Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-976/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22023-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; 1.2.25.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam E. D., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu E. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 243 straipsnį – keturiasdešimties parų arešto bausme. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendis ir E. D. dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, subendrinimo. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas).
2. E. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gruodžio 12 d. planu, 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. D. apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, E. D. dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikino nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, subendrinimo. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. D. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius ir už šią veiką jam gresianti atsakomybė (ją taikyti teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Jačiauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai konstatavo, kad E. D. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir jį dėl šios veikos išteisino. Asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigus nuo alkoholio (net ir nesant sistemiškumo) pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo veiksmų atitiktį BK 243 straipsnio požymiams, veikos pavojingumą analizuodamas per veikos sistemingumo prizmę, nepagrįstai susiaurino objektyviuosius veikos požymius ir nukrypo nuo šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos.
5.2. Dėl E. D. veiksmų kilo realus pavojus ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių, taip pat ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, o žala nebuvo padaryta tik dėl atsitiktinumo, nes įtartinai manevruojantį nuteistojo vairuojamą automobilį pastebėjo ir sustabdė policijos pareigūnai. Nurodytomis aplinkybėmis E. D. padaryta veika negali būti pripažinta nepakankamai pavojinga.
5.3. Šioje byloje aptariamas transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės (t. y. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas) yra ne atsitiktinis ar dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių atliktas veiksmas, o piktavališkas E. D. elgesys. Atsižvelgiant į neatsitiktinį E. D. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis nepasikartotų ir nenukentėtų pašaliniai asmenys. Tai, kad E. D. nepaisė jam teismo paskirto draudimo, parodė jo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į nustatytas taisykles. E. D. suprato savo veiksmų esmę, t. y. kad jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, suprato, kad, nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį, pažeidžia minėtu teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, ir suprato gresiančias to pasekmes, tačiau sąmoningai sėdo prie automobilio vairo. Esant šioms aplinkybėms, E. D. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas laikytinas pavojingu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.
5.4. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad E. D. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, nepagrįstas, nes transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuo atveju, jei jis transporto priemonę vairuoja neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengia apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Tam, kas vairuoja kelių transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar tokia teisė jam atimta.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 243 straipsnio taikymo
7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. D. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis pagal BK 243 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra ginčo dėl įrodymų ir jų vertinimo pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau teismai šioje byloje priėmė skirtingus sprendimus aiškindami BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius ir taikydami šiame straipsnyje esančią teisės normą.
8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
9. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-59/2012">2K-7-59/2012</a>, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
10. Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal prokurorės kasacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 243 straipsnį, pripažindamas, kad E. D. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, nurodyto BK 243 straipsnyje, požymių. Šiuo požiūriu teisėtą ir pagrįstą sprendimą priėmė pirmosios instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes E. D. veiksmuose yra visi BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. D. 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ir jis, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gruodžio 12 d. planu, 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas).
12. Nuteistajam E. D. nustatytas 2,29 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Todėl, siekdamas tinkamai įvertinti nuteistojo veikas, pirmosios instancijos teismas tokius E. D. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
13. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos (vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę) pavojingumo nepaneigia tai, kad nuteistasis E. D. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta) yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>).
14. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis, būtina vengti faktiškai tapačius veiksmus vertinti skirtinguose procesuose (nesvarbu, ar keliuose baudžiamuosiuose procesuose, ar baudžiamajame ir administracinio nusižengimo procese), nes kyla grėsmė pažeisti non bis in idem (negalima bausti dukart už tą patį teisės pažeidimą) principą.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-514-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-514-942/2015">2K-514-942/2015</a>, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>).
16. Remiantis nurodyta EŽTT praktika, situacija, kai ta pati veika viename procese buvo kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta veika, kitame – pagal BK 243 straipsnį, buvo pripažinta kaip pažeidžianti non bis in idem pricipą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad non bis in idem principas taikomas procesams tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-511/2021">2K-64-511/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi02OTcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-697/2022">2K-2-697/2022</a>). Kaip non bis in idem principo neatitinkanti buvo įvertinta situacija, kai asmenį, nubaustą pagal ANK 424, 427 straipsnius, nustatančius administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, buvo bandoma patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (už vairavimą neturint teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi02OTcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-697/2022">2K-2-697/2022</a>).
17. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad E. D. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, ir konstatavimas, kad jie galėtų būti vertinami pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, neatitinka pirmiau nurodyto non bis in idem principo reikalavimų.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. D. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Nuteistojo E. D. veiksmai pirmosios instancijos teismo tinkamai kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis pagal BK 243 straipsnį ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
