Dėl naudojimosi tvarkos

Nr. DOK-4005

Nr. DOK-4010

Nr. DOK-4055

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01861-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 25 d. paduotu atsakovo K. P. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir paaiškinimais dėl žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindimo suabsoliutino bendraturčio teisę nusistatyti naudojimosi daiktu tvarką. Minėta norma suteikiama teisė bendraturčiams tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi izoliuotomis to statinio dalimis. Šiuo atveju name nėra izoliuotų patalpų, dėl kurių galėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka. Teismas nepagrįstai tik ieškovėms paskyrė naudotis bendro naudojimo patalpą (virtuvę), taip pat kambarius 1-5 ir 1-6, kurie pašalinus pertvarą natūroje nebeegzistuoja. Teismas, spręsdamas dėl naudojimo tvarkos nustatymo, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl stabilumo principo taikymo t. y. nesvarstė, ar tikrai yra pagrindas keisti egzistuojančią naudojimosi daiktu tvarką. Ieškovės turėjo pareigą įrodyti, kad naujai nustatytina tvarka nepažeis šio principo. Netinkamai taikant stabilumo principą, neteisingai buvo išspręsta byla, pažeistas CPK 320 straipsnis. CPK 320 straipsnio 1 dalies norma pažeista ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino apeliacinio skundo argumentų, kad nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įpareigojimo bendraturčiams raštu susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Naudojimosi tvarka žodžiu nustatyta jau 1998 m. priėmus palikimą ir pradėjus naudotis paveldėtu turtu.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, taigi neatskleidė bylos esmės, taip nukrypo nuo teismų praktikos dėl ginčų kvalifikavimo. Teismas neišsprendė esminio klausimo, ar byloje kilo ginčas dėl naudojimo nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo, ar dėl tokios tvarkos pakeitimo. Atsakovas įrodinėjo, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl seniai susiklosčiusios naudojimo daiktu tvarkos pakeitimo. Tačiau teismas netikrino buvusios tvarkos, nevertino, kad ieškovės šiuo atveju neįrodinėjo prielaidų pakeisti jau esančią naudojimosi daiktu tvarką.

Kasacinis skundas grindžiamas ir CPK 263 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Registrų centro duomenimis nėra pateikta bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, šalys nėra pateikusios tokio šalių susitarimo. Tačiau viešieji registrai tik išviešina teises prieš trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes faktiškai neargumentavo savo išvadų, nepagrindė jų įstatymais ar kitais teisės aktais, netinkamai rėmėsi teismų praktika (rėmėsi praktika bylose, kurių esminės aplinkybės skiriasi). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 256 straipsnio normą, numatančią galimybę baigiamųjų kalbų metu ar po jų priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokia galimybė įmanoma, jei reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei tokių aplinkybių, nei tokių įrodymų, taigi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas neteisėtai sudarė pagrindą ieškovėms pakeisti ieškinio dalyką.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl proceso teisės normų pažeidimo, nukrypo nuo teismų praktikos. Be to, proceso metu ieškovės (bendraturtės) atstovavo viena kitą be patvirtintų įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.78 straipsnio, 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CPK 43 straipsnio ir kt. nuostatas, nepagrįstai aiškino, jog ieškovės viena kitą atstovavo pagal bendrininkavimo institutą. Teismas nenustatė, kokios bendros ieškovių teisės yra pažeidžiamos ir kokiu būdu, o neįrodžius bendros teisės ir jos pažeidimo fakto, bendrininkavimas apskritai negalimas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 25 d. UAB Maxima LT.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė