S. B. pagal BK 249 str., 199 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-1-788/2020

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės, Prano Kuconio, Alvydo Pikelio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Artūro Ridiko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

nuteistojo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

išnagrinėjo pagal nuteistojo S. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnį atnaujintą baudžiamąją bylą.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu:

1.1. S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų šešiems mėnesiams, 199 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) laisvės atėmimu septyneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) laisvės atėmimu trylikai metų, 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika) laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. gegužės mėn. veika) laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams, 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. veika) laisvės atėmimu keturiolikai metų, 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) laisvės atėmimu keturiolikai metų trims mėnesiams, 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams.

1.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos: pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veikos), ir paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. gegužės mėn. veikos), ir paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. veikos), ir paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veikos), ir paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų trims mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veikos), ir paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams.

1.3. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, bausmė, paskirta pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, ir bausmės, paskirtos subendrinus pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas devyniolikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. spalio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos laikas.

1.4. S. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio 14 d. Kaune subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, suvienijęs jo narius bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

1.5. S. B. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir 199 straipsnio 2 dalį (penkios nusikalstamos veikos). Šios idealiąją sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos padarytos organizuojant nusikalstamo susivienijimo narių S. V., G. T., A. Š., D. J., A. S. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą užsienyje (Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje) ir jų gabenimą į Lietuvos Respubliką ir į užsienį (Rusijos Federaciją).

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl S. B.: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. B. buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už 2010 m. rugpjūčio mėn. padarytas veikas (organizuojant A. Š. narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą) ir už šias veikas jam buvo paskirta subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat kuria ši bausmė buvo bendrinama su kitomis bausmėmis. Kita nuosprendžio dalis dėl S. B. (taip pat ir jam paskirta galutinė subendrinta devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė) nepakeista. Nuteistojo S. B. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo S. B. kasacinis skundas atmestas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 453 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla atnaujinta pagal nuteistojo S. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (t. y. BK 63–65 straipsnių taikymo) ir byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Nuteistasis S. B. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, ištaisyti bausmių bendrinimo klaidas ir paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Pareiškime nurodoma:

5.1 Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio l, 4, 5 dalių ir kitas nuostatas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Apeliaciniame teisme šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo padaryti nusikaltimai buvo ne pavieniai, o padaryta tęstinė veika, tačiau paskyrė bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, taip pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria S. B. buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. veikos), tačiau galutinei subendrintai bausmei tai neturėjo jokios įtakos, o tai prieštarauja teisingumo principui ir teismų praktikai.

5.4. Be to, skiriant galutinę bausmę būtina atsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) ataskaitą dėl kalinimo sąlygų Lietuvos įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas beveik dešimt metų jau praleido įkalinimo įstaigose, virš septynerių metų vyko teisminiai procesai. CPT ataskaitoje pažymima, kad kaliniams, kuriems skirta penkerių metų ar ilgesnė laisvės atėmimo bausmė, individualaus bausmės atlikimo plano nebuvimas ar rimti tokio plano įgyvendinimo trūkumai laikytini rimtais sunkinančiais veiksniais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimas gali būti nustatytas net ir nesant ankstesnio kalinio nusiskundimo. Kalėjimų perpildymu pagrįstam reikalavimui dėl kompensacijos neužkerta kelio tai, kad prieš tai tomis įkalinimo sąlygomis kalėjimo administracijai nebuvo skųstasi. Galiausiai, dėl kalėjimų perpildymo kompensacinės priemonės nėra vienintelis galimas žalos atlyginimo būdas. Pagal EŽTT praktiką bausmės sumažinimas galėtų būti tinkamas būdas Konvencijos pažeidimui ištaisyti. Be to, keičiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą bausmės atlikimo sąlygų pakeitimai tiesiogiai yra susiję su didesniu pareiškėjo teisių ir laisvių suvaržymu. Griežtinant bausmės atlikimą būtina peržiūrėti (sumažinti) paskirtos bausmės terminus.

5.5. Bausmė privalo būti adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, pažeisdamas minėtus principus ir BK 63 straipsnio nuostatas, paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, kadangi pagal BK 249 straipsnį paskirta bausmė apėmimo būdu turėtų būti subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Pareiškėjo S. B. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš šių BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamoji byla atnaujinama tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytus sprendimus.

8. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>). Konstatavus, kad byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, res iudicata bylos atnaujinamos ir priimami atitinkami BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodyti sprendimai. Kita vertus, pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles baudžiamosios bylos negali būti atnaujintos kokiais nors kitais pagrindais ir sąlygomis, pvz., dėl netinkamai įvertintų įrodymų, neteisingo civilinio ieškinio išsprendimo, neteisingos, t. y. per griežtos ar švelnios, bausmės paskyrimo ar pan.

9. Pareiškėjas teigia, kad skiriant galutinę bausmę atsižvelgtina ir į įkalinimo sąlygas, o jis beveik dešimt metų jau praleido įkalinimo įstaigose, virš septynerių metų vyko teisminiai procesai. Šie klausimai susiję su teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimais. Jų svarstymas pabaigiamas bylą nagrinėjant kasacine tvarka ir pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles atnaujintoje byloje jie negali būti svarstomi. Tokio pobūdžio pareiškimų argumentai nesudaro atnaujintos bylos nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėti.

Dėl BK 63 straipsnio 4, 5 dalių taikymo

10. Pareiškėjo nuteistojo S. B. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, kadangi nenustatė idealiosios BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutapties ir bausmių nesubendrino apėmimo būdu, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį teismas bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).

12. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, apibrėžtų skirtinguose BK straipsniuose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti konstatuojama ir tuo atveju, kai viena po kitos padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, tačiau jos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, pvz., kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas, kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>).

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje padarytų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį, už šias veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nustatydamas galutinę bausmę, teismas, vadovaudamasis realiosios sutapties taisykle, prie bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pridėjo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtų ir subendrintų bausmių dalis. Priešingai nei teigiama pareiškime, šiuo atveju bausmes bendrinti apėmimo būdu nebuvo pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamo susivienijimo (BK 249 straipsnis) nusikalstama veika ir atskiros nusikalstamo susivienijimo narių padarytos nusikalstamos veikos (šiuo atveju veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje) sudaro ne idealiąją, bet realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018, 2K-281-942/2018). Pažymėtina ir tai, kad S. B. inkriminuotos nusikalstamo susivienijimo (BK 249 straipsnio 3 dalis) ir disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl teismas, nustatydamas galutinę bausmę, pagrįstai nesivadovavo ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata ir bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu.

Dėl dalies kaltinimo pašalinimo įtakos galutinei subendrintai bausmei

14. Pareiškėjo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėn. padarytos veikos organizuojant A. Š. narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą), nepagrįstai nesušvelnino galutinės subendrintos bausmės, yra pagrįsti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apelianto nuteistojo S. B. argumentams, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai du kartus S. B. pripažino kaltu už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą 2010 m. rugpjūčio mėn. (organizuojant A. Š. narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą) ir 2010 m. rugpjūčio 14 d. (organizuojant D. J. narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą). Dėl to nuosprendžio dalis, kuria S. B. nuteistas už 2010 m. rugpjūčio mėn. padarytas veikas, buvo panaikinta. Kita vertus, priėmęs tokį sprendimą, šios instancijos teismas iš naujo bausmių nebendrino ir galutinę subendrintą bausmę paliko nepakeistą.

16. Kaip matyti teismų nustatytų bylos aplinkybių, be kitų nusikalstamų veikų S. B. buvo inkriminuota tai, kad jis nurodė A. Š. (kuris nuteistas nagrinėjamoje byloje) iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o D. J. (baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 391 straipsnį) nurodė įgyti šią medžiagą iš A. Š. ir ją gabenti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. A. Š. 2010 m. rugpjūčio mėn. Ispanijos Karalystėje įgijo 94 kg 639 g kanapių dervos, ją neteisėtai gabeno automobilyje iki Kaune esančio garažo, kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d. ją laikė, o D. J. iš A. Š. įgijo tą pačią narkotinę medžiagą ir neteisėtai ją gabeno automobilyje nuo Kauno iki Vilniaus r., Lavoriškių m., kur 2010 m. rugpjūčio 14 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad, priešingai nei visos kitos S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, veiksmai, duodant nurodymus A. Š. ir D. J. dėl neteisėto disponavimo ta pačia narkotine medžiaga ir jos neteisėto gabenimo per valstybės sieną, buvo tęstiniai. Taigi šie S. B. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos ir už jas nepagrįstai buvo paskirtos atskiros bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas šią kvalifikavimo klaidą, pašalino iš kaltinimo 2010 m. rugpjūčio mėn. padarytas veikas (organizuojant A. Š. narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą) ir panaikino už jas paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų. Tačiau nepaisydamas to, kad ši bausmė pirmosios instancijos teismo buvo subendrinta su kitomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu, apeliacinės instancijos teismas naujo bausmių bendrinimo neatliko ir galutinės subendrintos bausmės dydžio nepakeitė, nenurodė ir tokio sprendimo motyvų.

17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirtos penkiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį bausmių, paskirtų subendrintus pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (penkios nusikalstamos veikos) bei 260 straipsnio 3 dalį (penkios nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes, ir galutinę bausmę S. B. paskyrė laisvės atėmimą devyniolikai metų, t. y. prie griežčiausios bausmės iš viso pridėjo trejus metus šešis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs nuosprendžio dalį dėl S. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2010 m. rugpjūčio mėn. veikų), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, turėjo iš naujo paskirti galutinę subendrintą bausmę ją proporcingai sumažindamas, tačiau to nepadarė, taip akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nesant atitinkamų kasacinio skundo argumentų, šios klaidos neištaisė ir kasacinės instancijos teismas. Ši klaida taisytina priimant nutartį atnaujintoje byloje. Dėl to šioje byloje visų instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai keistini. Teisėjų kolegijos vertinimu, proporcinga iš kaltinimo pašalintos bausmės dalis, kurią buvo pridėjęs prie griežčiausios bausmės pirmosios instancijos teismas, yra devyni mėnesiai. Taigi, iš naujo subendrinant S. B. paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė mažintina devyniais mėnesiais.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžių ir nutarties dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. B. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė iš dalies sudėjus buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas devyniolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. B. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su keturiomis subendrintomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą aštuoniolikai metų trims mėnesiams.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti galioti nepakeistas.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Olegas Fedosiukas