl tokio teisėjo šališkumo. Svarbus yra tokio teisėjo ikiteisminiame etape taikytų priemonių pobūdis ir apimtis. Faktas, kad teisėjas yra išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, nesukelia jokio išankstinio teisėjo nusistatymo, kuris užkirstų kelią teisėjo nešališkumui, priimant sprendimą dėl bylos esmės. Išankstinė turimos informacijos analizė taip pat nereiškia, kad yra susiformavusi išankstinė nuomonė dėl galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje. Svarbu, kad ši analizė būtų atlikta priimant sprendimą ir pagrįsta bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais bei argumentais (žr., pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 50; 1993 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo byloje Nortier prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 13924/88, par. 33; 1994 m. balandžio 22 d. sprendimo byloje Saraiva de Carvalho prieš Portugaliją, peticijos Nr. 15651/89, par. 35).

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo ir (ne)išėjimo už bylos nagrinėjimo ribų

50. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, negali peržengti šių ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

52. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433-378/2015">3K-3-433-378/2015</a>). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2011">3K-3-95/2011</a>; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475-684/2015">3K-3-475-684/2015</a>; kt.).

53. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai.

54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

55. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2013">3K-3-484/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-19/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-19/2006">3K-7-19/2006</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2008">3K-3-237/2008</a>).

56. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų, nes šalių santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės), ieškovui nenurodžius tokio faktinio ieškinio pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Šalių į bylą teiktų procesinių dokumentų turinys suponuoja, kad teismai, motyvuodami dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

57. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

58. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMtMjE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103-219/2019">3K-3-103-219/2019</a> 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

59. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2009">3K-3-392/2009</a>).

60. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-435/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-435/2013">3K-3-435/2013</a>).

61. Ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (žr. šios nutarties 2 punktą) suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo diskreciją spręsti dėl šalių santykių kvalifikavimo pagal jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad atsakovai atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį yra nurodę, kad „ieškovas neįvardija, koks susitarimas – sutartis tarp ieškovo ir R. J. buvo sudaryta: atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnis)?, o gal tai, pasak ieškovo, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (CK 6.696 straipsnis)?“ Atsakovams apeliaciniame skunde teikiant argumentus dėl netinkamo santykių kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinti, be kita ko, šiuo aspektu, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus dėl teismo šališkumo, pirmiau nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai teikia pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį bei pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, netinkamai aiškino ir taikė CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai nepanaikino sprendimo dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo – bylai esant išnagrinėtai neteisėtos sudėties teismo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,67 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė