Dėl teisės normų, reglamentuojančių (projektavimo rangos) sandorio pripažinimą apsimestiniu dėl subjekto, projektavimo rangos darbų termino praleidimo pasekmes, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-400-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43616-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.18.4; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Graičiūno aukštajai vadybos mokyklai, uždarajai akcinei bendrovei „Euparta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Erdvės norma“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių (projektavimo rangos) sandorio pripažinimą apsimestiniu dėl subjekto, projektavimo rangos darbų termino praleidimo pasekmes, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos (toliau – ir atsakovė 1) 10 761,68 Eur skolos, 191,35 Eur palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš atsakovės UAB „Euparta“ (toliau – ir atsakovė 2) – 10 289,20 Eur skolos, 182,45 Eur palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 1 2017 m. gegužės 18 d. sudarė Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18K (toliau – ir Sutartis Nr. 1). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti Čiobiškio dvaro kumetyno pastato architektūrinius tyrimus; parengti tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus; parengti tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus, atsakovė 1 – ieškovei už atliktus darbus sumokėti 15 373,82 Eur atlygį, tačiau sumokėjo tik 4612,15 Eur avansą, jokių kitų mokėjimų neatliko. Ieškovė laiku ir tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, 2017 m. rugpjūčio 31 d. įteikė 10 761,68 Eur 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0002, tačiau atsakovė 1 už paslaugas ir atliktus bei perduotus darbus nesumokėjo. Ieškovė ir atsakovė 2 2017 m. gegužės 18 d. sudarė Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18AP (toliau – Sutartis Nr. 2). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti Čiobiškio dvaro rūmų pastato architektūrinius tyrimus; parengti tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus; parengti tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus, atsakovė 2 – ieškovei už atliktus darbus sumokėti 14 698,85 Eur atlygį, tačiau sumokėjo tik 4409,66 Eur avansą, jokių kitų mokėjimų neatliko. 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei 2 buvo pateikta 10 289,20 Eur 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 0001, tačiau atsakovė 2 už paslaugas ir atliktus bei perduotus darbus nesumokėjo. Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos yra iš esmės identiškos.

4. Trečiasis asmuo ir atsakovės sudarė dvi sutartis: Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18K (toliau – Sutartis Nr. 3), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei 1 parengti Čiobiškio dvaro kumetyno pastato polichrominius, istorinius, konstrukcijų, mūro drėgmės tyrimus; tvarkybos darbų techninį projektą; tvarkomųjų statybos darbų techninį projektą; gauti leidimus atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus. Atsakovė 1 įsipareigojo trečiajam asmeniui už šiuos darbus sumokėti 34 219,98 Eur; Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18R (toliau – Sutartis Nr. 4), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei 2 parengti Čiobiškio dvaro rūmų pastato polichrominius, istorinius, konstrukcijų, mūro drėgmės tyrimus; tvarkybos darbų techninį projektą; tvarkomųjų statybos darbų techninį projektą; gauti leidimus atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus. Atsakovė 2 įsipareigojo trečiajam asmeniui už šiuos darbus sumokėti 33 952,48 Eur atlygį.

5. Ieškovė nurodė, kad ji tinkamai ir laiku atliko darbus: 2017 m. birželio 27 d. gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir KPD) leidimus atlikti statinių architektūrinius tyrimus; 2017 m. liepos 20 d. gavo KPD pritarimą pateiktiems projektiniams statybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų pasiūlymams; KPD atsakovėms išdavė tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų sąvadą. Ieškovei atlikus sutartyje sulygtus darbus, atsakovės įgijo teisę ir galimybę rengti statinių statybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninius projektus. Ieškovė visus dokumentus (leidimus, architektūrinius tyrimus, projektavimo sąlygas, dokumentų perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras) 2017 m. rugpjūčio 31 d. perdavė atsakovėms. Atsakovės nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar įvykdymo terminų. Ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovėms pretenzijas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau atsakovės nereagavo. Trečiasis asmuo taip pat yra atlikęs visus darbus pagal jo su atsakovėmis sudarytas sutartis.

6. 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovės pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui pretenziją, kurioje nurodė, kad atsisako priimti visus ieškovės ir trečiojo asmens darbus, nes, iki 2017 m. spalio 2 d. negavus statybą leidžiančio dokumento, jų atlikti darbai atsakovėms neteko prasmės. Ieškovė nurodė, kad nebuvo sudaryta jokio susitarimo, pagal kurį ieškovės ar trečiojo asmens atliktų darbų rezultatas būtų siejamas su Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos gavimu.

7. Ieškovė prašė patenkinti ieškinį ir bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

9. 2018 m. sausio 9 d. atsakovės pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, šie buvo priimti ir į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Erdvės norma“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. galutiniu sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnio, 6.702 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad rangovas (ieškovė) privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, kurių vienas – darbų atlikimo terminas. Teismas nustatė, kad sutarčių projektavimo užduočių 12, 14 punktuose nurodyta, jog darbų pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., trukmė – 4 mėnesiai, sutarti darbai turėjo būti baigti ir perduoti atsakovams iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagą (iš kurios matyti, kad ieškovė atsakovei 1 nurodė, jog visų darbų taisymas bus atliekamas po ekspertizės), teismas nesutiko su ieškovės teiginiais dėl darbų perdavimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Remdamasis CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas nurodė, kad, kaip nustatyta dokumentų perdavimo–priėmimo aktuose, galutinai po darbų trūkumų šalinimo ieškovės bei trečiojo asmens atlikti darbai ir dokumentai atsakovėms perduoti 2017 m. lapkričio 16 d. Teismas nustatė, kad architektūriniai tyrimai Kultūros paveldo departamentui pateikti 2017 m. spalio 4 d., priimti 2017 m. spalio 7 d.; projektiniai pasiūlymai turėjo būti padaryti ir perduoti iki 2017 m. birželio 9 d., architektūriniai tyrimai – iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., o realiai perduoti tik 2017 m. lapkričio 16 d. Darbų vėlavimas išdėstytas atsakovų sudarytoje lentelėje. Darbai, kaip nustatė teismas, atlikti, išskyrus tai, kad negautas statybą leidžiantis dokumentas trečiojo asmens parengto tvarkomųjų statybos darbų (rekonstravimo) techninio projekto pagrindu. 2017 m. gruodžio 15 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovės visus dokumentus grąžino ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes šių darbų atlikimas prarado atsakovėms prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas sprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nėra tiesiogiai atsakingi atsakovėms dėl dalinės paramos iš ES negavimo Čiobiškio dvaro rūmų bei kumetyno pastatams atstatyti, t. y. atliktų darbų rezultatas negali būti siejamas su ES paramos gavimu, tačiau jie atsakingi dėl sutarčių įvykdymo termino – esminės šių sutarčių sąlygos – pažeidimo. Konkurso pagal priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ paraiškų priėmimas vyko iki 2017 m. spalio 2 d., vėliau paraiškų pateikimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 9 d. Teismas padarė išvadą, kad atliktų darbų termino praleidimas užkirto atsakovėms kelią pareikšti paraišką dėl dalyvavimo šiame konkurse. Nors ieškovė ir nurodė, kad pagal tą pačią priemonę yra paskelbtas ir kitas kvietimas, tačiau paraiškų teikimas į šį kvietimą yra sustabdytas ir bus atnaujintas, kai Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pakoreguos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto įgyvendinimo priemonės Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ kvietimo dokumentus; pagal šį kvietimą paraiškas turi teisę pateikti tie patys subjektai ir tiems patiems finansavimo tikslams, kaip ir kvietime, kuris buvo paskelbtas iki 2017 m. spalio 2 d.; atsakovės konkurse nedalyvavo, nes neturėjo visų reikalingų dokumentų.

13. Teismas vertino, kad bylos duomenų visuma suponuoja, jog atsakovės kreipėsi į UAB „Erdvės norma“ – architektų biurą dėl visų Čiobiškio dvaro ir kumetyno pastatų tyrimo ir projektavimo darbų atlikimo iki atitinkamų leidimų atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus gavimo, kad galėtų dalyvauti 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto įgyvendinimo priemonėje Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 „Aktualizuoti viešąją ir privatų kultūros paveldą“ ir gauti finansinę paramą pagal ją. Teismas, įvertinęs elektroninį susirašinėjimą ir sudarytų sutarčių tikslą, nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad jiems nebuvo žinoma, kokiam tikslui atliekami darbai. Sutarčių projektavimo užduotyse nurodyta, kad pagrindinis tvarkybos darbų projekto tikslas – tvarkybą leidžiančio dokumento gavimas, o pagrindinis tvarkomųjų statybos darbų tikslas – tvarkomuosius statybos darbus leidžiančio dokumento gavimas.

14. Teismas nurodė, kad nors darbai buvo išskaidyti į keturias sutartis, atsakovėms sutartų darbų atlikimas kartu turi esminę reikšmę, pavienės sutarties atlikimas neatitinka atsakovių ketinimų ir prasmės. Teismo vertinimu, su trečiuoju asmeniu turėjo būti iš esmės sudaryta viena sutartis dėl paminėtų darbų atlikimo arba ji turėjo būti išskaidyta į kelias sutartis, kurios būtų pagrindinės sutarties sudėtinės dalys. Kadangi tai nebuvo padaryta, teismas taikė CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad ieškovė ieškinį turi reikšti UAB „Erdvės norma“. Teismas pažymėjo, kad visų darbų (pagal 4 sutartis) projekto vadove buvo paskirta ieškovė, o ši aplinkybė patvirtina, kad sutartys su ieškovė buvo sudarytos siekiant taupyti mokestines prievoles valstybei – ieškovei individualios veiklos pažyma išduota 2017 m. birželio 6 d., t. y. po sutarčių sudarymo (2017 m. gegužės 18 d.).

15. Dėl atsakovių argumentų, kad sandoriai su ieškove pripažintini negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl apgaulės) teismo iniciatyva (lot. ex officio), teismas nurodė, kad atsakovės turėjo reikšti priešieškinį, tačiau jo nepareiškė (sandorio pripažinimas negaliojančiu nurodytu pagrindu yra nuginčijimas sandoris, jis savaime nenustoja galioti). Šalys, teismo vertinimu, sudarė apsimestinius sandorius, nes suprato sandorių tikslą (sutaupyti mokėtinus valstybei mokesčius) ir dėl to įformino atskiras sutartis; ši aplinkybė tenkino tiek ieškovę, tiek atsakoves. Teismas sprendė, kad atsakovės apgaulės elemento sudarant sutartis neįrodė.

16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos 10 761,68 Eur skolos, 191,35 Eur netesybų ir 1247,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; iš atsakovės UAB „Euparta“ – 10 289,20 Eur skolos, 182,45 Eur netesybų ir 1247,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovių UAB Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos ir UAB „Euparta“ po 731,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17. Kolegija sutiko su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes atsakovės nebuvo pareiškusios materialinio reikalavimo modifikuoti ar pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis ar atskiras jų nuostatas. Kolegija rėmėsi CK 6.664, 6.700 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad sutarčių dalykas yra savarankiški atsakovės ir trečiojo asmens rangos darbai. Kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė yra trečiojo asmens akcininkė ir (ar) buvo projektų vadovė, kaip trečiojo asmens darbuotoja, vykdant atsakovių su trečiuoju asmeniu sudarytas sutartis, nemodifikuoja ir nekeičia konkrečios sutarties šalių teisių ir pareigų, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė negalėjo savarankiškai sudaryti sutarčių dėl tam tikrų projektavimo ir tyrinėjimo darbų atlikimo. Kolegija pažymėjo, kad teismas sprendė ne tik dėl ieškovės ir atsakovių sudarytų sutarčių (ne)tinkamo vykdymo, bet ir dėl trečiojo asmens sudarytų sutarčių vykdymo, be kita ko, perkeldamas ir ieškovei atsakomybę už trečiojo asmens (ne)tinkamai įvykdytas (kaip sprendė teismas) sutartis.

18. Kolegija sprendė, kad teismo išvada dėl sandorių apsimestinumo stokoja teisinio pagrįstumo. Išskaidžius projektavimo ir tyrinėjimo darbus į atskiras sutartis, atitinkamai skirtingi subjektai prisiėmė konkrečias teises ir pareigas. Tai, kad buvo sudaryta ne viena, o kelios sutartys, kolegijos vertinimu, nelemia išvados dėl jų apsimestinumo. Nėra pagrindo teigti, kad sutarčių su ieškove sudarymas neatitiko atsakovių valios, juolab kad jos buvo vykdomos ir įvykdytos. Teismo išvada, kad apsimestinumą rodo ir tai, jog ieškovė siekė nuslėpti mokesčius, atsižvelgiant į tai, kad individualios veiklos pažymėjimas jai buvo išduotas po sutarčių pasirašymo, kolegijos vertinimu, yra deklaratyvi ir neparemta objektyviais įrodymais.

19. Kolegija rėmėsi CK 6.700 straipsnio, 6.702 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad ieškinio faktinis pagrindas apima tik atsakovių su ieškove sudarytų sutarčių vykdymą, todėl atsakovių argumentai dėl (ne)tinkamo darbų atlikimo, galutinio rezultato prasmės praradimo ir kiti, kiek jie susiję su atsakovių ir trečiojo asmens sudarytomis sutartimis, nepatenka į ginčo nagrinėjimo ribas, todėl kolegija jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

20. Kolegija nustatė, kad Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 dalykas – architektūrinių tyrimų, tvarkybos darbų projektinių pasiūlymų ir tvarkomųjų statybos darbų projektinių pasiūlymų parengimas, ieškovė sutartis turėjo įvykdyti iki 2017 m. rugsėjo 18 d.; nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. birželio 27 d. išdavė leidimus atlikti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus, 2017 m. liepos 20 d. pranešimais informavo ieškovę, jog pastato (dvaro) paskirties keitimo iš valgyklos į mišrią bei tvarkomųjų statybos darbų (kapitalinio remonto) projektui, tvarkomųjų darbų projektui, pastato (kumetyno) paskirties keitimo iš administracinės į mišrią bei tvarkomųjų statybos darbų (kapitalinio remonto) projektui, tvarkomųjų darbų projektui pritarta, išduotos Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai; taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktais ieškovė perdavė, o atsakovės priėmė architektūrinių tyrimų projektą, ataskaitą, atliktų darbų aktą ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. 10 289,20 Eur sąskaitą pagal sutartį Nr. 2017-05-18AP, 2017 m. rugpjūčio 28 d. 10 761,68 Eur sąskaitą pagal sutartį Nr. 2017-05-18K, ieškovės atliktų darbų apimtį, t. y. visišką sutarties įvykdymą, detalizuoja ir papildomi rašytiniai įrodymai, sąmatos. Kolegija konstatavo, kad būtent pagal sutartis su ieškove atsakovės neginčijo atliktų darbų apimties, šių darbų atlikimo faktą patvirtina nurodyti rašytiniai įrodymai, kurių atsakovės nepaneigė, taigi yra pagrindas tenkinti ieškinį. Trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų vykdymas negali būti perkeltas ieškovei pagal jos atskirai sudarytas sutartis. Atsakovių argumentai dėl to, kad byloje nepateikti abiejų šalių pasirašyti perdavimo–priėmimo aktai, kad nebuvo gautas statybos leidimas, iš esmės susiję su trečiojo asmens vykdytomis sutartimis, taigi nelemia kitokios išvados.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normų – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 178, 183, 185 straipsnių – reikalavimus, nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino pateiktus įrodymus dėl sandorių apsimestinumo, darbų perdavimo ir priėmimo bei atsisakymo priimti darbus dėl termino praleidimo, darbų rezultatui praradus prasmę. Šie pažeidimai lėmė netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį materialios teisės normų taikymą, neteisingą bylos išnagrinėjimą.

21.1.1. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 yra apsimestinės dėl subjekto, t. y. sudarytos su netikrąja šalimi, nes realiai teises ir pareigas pagal jas įgijo kitas asmuo – UAB „Erdvės norma“, ir dėl sutarčių dalyko, nes šalys realiai susitarė ne dėl atskirų Čiobiško dvaro rūmų ir kumetyno pastatų tyrimo ir projektavimo darbų, skaidant juos, bet dėl visų Čiobiškio dvaro rūmų ir kumetyno pastatų tyrimo ir projektavimo darbų atlikimo ir visų reikalingų dokumentų parengimo iki atitinkamų leidimų atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus gavimo, įskaitant ir šių leidimų gavimą, t. y. Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 nurodyti darbai atskirai neturėjo būti atlikti, tokio tikslo nė viena šalis neturėjo, šie darbai buvo neatskiriama dalis visų reikalingų projekto dokumentų parengimo ir leidimų gavimo, taigi tiesiog turėjo būti įtraukti atitinkamai į Sutartį Nr. 3 ir Sutartį Nr. 4 su UAB „Erdvės norma“ (sutartys, kurioms suformuluota viena užduotis, išskaidytos šalims siekiant taupyti mokesčius; jos visos pasirašytos vienu metu; sutartyse nustatytos tos pačios sąlygos dėl projektų rengimo ir perdavimo; sutarčių priedai (dėl darbų atlikimo grafiko, projektavimo užduočių ir pan.) – tie patys; darbai realiai vykdyti kaip vientisas tyrimo ir projektavimo procesas, neskaidant etapais ar dalimis, siekiant galutinio tikslo – gauti leidimus). Teismas netyrė įrodymų visumos, nevertino sutarčių sąlygų, jų priedų, sudarymo aplinkybių, šalių paaiškinimų, pripažintų faktų.

21.1.2. Jei nebūtų pripažintas sandorių apsimestinumas (jų vientisumas), teismas neteisingai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl ieškovės turėtų atlikti darbų pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 perdavimo ir priėmimo, neteisingai nustatė, kada ieškovė turėjo atlikti darbus pagal šias sutartis (projektiniai pasiūlymai turėjo būti padaryti ir perduoti atsakovėms iki 2017 m. birželio 9 d., architektūriniai tyrimai – iki 2017 m. rugpjūčio 4 d.), taip pat vertino įrodymus, kurie susiję ne su ieškovės turėtais atlikti darbais, bet su UAB „Erdvės norma“ darbais (KPD 2017 m. birželio 27 d. leidimas, 2017 m. liepos 20 d. pranešimas, projektavimo sąlygos, specialieji paveldosaugos reikalavimai – tai Sutarties Nr. 3 ir Sutarties Nr. 4 objektas). Teismas darbų perdavimą ir priėmimą grindė 2017 m. rugpjūčio 31 d. dokumentų perdavimo aktais ir ieškovės sąskaitomis, tačiau šie dokumentai nepagrindžia darbų perdavimo, jais perduoti architektūrinių tyrimų projektai (ne architektūriniai tyrimai), architektūrinių tyrimų ataskaitos, atliktų darbų aktai ir sąskaitos, serija A Nr. 0001 ir serija A Nr. 0002 (projektiniai pasiūlymai nepridėti). Darbai 2017 m. rugpjūčio 31 d., bylos duomenimis, dar nebuvo atlikti (rugsėjo mėnesį vyko projektų taisymai; tik 2019 m. rugsėjo 29 d. ieškovė parašė atsakovėms, kad siunčiami galutiniai pakoreguoti tvarkomųjų statybos darbų projektai, kt.). Atsakovės pagrįstai nepasirašė minėtų aktų – darbai pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 nepriimti, nes dėl praleisto jų atlikimo termino net ir šių atskirų darbų priėmimas atsakovėms neteko prasmės (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Pagal sutartis parengti dokumentai, įskaitant architektūrinius tyrimus ir projektinius pasiūlymus, buvo perduoti tik 2017 m. lapkričio 6 d. Architektūriniai tyrimai ir projektiniai pasiūlymai reikalingi projektams parengti ar atitinkamai leidimams gauti, o kadangi vėlavo jų atlikimas, tai ir projektų parengimas bei leidimų gavimas vėlavo, galiausiai tvarkomuosius statybos darbus leidžiantis dokumentas negautas.

21.2. Teismas pažeidė, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių apsimestinumą (CK 1.87 straipsnis), sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai), nustatančias darbų perdavimą ir priėmimą (CK 6.662 straipsnis) bei užsakovo teisę atsisakyti priimti darbus dėl termino praleidimo, kai dėl to prievolės įvykdymas prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).

21.2.1. Siekiant nustatyti, ar sandoriai yra apsimestiniai, kompleksiškai taikomos visos sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismas ignoravo šalių valią (dėl darbų išskaidymo), tikruosius jų ketinimus ir tikslus, nenagrinėjo apsimestinių sandorių nustatymo sąlygų. Atsakovių tikslas buvo ne tik atlikti projektavimą, bet ir projektavimo darbus taip, kad būtų galima pasinaudoti ES parama. Rezultatas (viso projektavimo įvykdymas, leidimų galimas ir pasinaudojimas parama) galėjo būti pasiektas tik visiškai įvykdžius visas sutartis, o tai reiškia, kad projektavimo dalių išskyrimas į atskiras sutartis neatitiko tikrosios atsakovių valios ir ketinimų. Tikruosius šalių ketinimus atspindi sutarčių sąlygos. Sąlygas ir galimybes šalims sudaryti apsimestinius sandorius sudarė šalių tarpusavio santykiai, tai, kad ieškovė buvo trečiojo asmens akcininkė ir darbuotoja, ji buvo paskirta projektų vadove vykdant visas sutartis. Tikrąją šalių valią atskleidžia Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo aplinkybės – sutartys išskaidytos siekiant sutaupyti mokesčius; pati ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, jog įprastai projektavimo darbai į atskiras sutartis neskaidomi, visoms sutartims buvo suformuluota viena užduotis; sutartys pasirašytos vienu metu. Šalių susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad projektavimo darbai buvo vykdomi kaip vientisas tyrimų ir projektavimo procesas siekiant galutinio rezultato – gauti leidimus. Taigi Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymas neatitiko šalių valios ir tikrųjų ketinimų. Sutartys yra apsimestinės dėl subjekto. Pagal jas pareigas įgijo trečiasis asmuo. Taip pat buvo pridengtas sutarties dalykas.

21.2.2. Teismas netyrė ir nevertino, kaip turėjo vykti darbų perdavimas ir priėmimas, kodėl nepasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Sprendime nemotyvuota, teisiškai neįvertinta esminė sutarčių sąlyga – darbų atlikimo terminas ir jo reikšmė šalių sutartiniams santykiams (šalys buvo aiškiai susitarusios dėl galutinio termino 2017 m. rugsėjo 18 d., pagal sutartis parengti dokumentai, atlikti architektūriniai tyrimai ir projektiniai pasiūlymai atsakovėms perduoti 2017 m. lapkričio 6 d.); neįvertinta tai, jog, žymiai praleidus darbų atlikimo terminą, net ir atlikti darbai atsakovėms prarado prasmę, todėl jie nebuvo priimti, neįrodyta atsakovių pareiga atsiskaityti už ieškovės darbus (Sutarčių 5.1.3 punktai; CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis). Faktinis darbų atlikimas praleidus terminą – teisiškai nereikšmingas. Teismas nepasisakė dėl atsakovių teisės atsisakyti priimti darbus esant jų atlikimo termino pažeidimui. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis).

21.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012), sutarčių aiškinimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-548-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-548-248/2016">3K-3-548-248/2016</a>; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDMtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-43-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-43-916/2018">e3K-3-43-916/2018</a>), taisyklių, reglamentuojančių apsimestinius sandorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-219/2016">3K-3-207-219/2016</a>); rangos darbų termino praleidimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkyLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-192-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-192-219/2018">e3K-3-192-219/2018</a>); teisinį ginčo santykių kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2014">3K-3-560/2014</a>).

21.4. Teismo sprendimu neteisingai konstatuotas ieškinio ribų peržengimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 265 straipsnio 2 dalis). Ši teismo išvada nulemta netinkamo kitų materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo. Teismas neįvertino šios bylos dalyko specifikos. Net ir nesant atsakovių pareikšto priešieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tai neužkirto kelio teismui ex officio spręsti dėl sandorių negaliojimo CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Vertindami sandorių apsimestinumą, teismai ne tik galėjo, bet ir privalėjo vertinti tiek visas sutartis kartu, tiek atskirai, įskaitant ir jų vykdymą, nes tik taip (įvertinus įrodymų visumą) galėjo būti padaryta pagrįsta išvada (kad sutartys apsimestinės). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovių kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nėra apsimestiniai sandoriai – jų sudarymas visiškai atitiko atsakovių valią, sutartys sudarytos pagal atsakovių pageidavimus ir reikalavimus; abi sutartis faktiškai vykdė ieškovė ir byloje nėra duomenų, kad kitas subjektas, o ne ieškovė, būtų parengęs projektinius pasiūlymus ar architektūrinius tyrimus; projektinių pasiūlymų ir architektūrinių tyrimų rengimo darbai (Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 objektas) yra savarankiški projektavimo darbai ir šalių susitarimas vien dėl šitų darbų atlikimo nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų ir joms neprieštarauja.

22.2. Ieškovė visus Sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 prisiimtus įsipareigojimus įvykdė visiškai. Tai patvirtina bylos duomenys: KPD pritarimai, KPD leidimai, ekspertizių aktai, atsakovių rašytiniai patvirtinimai, kt. Visą sutarčių vykdymo laikotarpį atsakovės nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų ar kokybės.

22.3. Atsakovės faktiškai naudojasi ieškovės atliktais darbais ir nėra jų atsisakiusios – projektinių pasiūlymų pagrindu išduoti KPD leidimai yra galiojantys, o architektūrinių tyrimų pagrindu patikslintos atsakovės statinių vertingosios savybės yra įregistruotos nekilnojamojo kultūros paveldo registruose, iš kurių negali būti pašalintos. Faktiškai atsakovės darbų nėra atsisakiusios ir bet kada gali pasinaudoti ieškovės darbo rezultatais.

22.4. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės pagrįstai atsisakė atliktų darbų ir turi teisę už juos neatsiskaityti (net jei laikyti sutartis apsimestiniais sandoriais), nes statybos leidimas, dėl kurio negavimo atsakovės argumentuoja, kad darbai prarado prasmę, nebuvo gautas dėl pačių atsakovių kaltės, aplaidumo ir nebendradarbiavimo.

22.5. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo laiku ir tinkamai atliko visus sutartimis prisiimtus darbus ir juos perdavė atsakovėms, tačiau atsakovės nepagrįstai vengė patvirtinti šį faktą; atsakovių teiginius apie ieškovės ar trečiojo asmens atliktų darbų trūkumus paneigia projektų ekspertizės aktai ir išduoti KPD pritarimai, atsakovių pasirašyti pritarimai projektų sprendiniams.

22.6. Atsakovės sutartinių santykių laikotarpiu nebendradarbiavo su ieškove ir trečiuoju asmeniu bei elgėsi nesąžiningai siekdamos išvengti savo prievolių vykdymo, nes projektuojant statinius joms tapo žinoma, kad statinių tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų įgyvendinimo kaina bus didesnė, nei jos tikėjosi.

22.7. Atsakovių teiginiai, kad trečiojo asmens darbai prarado prasmę, nes jos nespėjo pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama statinių tvarkybos darbams, nepagrįsti, nes atsakovės galėjo (ir vis dar gali) pasinaudoti ES parama pagal kitas paramos programas, alternatyvius finansavimo šaltinius. Atsakovės neįrodė, kad jų nurodyta konkreti ES paramos programa buvo vienintelis finansavimo šaltinis projekto sprendiniams įgyvendinti. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nebuvo prisiėmę pareigos atsakovėms užtikrinti, kad sutarčių pagrindu parengtiems projektams įgyvendinti bus skirtas koks nors finansavimas – projektų įgyvendinimo finansavimo klausimai nėra ir nebuvo architektų kompetencijos sritis.

22.8. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Bylą nagrinėjant teisme atsakovės nepareiškė savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui.

22.9. Atsakovės iš esmės kelia faktų vertinimo, ne teisės taikymo klausimus, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktų vertinimu. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų ir argumentų, kad ieškovė būtų neįvykdžiusi Sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų, ir savo poziciją grindė tik trečiojo asmens neva netinkamai (ne laiku) atliktais darbais. Kasaciniame skunde atsakovės ėmė įrodinėti, kad ir ieškovė neva ne laiku atliko savo darbus, dėl to ir trečiasis asmuo vėlavo atlikti darbus. Tokia atsakovių pozicija nagrinėjant bylą nebuvo anksčiau įrodinėta. Atsižvelgiant į ribotą kasacinio proceso pobūdį, atsakovių interpretacijos dėl byloje nustatytų faktų nėra teisiškai reikšmingos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

23. CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis), ji gali būti įgyvendinama tiek teismo, tiek šalių iniciatyva.

24. Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

25. Atsakovės kasaciniam teismui pateiktu prašymu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamos, kad byloje yra kilęs ginčas dėl svarbaus visuomenei kultūros paveldo objekto, byla yra sudėtinga, ją nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė priešingus sprendimus, skirtingai vertino faktines aplinkybes. Atsakovės taip pat nurodo, kad teikdamos prašymą siekia visapusiško, išsamaus ir teisingo byloje esančių įrodymų vertinimo.

26. Teisėjų kolegija, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą, pateiktą atsakovių prašymą, atsižvelgdama į tai, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek joms teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismams, konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas atsakovių prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl teismo teisės pripažinti sandorį apsimestiniu ex officio

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, kad iš atsakovių būtų priteista skola pagal dvi tyrimo ir projektavimo darbų sutartis. Ieškovė teigė įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal šiuos sandorius, tačiau atsakovės nevykdo savo prievolės sumokėti darbų kainą. Atsakovės savo atsisakymą grindė aplinkybe, kad sutartys, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą, yra apsimestinės, todėl pareiga atsiskaityti už atliktus darbus joms nekilo. Atsakovės teigė, kad su ieškove pasirašytos sutartys teismo ex officio pripažintinos apsimestinėmis dėl to, kad tikroji atsakovių valia buvo pasirašyti sutartis ne su ieškove, o su UAB „Erdvės norma“, kurioje ieškovė dirba ir yra šios bendrovės akcininkė. Atsakovių teigimu, ieškovė pasirašė ginčo sutartis ir buvo nurodyta sandorio šalimi tik siekiant išvengti mokestinių prievolių atsiradimo ir jų vykdymo. Taigi, anot atsakovių, siekiant planuoti mokesčius dėl dviejų iš keturių vienu metu atsakovių sudarytų tyrimo projektavimo sutarčių, šioje byloje nagrinėjamo ginčo sutartyse šalimi nurodyta ne tikroji sandorio šalis – UAB „Erdvės norma“, o individualia veikla besiversiantis asmuo – ieškovė.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovėms tiek su ieškove, tiek ir su trečiuoju asmeniu UAB „Erdvės norma“ sudarytuose sandoriuose sutartų darbų atlikimas kartu turi esminę reikšmę, o pavienių sutarčių atlikimas neatitinka atsakovių ketinimų, sprendė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Erdvės norma“ turėjo būti iš esmės sudaryta viena sutartis dėl visų keturių sutarčių dalykus sudarančių darbų atlikimo arba ji turėjo būti išskaidyta į kelias tų pačių subjektų pasirašomas sutartis, kurios būtų pagrindinės sutarties sudėtinės dalys. Kadangi buvo sudarytos keturios sutartys – dvi su ieškove ir dvi su trečiuoju asmeniu, teismas abi atsakovių su ieškove pasirašytas šios bylos ginčo sutartis ex officio pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.87 straipsnyje nustatytu pagrindu ir ieškinį atmetė.

29. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie priešingos išvados, kad, išskaidžius projektavimo ir tyrinėjimo darbus į atskiras sutartis, atitinkamai skirtingi subjektai prisiėmė konkrečias teises ir pareigas, o tai, kad buvo sudaryta ne viena, bet kelios sutartys, nelemia išvados apie jų apsimestinumą. Teismas sprendė, kad atsakovės nepagrindė, jog ginčo sutarčių su ieškove sudarymas neatitiko jų valios, o būtent ieškovė šias sutartis įvykdė ir sutarčių dalykus perdavė atsakovėms.

30. Kasaciniu skundu atsakovės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva nepripažino ginčo sandorių apsimestiniais, kaip sudarytų su netikrąja sandorio šalimi.

31. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

32. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu. Ši patikra priklauso ir nuo ginčo šalies, turinčios teisinį suinteresuotumą, aktyvumo: kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-248/2015">3K-3-51-248/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2009">3K-3-252/2009</a>).

34. Paprastai simuliaciniai sandoriai, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes simuliacinių sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių) arba sudarydamos sandorį kitam sandoriui pridengti, slepia tikrąją savo valią. Analogišką aiškinimą kasacinis teismas pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, kurioje spręsta dėl tariamojo sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio, kai ieškovas nebuvo suformulavęs teismui reikalavimo pripažinti šį sandorį niekiniu ir dėl to negaliojančiu. Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų.

35. Šios nutarties 33–34 punktuose aptarti kasacinio teismo išaiškinimai sudaro pagrindą vertinti, kad tam, jog ex officio pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad, pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis), antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai. Tam, kad galėtų konstatuoti atsakovių su ieškove sudarytų sandorių ydingumą dėl jų sudarymo su netikrąja šalimi, teismui buvo būtina papildomai aiškintis bylos aplinkybes, nustatyti, kad po sandorių sudarymo UAB „Erdvės norma“, atsakovių nurodoma kaip tikroji šalis, vykdė sutartį, atliko konkrečius darbus, susijusius su sutarties dalyku, bendradarbiavo su kita sandorio šalimi, pasirašinėjo dokumentus, derino Tvarkybos projektą Kultūros paveldo departamente, kuris išdavė atitinkamus leidimus, pasirašė ir atsakovėms perdavė perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Sprendžiant dėl sandorio šalies atitikties ginčijamų sutarčių atveju, atsakovės privalėjo įrodinėti sutartyse įvardytos šalies – ieškovės – nurodymo apsimestinumą, t. y. kad sutartyse nurodyta vykdytoja apskritai neturėjo ketinimų būti sutarčių šalimi. Šią bylą nagrinėjusių teismų nustatyta ne tik tai, kad ieškovė, vykdydama sutartis, dėl sutarčių dalyko susirašinėjo su viešaisiais subjektais, atliko ginčo sutartyse įvardytus konkrečius darbus, pasirašinėjo tarpinius, finansinius dokumentus, bet ir tai, kad būtent ieškovė atsakovėms pateikė dokumentų perdavimo–priėmimo aktą.

37. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog ieškovė, kaip UAB „Erdvės norma“ darbuotoja, ginčo sandoriuose nurodytus darbus taip pat turėjo teisę atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, byloje būtent ieškovė apibrėžė ginčo nagrinėjimo ribas, t. y. reikalavo priteisti skolą pagal dvi jos su atsakovėmis pasirašytas sutartis bei teikė įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimą. Tuo tarpu atsakovės turėjo pareigą paneigti ieškovės argumentus ir pagrįsti šių įrodymų ydingumą, tačiau leistinomis priemonėmis to nepadarė.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pasirinko poziciją neteikti priešieškinio ir neįrodinėti, jog ginčo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, jos buvo mažiau aktyvios ir demonstravo mažesnį suinteresuotumą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad aplinkybę, jog sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2011">3K-3-26/2011</a>). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nepaneigė ieškovės teismui pateiktų įrodymų, jog ginčo sutartis buvo siekta pasirašyti su ieškove, kad ieškovė šias sutartis vykdė – atliko konkrečius darbus, sudarančius šių sutarčių dalyką, todėl konstatavo nesant pagrindo ginčo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio, nenustačius tam pakankamo akivaizdumo. Teisėjų kolegija reikšminga laiko aplinkybę, jog ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo sutartys atsakovių buvo sudarytos su ja, kaip individualia veikla besiverčiančiu asmeniu, buvo nustatyti aiškūs terminai, įvardytas sutarties dalykas. Ji byloje įrodinėjo, kad sutartis įvykdė tinkamai ir dėl to atsakovėms atsirado prievolė sumokėti sutarčių kainą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai pagrindė reikalavimą faktinėmis aplinkybėmis, ir ieškinį tenkino.

39. Atsakovės nurodo, kad ginčo sandorių akivaizdų apsimestinumą pagrindžia ir tai, kad ieškovė individualios veiklos pažymėjimą gavo tik po su ja sudarytų tyrimo ir projektavimo darbų sutarčių sudarymo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu šį argumentą. Minėta, kad teismas sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nesant šalies reikalavimo gali tik tuomet, kai tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių nurodyta aplinkybė savaime neliudija apie sandorių akivaizdų apsimestinumą ir nesudaro savarankiško pagrindo teismui ex officio konstatuoti sandorių niekinį pobūdį.

40. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus, nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo teismui ex officio pripažinti ginčo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, todėl kasacinio skundo argumentai dėl sandorių negaliojimo pripažintini nepagrįstais.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl projektavimo rangos sutarčių (ne)tinkamo įvykdymo

41. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė ginčo tyrimo ir projektavimo darbų sutartis.

42. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtina, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.654 straipsnis). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

43. Projektavimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnis). Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis). Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis)??? (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).

45. Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016 28, 29, 41 punktus).

46. Ieškovė su atsakovėmis pasirašė dvi sutartis, kuriomis įsipareigojo atlikti Čiobiškio dvaro rūmų ir kumetyno pastatų architektūrinius tyrimus bei parengti šių statinių tvarkybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus (Sutarčių 1.1–1.3 punktai). Sutartyse nurodyta, kad projektavimo darbų terminas yra keturi mėnesiai nuo sutarčių pasirašymo dienos – 2017 m. gegužės 18 d.

47. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad byloje esantys tokie įrodymai kaip Kultūros paveldo departamento 2017 m. birželio 27 d. išduoti leidimai atlikti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus; šios institucijos 2017 m. liepos 20 d. pranešimai ieškovei apie pritarimą rūmų ir kumetyno pastato paskirties keitimui bei tvarkomųjų statybos darbų (kapitalinio remonto) projektui ir tvarkomųjų darbų projektui; tą pačią dieną išduotos Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai; 2017 m. rugpjūčio 31 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktai, kuriais ieškovė perdavė atsakovėms Architektūrinių tyrimų projektą, ataskaitą, atliktų darbų aktą ir finansinio atsiskaitymo dokumentus; sąmatos ir kiti rašytiniai dokumentai pagrindžia, jog ieškovė ginčo sutartis įvykdė tinkamai ir nepažeisdama sutartyse nustatyto termino. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės, pagal sutartis su ieškove, atliktų darbų apimties neginčijo ir nepateikė įrodymais pagrįstų atsikirtimų, paneigiančių ieškovės įrodytas aplinkybes apie atliktus darbus. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog atsakovių argumentai, susiję su trečiojo asmens prievolių galimu neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, vis dėlto įvertino byloje nustatytą aplinkybę, kuri kasaciniame skunde nėra ginčijama, kad atsakovėms statybą leidžiantį dokumentą (tai buvo su trečiuoju asmeniu sudarytų sutarčių dalykas) buvo atsisakyta išduoti, o dėl to ir buvo negautas ES finansavimas rekonstrukcijai, ne todėl, kad tyrimo-projektavimo sutartys nebuvo įvykdytos laiku ar tinkamai, o todėl, kad, pirma, statytojas nevaldo žemės sklypo įstatymų nustatytais pagrindais, antra, dėl panaudos sutarties ydingumo.

48. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę. Pažymėtina, kad CK 6.652 straipsnio 4 dalis nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus, jei užsakovas tuos darbus priėmė.

49. Kasaciniame skunde atsakovės argumentuoja, jog teismas nepagrįstai neįvertino faktinių byloje nustatytų aplinkybių, kad visos keturios sutartys, tiek sudarytos su ieškove, tiek ir su trečiuoju asmeniu, pasirašytos tą pačią dieną ir kad visų keturių sutarčių priedai, kuriuose nustatytas veiklų grafikas, yra vienodi. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo prievolinius įsipareigojimus ir ar atsakovėms kilo pareiga atsilyginti už atliktus darbus. Atsakovės teigia, jog tiek sudarydamos sutartis su ieškove, tiek ir su trečiuoju asmeniu jos siekė, kad būtų laiku ir tinkamai gautas statybos leidimas, kuris yra reikalingas, kad atsakovės turėtų teisę pretenduoti gauti ES finansavimą atliekamiems Čiobiškio dvaro rūmų ir kumetyno remonto, konservavimo ir restauravimo darbams. Taigi atsižvelgiant į tai, kad visos keturios sutartys pasirašytos tuo pačiu metu ir dėl atskirų darbų tuose pačiuose objektuose, atsakovių kontrahentai yra susiję asmenys, spręstina, kad jos teismo turėjo būti vertintos ne izoliuotai, o kartu. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-288/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-288/2009">3K-7-288/2009</a>).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sutarčių turinį įvertinus kitų dviejų tyrimo rangos sutarčių, atsakovių sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Erdvės norma“, kontekste būtų nustatyta tikroji šalių valia, ketinimai, tai leistų pagrįstai konstatuoti (ne)tinkamą ieškovės ir atsakovių prievolių pagal sutartį įvykdymą ar neįvykdymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į rangos ir projektavimo rangos teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, ar ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, įvykdė pareigą įrodyti, kad ji tinkamai atliko ir atsakovėms nustatytais terminais bei tvarka perdavė tyrimo projektavimo darbų sutarties dalyką sudarančius darbus, nebuvo nustatyti darbų trūkumai, o jeigu jie buvo nustatyti, tuomet, kad buvo laikomasi sutartimis nustatytų trūkumų šalinimo tvarkos ir dėl to atsakovėms atsirado pareiga sumokėti sulygtą darbų kainą.

51. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė tinkamai įrodė savo reikalavimo priteisti skolą iš atsakovių pagrįstumą, buvo padaryta netinkamai pritaikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Dėl šių pažeidimų galėjo būti nepagrįstai nustatyti atsakovių sutartinės atsakomybės pagrindai. Kadangi šios aplinkybės turi būti nustatomos iš naujo ir pagal įrodinėjimo rezultatą sprendžiama dėl atsakovių sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas tenkinti ieškinį, ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl naujai gauto prašymo

52. 2019 m. gruodžio 18 d. kasaciniame teisme gautas ieškovės prašymas dėl šios kasacinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo, rašytinių paaiškinimų ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų pridėjimo prie bylos. Prašyme nurodoma, kad, pateikus į bylą ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovės atstovui nebuvo suteikta prieiga prie bylos elektroninės kortelės, ieškovė, jos atstovas ir trečiasis asmuo UAB „Erdvės norma“ nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimui sudarytą teisėjų kolegiją, negavo informacijos apie bylos nagrinėjimo eigą. Ieškovės atstovas tik 2019 m. gruodžio 12 d. telefonu buvo informuotas apie sudarytą teisėjų kolegiją, 2019 m. lapkričio 27 d. rašytiniame posėdyje išnagrinėtą bylą ir numatomą kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo datą. Prašyme nurodoma, kad ieškovė dėl šių priežasčių negalėjo įgyvendinti reikšmingų procesinių teisių – gauti informacijos apie bylą, laiku pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, taip pat rašytinius paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, kurios atsirado 2019 m. lapkričio 17 d.

53. Pagal CPK 256 straipsnio (CPK 340 straipsnio 5 dalis) nuostatas teismas, iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė šioje normoje nurodytų pagrindų, kurie suponuotų bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovės atstovui advokatui Ryčiui Rudzinskui prieiga prie elektroninės bylos suteikta 2019 m. rugpjūčio 29 d. (žr. įstojimo į bylą datą). Taigi informaciją apie bylos nagrinėjimo eigą advokatas galėjo gauti, taip pat turėjo teisę kitomis priemonėmis pasidomėti ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis anksčiau.

55. CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.

56. Kasacinis skundas į nagrinėtinų bylų sąrašą šiuo atveju įrašytas 2019 m. liepos 24 d. Atsiliepimas į šį skundą atsakovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovė, priėmus jos atsiliepimą į kasacinį skundą, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus (naujus) argumentus, jos manymu, patvirtinančius skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui atsiliepimui pateikti, rašytiniai paaiškinimai, kuriais modifikuojamas atsiliepimo turinys, nepriimami.

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58. Nagrinėjamu atveju byla kasaciniame teisme iš esmės buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės advokatui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, laikytina, kad advokatui, taigi ir jo atstovaujamajai (ieškovei), turėjo būti žinoma informacija apie šios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Iki teismo posėdžio ieškovė (jos atstovas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pavėluotai pateikti šie įrodymai nepriimami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Kasacinis teismas patyrė 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ieškovės rašytinių paaiškinimų ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, dydį patvirtinančių įrodymų nepriimti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė