DOK-4060
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08052-2023-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 30 d. paduotu atsakovės L. V. kasaciniu skundu dėl
n u s t a t ė :
Atsakovė L. Veličkaitė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. preliminarų sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstydamas nauja redakcija, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas nevertino javų kombaino pirkimo–pardavimo sutarties pagal sutarčių aiškinimo taisykles ir nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad visos be išimties sutartys turi būti aiškinamos pirmiausiai identifikuojant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, kuriuos nustatyti leidžia ir sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, ir pačios sutarties esmė bei jos sudarymo tikslas, jos sudarymo aplinkybės, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo (ikisutartiniai šalių santykiai), į šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei į kitas aplinkybes, kurias teismas pripažįsta kiekvienoje individualioje situacijoje reikšmingomis. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173-969/2015">3K-3-173-969/2015</a>; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248-421/2016">3K-3-248-421/2016</a>). Išvardintos sutarčių aiškinimo taisyklės suponuoja išvadą, kad pirmiausia yra naudojamas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus (ko šalis pagrįstai tikėjosi, sudarydama susitarimą), o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviu sutarties aiškinimo metodu). Esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Būtent dėl to reikšminga yra CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai taip pat leidžia nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>).
2. Atsakovė byloje nurodė, kad prieš sudarant sutartį ji informavo ieškovės atstovą (vadybininką), jog sutarties vykdymui atsakovė turės gauti finansavimą (paskolą), nes savo lėšų tam neturi. Aplinkybę, kad atsakovė negalės vykdyti sutarties negavusi paskolos, patvirtino liudytojas M. P. Liudytojas ieškovės darbuotojas T. M. patvirtino, kad atsakovė jam sakė, jog 70 proc. prekės (kombaino) kainos gaus iš Europos Sąjungos paramos, 30 proc. – skolinsis iš bankų. Tai patvirtina, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį, atskleidė ieškovei aplinkybę, jog atsakovė galės sutartį vykdyti tik gavusi finansavimą. Atsakovė nurodė, kad teikė ieškovės darbuotojui 2021 m. ūkio balansą. Ieškovės darbuotojas patvirtino, kad matė atsakovės ūkio 2021, 2020 m. balansus, pagal kuriuos vertino, ar atsakovė turi galimybių gauti finansavimą, ar klientė yra pajėgi vykdyti sutartį. Tai patvirtina, kad ieškovė, prieš sudarant sutartį, pati domėjosi atsakovės finansine padėtimi, vertino jos galimybes vykdyti sutartį. Tai taip pat patvirtina, kad ieškovei turėjo būti žinoma ir suprantama, kad atsakovei bus būtina gauti finansavimą, kad galėtų tinkamai vykdyti sutartį.
3. Atsakovė byloje taip pat nurodė, kad didelę įtaką tam, jog ji negavo finansavimo, turėjo pieno supirkimo kainų kritimas nuo 2022 m. vidurio, nes tai neigiamai paveikė 2022 m. ūkio balansą. Tai, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove po to, kai pradėjo kristi pieno supirkimo kainos, žinodama, kad tai gali neigiamai paveikti jos finansinę padėtį, 2022 m. ūkio balansą ir galimybes skolintis, patvirtina, jog atsakovė buvo įsitikinusi, jog negavus finansavimo, sutartis nesukels jai neigiamų padarinių. Priešingu atveju, atsakovė nebūtų prisiėmusi sutartimi įsipareigojimų. Derybų metu ieškovės darbuotojas T. M. įsipareigojo atsakovei padėti ieškant finansavimo, tarpininkauti tarp atsakovės ir finansinių įstaigų. Atsakovė jam nurodė, kad savo lėšų ji neturi ir ieško finansavimo įvairiose kredito įstaigose. Tai patvirtina, kad derybų metu tarp ieškovės darbuotojo ir atsakovės buvo kalbėta apie atsakovės finansines galimybes vykdyti sutartį tik gavus finansavimą. Atsakovė nurodė, kad ji nebūtų pasirašiusi sutarties, jei ieškovės darbuotojas nebūtų tikinęs, jog atsakovė gaus finansavimą, jog atsakovei nekils neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus rašytinius įrodymus, kurie įrodo T. M. konkliudentinius veiksmus, patvirtinančius, kad ieškovė garantavo atsakovei dėl neigiamų pasekmių neatsiradimo, jeigu ji negaus finansavimo.
4. Iš nurodytų šalių veiksmų jau pasirašius pardavimo sutartį ir ją vykdant akivaizdu, kad pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo esminė sąlyga buvo finansavimo gavimas, nes jo negavus, atsakovė negalėjo įvykdyti sutarties. Pirkimo-pardavimo sutartyje šalių nustatytų sąlygų vykdymas priklausė nuo atsakovės finansavimo gavimo, todėl šalių pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga ir galėjo būti vykdomas tik šiai sąlygai įvykus. Šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad atsakovė turėjo gauti finansavimą, kad būtų įgyvendinta pirkimo-pardavimo ir paramos sutartys, o ieškovė įsipareigojo šį finansavimą padėti gauti, tad akivaizdu, kad negavus finansavimo atsakovei nekyla pareiga ieškovei mokėti netesybas. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai neįvertino pirmiau nurodytų aplinkybių.
5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištirdami ir įvertindami ne visus reikšmingus bylos faktinius duomenis, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir netinkamo vykdymo, pažeidė įrodinėjimo taisykles: CPK 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus ir, jais remiantis, priimti byloje sprendimą. Teismas šiuo atveju pažeidė CPK 265 straipsnį, nustatantį pareigą priimant sprendimą įvertinti įrodymus, 263 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnį, nustatantį teismui pareigą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas kuriuos nors įrodymus atmeta. Bylą nagrinėję teismai ne tik neišvardino surinktų įrodymų, bet ir visiškai neatskleidė jų turinio, ypač dėl ieškovės veikimo kaip faktinės patarėjos ir tarpininkės gauti paramą. Teismas vadovavosi tik rašytiniais įrodymais, nekreipdamas dėmesio į įvykusį šalių bendradarbiavimą, ir dėl to priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei L. V. 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. spalio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 78.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
