Civilinė byla Nr. e3K-3-403-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02081-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „InnoForce CA“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „InnoForce CA“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų teismingumą ir tinkamą teismo procesą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė BUAB „ERP“ prašė teismo priteisti iš atsakovės RAB „InnoForce CA“ (buvęs pavadinimas – „ERP Central Asia) 559 426 Eur skolos, 27 971,30 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove sudarė 2010 m. sausio 27 d. sutartį (toliau – FICO sutartis) ir 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartį (toliau – CRAMS sutartis), jas vykdydama ieškovė pristatė Tadžikistano Respublikos valstybinei muitinės tarnybai programinę įrangą FICO ir CRAMS. Atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė, tačiau su ieškove sutartais terminais neatsiskaitė, nors ieškovė dėl to 2012 m. sausio 24 d. pateikė atsakovei pretenziją.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – iš atsakovės RAB „InnoForce CA“ priteisė ieškovės BUAB „ERP“ naudai 559 426 Eur skolą, 27 971,30 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė FICO ir CRAMS sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti Tadžikistano Respublikos valstybinei muitinės tarnybai programinę įrangą FICO ir CRAMS. Vėliau šalys sudarė papildomus susitarimus dėl sutarties kainos ir atsiskaitymo termino. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė 2011 m. lapkričio 28 d., tai patvirtina krovinio vežimo muitinės deklaracija Nr. TJ 097411. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškove yra atsiskaityta pagal nurodytas sutartis, todėl teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas.
6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės RAB „InnoForce CA“ apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė dėl atsakovės argumento, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovė yra Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė, kuri Lietuvoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo, o pagal Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Tarptautinė sutartis) 21 straipsnio 1 dalį kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Teisėjų kolegija nesutiko su šiuo atsakovės argumentu, nes šalių sudarytose sutartyse, iš kurių kildinami ieškovės reikalavimai atsakovei, yra nustatyta, kad visi ginčai, dėl kurių šalims nepavyko susitarti, perduodami nagrinėti į teismą pagal ieškovo valstybinės registracijos vietą (FICO ir CRAMS sutarčių 8.4 punktas). Taigi, šalių rašytiniu susitarimu pakeistas teritorinis bylos teismingumas, nustatytas Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje. Toks susitarimas yra leidžiamas pagal Tarptautinės sutarties to paties straipsnio 2 dalį.
8. Atsakovei teigiant, kad ieškovės kaip įrodymas pateikta muitinės deklaracija yra neįskaitoma, apeliacinės instancijos teismas nutarė išreikalauti iš Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės minėto dokumento originalą ir (arba) informaciją, susijusią su toje deklaracijoje nurodyto krovinio pristatymu jo gavėjui. Muitinės tarnyba prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės el. paštu pranešė, kad negali teismui pateikti krovinio vežimo muitinės deklaracijos originalo, nes, pasibaigus įstatymuose nustatytam saugojimo terminui, šis dokumentas yra sunaikintas, tačiau pateikė Tadžikistano Respublikos muitinės statistinius duomenis dėl 2011 m. vasario 28 d. krovinio vežimo muitinės deklaracijos įforminimo. Šie duomenys apie siuntėją („ERP“) ir gavėją („Muitinės tarnyba prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės“), kainą („3 403 379,96“), krovinio pobūdį („atminties įrenginiai ant diskų“) bei kiti duomenys iš esmės sutampa su ieškovės pateiktos krovinio vežimo muitinės deklaracijos kopijos vertime į lietuvių kalbą nurodytais duomenimis. Teismas sprendė, kad šie įrodymai, byloje nesant jiems priešingų duomenų, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog savo prievoles pagal FICO ir CRAMS sutartis įvykdė tinkamai, todėl atsakovei atsirado sutartinė pareiga sumokėti ieškovės reikalaujamas priteisti sumas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį bei ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams arba jį visiškai atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kiekvienos Susitariančios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas“. Atsakovė Lietuvoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo. FICO ir CRAMS sutarčių 11.4 punkte nustatyta, kad „Pirkėjas ir tiekėjas turi dėti visas pastangas siekdami tiesioginių derybų keliu išspręsti visus nesutarimus ir ginčus dėl sutarties arba su ja susijusius“, o 11.5 punkte nurodyta, kad „jei per 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną nuo tokių derybų pradžios pirkėjui ir tiekėjui nepavyksta išspręsti ginčo dėl sutarties, bet kuri šalis gali pareikalauti, kad šis klausimas būtų sprendžiamas Kazachstano Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka ir Kazachstano Respublikos teritorijoje“. Apeliacinės instancijos teismas į šias nuostatas neatsižvelgė. Jeigu būtų laikoma, jog FICO ir CRAMS sutarčių 8.4 ir 11.5 punktai nustato skirtingas ginčų jurisdikcijas pagal susitarimą, tuomet Lietuvos apeliacinis teismas turėjo konstatuoti, kad šalių valia dėl ginčų jurisdikcijos pagal susitarimą nėra aiškiai suderinta, ir turėjo nenagrinėti ieškinio, tiesiogiai taikydamas bendrąją jurisdikcijos taisyklę pagal Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalį.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas ieškovės patikslintą ir atsakovės atsiliepime į ieškinį patvirtintą jos buveinės adresą, 2017 m. kovo 29 d. šaukimą į teismo posėdį išsiuntė klaidingu adresu, todėl atsakovė teismo šaukimo į bylos nagrinėjimo posėdį negavo ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vykdomas Kazachstano Respublikos teritorijoje pagal Tarptautinės sutarties 51 straipsnį, nustatantį, kad prašyme leisti vykdyti sprendimą turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Be to, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 227 straipsnio 2 dalį, nes, gavęs ieškovės dubliką, atsakovei nesuteikė galimybės pateikti tripliką, neišsiųsdamas dubliko teisingu atsakovės buveinės adresu. Skundžiami sprendimas ir nutartis turi būti panaikinti dėl esminių proceso teisės normų ir šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei žodiškumo principų pažeidimo.
9.3. Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės atsakymas su statistikos išrašu negali būti įrodymai šioje civilinėje byloje, nes Lietuvos Respublika ir Tadžikistano Respublika neturi pasirašytos tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo, Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės išduoti dokumentai nėra legalizuoti arba patvirtinti pažyma, pateikti elektroniniu paštu. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad užsienio teismų sprendimų ir kitų oficialių užsienio institucijų dokumentų autentiškumas turi būti patvirtintas konsulinio legalizavimo žymomis, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma pripažinti užsienio valstybės, kuri yra 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo dalyvė, teismo sprendimą (CPK 807 straipsnis, 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 straipsnis). Tokių užsienio valstybių teismų sprendimų ir oficialių užsienio institucijų dokumentų autentiškumas turi būti patvirtintas dokumento legalizavimo ir patvirtinimo pažyma (apostile). Tokiu būdu teismui sudaromos sąlygos įsitikinti pridedamų dokumentų, surašytų užsienio teismų ir (arba) kitų institucijų, autentiškumu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlQtNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2T-55/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2T-55/2012">2T-55/2012</a>). CPK 801 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami bylas Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai susižinoma tiesiogiai. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo tiesiogiai kreiptis į Tadžikistano Respublikos įstaigą dėl teisinės pagalbos, nes, nesant tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo su Tadžikistano Respublika, toks susižinojimas galėjo teisėtai ir patikimai vykti tik per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
10. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės bylos teismingumo esant tarptautiniam elementui
11. CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, 780 straipsnyje nustatyta, kad šios dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
12. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, o atsakovė yra Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė. Lietuvos Respublika ir Kazachstano Respublika yra sudariusios sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri Lietuvos Respublikos Seimo buvo ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d., įsigaliojo 1999 m. balandžio 8 d. Todėl, vadovaujantis CPK 780 straipsniu, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, turi būti vadovaujamasi minėta Tarptautine sutartimi.
13. Tarptautinės sutarties 21 straipsnio, reglamentuojančio susitariančiųjų šalių teismų jurisdikciją, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Tarptautinė sutartis nenustato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šios sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais esant raštiškam šalių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.
14. Taigi, Tarptautinė sutartis leidžia susitariančiųjų šalių rezidentams susitarti dėl kitokio civilinės bylos teismingumo, nei nustato ši sutartis, jeigu tai nesusiję su išimtine teismų kompetencija.
15. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė ieškinyje nurodytas FICO ir CRAMS sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti Tadžikistano Respublikos valstybinei muitinės tarnybai programinę įrangą FICO ir CRAMS. Šių šalių sudarytų sutarčių 8 dalis reglamentuoja šalių atsakomybę ir sankcijas už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, t. y. nustato netesybas už ieškovės įrangos pateikimo terminų pažeidimą ir atsakovės atsiskaitymo už pateiktą įrangą terminą pažeidimą. Šių sutarčių 8 dalies 8.4 punkte nustatyta, kad visi ginčai, dėl kurių šalims nepavyko susitarti, perduodami nagrinėti į teismą pagal ieškovo valstybinės registracijos vietą.
16. Šalių sudarytų sutarčių 11 dalies, reglamentuojančios sutarties nutraukimo tvarką, 11.4 punkte nustatyta, kad pirkėjas ir tiekėjas turi dėti visas pastangas tam, kad tiesioginių derybų būdu išspręstų visus nesutarimus ir ginčus dėl sutarties ar susijusius su ja; 11.5 punkte nurodoma, kad jeigu per 21 kalendorinę dieną po tokių derybų pradžios pirkėjas ir tiekėjas negali išspręsti ginčo pagal sutartį, bet kuri iš šalių gali pareikalauti šio ginčo sprendimo Kazachstano Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Kazachstano Respublikos teritorijoje.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikydamosi teisės aktų reikalavimų šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – šalys yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-969/2016">e3K-3-365-969/2016</a> 38 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog galima susitarimų dėl ginčų sprendimo būdų kolizija, galimybė skirtingus iš tų pačių teisinių santykių kylančius ginčus spręsti skirtingais būdais ar skirtingų valstybių teismuose patenka į šalių valios autonomijos ribas.
18. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šalių ginčui taikytina šalių sudarytų sutarčių 8.4 punkto nuostata dėl bylos teismingumo, o 11.5 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad šalių ginčo teismingumui turi būti taikoma sutarčių 11.5 punkto nuostata, o jeigu būtų sprendžiama, kad sutarčių 8.4 ir 11.5 punktai nustato skirtingą jurisdikciją, turi būti taikoma Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalies nuostata, nes tokiu atveju laikytina, kad nėra aiškaus sutarčių šalių susitarimo dėl ginčų teismingumo. Be to, ginčo teismingumą pagal atsakovės buveinę pagrindžia ir tai, kad ginčas glaudžiai susijęs su atsakovės buvimo vietos valstybe, nes teismo sprendimas turės būti vykdomas Kazachstano Respublikos teritorijoje, turi būti taikoma Kazachstano Respublikos teisė, sutarčių vykdymas yra Tadžikistano Respublikoje.
19. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės kasacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalis suteikė Lietuvos ir Kazachstano Respublikose registruotoms bendrovėms teisę susitarti dėl kitokio ginčų teismingumo, nei nustato Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalis. Bylos šalių sudarytų sutarčių 8.4 ir 11.5 punktuose nustatytas skirtingas ginčų teismingumas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra prieštaringas, jis susietas su kilusio ginčo pobūdžiu. Taigi, šalys sutartimis susitarė taikyti skirtingas teismingumo taisykles, priklausomai nuo kilusio ginčo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, t. y. neatsiskaitymo su ieškove sutartyje nustatytais terminais, tokio pobūdžio ginčas patenka į sutarčių 8 dalies veikimo sferą, todėl bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, vadovavosi sutarčių 8.4 punktu. Kadangi ieškovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjama byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
20. Atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl sutarties įvykdymo ir teismo sprendimo vykdymo vietos, esant šalių susitarimui dėl ginčo teismingumo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčo teismingumo, nes priešingu atveju iš esmės būtų paneigta šalių teisė susitarti dėl ginčo teismingumo, o tai neatitiktų Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalies.
21. Atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl to, kad sutarčių 8.4 punkte įtvirtintas susitarimas dėl teismingumo yra nelogiškas, neatitinka šalių suderintos valios dėl konkrečios valstybės vietos, kadangi teoriškai šalys gali keisti buveinės registracijos vietą, kas daro jurisdikcijos vietą neprognozuojamą, yra teisiškai nepagrįsti, nes prieštarauja sutarties šalių valios autonomijos, sutarties laisvės principui. Teisinių argumentų, kad sutarties 8.4 punkte įtvirtintas teismingumas neatitinka šalių valios, atsakovė nepateikė.
22. Kita vertus, atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nepasinaudojo turima teise, įtvirtinta Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalyje, pareikšti prieštaravimus dėl ginčo teismingumo iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio esmės. Atsiliepime į ieškinį ji nesirėmė į Kazachstano teismus nukreipiančiu jurisdikciniu susitarimu ir neprieštaravo Lietuvos teismų jurisdikcijai. Todėl atsiliepime suformulavusi argumentus dėl reikalavimo esmės ir nekėlusi prieštaravimų dėl jurisdikcijos, ji pagal Tarptautinę sutartį nebegali to daryti vėlesnėse proceso stadijose.
23. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti šioje byloje pareikštus reikalavimus, o kasacinio skundo argumentai dėl jurisdikcijos nebuvimo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl atsakovės tinkamo informavimo apie iškeltą civilinę bylą
24. Pagal Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 3 punktą prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti, greta kitų dokumentų, dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą.
25. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti tripliką byloje, jai nebuvo įteiktas šaukimas, kaip tai nustatyta Tarptautinės sutarties 51 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis negalės būti vykdomi Kazachstano Respublikoje, jie yra neteisėti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 3 punkte minima nuostata „bent vieną kartą įteiktas teismo šaukimas“ turi būti aiškinama ne tik lingvistiškai, pažodžiui, bet ir atsižvelgiant į šios normos paskirtį ir tikslus. Reikalavimas dėl teismo šaukimo įteikimo bent vieną kartą iš esmės reiškia reikalavimą užtikrinti asmens teisę žinoti apie jam iškeltą civilinę bylą ir teisę pasisakyti, išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų. Tai tiesiogiai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į teismą. Todėl jeigu nustatoma, kad asmuo buvo informuotas apie jam pareikštus reikalavimus civilinėje byloje, jeigu jam buvo suteikta galimybė išreikšti teismui savo poziciją dėl ieškinio, nepriklausomai nuo to, ar asmuo pasinaudojo tokia jam suteikta teise, turi būti pripažįstama, kad nėra teisinių kliūčių išduoti Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 3 punkte minimą dokumentą.
27. Nagrinėjamoje byloje atsakovei buvo įteiktas ieškovės ieškinys, ji pasinaudojo teise pareikšti atsikirtimus į ieškinį, pagal atsakovės apeliacinį skundą byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, jai buvo užtikrinta teisė į kasaciją, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės teisių pažeidimo Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 3 punkto prasme.
Dėl įrodymų vertinimo
28. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės atsakymas su statistikos išrašu negali būti įrodymai šioje civilinėje byloje, kadangi Lietuvos Respublika ir Tadžikistano Respublika neturi pasirašiusios tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo, Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės išduoti dokumentai nėra legalizuoti arba patvirtinti pažyma (apostile), pateikti elektroniniu paštu.
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog į bylą ieškovės pateikta muitinės deklaracija apie programinės įrangos pagal šalių sutartis pristatymą yra neįskaitoma, tiesiogiai kreipėsi į Muitinės tarnybą prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės su prašymu suteikti teisinę pagalbą, t. y. pateikti muitinės krovinio vežimo muitinės deklaracijos Nr. TJ 097411 originalą ir (arba) informaciją, susijusią su toje deklaracijoje nurodyto krovinio pristatymu Tadžikistano Respublikos muitinei.
30. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. kovo 23 d. el. paštu gautas (2015 m. kovo 25 d. užregistruotas) atsakymas iš Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. balandžio 2 d. pateikti nuomonę dėl byloje gautų naujų rašytinių įrodymų, kuriuos pateikė Muitinės tarnyba prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės, priėmimo ir vertinimo.
31. Atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. nuomonėje teikė argumentus, kad gauti duomenys nėra duomenys, kurių buvo reikalauta; statistiniai duomenys pateikti apie kompanijos „Risk“, o ne atsakovės siunčiamą (eksportuojamą) siuntinį; šie duomenys nesutampa su byloje pateiktos muitinės deklaracijos kopijoje nurodyta informacija ir nepagrindžia ieškovės reikalavimų bei nėra su jais susiję. Tačiau atsakovė šiame dokumente (nuomonėje) neteikė jokių argumentų dėl tarptautinės sutarties egzistavimo ar neegzistavimo tarp Lietuvos ir Tadžikistano, gautų dokumentų autentiškumo ir jų apostilizavimo bei pateikimo būdo. Taigi šie argumentai pirmą kartą pateikti tik kasaciniame skunde.
32. Pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 803 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su prašymu suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į, be kita ko, užsienio teismus ar kitas valstybės institucijas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą.
33. Pagal CPK 807 straipsnį užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai, tačiau jeigu dokumentas yra susijęs su Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perėjimu, jis turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. Tos pačios taisyklės yra taikomos ir dokumentams, kurių autentiškumu teismas abejoja. 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Apostilės konvencija) 1 straipsnio 3 pastraipos b punkte reglamentuota, kad ši konvencija netaikoma administraciniams dokumentams, tiesiogiai susijusiems su prekybos arba muitinės operacijomis.
34. Atsižvelgiant į nutarties 32–33 punktuose aptartus motyvus, atsakovės argumentai dėl dokumentų gavimo būdo ir tinkamo nepatvirtinimo pripažintini teisiškai nepagrįstais. Šiuos dokumentus gavo pats teismas iš užsienio valstybės institucijos tiesiogiai, dėl jų autentiškumo nekyla abejonių.
35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti atsakovės kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas
