G. L. pagal BK 222 str., 182 str., 369 str., 368 str., 376 str., 7 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2775/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21305-2019

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį), nes G. L. veiksmuose nėra šių nusikalstamų veikų sudėties. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų, taip pat pažeidė BPK 7 straipsnio ir 242 straipsnio reikalavimus bei kaltinimo ir gynybos šalių lygybės principą, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos G. L. teisės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio principą ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius, o tai sukliudė teismams priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismams G. L. santykius su nukentėjusiaisiais pripažinus sukčiavimu - nusikalstamomis veikomis, o ne civiliniais teisiniais santykiais, privalėjo būti nustatyta, jog nuteistasis prieš juos panaudojo esminę apgaulę ir dėl to nukentėjusiųjų teisinė padėtis buvo apsunkinta. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamajame procese neatsirado jokių kliūčių, kurios trukdytų nukentėjusiems (civiliniams ieškovams) ginti savo teises civilinio proceso tvarka, nenustatyta, kad G. L. būtų siekęs padaryti problematišku pažeistos teisės atkūrimą, be to, nukentėjusieji pažeistas teises jau gynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pareikšdami ieškinius. Kasatorių nuomone, G. L. elgesys (jam perkėlus juridinio asmens sutartinių įsipareigojimų vykdymą), turėjo būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to gali kilti civilinė atsakomybė. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo remtasi prielaidomis ir nepašalintais prieštaravimais. Byloje nebuvo skirta buhalterinė ekspertizė, siekiant tikslesnio ištyrimo ir vertinimo dėl G. L. veiksmų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su G. L. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, tame tarpe ir dėl tų, kurios vadovaujantis ultima ratio principu leistų spręsti civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės nuteistajam taikymo galimybę. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo G. L. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė – Granskienė

Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas