L. G. pagal BK 14 str., 15 str., 16 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1495/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18324-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistosios L. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistoji L. G. prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti skundžiamus teismų sprendimus, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad apygardos teismas nenustatė kaltės formos, rūšies, turinio ir taip netinkamai pritaikė BK 14, 15 ir 16 straipsnių nuostatas, nesirėmė objektyviais įrodymais ir formaliai konstatavo kaltę; nenagrinėjo teisės į būsto neliečiamumą turinio, nevertino tariamosios ginties buvimo situacijos, neatsižvelgė į sutrikusią nuteistosios emocinę būseną įvykio metu, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos, taip neteisingai aiškino BK 28 straipsnio nuostatas; atliktų kasatorės veiksmų nevertino BK 37 straipsnio kontekste. Be to, apygardos teismas, keisdamas apylinkės teismo paskirtą bausmę, paskyrė per griežtą bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Apygardos teismas neišaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams, nevertino nepriklausomo eksperto V. Gineito nurodytų aplinkybių, motyvuotai nepaneigė kasatorės parodymų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepasisakė dėl visų nuteistosios gynėjo ir pačios nuteistosios apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, paneigiančių apylinkės teismo išvadą dėl plaukų išrovimo fakto (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 28 straipsnio) taikymas argumentuojamas nesutikimu su bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorės teigimu, veikdama būtinosios ginties situacijoje, pagrįstai bandė sutrukdyti svetimam asmeniui (t. y. nukentėjusiajai) patekti į E. G. ir kasatorės vardu registruotą būstą, būdama įskaudinta nukentėjusiosios elgesio bei didžiai susijaudinusi ir susinervinusi suprato susidariusią situaciją kaip prasidėjusį akivaizdų pavojingą kėsinimąsi į būsto neliečiamybę, kad nukentėjusioji krito ne tiesiogiai nuo nuteistosios atliktų sudavimų, o praradusi pusiausvyrą, tad nėra pagrindo išvadai, kad ji (nuteistoji) tyčia kėsinosi į nukentėjusiosios sveikatą. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais neigiamos nusikalstamos veikos aplinkybės, savaip interpretuojami įrodymai, reiškiama nuomonė, kad teismas neišaiškino visų teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių, bylos įrodymus vertino neteisingai, padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad ji kalta dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų (piršto sumušimo ir nubrozdinimo), nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir BK 28 straipsnio taikymu, tinkamai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Be kita ko, apygardos teismas pašalino faktines aplinkybes, kad nuteistoji savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė krūtinės ląstos sumušimą. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečiai esminių apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, o dėl argumentų, susijusių su plaukų išrovimo faktu, skundžiamoje nutartyje pasisakyta. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados yra neteisėtos, kaip ir argumentų, pagrindžiančių šio teismo padaryto esminio BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo buvimą.

Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas klausimas dėl tariamosios būtinosios ginties situacijos buvimo ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, o apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nenagrinėjo, dėl to, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šie klausimai negali būti ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalį). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios elgesį kaip provokuojantį, pripažino tai nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgęs ir į kitas nustatytas reikšmingas nusikalstamą veiką ir nuteistąją apibūdinančias aplinkybes, vienu trečdaliu sumažino paskirtąją laisvės apribojimo bausmę. Kasatorė nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, taikymą ar esminį proceso teisės pažeidimą, ir reiškia vien subjektyvią nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pašalintą kaltinimo dalį ir paskyrė tinkamai neindividualizuotą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios L. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas