V. B. pagal BK 222 str., 208 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-157-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00086-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.12.1; 1.2.17.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam V. B., jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio.

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu V. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, nes jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, patenkinus prokuroro apeliacinį skundą, Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. B. nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 209 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. V. B. nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį už tai, kad

2017 m. kovo 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAU 0000277 už 2680 Eur UAB „Plungės Jonis“ pardavė automobilius: „Renault Megane“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip sudarė sąlygas UAB „Plungės Jonis“ atgauti skolą;

2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 152 Eur bendrovei „AAS BTA“ už nelaimingų atsitikimų draudimą;

2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 Eur UAB „Fleet union“ už degalus;

2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 594,37 Eur ADB „Gjensidige“ už draudimą;

2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Eur UAB „Lemora“ skolą;

2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 248,86 Eur AB „Telia Lietuva“ sąskaitos apmokėjimą;

2017 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 Eur UAB „Plantas“ skolą;

2017 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 38,50 Eur UAB „Ranča“ apmokėjimą pagal sąskaitą;

2017 m. balandžio 18 d. pagal 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutartį nepagrįstai išmokėjo UAB „Plungės Jonis“ 5000 Eur palūkanų – 5,5 proc. metinių palūkanų, kurių ėmimas blogino UAB „S“ finansinę padėtį;

2017 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Eur UAB „Audito tikslas“ už metinių finansinių ataskaitų auditą;

2017 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Eur UAB „Lemora“ skolą;

2017 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Eur UAB „Elti“ skolą;

2017 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1,02 Eur mokestį VĮ Registrų centrui;

2017 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21 013,63 Eur antstoliui Vaidui Drungilui;

2017 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 23 000 Eur UAB „Plungės Jonis-S“ paskolą pagal sutartį;

2017 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 145,20 Eur UAB „Toi-Toi Lietuva“ pagal PVM sąskaitas;

2017 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 514,35 Eur bendrovės „Ramirent Baltic AS“ Vilniaus filialui;

2017 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 600 Eur T. Š. atsiskaityti už paslaugas;

2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 50 000 Eur avansą įmonei „Plungės Jonis-S“;

2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5,02 Eur UAB „Plungės vandenys“ skolą;

2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 Eur UAB „Antikva“ skolą;

2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 161,43 Eur V. Padago GKI skolą;

2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 206,91 Eur UAB „Valda“ skolą;

2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 383,22 Eur UAB „Colourstone“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Eur UAB „Gistona“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur UAB „Navasta“;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 Eur UAB „Jumaida“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 407 Eur UAB „Akomos autoservisas“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 871 Eur UAB „Audito tikslas“ pagal sąskaitą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 Eur UAB „Euro šiluma“;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8000 Eur UAB „Elti“;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 575,86 Eur UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1421,49 Eur įmonei UAB „Plungės lagūna“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1881,45 Eur įmonei UAB „Hidrostatyba“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur įmonei UAB „Verslo stimulas“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1160,95 Eur įmonei UAB „Telšių gelžbetonis“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 Eur įmonei UAB „Elvaradas“ skolą;

2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 Eur MB „Bliekorius“ skolą;

Plungės rajono savivaldybės administracija pagal 2017 m. balandžio 26 d. UAB „S“ generalinio direktoriaus V. B. pasirašytą raštą Nr. 24 37 860,05 Eur UAB „S“ piniginius įsipareigojimus pervedė UAB „Plungės Jonis“;

2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu iš banko „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5,80 Eur UAB „Lietuvos rytas“;

dėl to buvo sumažintos galimybės padengti įsiskolinimus likusiems 74 UAB „S“ kreditoriams ir bendrovei padaryta 567 573,20 Eur dydžio turtinė žala.

1.2. Pagal BK 209 straipsnį V. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S“ direktorius, žinodamas, kad dar 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, siekdamas išvengti atsiskaitymo su jos kreditoriais eiliškumo, priėmė bendrovei ir jos kreditoriams akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus ir prieštaraujančius bendrovės tikslams sprendimus – laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. neteisėtai, pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą, turėjo ūkinių finansinių santykių (atliko pirmiau nurodytus atsiskaitymus su kreditoriais), kurie pasunkino UAB „S“ ekonominę padėtį ir sumažino galimybę atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais. Taip V. B., sąmoningai blogai valdydamas UAB „S“, padarė įtaką bendrovės mokumui ir savo veiksmais nulėmė jos bankrotą bei padarė didelę – 567 573,20 Eur turtinę žalą kreditoriams, dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „S“ bankroto bylą, o 2019 m. sausio 2 d. nutartimi bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl priėmė bylos aplinkybių neatitinkantį sprendimą išteisinti V. B. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. B. neturėjo pagrindo manyti, jog jo vadovaujama bendrovė nepajėgs atsiskaityti su kreditoriais, o atsiskaitymas su dalimi pasirinktų UAB „S“ kreditorių buvo nulemtas ekonominio būtinumo, nepagrįstos bylos duomenimis. V. B., žinodamas apie UAB „S“ nemokumą, dėl kurio grėsė bankrotas, veikė nesąžiningai – priėmė sprendimus patenkinti tik pasirinktų kreditorių reikalavimus, o juos patenkinus sumažėjo bendras bendrovės turtas ir jos kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės, todėl likusiems bendrovės kreditoriams buvo padaryta 567 573,20 Eur dydžio turtinė žala ir visa tai nulėmė bendrovės bankrotą.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė L. Andriuškevičienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. nuteisimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė šių nusikalstamų veikų. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto požymiams nustatyti būtina vadovautis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-697/2019, kurioje išaiškinta, kad nemokios įmonės būsena atskleidžiama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Pagal šį įstatymą įmonės nemokumu laikoma jos būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas UAB „S“ pradelstų įsipareigojimų dydžio ir jų santykio su bendrovės turtu nenustatinėjo, rėmėsi bylos medžiagoje esančia specialisto išvada, nors ją pateikusi specialistė Vija Vinskienė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad konstatuodama UAB „S“ nemokumą ji nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonės nemokumą. Taigi skundžiamame nuosprendyje, skirtingai nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nesivadovauta įstatymu taip, kaip to reikalauja suformuota teismų praktika tokio pat pobūdžio bylose, ir tai laikytina netinkamu įstatymo taikymu bei esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų pažeidimu.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino reikšmingų duomenų apie tai, kad UAB „S“ bankroto bylos iškėlimo metu vykdė didelės apimties rangos sutartis iš laimėtų konkursų, taip pat neįvertino bendrovės akcininkės UAB „Plungės Jonis“ aktyvios priežiūros ir suteiktų paskolų kapitalizavimo bei pasirengimo toliau finansuoti UAB „S“ veiklą. Neatsižvelgta ir į tai, kad priimdama sprendimą kapitalizuoti skolą savo įsteigtai bendrovei UAB „Plungės Jonis“ taip išsprendė jos mokumo klausimą. Be to, UAB „S“ lėšos ir turtas nebuvo areštuoti ir tai leidžia teigti, kad skolų valstybės biudžetui bendrovė neturėjo, o vieno mėnesio darbo užmokesčio darbuotojams vėlavimą traktuoti kaip tyčinį sąmoningai blogą įmonės valdymą nėra teisiškai pagrįsta. Teismas neįvertino ir UAB „S“ nepalankaus teismo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo, dėl kurio bendrovės akcininkė UAB „Plungės Jonis“ nusprendė įpareigoti V. B. pradėti įmonės bankroto procedūrą. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nei trumpalaikio turto santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, nei greitai realizuojamo turto turėjimas (turėtas ilgalaikis turtas) neturi įtakos nemokumo būsenai. Byloje nebuvo nustatytas UAB „S“ pradelstų įsipareigojimų dydis, todėl visi apeliacinės instancijos teismo argumentai apie įsiskolinimų dydį, kuris nurodytas balanse kaip trumpalaikiai įsiskolinimai, pripažintini kaip išvestiniai ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad specialistei nebuvo pateikti duomenys apie pradelstus UAB „S“ mokėjimus, todėl į visumą susiejo ne visus byloje esančius įrodymus ir taip esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

3.3. Kaltinamajame akte V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, pažeisdamas mokėjimų eiliškumą, per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. atliko 40 mokėjimo nurodymų, kurie sumažino galimybę padengti įsiskolinimus likusiems 74 UAB „S“ kreditoriams, ir taip bendrovei buvo padaryta 567 573,20 Eur dydžio turtinė žala. Kaltinamajame akte teisinis neteisėtų, pažeidžiančių mokėjimo eiliškumą mokėjimų vertinimas nenurodytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos veiksmus laikė pažeidžiančiais CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo kvalifikavimo, tačiau prokuroras nepateikė prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, toks prašymas nepateiktas ir su prokuroro apeliaciniu skundu, todėl buvo pažeista V. B. teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Nuteistajam ir jo gynėjai žinant, kokio teisės akto pažeidimu kaltinamas V. B., gynyba būtų organizuota kitaip, nes būtų aiškinamas kiekvienas įvykdytas mokėjimas, jo paskirtis ir turinys CK 6.930¹ straipsnio ir Įmonių bankroto įstatymo kontekste.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas netyrė kaltinime nurodytų mokėjimo pavedimų turinio ir juos nepagrįstai sujungė į vieną visumą, taip esmingai pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Kaltinime nebuvo nurodytas daugumos mokėjimo pavedimų pagrindas, tokia kaltinimo formuluotė trukdė jį suprasti, t. y. visiškai neaišku, kokiu pagrindu, nenustačius nemokumo būklės taip, kaip reikalauja įstatymas, konstatuota, kad minėti mokėjimo pavedimai buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi bendrovei ir prieštaraujantys jos tikslams. Nesuprantama, kodėl kriminalizuotas 10 000 Eur pervedimas UAB „Navasta“. Taip pat neaišku, kodėl laikomas bloginančiu bendrovės finansinę padėtį pagal 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutartį UAB „Plungės Jonis“ sumokėtų 5000 Eur palūkanų faktas. Kaltinime kaip ekonomiškai nenaudingas taip pat nurodomas 2000 Eur mokėjimas UAB „Audito tikslas“ už metinių finansinių ataskaitų auditą, tačiau atlikus šį auditą buvo gauta išvada, kurios turinys reikšmingas ne tik UAB „S“ nemokumo būsenai konstatuoti, bendrovės veiklai vertinti, bet ir vadovo V. B. vadovavimo kokybei pagrįsti.

3.5. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad V. B. buvo atsakingas už UAB „S“ veiklos organizavimą, todėl jo veiksmai atsiskaitant tik su dalimi pasirinktų bendrovės kreditorių negali būti vertinami kaip nulemti ekonominio būtinumo, siekiant apsaugoti UAB „S“ ir jos kreditorių interesus, pripažintinas nepagrįstu. Byloje nenustačius bendrovės nemokumo būsenos taip, kaip reikalauja Įmonių bankroto įstatymas, įvertinus bendrovės vykdytą didelės apimties veiklą, akcininkui kapitalizuojant skolas ir aktualiai sekant įmonės finansinę būklę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė BK normas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės L. Andriuškevičienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 208 straipsnio 1 dalies ir 209 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

5. Pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusią BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams (pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją, turtinė žala kreditoriams turi būti didelė, t. y. viršijanti 400 MGL dydžio sumą, o tais atvejais, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą, veika kvalifikuojama pagal BK 208 straipsnio 3 dalį). BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. juridinio asmens vadovas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

6. Pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį BK 209 straipsnį baudžiamas tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams (pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją, didelė turtinė žala kreditoriams turi viršyti 400 MGL dydžio sumą, o tais atvejais, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą, veika kvalifikuojama pagal BK 209 straipsnio 2 dalį). BK 209 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tyčia, t. y. kai įmonės vadovas suvokia, kad blogai valdo įmonę, numato bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia).

7. Minėtomis BK specialiosios dalies normomis siekiama apsaugoti kreditorių teises nuo skolų turinčio ūkio subjekto vadovo nesąžiningų ūkininkavimo veiksmų. Pažymėtina, kad tokią teisinę apsaugą pirmiausia nustato civilinės teisės normos, todėl ir baudžiamosiose bylose vadovui inkriminuojamų veiksmų vertinimas atliekamas juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusius Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „S“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, t. y. galiojant ĮBĮ, todėl, vertinant nuteistojo kaip juridinio asmens vadovo veiksmus, iki bankroto aktualios būtent šio įstatymo nuostatos.

8. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas įstatymo nustatytais terminais nedelsdamas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios vadovo pareigos laiku įvykdymas apsaugo kreditorių interesus nuo nemokaus juridinio asmens turtinės masės, iš kurios galėtų būti tenkinami jų reikalavimai, sumažėjimo vykdant nuostolingą veiklą. Bendrovės vadovui nevykdant šios pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Šiai bylai aktualiu laikotarpiu tyčinio bankroto institutas ir iš jo kylantys teisiniai padariniai buvo įtvirtinti ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje, 20 straipsnyje. Pagal šį teisinį reguliavimą, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius per įstatymo nustatytą terminą privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).

9. Nors pagal ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalį teismas apie priimtą sprendimą pripažinti bankrotą tyčiniu įpareigotas pranešti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ši nuostata negali būti suprasta taip, kad kiekvienas teismo pripažintas tyčinio bankroto atvejis kartu reiškia ir nusikalstamos veikos (BK 208, 209 straipsniai) padarymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo skirtumus civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Civilinėje teisėje įrodinėjimo procesas gali būti pagrįstas kaltės prezumpcija, pvz., civilinėje byloje nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat buvo nustatyta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, pvz., jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930(1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tačiau įrodinėjant skolininko nesąžiningumo (BK 208 straipsnis) ir nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) požymius, remiantis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principais, tokiomis prezumpcijomis remtis negalima.

10. Turint omenyje, kad pagrindinis teisinis reguliavimas, saugantis kreditorių teises ir nustatantis atsakomybę už jų pažeidimus, priklauso civilinės teisės sričiai, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas pagal BK 208 ir 209 straipsnius visada turi būti pagrįstas išvada dėl didesnio nustatytų neteisėtų veiksmų pavojingumo ir civilinės atsakomybės priemonių nepakankamumo teisingumo tikslams pasiekti.

11. Šiame kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, jog ekonominius sunkumus išgyvenančio juridinio asmens vadovas iki bankroto bylos iškėlimo apskritai negali atsiskaityti su jokiais kreditoriais ar atlikti kitų verslo sandorių. Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, motyvai ir tikslai BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant dėl pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai ir motyvai turi nemažą reikšmę darant išvadą dėl civilinės atsakomybės priemonių nepakankamumo, tokios veikos pavojingumo ir nusikalstamo pobūdžio. Antai BK 208 straipsnio prasme skolininko nesąžiningumui (favoritizmui) nepriskirtini sandoriai, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo, siekio išvengti bankroto ar kitų pozityvių tikslų. Kitaip vertinami stambūs ir didelę žalą kreditoriams sukeliantys nesąžiningi ir savanaudiški verslo sandoriai, kuriais sąmoningai siekiama pažeisti kreditorių interesus. Tokie sandoriai, įmonės vadovo sudaryti gresiančio bankroto akivaizdoje, nustačius visus būtinus nusikaltimo sudėties požymius, gali būti pripažinti atitinkančiais BK 208 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo prasmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-181-895/2015, 2K-404-895/2015, 2K-282-788/2018, 2K-308-648/2019). Šis aiškinimas taip pat yra aktualus pripažįstant ūkio subjekto vadovo veiksmus nusikalstamu bankrotu pagal BK 209 straipsnį.

12. Blogas įmonės valdymas kaip esminis nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) požymis siejamas su sąmoningai nuostolingu ūkininkavimu. Blogo įmonės valdymo esmę sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės ir kreditorių interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-693/2019).‏‏‎ Pažymėtina, kad blogas įmonės valdymas nėra savaime neteisėtas, toks jis tampa, kai dėl to pažeidžiamos akcininkų, darbuotojų ar kreditorių teisės. Esant civilinėje teisėje įtvirtintam tyčinio bankroto institutui ir šiuo pagrindu juridinio asmens vadovui taikomoms civilinės atsakomybės priemonėms, jo neteisėtų veiksmų pripažinimas nusikalstamu bankrotu pagal BK 209 straipsnį taip pat turi būti pagrįstas išvada dėl didesnio veikos pavojingumo ir civilinės atsakomybės priemonių nepakankamumo teisingumo tikslams pasiekti.

13. Nagrinėjamoje byloje V. B. buvo kaltinamas ir apeliacinės instancijos teismo nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį dėl UAB „S“ vardu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. sudarytų sandorių, kuriais, bendrovei buvus nemokiai, buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai ir taip padaryta 567 573,20 Eur turtinė žala bendrovei ir likusiems kreditoriams (skolininko nesąžiningumas). Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, atlikdamas šiuos sandorius, V. B. sąmoningai blogai valdė bendrovę, pasunkino jos ekonominę padėtį, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę – 567 573,20 Eur turtinę žalą kreditoriams (nusikalstamas bankrotas).

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje V. B. inkriminuotos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o pats teismo nuosprendis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl šių priežasčių:

14.1. Pirmiau minėta, kad BK 208 straipsnio prasme nusikalstamais pripažintini tik akivaizdžiai nesąžiningi verslo sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises. V. B. buvo inkriminuota 40 sandorių, kuriais buvo atsiskaityta su pasirinktais kreditoriais bankroto akivaizdoje, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje pasisakyta tik dėl kelių iš jų neteisėtumo, o būtent dėl sandorių su susijusiomis įmonėmis: pagrindine akcininke UAB „Plungės Jonis“ (100 proc. akcijų) ir UAB „Plungės Jonis-S“ (nuosprendžio 16 punktas). Sutiktina, kad šiuos pakankamai stambius sandorius, atliktus jau žinant apie akcininkės priimtą sprendimą inicijuoti bankroto procedūras, įmanoma priskirti favoritizmui, nulemtam siekio patenkinti susijusių įmonių interesus. Būtent dėl šių sandorių UAB „S“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu civilinėje byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4-460/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-463-553/2019). Kita vertus, favoritizmui priskiriant kitus V. B. inkriminuotus sandorius, nepateikta jokių įrodymų ir argumentų.

14.2. Nemažai V. B. inkriminuotų sandorių, nesant priešingų argumentų, niekuo nesiskiria nuo įprastinės įmonės veiklos iki bankroto, pvz.: 152 Eur pervedimas bendrovei „AAS BTA“ už nelaimingų atsitikimų draudimą; 300 Eur pervedimas UAB „Fleet union“ už degalus; 594,37 Eur pervedimas ADB „Gjensidige“ už draudimą; AB „Telia Lietuva“ 248,86 Eur sąskaitos apmokėjimas; UAB „Ranča“ 38,50 Eur apmokėjimas pagal sąskaitą; 1,02 Eur mokesčio pervedimas VĮ Registrų centrui; 145,20 Eur pervedimas UAB „Toi-Toi Lietuva“ pagal PVM sąskaitas; 600 Eur sumokėjimas T. Š. už paslaugas; 5,02 Eur skolos UAB „Plungės vandenys“ apmokėjimas; 30 Eur skolos UAB „Antikva“ apmokėjimas; 50 Eur skolos UAB „Jumaida“ apmokėjimas; 871 Eur pervedimas UAB „Audito tikslas“ pagal sąskaitą; 575,86 Eur skolos UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui apmokėjimas; 5,80 Eur pervedimas įmonei UAB „Lietuvos rytas“. Neaišku, pagal kokius kriterijus neteisėtu pripažintinas 21 013,63 Eur pervedimas antstoliui, 2000 Eur pervedimas UAB „Audito tikslas“ už metinių finansinių ataskaitų auditą ir kiti apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti sandoriai.

14.3. Tarp V. B. inkriminuotų neteisėtų sandorių nurodytas ir 2017 m. kovo 31 d. automobilių „Renault Megane“ ir „Mazda 323“ pardavimas UAB „Plungės Jonis“ už 2680 Eur. Tačiau civilinėje tyčinio bankroto byloje šio sandorio žalingumas kreditoriams buvo paneigtas. Antai Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-463-553/2019 (44 punktas) konstatuota, kad 2017 m. kovo 31 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1 patvirtina, jog parduotos transporto priemonės buvo prastos būklės (rūdys, apibraižymai, prasta padangų būklė, reikalingas remontas), todėl visiškai neaiški tokių automobilių paklausa Plungėje. Pardavusi aptariamas transporto priemones UAB „Plungės Jonis“ („Renault Megane“ už 1800 Eur, „Mazda 323“ už 880 Eur), bendrovė gavo lėšų, iš kurių turėjo būti atsiskaitoma su kreditoriais, taigi šiuo sandoriu nebuvo padaryta žalos bendrovei ir jos kreditoriams. Įrodymų ir argumentų priešingai išvadai teismo apkaltinamajame nuosprendyje nepateikta.

14.4. Teismo apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad V. B. padarė 567 573,20 Eur turtinę žalą kreditoriams ir bendrovei. Pažymėtina, kad ši suma lygi visų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1348-460/2017 patvirtintų kreditinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „S“ sumai. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje V. B. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl 40 sudarytų sandorių, kurių bendra vertė yra tik 193 308,11 Eur. Kokiais veiksmais V. B. padarė kreditoriams likusią žalą, nei kaltinamajame akte, nei apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, jokių įrodymų ir argumentų tokios vertės žalai pagrįsti nepateikta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, UAB „S“ bankrotą pripažinus tyčiniu, bankroto administratorius pateikė ieškinį atsakovui V. B. tik dėl 131 860,05 Eur žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-399-538/2020).

14.5. Apkaltinamajame nuosprendyje aprašant V. B. padarytas nusikalstamas veikas netiksliai nurodyta, kad jos tęsėsi iki 2017 m. balandžio 26 d., nes paskutinio jam inkriminuoto sandorio data yra 2017 m. gegužės 2 d.

14.6. Didžiosios daugumos V. B. inkriminuotų sandorių turinys yra skolų apmokėjimas, tačiau teismo apkaltinamajame nuosprendyje nepaaiškinta, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad šiais atsiskaitymais buvo pabloginta bendrovės ekonominė padėtis ir nulemtas jos bankrotas. Šiame kontekste logiška klausti, ar skolų nemokėjimas gali apsaugoti nuo bankroto. Kaip matyti iš V. B. suformuluoto kaltinimo ir byloje esančios specialistės išvados, bendrovės ekonominės padėties bloginimas siejamas su atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (CK 6.930(1) straipsnio 1 dalis), tačiau nusikalstamo bankroto objektyviesiems požymiams (veikai, padariniams, priežastiniam ryšiui) konstatuoti vien šios aplinkybės nepakanka. Be to, iš teismų sprendimų civilinėse bylose, kuriais UAB „S“ bankrotas pripažintas tyčiniu, matyti, kad bendrovės akcininkė UAB „Plungės Jonis“ 2017 m. balandžio mėn. priėmė sprendimą pradėti neteisminę UAB „S“ bankroto bylą ne dėl šioje byloje nurodytų V. B. sudarytų sandorių, o dėl blogos bendrovės finansinės padėties ir nemokumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačiame apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog jau 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „S“ buvo nemoki. UAB „S“ valdyba priėmė sprendimą pradėti bankroto procedūras 2017 m. balandžio 20 d. Taigi išvada, kad V. B. nulėmė bendrovės bankrotą būtent nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. sudarytais sandoriais, neturi faktinio pagrindo ir nelogiška, kita vertus, jokiais kitais neteisėtais veiksmais V. B. šioje byloje kaltinamas nebuvo. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp V. B. inkriminuotų veiksmų ir įmonės bankroto.

15. Minėti procesiniai pažeidimai vertinant įrodymus, nustatant faktines aplinkybes ir surašant apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl to Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendis naikintinas.

16. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad minėti procesiniai pažeidimai nulemti esminių pareikšto kaltinimo trūkumų, todėl bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pareikalautų faktinių aplinkybių keitimo ar naujų įrodymų rinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas šioje byloje neatitiktų rungimosi principo ir nesiderintų su kaltinamajam garantuojama teise žinoti apie jam pareikšto kaltinimo turinį ir nuo jo gintis, taip pat teise į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija priima sprendimą palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

17. Tokį sprendimą teisėjų kolegija priima atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje V. B. konstatavo, kad nenustatytas kaltinamojo savanaudiškumas ir siekis pakenkti kreditoriams. Iš tiesų, iš bylos aplinkybių matyti, kad V. B. pradėjo vadovauti UAB „S“ nuo 2016 m. sausio 19 d., kai jos finansinė padėtis jau buvo bloga, tačiau su pagrindinės akcininkės UAB „Plungės Jonis“ pagalba buvo siekiama šią padėtį pagerinti, palaikyti bendrovės gyvybingumą. Akcininkė UAB „Plungės Jonis“ taip pat buvo pagrindinė UAB „S“ kreditorė, būtent jos iniciatyva buvo priimtas sprendimas kreiptis dėl UAB „S“ bankroto procedūrų. Natūralu, kad pagrindinė akcininkė taip pat turėjo įtakos dukterinės įmonės vadovui V. B. sprendžiant, su kuo pirmiausia turi būti atsiskaitoma bankroto akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, kad dėl jam inkriminuotų atsiskaitymų V. B. būtų gavęs kokios nors turtinės naudos. Svarbu yra ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog, UAB „S“ bankrotą pripažinus tyčiniu, bankroto administratorius šios bendrovės vardu buvo pateikęs ieškinį atsakovui V. B. dėl 131 860,05 Eur žalos atlyginimo ir šis procesas baigėsi šalių taikos sutarties patvirtinimu (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-399-538/2020).

18. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir šioje baudžiamojoje byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija nusprendžia, kad V. B. taikytos civilinės atsakomybės priemonės už jo, kaip įmonės vadovo, veiksmais padarytą žalą kreditoriams yra pakankamos teisingumo tikslams pasiekti, o pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę nenustatytas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas