Kasacinio skundo Nr. DOK-2620/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2019-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šią bylos dalį nutraukti, atitinkamai panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš A. K. konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas 21 677 Eur, taip pat dalį, kuria paskirta galutinė subendrinta bausmė, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – A. K. pripažinus kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su įgaliota valstybės institucija ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimų dalys dėl A. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2620/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2019-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šią bylos dalį nutraukti, atitinkamai panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš A. K. konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas 21 677 Eur, taip pat dalį, kuria paskirta galutinė subendrinta bausmė, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – A. K. pripažinus kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su įgaliota valstybės institucija ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimų dalys dėl A. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų.
A. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – pavojingų veiksmų, tyčios ir padarytos žalos. Byloje netinkamai įvertinti įrodymai ir teisiškai reikšmingos aplinkybės nenustatytos. Teismų išvada dėl bendrovei priklausančių pinigų pasisavinimo realumo grindžiama tik prielaida, kuri kildinama iš suklastotų dokumentų ir įrašų bendrovės kasos knygoje. A. K. teiginiai, kad buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtintas pinigų paėmimas iš kasos (kaip ir jų panaudojimas) neatitinka realių ūkinių įvykių, liko nepaneigti. Byloje nustatyta, kad inkriminuotos veikos padarymo metu bendrovės kasoje apyvartinių lėšų buvo, tačiau teismai neatsižvelgė į tai, jog jų nebuvo pakankamai, kad būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriai ir toliau vykdyti veiklą. Tai lėmė A. K. apsisprendimą klastoti pirminius apskaitos dokumentu jų pagrindu darant atitinkamus įrašus bendrovės kasos knygoje ir buhalterijoje, taip susimažinant mokestines prievoles. Taigi įrašai bendrovės kasos knygoje apie tariamą pinigų išėmimą neatspindi tikrosios situacijos, nes paremti suklastotuose dokumentuose esančia informacija, kurios pagrindu siekta tik imituoti pinigų išėmimą. A. K. kaltinime inkriminuotos pinigų sumos iš bendrovės niekada nėra paėmęs, o pats pinigų pasisavinimas yra ne realus, o tik dokumentinis. Teismai nesiaiškino, ar A. K. veiksmais bendrovei buvo padaryta reali žala, savo išvadas dėl žalos padarymo grindė tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančia informacija, bet ne objektyvių aplinkybių visuma. Reikšminga tai, kad A. K. inkriminuoto bendrovės lėšų pasisavinimo metu skolino savo asmenines lėšas bendrovei, kad ši galėtų vykdyti savo veiklą. A. K. parodymai ir juos patvirtinantys apskaitos dokumentai, rodantys, kad realiai pinigai nebuvo paimti iš kasos ir žala bendrovei nebuvo padaryta, atsižvelgiant į A. K. suteiktų bendrovei paskolų ir jam sugrąžintų bendrovės paskolų santykį, iš esmės liko neištirti ir neįvertinti.
Teismų išvada, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia, nukreipta į bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimą, prieštarauja bylos įrodymams. Įvertinus A. K. veiksmus pagal kasacinės instancijos teismo praktikoje nustatytus kriterijus, akivaizdu, kad jis neturėjo tyčios pasisavinti bendrovei priklausančius pinigus. A. K. tyčia buvo nukreipta į bendrovei mokėtino pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą, o ne į bendrovės turto užvaldymą, nes dėl apyvartinių lėšų stokos bendrovė nebuvo pajėgi mokėti jai priskaičiuoto mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Tai įrodo A. K. parodymai ir jo atlikti veiksmai nusikalstamų veikų darymo metu ir po jų padarymo.
Nutraukus bylą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, atsižvelgus į tai, kad A. K. yra padaręs dvi nusikalstamas veikas, nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, kurios nėra priskirtinos sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, spręstina dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. K. gynėjas M. Vagonis, nesutikdamas su A. K. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei pateikia savą situacijos vertinimą. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistojo gynėjas M. Vagonis kasaciniame skunde iš esmės tik pakartojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nepateikdamas teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai, kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos ir kaip teisiškai turėtų būti įvertintos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis