Dokumento Nr. DOK-42
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01280-2017-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. sausio 6 d. gautu ieškovės Ž. Ž. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės Ž. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams S. Ž., S. Ž. firmai „Infosta“, uždarajai akcinei bendrovei „Hokla“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, autoriaus turtinių teisių perdavimo ir kompensacijos už šių teisių perdavimą priteisimo, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei atsakovo S. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo bei S. Ž. firmos „Infosta“ priešieškinį dėl kilnojamų daiktų išreikalavimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Dokumento Nr. DOK-42
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01280-2017-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. sausio 6 d. gautu ieškovės Ž. Ž. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės Ž. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams S. Ž., S. Ž. firmai „Infosta“, uždarajai akcinei bendrovei „Hokla“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, autoriaus turtinių teisių perdavimo ir kompensacijos už šių teisių perdavimą priteisimo, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei atsakovo S. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo bei S. Ž. firmos „Infosta“ priešieškinį dėl kilnojamų daiktų išreikalavimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Pasak ieškovės, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnis), nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), santuokoje įgyto turto, įskaitant įmonės gautų pajamų, padalijimą (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turto pripažinimą asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), transporto priemonės dovanojimo sutarties sudarymą ir jos galiojimą (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 1.93 straipsnio 1, 2 dalys, 6.469 straipsnio 1 dalis), sutuoktinio teisę į kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), o taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 177 – 185 straipsniai), šie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovas prieš ją ir vaikus naudojo psichologinį smurtą, pažeidė kitas sutuoktinio pareigas, o apie ieškovės netinkamą elgesį duomenų byloje nėra ir teismo sprendimo motyvuose joks netinkamas ieškovės elgesys nėra nurodytas, todėl turėjo būti konstatuota, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas turėjo priteisti ieškovei didesnę turto dalį, taip apsaugant vaikų interesus, nes su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai ir ieškovė neturės galimybės dirbti tiek, kiek atsakovas ir gauti didesnes pajamas. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei atsakovo įmonės pajamų dalies, priteisdamas vien įmonės vertės padidėjimo dalį.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas klausimas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 5 d. AB „SEB bankas“, dokumento Nr. 750426.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas
