Kasacinio skundo Nr. DOK-5376/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32228-2022-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas J. Malininas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti; sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų nuostatų pažeidimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Minėti pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Įrodymų vertinimas byloje atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai. Buvo vertinami tik nepatikimi, pavieniai įrodymai, kurių tikrumas abejotinas, nebuvo įvertinta bylos įrodymų visuma, neištirtos ir nepatikrintos visos įvykio aplinkybės bei versijos. Pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą A. R. nuteistas ne įrodymų, o prielaidų pagrindu, skundžiamuose teismų sprendimuose nepateikti motyvai, kodėl vieni įrodymai atmetami, o kitais remiamasi, bylos įrodymai vertinti fragmentiškai, epizodiškai, nepalyginti tarpusavyje.
Kasacinio skundo Nr. DOK-5376/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32228-2022-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas J. Malininas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti; sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų nuostatų pažeidimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Minėti pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Įrodymų vertinimas byloje atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai. Buvo vertinami tik nepatikimi, pavieniai įrodymai, kurių tikrumas abejotinas, nebuvo įvertinta bylos įrodymų visuma, neištirtos ir nepatikrintos visos įvykio aplinkybės bei versijos. Pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą A. R. nuteistas ne įrodymų, o prielaidų pagrindu, skundžiamuose teismų sprendimuose nepateikti motyvai, kodėl vieni įrodymai atmetami, o kitais remiamasi, bylos įrodymai vertinti fragmentiškai, epizodiškai, nepalyginti tarpusavyje.
Teismai, darydami išvadą, kad A. R. vairavo automobilį neblaivus, vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors jis parodė, kad nurodytu laiku nevairavo. Tokie jo parodymai nepaneigti. Tarp A. R. ir jo pusseserės R. S., kuri pranešė policijai apie įvykį, yra susiklostę konfliktiški santykiai, dėl to jos parodymai turi būti vertinami itin atidžiai. Be šios liudytojos, byloje nėra kitų asmenų, kurie būtų tiesiogiai matę, kad A. R. kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. R. ir jo gynėjas J. Malininas, nesutikdami su A. R. nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, kuris, jų nuomone, patvirtina nuteistojo A. R. pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
