Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-3/2014

Proceso Nr. 2-57-3-00540-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Pramprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrosfera“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų ekspertizė“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1 299 606 Lt skolą už atliktus darbus ir 6 proc. procesines palūkanas.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas pateikė prieštaravimus.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė krantinės Nr. 142 rekonstravimo statybos rangos sutartį Nr. 34-2004-566, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti krantinės statybos ir kranto tvirtinimo Malkų įlankoje I statybos etapo – priešfiltrinės užtvaros rekonstravimo ir II statybos etapo – krantinės Nr. 142 dalies statybos darbus pagal užsakovo pateiktą užduotį bei perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovas darbus atliko, perdavė juos atsakovui ir 2006 m. gruodžio 5 d. raštu garantavo, kad jeigu atlikus gilinimo darbus prie krantinės bus aptikti plyšiai jungtinėje sienutėje, jie bus užtaisyti. 2007 m. rugsėjo 25 d. ieškovas informavo atsakovą, kad pastebėjo ir skubos tvarka plieniniais lakštais užtaisė įlaidinės sienutės spynų išsiskyrimo vietas, kad narai kai kuriose įlaidinės sienutės spynų išsiskyrimo vietose pastebėjo pašalinius daiktus. 2008 m. sausio 15 d. raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl atliktų darbų trūkumų pagal 2004 m. gruodžio 9 d. rangos sutartį pašalinimo. 2008 m. kovo 31 d. vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo abi šalys, buvo nustatytas defektų krantinėje Nr. 142 faktas, tačiau pažymėta, kad defektų atsiradimo priežastis nėra aiški; buvo nutarta kuo skubiau pradėti darbus; taikant rangovo kaltės prezumpciją, nutarta, jog darbus atliks ieškovas. 2008 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pradėjo remonto darbus pagal techninį darbo projektą „Grunto nutekėjimo per krantinės Nr. 142 kordono linijos sienutę sustabdymas ir antžeminės dalies krantinės konstrukcijų atstatymas“. 2008 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas, kuriuo komisija pripažino, kad atlikti darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir krantinės atstatytas ruožas yra tinkamas naudoti. Ieškovas pateikė atsakovui 2009 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovas grąžino ją nepasirašytą ir neapmokėtą.

Byloje kilo ginčas dėl defektų, atsiradusių ieškovui atlikus darbus pagal 2004 m. gruodžio 9 d. statybos rangos sutartį, šalinimo darbų apmokėjimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. galutiniu sprendimu 2009 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas sprendė, kad 2008 m. kovo 31 d. vykusio komisijos pasitarimo metu šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti darbus – ištaisyti atsiradusius trūkumus, o atsakovas – sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti ir priimti darbų rezultatą. Šalys sutarė, kad darbus apmokės defektų priežasties kaltininkas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2008 m. vasario 29 d. raštu pareikalavo iš ieškovo pateikti aprobuotą darbo projektą su sąmata tolimesnėms procedūroms vykdyti. 2008 m. spalio 29 d. raštu ieškovas pateikė atsakovui ir ekspertams darbų sąmatą. Atsakovui buvo pateiktas ir 2008 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktas „Dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo pareiškęs pretenzijas dėl sąmatos, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas su ja sutiko. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad 2006 m. gruodžio 5 d. rašte ieškovas, nurodęs, jog „jeigu atlikus gilinimo darbus prie krantinės Nr. 142 bus aptikti plyšiai jungtinėje sienutėje, jie bus užtaisyti“, įsipareigojo defektų pašalinimo darbus atlikti savo sąskaita. Teismo vertinimu, šiuo raštu ieškovas neįsipareigojo pašalinti visų nustatytų defektų, o tik tikėtiną darbų dalį. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu ekspertas pažymėjo, jog vykdydamas darbus ieškovas turėjo, tačiau neprivalėjo suprasti, kad darbus atlikti trukdo dugne esantys rieduliai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieškovas ne kartą informavo atsakovą apie kylančius sunkumus – aptiktus darbams trukdančius objektus ir kitas kliūtis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad buvo imamasi esminių veiksmų tam, kad būtų atlikti tyrimai siekiant išsiaiškinti nurodytų sunkumų priežastis. Be to, teismui pateiktuose paslėptų darbų patikrinimo aktuose Nr. 1, Nr. 4, Nr. 7 nurodyta, kad vykdant darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo, atsakovas leido ieškovui vykdyti tolimesnius nurodytus darbus. Statybų darbų žurnale Nr. 1 ieškovui buvo leidžiama nupjauti įlaidas iki projektinės altitudės. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.682 straipsnio 2 dalį, jeigu statybos objektas ar jo dalis iki priėmimo žūva ar sugadinamas dėl užsakovo pateiktų medžiagų, detalių ar konstrukcijų netinkamos kokybės arba dėl užsakovo neteisingų nurodymų vykdymo, rangovas turi teisę reikalauti sumokėti jam visą sutartyje nustatytą darbų kainą, kai rangovas įvykdė CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie kliūtis, todėl turi teisę reikalauti sumokėti nustatytą darbų kainą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. galutinį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, vertindamas ekspertizės išvadas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į rangos sutarties šalių ypatumus: rangovas statybos rangos sutartyje veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą įvykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, priešingai nei užsakovas, privalėjo numatyti galimus neigiamus rangos darbų vykdymo būdo ir technologijos padarinius ir apie juos įspėti užsakovą. Statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jis veikia savo rizika, todėl būtent rangovui taikomi aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Rangovas atsako už tai, kad nepasiekė normatyvinių statybos dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių (CPK 6.695 straipsnis). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir teismo posėdžio metu eksperto nurodytą aplinkybę, kad ieškovas, vykdydamas darbus, turėjo, tačiau neprivalėjo suprasti, kad darbus atlikti trukdo dugne esantys rieduliai. Ieškovas pripažino, kad grunte buvo riedulių sankaupų, tačiau pažymėjo, kad techninio projekto rengėjai to nenustatė ir tinkamai neįvertino, o jis, vykdydamas rangos darbus, vadovavosi techniniu projektu, nuo kurio negalėjo nukrypti, taigi ieškovas rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas netinkamai pasirinko rangos darbų vykdymo būdą ir technologiją. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas darbus įsipareigojo atlikti savo rizika. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko statybos rangos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad darbų atlikimo būdas ar kitos aplinkybės gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Kolegija sprendė, kad nerūpestingi ieškovo veiksmai lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas davė ieškovui netinkamus nurodymus dėl darbų atlikimo, o ieškovas įvykdė CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytą rangovo pareigą įspėti užsakovą, kad darbų atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovą informavo apie iškilusius sunkumus, tačiau byloje esančių ieškovo raštų ir 2005 m. kovo 2 d. protokolo negalima vertinti kaip ieškovo CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymo. 2005 m. kovo 15 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad po vandeniu aptiktas pašalinis daiktas, kuris trukdo įlaido kalimo darbams ir kurio pašalinimas techniniame projekte nenumatytas, prašydamas spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą. Šis klausimas 2005 m. kovo 21 d. pasitarime buvo išspręstas. 2005 m. rugsėjo 6 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl supaprastinto atviro konkurso „Krantinės Nr. 142 akvatorijos gilinimo iki 10 m“ pirkimo dokumentų patikslinimo; nurodė, kad iš Perkėlos gatvės pusės teritorijoje suverstas gelžbetonis, statybinis laužas, kurio išvežimas konkursinėje dokumentacijoje nenumatytas. 2005 m. lapkričio 29 d. raštu ieškovas prašė šlaituose ir vandenyje gelžbetonio išardymo darbus įtraukti į darbo projektą. Taigi nurodytų raštų negalima vertinti kaip ieškovo atsakovui pateikto įspėjimo dėl darbų atlikimo būdo grėsmės atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui. Šiuose raštuose buvo keliamas tik gelžbetonio išardymo darbų apmokėjimo klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir netyrė aplinkybių, kad darbų defektai nustatyti garantiniu laikotarpiu. Šalių sudarytos sutarties 12.1 punktu rangovas užtikrino, kad jo darbai per visą garantinį laiką atitiks projekto nustatytas savybes, konkursinę dokumentaciją, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir yra atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų jų vertę arba tinkamumą numatytam panaudojimui. Sutarties objektui nustatomas penkerių metų, paslėptiems elementams ir hidrotechniniams statiniams – dešimties metų, o esant tyčia paslėptų defektų – 20 metų garantinis terminas. Ieškovas 2006 m. gruodžio 5 d. raštu papildomai garantavo, kad jeigu atlikus gilinimo darbus prie krantinės bus aptikti plyšiai jungtinėje sienutėje, jie bus užtaisyti. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Šioje normoje nustatyta, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę – rangovas. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė, todėl nepagrįstai prašė iš atsakovo priteisti jo atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad rangovas netinkamai įvykdė CK 6.659 straipsnyje nustatytą informavimo apie kliūtis, kilusias statybos metu, pareigą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad statybos techninę priežiūrą atliko pats užsakovas ir jam buvo žinoma aplinkybė apie kliūtis statybai, būtent jo nurodymu ir leidimu buvo atlikti tam tikri nukrypimai nuo techninio projekto, t. y. rangovas tinkamai įvykdė CK 6.659 ir 6.691 straipsniuose nustatytas informavimo ir bendradarbiavimo pareigas. Ieškovo nuomone, byloje reikšmingas išaiškinimas, koks užsakovo informavimo būdas apie kliūtis statybos darbams yra tinkamas, kai statybos techninis prižiūrėtojas kartu yra ir užsakovas, žinantis apie nurodytas kliūtis, koks tokiu atveju yra statybos rangos santykių subjektų atsakomybės laipsnis, kai tokie nukrypimai nuo projekto vėliau turi įtakos defektų atsiradimui.

2. CK 6.689 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Byloje nustatyti nukrypimai nuo techninio projekto atlikti užsakovo leidimu. CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ir sutartis. Nagrinėjamu atveju užsakovas buvo ir statybos techninis prižiūrėtojas, todėl statybos darbų kontrolės ir priežiūros pareigas užsakovui nustatė įstatymas (Statybos įstatymas, STR „Statinio statybos techninė priežiūra“). Kai užsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo projekto, o pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė jo atstovas, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas išimtinai rangovo atsakomybę dėl atsiradusių defektų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad užsakovas, kartu vykdantis ir statinio techninę priežiūrą, turėjo ne kontrolės ir priežiūros teisę, bet pareigą, todėl netinkamai taikė CK 6.689 straipsnio nuostatas.

3. 2008 m. gegužės 28 d. ekspertizės akte pažymėta, kad plyšiai galėjo atsirasti dėl Statybos techninio reglamento „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ nuostatų reikalavimų neatitinkančių inžinerinių geologinių tyrimų ir projektinių sprendinių. Tik atlikus papildomus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad geologinės sąlygos neatitinka nurodytųjų techniniame projekte, o iki tol galėjo egzistuoti tik prielaidos, kad, atliekant darbus būtent techniniame projekte numatytu būdu, ateityje galėtų atsirasti kažkokie defektai. Prielaidos egzistuoja visada, tačiau jos nesudaro pagrindo rangovui nukrypti nuo techninio projekto. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, tiek 6.681 straipsnio 1 dalyje, Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas rangos darbus privalo atlikti pagal užsakovo pateiktą užduotį (t. y. techninį projektą). Pagal šalių sudarytą 2004 m. gruodžio 9 d. sutartį rangovas atlieka darbus pagal užsakovo pateiktą užduotį (sutarties 1.1 punktas), darbus privalo atlikti nenusižengiant techninių specifikacijų reikalavimams (sutarties 8.2.4 punktas), darbo projektą suderinti su techninį projektą rengusia organizacija (sutarties 8.2.15 punktas). Taigi kasatorius rangos darbų vykdymo technologiją ir būdus pasirinko ne savarankiškai, o buvo saistomas būtent užsakovo pateiktos užduoties (techninio projekto) reikalavimų, kurie ir numatė atitinkamą rangos darbų vykdymo būdą šiuo konkrečiu atveju – įlaidinių sienų ir polių įrengimo vykdymą kalimo būdu. Kasatoriaus nuomone, būtent užsakovas yra atsakingas už defektų atsiradimą ir privalo atlyginti rangovui jų šalinimo išlaidas, nes pateikė ieškovui netinkamą techninį projektą, parengtą neatlikus reikiamų geologinių tyrimų. Apie riedulingą sluoksnį rangovui nebuvo žinoma, nes užsakovo pateiktame techniniame projekte buvo nurodyta, kad krantinės geologines sąlygas sudarys piltas gruntas, žvyringi smėliai ir žvyras bei statybinis laužas, jūrinės nuogulos, susidedančios iš žvyro ir žvyringo smėlio. Spręstina, ar rangovas turi teisę savo iniciatyva pasirinkti kitą darbų vykdymo būdą nei numatyta techniniame projekte, egzistuojant teorinėms defektų atsiradimo prielaidoms ateityje, ar rangovas gali būti laikomas atsakingu už statinio defektus, kurie atsirado vykdant statybos darbus pagal jam pateiktą užsakovo užduotį (techninį projektą), koks yra statybos dalyvių atsakomybės laipsnis, paaiškėjus, jog defektai atsirado dėl netinkamai pasirinktos rangos darbų technologijos, nors ji buvo pasirinkta būtent pagal užsakovo pateikto techninio projekto reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, rangovui suteikus teisę iš esmės keisti užsakovo užduotyje (techniniame projekte) nurodytą darbų technologijos būdą, būtų iškreipiamos CK ir Statybos įstatyme įtvirtinta statybos dalyvių sistema ir funkcijos, taptų nebeaišku, kokia yra statybos techninio prižiūrėtojo paskirtis ir kokia apimtimi rangovas yra laisvas vykdant darbus vadovautis užsakovo pateikta užduotimi.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas, pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas nevertino įrodymų, liudijančių, kad būtent užsakovas pats atliko statybos techninę priežiūrą, užsakovo pateiktas techninis projektas buvo parengtas neatlikus reikiamų geologinių tyrimų, ekspertizės išvadų, kad ne tik rangovo, bet ir statybos techninio prižiūrėtojo padaryti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimai lėmė krantinės defektų atsiradimą, liudytojos N. G. parodymų, kad statybos projekte nebuvo nurodyta, jog bus toks didelis kiekis riedulių, statybos techninės prižiūrėtojos parodymų, kad jai buvo žinoma apie rangovo nukrypimus nuo techninio projekto, eksperto parodymų, kad ieškovas galėjo, o ne turėjo pajusti kliuvinius.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad defektų (įlaidinės sienutės polių spynų išsiskyrimo) pagrindinė ir vienintelė atsiradimo priežastis yra įlaidų vertikalaus stabilumo praradimas kalimo metu dėl žvirgždo–gargždo sluoksnio apatinėje dalyje esančių riedulių atsparumo kalimui; defektų atsiradimą lėmė pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija. Pagal CK 6.659 straipsnio nuostatas rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ir kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Šios pareigos ieškovas neįvykdė – apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų įspėjęs atsakovą apie darbų būdo grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ir tvirtumui. Ieškovo atsakovui pateiktų raštų, atsižvelgiant į jų turinį, nėra pagrindo vertinti kaip tokio įspėjimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties šalių atsakomybės už vykdant sutartį padarytus defektus. Ieškovas, neigdamas savo atsakomybę už defektus darbuose, atliktuose pagal 2004 m. sutartį ir pareigą juos ištaisyti savo sąskaita, savo poziciją grindžia šiais motyvais: užsakovo pateiktame techniniame projekte nustatytas darbų vykdymo būdas – įlaidinių sienų ir polių įrengimas kalimo būdu, o užsakovo užduotis rangovui yra privaloma; užsakovas buvo ir techninis prižiūrėtojas, todėl atsako už defektus, atsiradusius dėl nukrypimo nuo projekto; užsakovas žinojo apie nukrypimus, su jais sutiko, o tai, ieškovo nuomone, prilygsta užsakovo nurodymui (užduočiai), kurio rangovas privalo laikytis. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių klausimų.

Dėl statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų

Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Jolantos Budrienės reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.

Ieškovas kasacinio skundo argumentais nesutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatavimu, kad jam, kaip rangovui, tenka atsakomybė už nustatytus darbų defektus dėl to, kad tinkamai neįvykdė pirmiau nurodytos CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. Kasatorius tokią poziciją grindžia teigdamas, kad užsakovas kartu buvo ir techninis prižiūrėtojas, žinojo apie nukrypimus nuo projekto, su jais sutiko, o tai, ieškovo nuomone, prilygsta užsakovo nurodymui (užduočiai), kurią rangovas privalo vykdyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad užsakovas nebuvo statybos techninis prižiūrėtojas. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Pagal ginčo statybos metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 7 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) yra fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą techninio profilio aukštąjį išsimokslinimą, atestuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Taigi užsakovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo tas pats asmuo. Tuo atveju, kai statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo darbuotojas, paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju, šiam netinkamai atlikus savo pareigas, užsakovo atsakomybė gali kilti ne dėl jo, kaip statybos rangos sutarties šalies, pareigų pažeidimo, bet CK 6.264 straipsnio pagrindu – kaip darbuotoją (šiuo atveju – statybos techninį prižiūrėtoją) samdančiam asmeniui.

Pasisakydama dėl CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, 2004 m. gruodžio 9 d. su atsakovu sudaręs uosto krantinės Nr. 142 rekonstravimo statybos rangos sutartį, yra specializuota uosto hidrotechninių statinių statybos įmonė. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neapribojant nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu.

Ieškovas teigia, kad techninis projektas, kuriame nustatytą užduotį – sukalti įlaidus – jis privalėjo vykdyti, buvo netinkamas, nes jame nebuvo duomenų apie riedulius krantinės statybos vietoje. Tokiu atveju, identifikavęs netinkamą užsakovo užduotį, rangovas turėjo galimybę ir privalėjo veikti CK 6.659 straipsnyje nustatyta tvarka, kartu taip apsaugodamas savo interesus, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad, nustatęs kitas kliūtis darbams atlikti – suverstą gelžbetonį, statybinį laužą, kurio išvežimas konkursinėje dokumentacijoje nenumatytas, ieškovas veikė nustatyta tvarka – kreipėsi į atsakovą dėl supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentų patikslinimo ir papildomų darbų įtraukimo į darbo projektą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nesikreipė į užsakovą su įspėjimu, kad dėl riedulių atsparumo kalimui, įlaidų kalimas yra netinkamas darbų atlikimo būdas. Kasatorius, kaldamas įlaidus ir susidūręs su kliūtimi juos įkalti iki projekte nustatytos ribos, prašė statybos techninio prižiūrėtojo leidimo nupjauti nedideles įlaidų dalis ir tokį leidimą gavo. Atliktos ekspertizės išvadose įlaidų nupjovimas nėra nurodytas kaip defektų atsiradimo priežastis. Priešingai – įlaidų dalies nupjovimas jų nebekalant dėl nustatyto riedulių atsparumo kalimui, sudarė galimybę išvengti didesnio defektų kiekio. Iš esmės rangovas, prašydamas nurodyto leidimo nupjauti įlaidų dalis, tokį veiksmą pasiūlė kaip būdą pašalinti kliūtis tinkamam sutarties įvykdymui. Dėl to vėliau rangovas nepagrįstai statybos techninio prižiūrėtojo pritarimą šiam rangovo pasiūlymui prilygina savarankiškam užsakovo nurodymui, pateiktam jo paties iniciatyva.

Ekspertizės išvadoje pabrėžta, kad defektų atsiradimo priežastis – įlaidų vertikalaus stabilumo praradimas kalimo metu dėl žvirgždo–gargždo sluoksnio apatinėje dalyje esančių riedulių atsparumo kalimui; ši priežastis yra pagrindinė ir vienintelė. Kitame ekspertizės išvados punkte detalizuota, kad defektų atsiradimą lėmė pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija – įlaidinės sienutės kalimas prieš tai neįrengiant tranšėjos. Ekspertizę atlikęs ekspertas L. U. teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad nors darbų atlikimas kalant įlaidus lėmė spynų išsiskyrimą, tai nereiškia, kad visas tokiu būdu atliktas darbas yra netinkamas – svarbu laiku užtaisyti atsivėrusius plyšius įlaidinėje sienutėje; problemos įkalti įlaidus iki projektinės altitudės išsprendimas nupjaunant įlaidų dalis buvo pasirinktas tinkamai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent tokį veikimą pasirinko ieškovas – susidūręs su kliūtimi kai kuriuos įlaidus įkalti iki projekte nustatytos ribos, suderino su statybos techniniu prižiūrėtoju tinkamą šios problemos išsprendimo būdą (nupjaunant juos iki projektinės altitudės), būdamas tokios rūšies statybos darbų specialistas, numatė galimus neigiamus įgyvendinto darbų vykdymo būdo kalant įlaidus padarinius (jungtinės sienutės spynų išsiskyrimą), todėl atsakovui 2006 m. gruodžio 5 d. raštu iš anksto įsipareigojo juos pašalinti – užtaisyti plyšius jungtinėje sienutėje, jeigu jie bus aptikti. Dėl to rangovas vėliau be pagrindo reikalavo užsakovą atlyginti už šio įsipareigojimo įvykdymą, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti atlyginimą už rangovo padarytų defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, ištaisymą. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovas 2006 m. gruodžio 5 d. raštu neįsipareigojo pašalinti nustatytų visų defektų, o tik tikėtiną darbų dalį, šio savo teiginio nepatikslino, nenurodė, kokią dalį defektų rangovas įsipareigojo pašalinti, nepagrindė šios savo išvados jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normų nuostatomis, todėl tokia niekuo nepagrįsta išvada neturėjo remtis priimdamas byloje sprendimą.

Sprendžiant dėl statybos prižiūrėtojo atsakomybės, įskaitant jau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingos yra šios: eksperto vertinimu, problemos įkalti įlaidus iki projektinės altitudės išsprendimas nupjaunant įlaidų dalis buvo pasirinktas tinkamai; toks rangovo pasiūlytas ir suderintas su statybos techniniu prižiūrėtoju nukrypimas nuo projekto nelėmė neigiamų padarinių atsiradimo, bet priešingai – buvo priemonė pašalinti atsiradusias kliūtis toliau vykdyti darbus; defekto, t. y. spynų išsiskyrimo, sukalus įlaidus į žemę 15-17 metrų, statybos techniniam prižiūrėtojui nebuvo galimybės pamatyti darbų perdavimo–priėmimo metu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodyto nukrypimo nuo projekto pagrįstai nevertino kaip lėmusio defektų atsiradimą, taigi jis negali būti pagrindas statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei už šių defektų atsiradimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 79,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (j. a. k. 140375913) 79,03 Lt (septyniasdešimt devynis litus 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis