Dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo dydžio nustatymą

Civilinė byla Nr. e3K-3-91-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00776-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Ignitis“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės,,Ignitis“ ieškinį atsakovams S. M. ir S. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo dydžio nustatymą.

2. Ieškovė (ieškinio pateikimo metu – AB „Energijos skirstymo operatorius“) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 18 146,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo metu atsakovų valdomame objekte Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), rasta slapta kabelio atšaka įvadiniame kabelyje, prijungta per sujungimo gnybtą ir nuvesta į katilinę; ten rastas elektrodinis katilas namui šildyti, kuriam buvo be apskaitos (neteisėtai) tiekiama elektros energija. Ieškovė suvartotos elektros energijos perskaičiavimą atliko vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, (toliau – ir Taisyklės) 132.13 punktu už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (už trejus metus), t. y. pagal faktinę elektros imtuvų galią (cirkuliacinis siurblys 0,06 kW, katilas 16,225 kW) taikydama Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 489,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. 2009 m. birželio 17 d. atsakovė S. M. su ieškove sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo nekeisti prijungimo schemos, atsakyti už įvado įrenginių, apskaitos prietaisų saugumą;

5.2. 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, jog atsakovų valdomame objekte rasta slapta kabelio atšaka įvadiniame kabelyje, prijungta per sujungimo gnybtą ir nuvesta į objekto katilinę; ten rastas elektrodinis katilas namui šildyti, kuriam buvo be apskaitos (neteisėtai) tiekiama elektros energija;

5.3. 2016 m. spalio 27 d. ieškovė surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kurio priede nurodyta, jog atsakovai neteisėtai naudojosi 0,06 kW galios cirkuliaciniu siurbliu,,Grundfos“ ir Rusijoje pagamintu „Geizer“ tipo elektrodiniu katilu; buvo nustatytas Taisyklių 8 punkte nurodytas pažeidimas – elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.), ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis;

5.4. ieškovės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. sausio 5 d. posėdyje buvo patvirtintas aktas bei apskaičiuotos žalos dydis –18 146,11 Eur;

5.5. atsakovų argumentai, jog jų neteisėtai prijungto katilo galingumas yra 9 kW ir jis įsigytas 2016 m. birželio 17 d., yra nenuginčyti.

6. Remdamasis Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentele, teismas skaičiavo šildymo katilo veikimą 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. –444 val. × 9 kW = 3996 kWh; prie šio skaičiaus pridėjus 82 kWh elektros energijos, kurią sunaudojo cirkuliacinis siurblys, gaunama bendra neteisėtai sunaudotos elektros energijos 4078 kWh suma, atitinkanti 489,36 Eur (4078 kWh × 0,12 Eur).

7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė – priteistą žalos atlyginimo sumą padidino iki 6895,68 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su elektrodinio katilo naudojimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir išanalizavusi bylos medžiagą, atmetė kaip neįrodytus atsakovų argumentus, kad iki katilo įsigijimo 2016 m. birželio 17 d. namas buvo šildomas kietojo kuro katilu, ir padarė išvadą, jog iki 2015 m. lapkričio 17 d. vykusio gaisro name buvo eksploatuojamas taip pat elektrinis šildymo katilas, tikėtina, tokio pat 9 kW galingumo. Konstatavusi, kad po kilusio gaisro namas nebuvo tinkamas gyventi, kolegija padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. (gaisro) iki 2016 m. birželio 17 d. (naujo katilo įsigijimo) pastatas nebuvo šildomas elektrodiniu katilu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei išvadas, elektrodinio šildymo katilo veikimą kolegija skaičiavo nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. spalio 27 d. Remdamasi Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičių per parą lentele, kolegija konstatavo, kad bendrai neteisėtai sunaudota 57 464 kWh elektros energijos, 57 464 kWh × 0,12 Eur = 6895,68 Eur.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir priteistą žalos atlyginimo sumą padidinti iki 7718,71 Eur, perskirstyti šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas; jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręstų, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai nustatė ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, reikšmingus pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti, – nutarties dalį dėl nustatytos žalos dydžio panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias perskaičiavimui taikomas kainas ir tarifus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio, 6.249 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 125 punkto nuostatas. Atliekant neteisėtai suvartotos elektros energijos vertės perskaičiavimą, taikomas Taisyklių 125 punktas, kuriame nustatyta, kad apskaičiuojant (perskaičiuojant) elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos vertes taikomos paslaugos teikimo laikotarpiu galiojusios kainos ir tarifai be nuolaidų, taip pat yra įvertinamos balansavimo elektros energijos pirkimo (pardavimo) sąnaudos, kurias patyrė operatorius. Ieškovė, atlikdama atsakovų neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekio ir vertės perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2016 m. spalio 27 d., vadovaudamasi Taisyklių 125 punkte nustatyta tvarka, apskaičiavimo akte išskyrė atskirus penkis laikotarpius, atsižvelgiant į tai, kad šiais perskaičiavimo laikotarpiais galiojo skirtingi elektros energijos tarifai:

- nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0,1450996 Eur;

- nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,1372799 Eur;

- nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,129 Eur;

- nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 0,127 Eur;

- nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. – 0,12 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas atsakovų neteisėtai suvartotos elektros energijos perskaičiavimą, neteisingai pritaikė visam laikotarpiui 0,12 Eur tarifą, kuris galiojo tik nuo 2016 m. liepos 1 d., taip pažeidė Taisyklių 125 punkto nuostatas. Teisingai pritaikius elektros energijos tarifus, atsakovų bendro neteisėtai sunaudotos elektros energijos kiekio (57 464 kWh) vertė sudarytų 7718,71 Eur.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai nustatęs žalos dydį, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką (vietoj apeliacinės instancijos teismo nurodytų 38 proc., teisingai pritaikius Taisyklių 125 punkto nuostatas, būtų 42 proc.) ir atitinkamai neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9.3. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Apeliacinės instancijos teismo taikytas tarifas, pažymėtina, negaliojo skundžiamos nutarties priėmimo dieną ar ieškinio pareiškimo dieną, o galiojo tik vienu iš akte išskirtų žalos padarymo laikotarpių. Žalos padarymo momentas CK 6.249 straipsnio 5 dalies prasme negalėtų būti laikoma žalos nustatymo data, t. y. 2016 m. spalio 27 d.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos, susijusios su neteisėtu elektros energijos vartojimu, atlyginimą, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogišką bylą, 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI3LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-227-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-227-916/2018">e3K-3-227-916/2018</a> nurodė, kad tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus).

9.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo bylose, kuriose reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, nesilaikė kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų. Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties turinio yra aišku, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ieškovės pateikto rašytinio įrodymo – Apskaičiavimo akto – įrodomosios reikšmės, nevertino jame nurodytų atskirais perskaičiavimo laikotarpiais galiojusių elektros energijos tarifų, kurie turėjo būti taikomi apskaičiuojant žalos dydį, kaip tai reglamentuojama CK 6.249 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 125 punkte. Pažymėtina, kad atsakovai Apskaičiavimo akte nurodytų žalai apskaičiuoti taikomų tarifų neginčijo ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turėtų būti taikomi kitokie tarifai, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo aplinkybių, kodėl ieškovė Apskaičiavimo akte yra išskyrusi skirtingus laikotarpius ir skirtingus tarifus, bei nenurodė priežasčių, kodėl atlikdamas perskaičiavimą taikė tik paskutinio žalos perskaičiavimo laikotarpio tarifą. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra nurodoma, kad, nuspręsdamas netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią atlygintina žala apskaičiuojama taikant kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, teismas sprendime turi nurodyti motyvus, pagrindžiančius šios bendrosios taisyklės išimčių taikymą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo savo pasirinkimo žalą skaičiuoti nukrypstant nuo pagrindinės CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, tačiau netaikė ir Taisyklių 125 punkto nuostatų, t. y. netaikė kainų, buvusių žalos padarymo metu.

10. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo įteikimo atsakovams

11. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

12. Nagrinėjamu atveju pranešimas apie kasacinio skundo įrašymą į Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą ir kasacinio skundo kopija buvo išsiųsti atsakovų gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2019 m. lapkričio 12 d., tačiau procesinių dokumentų atsakovai neatsiėmė. Atsakovams pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavęs advokatas informavo, kad 2019 m. lapkričio 12 d. pranešė atsakovams apie paduotą kasacinį skundą elektroniniu paštu bei išsiuntė jiems kasacinio skundo kopiją (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie kasacinį procesą atsakovai informuoti tinkamai.

Dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, dydžio nustatymo

13. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko šalių ginčas dėl atsakovų naudojamo katilo galios ir neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpio, tačiau žalai apskaičiuoti ieškovės taikytų tarifų atsakovai neginčijo ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turėtų būti taikomi kitokie tarifai, neteikė. Taigi nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir kasaciniame skunde neginčijamas neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekis, tačiau keliamas klausimas dėl šio elektros energijos kiekio piniginės išraiškos.

14. Žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI3LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-227-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-227-916/2018">e3K-3-227-916/2018</a>, 47 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo, sprendžiant dėl žalos dydžio vadovaujamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, taip pat išaiškinta, jog Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118/2010">3K-3-118/2010</a>).

17. Konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo, pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimas turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI3LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-227-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-227-916/2018">e3K-3-227-916/2018</a>, 57–61 punktai; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 57–61 punktai).

18. Remiantis Taisyklių 132.12 punktu, jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui ir (ar) operatoriaus įgaliotam trečiajam asmeniui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); pagal 132.13 punktą, kai nustatoma, kad, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 132.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).

19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekį nustatė tinkamai taikydamas Taisyklių 132.12, 132.13 punktų nuostatas, tačiau šiam kiekiui, suvartotam per trejų metų laikotarpį, pritaikė vienodą elektros energijos kainą, nustatydamas žalos piniginę išraišką, taip pažeisdamas Taisyklių 125 punktą, nurodantį, jog apskaičiuojant (perskaičiuojant) elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos vertes taikomos paslaugos teikimo laikotarpiu galiojusios kainos ir tarifai be nuolaidų, taip pat yra įvertinamos balansavimo elektros energijos pirkimo (pardavimo) sąnaudos, kurias patyrė operatorius.

20. Pažymėtina, kad žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas apeliacinės instancijos teismo, o elektros energijos kainos neteisėto vartojimo laikotarpiu buvo tvirtinamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK), žalos piniginei išraiškai apskaičiuoti šiuo atveju reikia atlikti aritmetinius skaičiavimo veiksmus, nenustatant anksčiau netirtų faktinių aplinkybių. Todėl kasacinis teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, apskaičiuoja priteistinos žalos dydį.

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo neteisėtai suvartota 8212 kWh. Šiuo laikotapiu galiojo 0,1450996 Eur/kWh (0,501 Lt/kWh) vienos laiko zonos tarifas, patvirtintas VKEKK 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3-449, taigi žalos piniginė išraiška yra 1191,56 Eur.

22. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo neteisėtai suvartota 25 404 kWh. Šiuo laikotapiu galiojo 0,1372799 Eur/kWh (0,474 Lt/kWh) vienos laiko zonos tarifas, patvirtintas VKEKK 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. O3-707, taigi žalos piniginė išraiška yra 3487,46 Eur.

23. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. buvo neteisėtai suvartota 19 770 kWh. Šiuo laikotapiu galiojo 0,129 Eur vienos laiko zonos tarifas, patvirtintas VKEKK 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-960, taigi žalos piniginė išraiška yra 2550,33 Eur.

24. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. buvo neteisėtai suvartota 4078 kWh. Šiuo laikotapiu galiojo 0,12 Eur tarifas vienos laiko zonos, patvirtintas VKEKK 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. O3-161, taigi žalos piniginė išraiška yra 489,36 Eur.

25. Remiantis Taisyklių 125 punktu ir VKEKK nutarimais nustatytais tarifais bendra neteisėtai atsakovų suvartotos elektros energijos vertė yra 7718,71 Eur.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neteisėtu elektros energijos vartojimu operatoriui padarytos žalos nustatymą, dėl to netinkamai apskaičiavo žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina padidinant ieškovei priteisto žalos atlyginimo dydį iki 7718,71 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo

27. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

28. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 18 146,11 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė 489,36 Eur, apeliaciniu skundu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, t. y. papildomai priteisti 17 656,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė ieškovei 6895,68 Eur, kasaciniu skundu ieškovė prašė priteisti papildomai 823,03 Eur. Kasaciniam teismui tenkinus kasacinį skundą, yra patenkinta 100 proc. kasacinio skundo, 41 proc. apeliacinio skundo, 42,5 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal šias proporcijas kasacinis teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 408 Eur išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 408 Eur, kasaciniame teisme – 19 Eur. Iš jų ieškovei priteistina po 179,84 Eur ((173,4 Eur+167,28 Eur+19 Eur)/2) iš kiekvieno atsakovo.

30. Atsakovas S. M. pateikė įrodymus, pagrindžiančius turėtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, 300 Eur – apeliacinės instancijos teisme. Iš jų jam iš ieškovės priteistina 522 Eur (345 Eur+177 Eur).

31. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį pakeisti:

Priteisti solidariai iš atsakovų S. M. (duomenys neskelbtini) ir S. M. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei,,Ignitis“ (j. a. k. 303383884) 7718,71 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika Eur 71 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7718,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2017 m. kovo 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų S. M. (duomenys neskelbtini) ir S. M. (duomenys neskelbtini) po 179,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei,,Ignitis“ (j. a. k. 303383884).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ 522 (penkis šimtus dvidešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui S. M. (duomenys neskelbtini).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski