2K-52-942/2020
1-01-2-00033-2015-8
2020-01-07
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
baudžiamoji byla
Baudžiamoji byla Nr. 2K-52-942/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00033-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3, 1.1.6.3, 1.2.10.3, 1.2.19.4.2, 1.2.20.1.2, 2.1.7.4.6, 2.1.16.2.18, 2.4.2.1, 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,
nuteistajam J. K. (J. K.), jo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,
nuteistosios R. L. (ankstesnė pavardė – B.) gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,
nukentėjusiajam G. T.,
Baudžiamoji byla Nr. 2K-52-942/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00033-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3, 1.1.6.3, 1.2.10.3, 1.2.19.4.2, 1.2.20.1.2, 2.1.7.4.6, 2.1.16.2.18, 2.4.2.1, 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,
nuteistajam J. K. (J. K.), jo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,
nuteistosios R. L. (ankstesnė pavardė – B.) gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,
nukentėjusiajam G. T.,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalies, susijusios su J. K. išteisinimu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir BK 231 straipsnio 2 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalies, kuria Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. apeliaciniai skundai netenkinti, nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalies, susijusios su jo nuteisimu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą ir jo nubaudimu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J. ir V. K., G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą, ir nuteistosios R. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalies, susijusios su jos nubaudimu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J. ir V. K., G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą.
Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu:
J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie K. J. ir jo partnerės V. K. privatų gyvenimą rinkimą 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
J. K., pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą atleistas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir ši baudžiamosios bylos dalis jam nutraukta.
J. K. dėl kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. ir M. T., G. B., R. P., V. G., A. D., E. L., G. K., G. M. ir J. P. gyvenimą rinkimą, 181 straipsnio 3 dalį už didelės vertės turto prievartavimą, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimo, siekiant kitokios asmeninės naudos nesant kyšininkavimo požymių, organizavimą, 231 straipsnio 2 dalį už trukdymą prokurorui jį šantažuojant atlikti su bylų Nr. 10-9-00055-11, 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 tyrimais ir nagrinėjimu susijusias pareigas išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Iš nuteistojo J. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. ir Š. R. civiliniai ieškiniai atmesti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. T. ir G. B. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
R. L. dėl kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K., G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą, 168 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K., G. ir Š. R. gyvenimą panaudojimą išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis pakeistas.
Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta J. K. BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. gyvenimą rinkimo aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir kad 2013 m. gruodžio 20 d. užmaskuotą nuo judesio įsijungiantį filmavimo įrenginį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, įdėjo veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vyriškiu.
Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos J. K. BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. gyvenimą rinkimo aplinkybės pakeistos, nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe kartu su R. L. ir papildomai nustatytomis tokiomis aplinkybėmis:
J. K. 2013 m. gruodžio 16–20 d. surinko informaciją, kad išsiskyręs su žmona K. J. gyvena ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o nuomojasi (duomenys neskelbtini), esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su partnere V. K.
Taip pat J. K. 2014 m. vasario 11 d. ryte, tiksliau nenustatytą valandą, Vilniuje, ties A. Jakšto g. (duomenys neskelbtini) namu, Gedimino pr. ir L. Stuokos-Gucevičiaus g., ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu tamsintais stiklais važiuodamas iš paskos, slapta sekė V. K. ir fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo jos judėjimą, buvimo vietą ir veiksmus.
Po to jis 2014 m. vasario 11 d. Vilniuje, ties A. Jakšto g. (duomenys neskelbtini) namu, slapta sekė K. J. ir iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto automobilio tamsintais stiklais fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo jo judėjimą, buvimo vietą, veiksmus ir asmenis, su kuriais jis susitinka.
R. L., vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti K. J., 2014 m. kovo 25 d. nuo maždaug 17.58 val. Vilniuje, A. Jakšto ir Beatričės g. eidama pėsčiomis iš paskos K. J., slapta jį sekė ir stebėjo jo judėjimą, buvimo vietą, veiksmus, asmenis, su kuriais jis susitinka, ir šią informaciją perdavė J. K.
Tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus ir vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti K. J., R. L. 2014 m. kovo 26 d. nuo maždaug 11.43 val. Vilniuje, Kaštonų, A. Jakšto ir Beatričės g. eidama pėsčiomis iš paskos K. J., slapta jį sekė ir stebėjo jo judėjimą, buvimo vietą, asmenis, su kuriais jis susitiko, ir šią informaciją perdavė J. K.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. balandžio 16 d. ryte Vilniuje, A. Jakšto g., slapta sekė K. J. ir fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo jo judėjimą, buvimo vietą ir veiksmus.
R. L. taip pat, vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti K. J., 2014 m. balandžio 16 d. nuo maždaug 18.15 val. automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama iš paskos, slapta sekė Vilniuje Kaštonų ir A. Jakšto g. einantį K. J. ir stebėjo jo judėjimą, buvimo vietą, veiksmus, asmenis, su kuriais jis susitiko, ir šią informaciją perdavė J. K.
Toliau vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti K. J., R. L. 2014 m. gegužės 5 d. vakare, iki ne anksčiau kaip 18.45 val., Vilniuje, ties A. Jakšto g. (duomenys neskelbtini) namu, slapta sekė V. K., fiksavo jos judėjimą, veiksmus, grįžimo į namus laiką ir šią informaciją perdavė J. K.
Tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, J. K. kartu su R. L., 2014 m. gegužės 21 d. nuo maždaug 16.45 val. iki maždaug 20.19 val. automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami iš paskos automobiliu „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančiam K. J. ir panaudodami šiame K. J. vairuojamame automobilyje slapta įmontuotą GPS įrenginį judančio objekto vietai nustatyti realiu laiku, slapta sekė jo judėjimo maršrutą ir buvimo vietą. Be to, J. K., fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, o R. L. – fotoaparatu „Sony HDAVCHD“ ir mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“, slapta fiksavo K. J. judėjimą, jo buvimo vietą ir veiksmus Vilniuje, A. Goštauto g. 40 / J. Jasinskio g. 16, esančio „Verslo trikampio“ teritorijoje, Vilniuje, Padekaniškių g. 8, esančioje automobilių aikštelėje ir K. J. įeinant į Vilniuje, Padekaniškių g. 8, esančius „Villa Alicante“ svečių namus, šio pastato viduje esančioje kavinėje vykstantį K. J. susitikimą su D. M. ir J. K. slapta po stalu paslėptu garso įrašymo įrenginiu „Edic“ slapta įrašė kavinėje vykstantį K. J. ir D. M. pokalbį.
Po to J. K. su R. L. 2014 m. gegužės 22 d. nuo maždaug 12.14 val. iki maždaug 18.00 val. iš automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slapta sekė K. J. Vilniuje, A. Jakšto g., ir filmuodami vaizdo kamera „Panasonic HDC-HS900“ slapta fiksavo jo susitikimą su (duomenys neskelbtini) G. S.
Tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus ir vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti K. J., R. L. 2014 m. birželio 2 d. iki maždaug 17.48 val. ir 2014 m. birželio 3 d. iki maždaug 12.49 val. Vilniuje, A. Jakšto ir Kaštonų g., slapta sekė K. J. ir stebėjo jo judėjimą, veiksmus, asmenis, su kuriais jis susitinka, ir šią informaciją perdavė J. K.
J. K. taip pat nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. birželio 3 d. neteisėtai surinko ir kitą informaciją apie privatų asmenų gyvenimą – K. J. ir jo partnerės V. K. pažinties aplinkybes, V. K. karjerą, atliktus ir planuotus atlikti su nekilnojamojo turto pirkimu susijusius sandorius.
Be to, J. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki ne vėliau kaip 2014 m. birželio 3 d., po K. J. naudojamo automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu bamperiu pritvirtino GPS įrenginį, kuriuo buvo galima nustatyti automobilio buvimo vietą, ir pasinaudodamas šia įranga neteisėtai rinko informaciją apie K. J. automobilio judėjimą, maršrutus ir K. J. buvimo vietą realiu laiku.
J. K.
Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K., padaręs BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais G. ir Š. R., ir ši baudžiamosios bylos dalis jam nutraukta, ir J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. dėl kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą išteisintas, ir jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 167 straipsnio 1 dalį J. K. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė jam paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į J. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. 15 parų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrina bausmė jam paskirta 220 MGL (8285,20 Eur) dydžio bauda. Šiai baudai sumokėti J. K. nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nuosprendžio priėmimo.
Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria R. L. dėl kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J., G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą išteisinta, ir R. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už šias nusikalstamas veikas 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudomis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, R. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, jai paskirta subendrinta bausmė 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į R. L. paskirtą bausmę įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. 16.00 val. iki 2014 m. birželio 5 d. 15.35 val., t. y. 2 paros, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 146 MGL (5498,36 Eur) dydžio bauda. Šiai baudai sumokėti R. L. nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nuosprendžio priėmimo.
Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ir jam iš nuteistojo J. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, R. L. grąžinti mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone“ su SIM kortele ir USB laidu, sekimo įrenginys (GSM) „GPS Tracker“ su jame įdėta SIM kortele, GSM įrenginio dėžutė su instrukcija, instaliavimo laidu, papildomu dangteliu ir maitinimo – PC laidu, fotoaparatas „Sony HD AVCCHD“ su medžiaginiu dėklu, ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone“ su SIM kortele ir USB laidu, sekimo įrenginys (GSM) „GPS Tracker“ su jame įdėta SIM kortele, GSM įrenginio dėžutė su instrukcija, instaliavimo laidu, papildomu dangteliu ir maitinimo – PC laidu, fotoaparatas „Sony HD AVCCHD“ su medžiaginiu dėklu konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.
Kita Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro ir nukentėjusiojo kasacinius skundus tenkinti, o nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio jo ir prokuroro kasacinius skundus tenkinti, o nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistojo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjo, prašiusio jo ginamųjų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. K. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, nuo 2013 m. gruodžio 20 d., o nuo 2014 metų vasario pradžios iki 2014 m. birželio 3 d. veikdamas bendrininkų grupe su R. L., o R. L. – už tai, kad nuo 2014 metų vasario pradžios iki 2014 m. birželio 3 d. veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su J. K., neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdami asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, siekdami sužinoti viešai neskelbtus (duomenys neskelbtini) K. J. kompromituoti ir jo reputaciją sumenkinti galinčius jo privataus gyvenimo faktus, rinko informaciją apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K. gyvenimą.
1.1. J. K. 2013 m. gruodžio 16–20 d. surinko informaciją, kad išsiskyręs su žmona K. J. gyvena ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o nuomojasi (duomenys neskelbtini), esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su partnere V. K.
1.2. Po to, 2013 m. gruodžio 20 d., tamsiu paros metu, tiksliau nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tarp pirmojo ir antrojo aukšto, priešais K. J. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, J. K. įdėjo užmaskuotą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą nuo judesio įsijungiantį filmavimo įrenginį įeinantiems į K. J. butą bei iš jo išeinantiems asmenims ir priešais šį butą laiptinėje vykstantiems įvykiams fiksuoti ir slapta fiksavo priešais K. J. butą Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje vykstančius įvykius ir įeinančius bei išeinančius asmenis ir padarė dviejų valandų septynių minučių penkiolikos sekundžių trukmės garso ir vaizdo įrašą.
1.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. vasario 11 d. ryte, tiksliau nenustatytą valandą, iš priešais namą (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus centro poliklinikos Lukiškių filialo patalpų fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, pro antrame aukšte esančio K. J. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) langus slapta fiksavo šiame bute vykstantį intymų K. J. ir V. K. gyvenimą, taip pat jų asmeninio (šeiminio) gyvenimo įvykius ir jų veiksmus.
1.4. Taip pat J. K. 2014 m. vasario 11 d. ryte, tiksliau nenustatytą valandą, Vilniuje, ties A. Jakšto g. (duomenys neskelbtini) namu, Gedimino pr. ir L. Stuokos-Gucevičiaus g., ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu tamsintais stiklais važiuodamas iš paskos, slapta sekė V. K. ir fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo jos judėjimą, buvimo vietą ir veiksmus.
1.5. Po to jis 2014 m. vasario 11 d. Vilniuje, ties A. Jakšto g. (duomenys neskelbtini) namu, slapta sekė K. J. ir iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto automobilio tamsintais stiklais fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo jo judėjimą, buvimo vietą, veiksmus ir asmenis, su kuriais jis susitinka.
1.6. R. L., vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti K. J., 2014 m. kovo 25 d. nuo maždaug 17.58 val. Vilniuje, A. Jakšto ir Beatričės g., eidama pėsčiomis iš paskos K. J., slapta jį sekė ir stebėjo jo judėjimą, buvimo vietą, veiksmus, asmenis, su kuriais jis susitinka.
1.7. Tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus ir vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti K. J., R. L. 2014 m. kovo 26 d. nuo maždaug 11.43 val. Vilniuje, Kaštonų, A. Jakšto ir Beatričės g., eidama pėsčiomis iš paskos K. J., slapta jį sekė ir stebėjo jo judėjimą, buvimo vietą, asmenis, su kuriais jis susitiko.
1.8. Po to, 2014 m. balandžio 11 d. vakare, tiksliau nenustatytą valandą, J. K. iš Vilniuje, Gedimino pr. 27 / A. Jakšto g. 1, esančių Vilniaus centro poliklinikos Lukiškių filialo patalpų, fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, pro (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančio K. J. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) langus slapta fiksavo šiame bute vykstančius K. J. ir V. K. asmeninio (šeiminio) gyvenimo įvykius ir jų veiksmus.
1.9. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. balandžio 16 d. ryte Vilniuje, A. Jakšto g., slapta sekė K. J. ir fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo jo judėjimą, buvimo vietą ir veiksmus.
1.10. R. L. taip pat, vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti K. J., 2014 m. balandžio 16 d. nuo maždaug 18.15 val. automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama iš paskos, slapta sekė Vilniuje, Kaštonų ir A. Jakšto g., einantį K. J. ir stebėjo jo judėjimą, buvimo vietą, veiksmus, asmenis, su kuriais jis susitiko.
1.11. Toliau vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti K. J., R. L. 2014 m. gegužės 5 d. vakare, iki ne anksčiau kaip 18.45 val., Vilniuje, ties A. Jakšto g. (duomenys neskelbtini) namu, slapta sekė V. K., fiksavo jos judėjimą, veiksmus, grįžimo į namus laiką.
1.12. Tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, J. K. kartu su R. L. 2014 m. gegužės 21 d. nuo maždaug 16.45 val. iki maždaug 20.19 val. automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami iš paskos automobiliu „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančiam K. J. ir panaudodami šiame K. J. vairuojamame automobilyje slapta įmontuotą GPS įrenginį judančio objekto vietai nustatyti realiu laiku, slapta sekė jo judėjimo maršrutą ir buvimo vietą. Be to, J. K., fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, o R. L. – fotoaparatu „Sony HDAVCHD“ ir mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“, slapta fiksavo K. J. judėjimą, jo buvimo vietą ir veiksmus Vilniuje, A. Goštauto g. 40 / J. Jasinskio g. 16, esančio „Verslo trikampio“ teritorijoje, Vilniuje, Padekaniškių g. 8, esančioje automobilių aikštelėje ir K. J. įeinant į Vilniuje, Padekaniškių g. 8, esančius „Villa Alicante“ svečių namus, šio pastato viduje esančioje kavinėje vykstantį K. J. susitikimą su D. M. ir J. K. slapta po stalu paslėptu garso įrašymo įrenginiu „Edic“ slapta įrašė kavinėje vykstantį K. J. ir D. M. pokalbį.
1.13. Po to J. K. su R. L. 2014 m. gegužės 22 d. nuo maždaug 12.14 val. iki maždaug 18.00 val. iš automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slapta sekė K. J. Vilniuje, A. Jakšto g., ir filmuodami vaizdo kamera „Panasonic HDC-HS900“ slapta fiksavo jo susitikimą su (duomenys neskelbtini) G. S., jų judėjimą, buvimo vietą ir veiksmus.
1.14. Tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus ir vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti K. J., R. L. 2014 m. birželio 2 d. iki maždaug 17.48 val. ir 2014 m. birželio 3 d. iki maždaug 12.49 val. Vilniuje, A. Jakšto ir Kaštonų g., slapta sekė K. J. ir stebėjo jo judėjimą, veiksmus, asmenis, su kuriais jis susitinka.
1.15. J. K. taip pat nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. birželio 3 d. neteisėtai surinko ir kitą informaciją apie privatų asmenų gyvenimą – K. J. ir jo partnerės V. K. pažinties aplinkybes, V. K. karjerą, atliktus ir planuotus atlikti su nekilnojamojo turto pirkimu susijusius sandorius.
1.16. Be to, J. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki ne vėliau kaip 2014 m. birželio 3 d., po K. J. naudojamo automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu bamperiu pritvirtino GPS įrenginį, kuriuo buvo galima nustatyti automobilio buvimo vietą, ir pasinaudodamas šia įranga neteisėtai rinko informaciją apie K. J. automobilio judėjimą, maršrutus ir K. J. buvimo vietą realiu laiku.
2. J. K. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, nuo 2013 metų gruodžio pabaigos, o nuo 2014 metų vasario pradžios iki 2014 m. birželio 3 d. veikdamas bendrininkų grupe su R. L., o R. L. – už tai, kad nuo 2014 metų vasario pradžios iki 2014 m. birželio 3 d. veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su J. K., neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdami asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, siekdami sužinoti viešai neskelbtus (duomenys neskelbtini) Š. R. kompromituoti ir jo reputaciją sumenkinti galinčius jo privataus gyvenimo faktus, rinko informaciją apie privatų Š. R. ir jo sutuoktinės G. R. gyvenimą.
2.1. J. K. nuo 2013 metų gruodžio pabaigos iki 2014 m. birželio 3 d. nustatė, kad G. ir Š. R. gyvena name (duomenys neskelbtini), augina neįgalų mažametį sūnų, naudojasi automobiliais „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. J. K. taip pat 2014 m. kovo 12–13 d., dienos metu, fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, slapta fiksavo Vilniuje, Kaštonų g., mokamoje vietoje stovintį Š. R. naudojamą automobilį „VW Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2.3. Po to J. K. 2014 m. kovo 14 d., dienos metu, fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“ slapta fiksavo (duomenys neskelbtini), esantį G. ir Š. R. namą ir aplink jį aptvertoje privačioje teritorijoje stovinčius jų naudojamus automobilius „VW Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. balandžio 4 d., ryte, fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, slapta fiksavo (duomenys neskelbtini), prie G. ir Š. R. namo aptvertoje privačioje teritorijoje ir netoli jos G. ir Š. R., jų tėvus I. M. ir S. R., V. G., automobiliais „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančius kremuoti 2014 m. balandžio 3 d. mirusio mažamečio neįgalaus G. ir Š. R. sūnaus kūno.
2.5. Po to R. L., vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti Š. R., 2014 m. gegužės 5–6 d., dienos metu, Vilniuje, A. Jakšto g., slapta sekė Š. R., fiksavo jo judėjimą, susitikimus bei veiksmus.
2.6. J. K. taip pat 2014 m. gegužės 8 d. tarp 12.00 ir 13.00 val., fotografuodamas fotoaparatu „Canon SX 50 AS“, slapta fiksavo Vilniuje, A. Jakšto g. 7, esančioje kavinėje vykstantį Š. R. susitikimą su (duomenys neskelbtini) P. N.
2.7. Po to R. L., vykdydama J. K. nurodymus slapta sekti Š. R., 2014 metų gegužę, fotografuodama fotoaparatu „Sony HDAVCHD“, slapta užfiksavo Vilniuje, Gedimino pr. 31, šalia restorano „Drama Burger“, vykstantį Š. R. susitikimą su (duomenys neskelbtini) E. K.
2.8. Tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus ir vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti Š. R., R. L. 2014 m. birželio 2 d. nuo maždaug 18.12 val. iki maždaug 18.35 val. automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama iš paskos automobilį „VW Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojančiam Š. R. Vilniuje nuo Kaštonų g. iki Ukmergės ir Saltoniškių g. esančios sankryžos, slapta sekė automobiliu vykstančio Š. R. judėjimo maršrutą bei jo buvimo vietą.
2.9. Po to R. L., vykdydama J. K. nurodymą slapta sekti Š. R., 2014 m. birželio 3 d. 11.30–12.15 val., fotografuodama fotoaparatu „Sony HDAVCHD“, slapta užfiksavo Vilniuje, Kaštonų g., vykstantį Š. R. susitikimą ir pokalbį su (duomenys neskelbtini) pavaduotoju D. B. ir (duomenys neskelbtini) R. K.
3. J. K. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, siekdamas sužinoti viešai neskelbtus (duomenys neskelbtini) prokurorą G. T. kompromituoti ir jo reputaciją sumenkinti galinčius privataus gyvenimo faktus, pats, taip pat pasitelkdamas N. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, rinko informaciją apie G. T. privatų gyvenimą.
3.1. J. K. pats, taip pat pasitelkdamas N. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2014 metų sausio pradžios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kontoroje ir kitose Vilniaus vietose, apklausdamas su G. T. ir jo sutuoktine M. T. bendravusius H. O. bei I. D. ir jų atsakymus slapta fiksuodamas garso įrašymo technika, rinko informaciją apie jiems žinomas 2011 metų gruodžio pabaigoje G. T. padaryto eismo įvykio aplinkybes, G. T. elgesį I. D. prašant patarimų baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikštas įtarimas, I. D. 2013 m. balandžio 6 d. bandytų G. T. perduoti ir G. T. sutuoktinei įduotų dviejų stiklainių medaus ir dviejų alkoholio butelių perdavimo aplinkybes, G. T. ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius bei jų šeimos gyvenimą, taip pat apie intymų G. T. gyvenimą.
3.2. J. K. pats ir pasitelkdamas N. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, 2013 m. kovo 30–31 d., per Velykas, (duomenys neskelbtini), vykstančių išgertuvių metu, apklausdamas G. T. ir jo sutuoktinę pažinojusius L. ir R. G. (L. ir R. G.) ir jų atsakymus slapta fiksuodamas vaizdo ir garso įrašymo technika, rinko informaciją apie 2011 metų gruodžio mėnesio pabaigoje G. T. padaryto eismo įvykio aplinkybes ir kitų asmenų veiksmus, išgabenant G. T. ir jo automobilį iš įvykio vietos, kokiu būdu ir kaip G. T. jiems už tai atsilygino.
4. J. K. buvo kaltinamas ir yra išteisintas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2013 m. gegužės 8 d. – 2014 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, grasindamas viešai paskelbti neteisėtai surinktą informaciją apie privatų (duomenys neskelbtini) prokuroro G. T. gyvenimą ir jį kompromituojančią bei kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, t. y. šantažuodamas, trukdė jam atlikti su bylos Nr. 10-9-00055-11 tyrimu susijusias pareigas.
4.1. J. K. 2013 m. gegužės 8 d. nuo maždaug 8.00 val. iki 8.30 val. ir nuo maždaug 11.00 val. iki maždaug 12.00 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose vykstančių susitikimų metu, grasindamas prokurorui G. T. žiniasklaidoje paskelbti surinktą informaciją apie 2011 metų gruodžio pabaigoje G. T. sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir informaciją, kad G. T. iš pažįstamo buvusio muitinės pareigūno I. D. už neva neteisėtą pagalbą jo baudžiamojoje byloje neva netiesiogiai priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, taip pat grasindamas kitaip pakenkti prokurorui G. T. – imtis priemonių, kad po šios informacijos viešo paskelbimo G. T. būtų pašalintas iš tarnybos prokuratūroje, netektų galimybės dirbti teisinio darbo ir teisės vairuoti transporto priemonę, neteisėtai reikalavo, kad G. T. priimtų neteisėtą nutarimą nutraukti organizuojamą ir kontroliuojamą FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikintų laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1 337 810,80 Eur (4 619 193,20 Lt) vertės nekilnojamajam turtui, ir neteisėtai nurodė iki priimant jo pageidaujamą procesinį sprendimą pirmiau nurodytoje byloje neatlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų su J. K. tėvu S. K. (S. K.) ir atsisakyti ketinimų jam įteikti pranešimą apie įtarimą.
4.2. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. birželio 5 d. nuo maždaug 8.06 val. iki maždaug 8.19 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą imtis priemonių, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, būtų vilkinamas vienerius metus ar ilgiau ir tada būtų priimtas neteisėtas nutarimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą.
4.3. Po to, 2013 m. birželio 12 d. nuo maždaug 9.45 val. iki maždaug 10.25 val., (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad neva jis yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai pareikalavo, kad G. T. neteisėtai ir neoficialiai duotų susipažinti su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 esančiu VMI atliktu jo tėvų H. ir S. K. pajamų mokestinio tyrimo aktu, ir dar kartą prokurorui G. T. davė neteisėtą nurodymą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, vilkinti ne mažiau kaip vienerius metus ir tada priimti neteisėtą nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą.
4.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. spalio 8 d. nuo maždaug 14.45 val. iki maždaug 15.24 val. ir 2013 m. spalio 29 d. nuo maždaug 13.47 val. iki maždaug 13.53 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), prokuratūros pastato fojė ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių susitikimų metu prokurorui G. T., vėl grasindamas paviešinti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad neva jis yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą priimant procesinius sprendimus organizuojamo ir kontroliuojamo FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 nesivadovauti J. K. nepalankia J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios Vilniaus apskrities VMI specialistės I. M. išvada ir jos paaiškinimais ir priimant procesinius sprendimus vadovautis J. K. palankiomis specialisto auditoriaus A. K. išvadomis ir neteisėtai pareikalavo, kad G. T. duotų nurodymą ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikusiam FNTT ikiteisminio tyrimo tyrėjui R. S. (R. S.) nevykdyti su J. K. siejamų juridinių asmenų ūkinės finansinės veikos tyrimus vykdžiusios VMI reikalavimo pateikti UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“, UAB „D P“ buhalterinės apskaitos suvestinius registrus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus ir neteisėtai atšaukti BPK 97 straipsnio tvarka pateiktus reikalavimus šioms įmonėms tokius dokumentus pateikti.
4.5. Po to, 2013 m. lapkričio 18 d. nuo maždaug 14.47 val. iki maždaug 15.56 val., J. K. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai pareikalavo priimti neteisėtą nutarimą, kuriuo būtų patenkintas UAB „D P“ direktoriaus L. Č. (L. Č.) 2013 m. spalio 24 d. skundas dėl FNTT tyrėjo pateikto reikalavimo UAB „D P“ pateikti buhalterinės apskaitos suvestinius registrus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 būtų nuspręsta tokių dokumentų nereikalauti, apsiribojant tik išrašais iš šios įmonės sąskaitų bankuose.
4.6. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. lapkričio 20 d. nuo maždaug 11.18 val. iki maždaug 11.48 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. pateikęs perklausyti garso įrašus su L. ir R. G. pasakojimais apie jo sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį, vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti šiuos garso įrašus ir informaciją, kad G. T. neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, taip pat baugindamas jį tuo, kad turi ir daugiau informacijos apie jo asmeninį gyvenimą bei kitus viešai neskelbtus privataus jo gyvenimo faktus, kuriuos gali viešai paskelbti, neteisėtai pareikalavo, kad jis duotų nurodymą pirmiau nurodytoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusiam FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnui R. S. apklausti kaip liudytoją J. K. parinktą asmenį – V. V., turintį paliudyti, kad J. K. yra skolinęs dideles pinigų sumas, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, taip pat davė neteisėtą nurodymą priimti neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-0055-11 dalį dėl J. K. inkriminuoto BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto versliško vertimosi komercine veikla stambiu mastu, o po to priimti nutarimą nutraukti ir visą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11.
4.7. Po to, 2013 m. lapkričio 28 d. nuo maždaug 14.11 val. iki maždaug 14.42 val., J. K. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose, FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, vėl neteisėtai reikalavo priimti neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį.
4.8. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. gruodžio 3 d. nuo maždaug 10.01 val. iki maždaug 10.51 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą iki 2012 m. gruodžio 5 d. priimti neteisėtą nutarimą, kuriuo su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00055-11 būtų sujungtas FNTT nuo 2013 m. spalio 21 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos, taip pat jam neteisėtai nurodė priimti neteisėtą nutarimą šį sujungtą į vieną ikiteisminį tyrimą nutraukti, o po to neteisėtai pareikalavo, kad G. T. ne BPK nustatyta tvarka jam suteiktų galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 ūkinės finansinės veiklos tyrimus atlikusios Vilniaus apskrities VMI specialistės I. M. ir liudytojo V. G. (V. G.) apklausų protokolais, taip pat pateiktų jam ikiteisminio tyrimo paslaptį sudarančius duomenis – ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 planuojamų atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmų sąrašą ir laiką, kada jie bus atlikti.
4.9. Po to, 2013 m. gruodžio 5 d. nuo maždaug 9.10 val. iki maždaug 9.31 val., J. K. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose, FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, vėl neteisėtai reikalavo priimti neteisėtą nutarimą, kuriuo su šia ikiteisminio tyrimo byla būtų sujungtas FNTT nuo 2013 m. spalio 21 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“ ir UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos.
4.10. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. kovo 24 d. nuo maždaug 9.25 val. iki maždaug 9.35 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai reikalavo duoti nurodymą šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusiam FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnui R. S. apklausti kaip liudytoją J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios Vilniaus apskrities VMI specialistės I. M. išvadai prieštaraujančią specialisto išvadą surašiusį auditorių A. K. ir vėl neteisėtai reikalavo priimti neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį.
4.11. Po to, 2014 m. kovo 27 d. nuo maždaug 10.30 val. iki maždaug 10.50 val., (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. davė neteisėtą nurodymą reikalaujamą priimti neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 motyvuoti J. K. pageidaujamais teisiniais argumentais ir jam perdavė penkis lapus su nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimą J. K. reikalaujamais panaudoti teisiniais argumentais ir motyvais.
4.12. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. balandžio 18 d. nuo maždaug 11.33 val. iki maždaug 11.37 val. ir 2014 m. gegužės 13 d. nuo maždaug 14.40 val. iki 14.52 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė vykusių susitikimų metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., prieš tai pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą reikalaujamą neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, priimti iki 2014 m. gegužės 25 d.
4.13. Po to, 2014 m. gegužės 21 d. nuo maždaug 14.15 val. iki maždaug 14.35 val. ir 2014 m. gegužės 29 d. nuo maždaug 16.00 val. iki maždaug 16.07 val., J. K. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) vykusių susitikimų metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą iki 2014 m. birželio 3 d. priimti reikalaujamą neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, ir nutarime išdėstytus ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo pagrindus ir motyvus suderinti su J. K.
4.14. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. birželio 3 d. nuo maždaug 9.30 val. iki maždaug 10.19 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose, FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai pareikalavo duoti susipažinti su vykdant J. K. neteisėtus reikalavimus 2014 m. birželio 3 d. surašyto neteisėto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 projektu, taip pat jam neteisėtai davė nurodymus pašalinti iš šio nutarimo motyvų dalį, kurioje nurodyta, kad J. K. veiksmuose galbūt yra administracinės teisės pažeidimų mokesčių srityje požymių, ir pašalinti šio nutarimo rezoliucinės dalies sprendimą ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Vilniaus apskrities VMI spręsti dėl J. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn.
5. J. K.
5.1. J. K. 2013 m. gegužės 8 d. nuo maždaug 8.00 val. iki 8.30 val. ir nuo maždaug 11.00 val. iki maždaug 12.00 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių susitikimų metu, grasindamas prokurorui G. T. žiniasklaidoje paskelbti surinktą informaciją apie 2011 metų gruodžio pabaigoje G. T. sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir informaciją, kad G. T. iš pažįstamo buvusio muitinės pareigūno I. D. už neva neteisėtą pagalbą jo baudžiamojoje byloje neva netiesiogiai priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, taip pat grasindamas kitaip pakenkti prokurorui G. T. – imtis priemonių, kad po šios informacijos viešo paskelbimo G. T. būtų pašalintas iš tarnybos prokuratūroje, netektų galimybės dirbti teisinio darbo ir teisės vairuoti transporto priemonę, neteisėtai reikalavo, kad G. T. priimtų neteisėtą nutarimą nutraukti organizuojamą ir kontroliuojamą FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį.
5.2. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. birželio 5 d. nuo maždaug 8.06 val. iki maždaug 8.19 val. ir 2013 m. birželio 12 d. nuo maždaug 9.45 val. iki maždaug 10.25 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių susitikimų metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą imtis priemonių, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, būtų vilkinamas vienerius metus ar ilgiau ir tada būtų priimtas neteisėtas nutarimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą.
5.3. Po to J. K. 2013 m. lapkričio 20 d. nuo maždaug 11.18 val. iki maždaug 11.48 val. ir 2013 m. lapkričio 28 d. nuo maždaug 14.11 val. iki maždaug 14.42 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) vykusių susitikimų metu, FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. pateikęs perklausyti garso įrašus su L. ir R. G. pasakojimais apie jo sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį, vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti šiuos garso įrašus ir informaciją, kad G. T. neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, taip pat baugindamas jį tuo, jog turi ir daugiau informacijos apie jo asmeninį gyvenimą bei kitus viešai neskelbtus privataus jo gyvenimo faktus, kuriuos gali viešai paskelbti, neteisėtai pareikalavo, kad jis priimtų neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį.
5.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. gruodžio 3 d. nuo maždaug 10.01 val. iki maždaug 10.51 val. ir 2013 m. gruodžio 5 d. nuo maždaug 9.10 val. iki maždaug 9.31 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių susitikimų metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą iki 2012 m. gruodžio 5 d. priimti neteisėtą nutarimą, kuriuo su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00055-11 būtų sujungtas FNTT nuo 2013 m. spalio 21 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos, ir po to priimti neteisėtą nutarimą šį į vieną bylą sujungtą ikiteisminį tyrimą nutraukti.
5.5. Po to, 2014 m. kovo 24 d. nuo maždaug 9.25 val. iki maždaug 9.35 val. ir 2014 m. kovo 27 d. nuo maždaug 10.30 val. iki maždaug 10.50 val., J. K. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė vykusių susitikimų metu, FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai reikalavo priimant neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 jį motyvuoti J. K. pageidaujamais teisiniais argumentais ir G. T. perdavė penkis lapus su nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimą J. K. reikalaujamais panaudoti teisiniais argumentais ir motyvais.
5.6. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. balandžio 18 d. nuo maždaug 11.33 val. iki maždaug 11.37 val. ir 2014 m. gegužės 13 d. nuo maždaug 14.40 val. iki 14.52 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė vykusių susitikimų metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., prieš tai pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą reikalaujamą neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, priimti iki 2014 m. gegužės 25 d.
5.7. Po to, 2014 m. gegužės 21 d. nuo maždaug 14.15 val. iki maždaug 14.35 val. ir 2014 m. gegužės 29 d. nuo maždaug 16.00 val. iki maždaug 16.07 val., J. K. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) vykusių susitikimų metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą iki 2014 m. birželio 3 d. priimti reikalaujamą neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, ir nutarime išdėstytus ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo pagrindus ir motyvus suderinti su J. K.
5.8. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. birželio 3 d. nuo maždaug 9.30 val. iki maždaug 10.19 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, susipažinęs su G. T. 2014 m. birželio 3 d. surašyto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 projektu, neteisėtai davė nurodymus pašalinti iš šio nutarimo motyvų dalį, kurioje nurodyta, kad J. K. veiksmuose galbūt yra administracinės teisės pažeidimų mokesčių srityje požymių, ir pašalinti šio nutarimo rezoliucinės dalies sprendimą ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Vilniaus apskrities VMI spręsti dėl J. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn.
5.9. Nusikalstamą veiką imitavusiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) prokurorui G. T., kuris imitavo, jog siekdamas kitokios asmeninės naudos – siekdamas išvengti neteisėtai surinktos informacijos apie jo privatų gyvenimą, taip pat jį kompromituojančios bei kitokios informacijos, kurios atskleidimas nepageidaujamas, paviešinimo (t. y. dėl šantažo), nurodžius, jog sutinka piktnaudžiauti prokuroro tarnybine padėtimi – organizuojamame ir kontroliuojamame FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 10-9-00055-11, kuriame J. K. buvo patrauktas kaip įtariamasis dėl BK 189¹ straipsnyje ir 202 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų, vilkinti išimtinei prokuroro kompetencijai priskirtų proceso sprendimų priėmimą, o po to šioje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 priimti J. K. reikalaujamus neteisėtus procesinius sprendimus, taip J. K. nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 3 d. trukusiais tyčiniais tęstiniais nusikalstamais veiksmais parengė sunkų nusikaltimą – (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro G. T. piktnaudžiavimą tarnyba, siekiant kitokios neturtinio pobūdžio naudos, ir šiam sunkiam nusikaltimui vadovavo.
5.10. Vykdydamas J. K. neteisėtus reikalavimus ir nurodymus, prokuroras G. T. 2013 m. gegužės 8 d. – 2014 m. birželio 3 d. Vilniuje, imituodamas, kad veikia tiesiogine tyčia, priešingais prokuroro tarnybos, jos veiklos principams, esmei bei turiniui interesais ir priešingais ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-0055-11 tyrimo interesais, taip pat kad piktnaudžiauja (duomenys neskelbtini) prokuroro tarnybine padėtimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nurodytais turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais baudžiamajame procese, BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais procesiniais prokuroro įgaliojimais baudžiamajame procese, BPK 170 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintomis išskirtinėmis prokuroro teisėmis baudžiamajame procese, kontroliuojamame ir organizuojamame FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 10-9-00055-11 vilkino išimtinei prokuroro kompetencijai priskirtų proceso sprendimų priėmimą ir J. K. interesais ir naudai priėmė jo nurodytus priimti neteisėtus procesinius sprendimus – 2013 m. gruodžio 11 d. neteisėtą prokuroro nutarimą sujungti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje J. K. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-110101-13, pradėtu 2013 m. spalio 31 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos, į vieną ikiteisminį tyrimą, bendru numeriu paliekant Nr. 10-9-00055-11, ir 2014 m. birželio 3 d. neteisėtą prokuroro nutarimą, įrašydamas jame J. K. 2014 m. kovo 27 d. perduotus pageidaujamus ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentus ir motyvus, ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-0055-11, kurioje J. K. buvo įtariamas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 212 straipsnio 1 punkte nurodytais pagrindais, konstatavus, kad J. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.11. Dėl šių J. K. ilgą laiką – 2013 m. gegužės 8 d. – 2014 m. birželio 3 d. – organizuotų valstybės tarnautojo – nusikalstamą veiką imitavusio (duomenys neskelbtini) prokuroro G. T. – piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliktų veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę ir organizacinę žalą patyrė valstybė, nes taip buvo iškraipyta prokuroro tarnybos esmė ir turinys, apsunkintas trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens – J. K. – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas, taip pat buvo sutrikdyta normali teisėsaugos institucijų – FNTT ir prokuratūros veikla, atliekant, organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 ir vykdant J. K. baudžiamąjį persekiojimą, be to, leista susidaryti nuomonei, kad dėl ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro šantažo šis ikiteisminis tyrimas prokuratūroje yra organizuojamas ir kontroliuojamas ne pagal įstatymą, bet vykdant kaip įtariamojo šioje byloje patraukto J. K. neteisėtus nurodymus ir reikalavimus, o valstybės institucija – prokuratūra – nevykdo savo funkcijų. Taip buvo pažemintas ir sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros – autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.
6. J. K. buvo kaltinamas ir yra išteisintas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad 2013 m. spalio 18 d. – 2014 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, grasindamas viešai paskelbti neteisėtai surinktą (duomenys neskelbtini) prokurorą G. T. kompromituojančią bei kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, t. y. šantažuodamas, trukdė jam atlikti su bylos Nr. 07-1-00511-12 tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas.
6.1. J. K. 2013 m. spalio 18 d. nuo maždaug 14.45 val. iki maždaug 15.24 val., 2014 m. vasario 13 d. nuo maždaug 14.05 val. iki maždaug 14.13 val., 2014 m. kovo 5 d. nuo maždaug 11.40 val. iki maždaug 11.50 val., 2014 m. kovo 6 d. nuo maždaug 15.58 val. iki maždaug 16.07 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių susitikimų metu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-00511-12, kurioje kaip viena iš įtariamųjų dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 228¹ straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų buvo patraukta (duomenys neskelbtini) R. R., organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai reikalavo, kad G. T. jam pateiktų ikiteisminio tyrimo paslaptį sudarančius duomenis – ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00511-12 planuojamus dėl įtariamosios R. R. priimti procesinius sprendimus, taip pat jam davė neteisėtą nurodymą ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai perkvalifikuoti įtariamosios R. R. veiksmus iš jai inkriminuotų nusikaltimų organizatorės į padėjėjos padaryti šiuos nusikaltimus ir taip palengvinti jos teisinę padėtį, be to, neteisėtai nurodė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00511-12 priimti neteisėtą nutarimą, kuriuo įtariamoji R. R. BK 40 straipsnyje nurodytais pagrindais būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6.2. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. kovo 12 d. nuo maždaug 16.14 val. iki maždaug 16.22 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose, STT Vilniaus valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-00511-12 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. prieš tai pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai reikalavo, kad jis iš aukštesniojo prokuroro sužinotų ir jam pateiktų ikiteisminio tyrimo paslaptį byloje Nr. 07-1-00511-12 sudarančius duomenis – priežastis, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teisme sustabdytas prokuroro G. T. prašymo ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinti 2014 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00511-12 priimtą prokuroro nutarimą atleisti įtariamąją R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą svarstymas, ir pranešti, kokį procesinį sprendimą dėl šio 2014 m. kovo 6 d. prokuroro nutarimo planuoja priimti aukštesnysis prokuroras.
6.3. Po to, 2014 m. kovo 18 d. nuo maždaug 9.35 val. iki maždaug 9.46 val. ir 2014 m. kovo 24 d. nuo maždaug 9.25 val. iki maždaug 9.35 val., J. K. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė vykusių susitikimų metu STT Vilniaus valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-00511-12 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., prieš tai pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, vėl davė neteisėtą nurodymą ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai perkvalifikuoti įtariamosios R. R. veiksmus iš jai inkriminuotų nusikaltimų organizatorės į padėjėjos padaryti šiuos nusikaltimus arba nusikaltimo vykdytojos ir taip palengvinti jos teisinę padėtį ir jam vėl neteisėtai nurodė iki perdavimo bylą Nr. 07-1-00511-12 nagrinėti teisme priimti neteisėtą prokuroro nutarimą, kuriuo įtariamoji R. R. BK 40 straipsnyje nurodytais pagrindais būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. gegužės 29 d. nuo maždaug 16.00 val. iki maždaug 16.07 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė vykusių susitikimų metu STT Vilniaus valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-00511-12 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., prieš tai pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, užuominomis davė neteisėtą nurodymą palaikant valstybinį kaltinimą nagrinėti teisme su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje Nr. 07-1-00511-12 neteisėtai pritarti gynybos prašymams teismui kaip kaltinamąją pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį patrauktą R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
7. J. K. buvo kaltinamas ir yra išteisintas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį taip pat už tai, kad 2013 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, grasindamas viešai paskelbti neteisėtai surinktą informaciją apie privatų (duomenys neskelbtini) prokuroro G. T. gyvenimą ir jį kompromituojančią bei kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, t. y. šantažuodamas, trukdė jam atlikti su bylos Nr. 06-1-11010-13 tyrimu susijusias pareigas.
7.1. J. K. 2013 m. lapkričio 18 d. nuo maždaug 14.47 val. iki maždaug 15.56 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, neteisėtai pareikalavo, kad jis atšauktų šiame ikiteisminiame tyrime VMI paskirtą užduotį atlikti su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taip pat kad jis uždraustų ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusiam FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnui R. S. tirti šių su J. K. siejamų juridinių asmenų ūkinę finansinę veiklą ir plėsti šio ikiteisminio tyrimo apimtį, duotų nurodymą nevykdyti VMI reikalavimo pateikti UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“, UAB „D P“ buhalterinės apskaitos suvestinius registrus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus ir priimtų neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl šių su J. K. siejamų juridinių asmenų neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos.
7.2. Po to, 2013 m. lapkričio 20 d. nuo maždaug 11.18 val. iki maždaug 11.48 val., J. K. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. pateikęs perklausyti garso įrašus su L. ir R. G. pasakojimais apie jo sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį, grasindamas žiniasklaidoje paskelbti šiuos garso įrašus ir informaciją, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, taip pat baugindamas jį tuo, kad turi ir daugiau informacijos apie jo asmeninį gyvenimą ir kitus viešai neskelbtus privataus jo gyvenimo faktus, kuriuos gali viešai paskelbti, neteisėtai pareikalavo, kad G. T. atšauktų šiame ikiteisminiame tyrime VMI paskirtą užduotį atlikti su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, apsiribojant tik išrašų iš šių įmonių sąskaitų bankuose išreikalavimu.
7.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2013 m. gruodžio 3 d. nuo maždaug 10.01 val. iki maždaug 10.51 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., pagrasinęs paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs smulkų kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą iki 2012 m. gruodžio 5 d. priimti nutarimą, kuriuo FNTT nuo 2013 m. spalio 21 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos būtų sujungtas su jo organizuojamu ir kontroliuojamu FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje pranešimas apie įtarimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį buvo įteiktas J. K., taip pat G. T. neteisėtai nurodė priimti nutarimą šį sujungtą į vieną ikiteisminį tyrimą nutraukti ir neteisėtai pareikalavo, kad G. T. jam pateiktų ikiteisminio tyrimo paslaptį sudarančius duomenis – ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-11010-13 planuojamų atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmų sąrašą ir laiką, kada jie bus atlikti.
7.4. Po to, 2013 m. gruodžio 5 d. nuo maždaug 9.10 val. iki maždaug 9.31 val., J. K. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė, (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) patalpose FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T. vėl grasindamas žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, vėl neteisėtai reikalavo priimti neteisėtą nutarimą, kuriuo FNTT nuo 2013 m. spalio 21 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos būtų sujungtas su jo organizuojamu ir kontroliuojamu FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje pranešimas apie įtarimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį buvo įteiktas J. K.
7.5. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. K. 2014 m. balandžio 18 d. nuo maždaug 11.33 val. iki maždaug 11.37 val. (duomenys neskelbtini), esančioje prokuratūros pastato fojė vykusio susitikimo metu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 organizavusiam ir kontroliavusiam prokurorui G. T., prieš tai pagrasinęs žiniasklaidoje paskelbti informaciją apie sukeltą ir nuslėptą eismo įvykį ir apie tai, kad jis neva yra priėmęs kyšį medumi ir alkoholiu, davė neteisėtą nurodymą priimti neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos.
8. J. K. taip pat dėl kaltinamų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteistai rinko informaciją apie privatų M. T., G. B., R. P., V. G., A. D., E. L., G. K., G. M. ir J. P. gyvenimą, BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad šantažuodamas (duomenys neskelbtini) prokurorą G. T. prievartavo didelės vertės turtą, o R. L. – pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji be asmens sutikimo pasinaudojo ir J. K. labui panaudojo neteisėtai jos surinktą informaciją apie privatų (duomenys neskelbtini) K. J. ir jo partnerės V. K., (duomenys neskelbtini) Š. R. ir jo sutuoktinės G. R. gyvenimą, yra išteisinti, tačiau šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
9. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas paduotus prokuroro ir nukentėjusiojo G. T. apeliacinius skundus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino privataus gyvenimo sampratą, pernelyg sureikšmino nukentėjusiųjų K. J. ir Š. R. einamas pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad viešo pobūdžio veikla ir einamos aukštos pareigos nepaneigia asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, nurodė, kad visi užfiksuoti nukentėjusiųjų veiksmai nebuvo susiję su jų eitų pareigų atlikimu, kad nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų darymas buvo sistemingo slapto asmenų stebėjimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad J. K. ir R. L. pakankamai ilgai vykdė sistemingus ir pasikartojančius veiksmus sekdami nukentėjusiuosius, pagal savo būdą ir naudojamas priemones faktiškai prilygstančius slaptų tyrimo veiksmų atlikimui, kuriuos atlikti gali tik gavę tam leidimą įgalioti subjektai, ir įvertino šių veiksmų atlikimo tikslą. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad J. K. ir R. L. kaip vykdytojai veikė bendrininkų grupe, įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jų veiksmai slapta sekant K. J. ir V. K., G. ir Š. R. pripažintini nusikalstamais BK 167 straipsnio 1 dalies prasme.
10. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog J. K. ir R. L. nusikalstamas veikas padarė veikdami kartu ir su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nes baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad J. K. ir R. L. neteisėtai rinkti informaciją apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimą padėjo kokie nors kiti asmenys; 2013 m. gruodžio 20 d. darytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip J. K. kartu su nenustatytu vyriškiu paslėpė vaizdo įrašymo įrenginį namo, kuriame gyveno K. J., laiptinėje, tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šis vyriškis būtų žinojęs J. K. nusikalstamus ketinimus ir sąmoningai padėjo juos įgyvendinti ir dėl to būtų galima jį laikyti nusikaltimo bendravykdžiu ar bent padėjėju. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti R. L. kaltės dėl 2013 m. gruodžio 20 d. epizodo, nes jos buvimo automobilyje faktas savaime neleidžia teigti, kad ji, pridengdama J. K., stebėjo aplinką. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nepasitvirtino ir tai, kad R. L. nustatė G. ir Š. R. gyvenamąją vietą ir kokiais automobiliais jie naudojasi, taip pat jai nepagrįstai inkriminuota tai, kad ji surinko informaciją apie K. J. pirkinius „Senukų“ prekybos centre. Baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina ir bendro pobūdžio teiginių, kad J. K. ir R. L. surinko informaciją apie K. J. įpročius, pomėgius, draugų bei pažįstamų ratą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad J. K. ir R. L. veika buvo nukreipta į K. J. ir V. K. ir G. ir Š. R. stebėjimą ir jų tyčia neapėmė informacijos apie privatų kitų asmenų, su kuriais susitikdavo nukentėjusieji, gyvenimą rinkimo, padarė išvadą, kad J. K. ir R. L. pripažintini kaltais tik dėl informacijos apie privatų K. J. ir V. K. ir G. ir Š. R. gyvenimą rinkimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. K. dėl neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo, selektyviai vertino liudytojų H. O. ir I. D. parodymus, nepagrįstai nepatikimais pripažino L. ir R. G. parodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje neginčytinai įrodyta, kad J. K., siekdamas surinkti G. T. kompromituojančios informacijos, tiek veikdamas pats, tiek pasitelkdamas N. Š., apklausdamas H. O., I. D., L. ir R. G., jų atsakymus slapta fiksuodamas garso ir (ar) vaizdo įrašymo technika, rinko informaciją apie G. T. padaryto eismo įvykio aplinkybes, kitų asmenų veiksmus išgabenant G. T. ir jo automobilį iš įvykio vietos, G. T. elgesį I. D. prašant patarimų baudžiamojoje byloje, kurioje šis buvo kaip įtariamasis, alkoholio ir medaus perdavimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad J. K. suprato renkantis informaciją apie privatų G. T. gyvenimą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad J. K. veiksmai atitinka BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.
12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo J. K. pripažinti kaltu pagal visą jam pareikštą kaltinimą, nes baudžiamojoje byloje taip ir nebuvo nustatyta, kokiu būdu J. K. galimai sužinojo G. T. gyvenamąją vietą, o tokios J. K. neva išsiaiškintos aplinkybės kaip G. T. turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai, šeimos narių sveikatos būklė, artimųjų mirties faktai yra grindžiamos tik užfiksuotų tarpusavio pokalbių metu išsakytomis pavienėmis frazėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, lygiai taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių konkretizuoti bendro pobūdžio teiginius apie J. K. neva išsiaiškintus G. T. įpročius ir pomėgius, jo draugų ir pažįstamų ratą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kokiu būdu J. K. galėjo gauti pažymos apie G. T. eismo įvykio metu sudaužyto automobilio atidavimą sunaikinti kopiją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltė privalo būti įrodyta neginčijamai, o ne prielaidomis, padarė išvadą, kad esant nepašalintų abejonių J. K. kaltė dėl pirmiau nurodytų aplinkybių laikytina neįrodyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kokią nors surinktą informaciją, susijusią su privačiu M. T. gyvenimu, kad pagal bylos aplinkybes J. K. tyčia buvo nukreipta tik į G. T. privataus gyvenimo faktus, konstatavo, kad J. K. pripažintinas kaltu dėl informacijos tik apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tiek J. K., tiek R. L. viso proceso metu iš esmės neneigė atlikę jiems inkriminuotus veiksmus, susijusius su informacijos apie privetų K. J., V. K., G. ir Š. R. gyvenimą rinkimu; į bylą pateikti susitaikymo susitarimai patvirtina, kad J. K. ir R. L. nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal bylos duomenis teismas neturi pagrindo manyti, kad J. K. ir R. L. būtų linkę daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus ir ateityje vėl nusikalstų. Taigi byloje iš esmės yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos atleisti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą šioje baudžiamojoje byloje atsižvelgtina į tai, kad nors J. K. ir R. L. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, J. K. ir R. L. aktyviais ir pakankamai ilgą laiką trukusiais veiksmais sistemingai siekė surinkti informacijos apie privatų K. J. ir Š. R. gyvenimą, šią informaciją J. K. ketino panaudoti siekdamas atkeršyti už dėl jo vykdytą ikiteisminį tyrimą ir pakenkti nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu ir tai, kad ir J. K., ir R. L. tik formaliai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, siekdami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; nei J. K., nei R. L. nenurodė besigailintys dėl savo veiksmų, kritiškai savo veiksmų nevertino. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad J. K. ir R. L. taikyti BK 38 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, nepagrįstai atleido J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su G. ir Š. R..
14. Apeliacinės instancijos teismas J. K. ir R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie neteisėtai informaciją apie privatų K. J. ir V. K. ir G. ir Š. R. gyvenimą rinko veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad jie K. J. ir V. K. ir G. ir Š. R. atlygino padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam G. T. priteistinos neturtinės žalos, nurodė, kad akivaizdu, jog paaiškėjus informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo faktui G. T. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nesaugumo jausmą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. K. pripažintas kaltu padaręs tik dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, kad nukentėjusiojo G. T. nurodytos pasekmės, tokios kaip sumažėjusios bendravimo galimybės, užsisklendimas, vengimas pokalbių su kitais asmenimis, tapimas emociškai jautresniam ir nervingesniam, dažnesnis supykimas, kamuojanti nemiga, yra nepagrįstos jokiais duomenimis ir dėl jų civiliniame ieškinyje apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais. Be to, apeliacinės instancijos teismo teigimu, nustatant G. T. atlygintinos neturtinės žalos dydį, negalima neatsižvelgti ir į kitiems nukentėjusiesiems, dėl kurių J. K. nusikalstami veiksmai buvo intensyvesni, priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija G. T. padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 2000 Eur ir konstatavo, kad toks dydis yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl prokuroro prašymo konfiskuoti visus kratų metu rastus R. L. daiktus kaip nusikalstamų veikų padarymo priemones, nurodęs, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes tik dalis iš kratų metu rastų ir paimtų daiktų buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas, konstatavo, kad konfiskuotini tik tie daiktai, kurie buvo panaudoti darant baudžiamojoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, o dėl kitų daiktų paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas juos grąžinti R. L.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitė BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktų pagrindu, o dalį nuosprendžio panaikino BPK 329 straipsnio 2, 3 punktų pagrindu ir priėmė dėl jos naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.
III. Kasacinių skundų argumentai
18. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. Radišauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl J. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už prokuroro G. T. piktnaudžiavimo tarnyba ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 organizavimą ir BK 231 straipsnio 2 dalį už trukdymą prokurorui G. T. atlikti su bylų Nr. 10-9-00055-11, 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 tyrimu susijusias pareigas, dėl šių dalių paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo J. K. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 231 straipsnio 2 dalį išteisintas, ir šią baudžiamosios bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo nušalintas valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras J. Laucius, panaikinimo, pakeisti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį dėl valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro J. Lauciaus nušalinimo panaikinti. Kasatorius skunde nurodo:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje padarė esminius BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 159 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 5 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui J. K. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal atitinkamus BK straipsnius ir jų dalis, klaidingai konstatavęs, kad J. K. jas padarė išprovokuotas, to nepadarė.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl J. K. provokavimo, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų ir įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, baudžiamosios bylos aplinkybes tyrė selektyviai, rėmėsi tik J. K. palankiausia įrodymų dalimi, o kai kurių įrodymų, reikšmingų daromoms išvadoms dėl provokacijos, neanalizavo ir nevertino.
18.3. Esminis provokacijos elementas – tai asmens veiksmų pasirinkimo laisvės apribojimas, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti, o pati nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo apkaltinamas, yra „valstybės sukurtas produktas“. Šiuo klausimu nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus atliekantis asmuo negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, o provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Vertinant slaptų veiksmų įgyvendinimo teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Ypač svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, dėl kurio taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jų buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų buvę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2007">2K-32/2007</a>, 2K-P-412/2007, 2K-262/2012, 2K-8-788/2017).
18.4. Pažymėtina, kad nė viena iš šių kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje suformuotų taisyklių, atribojant teisėtus slaptus tyrimo veiksmus nuo asmens provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, J. K. atveju netinka.
18.5. Pagal kaltinimą J. K. jam inkriminuotus tris BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus ir vieną BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. – 2014 m. birželio 3 d. apie 10.19 val.
18.6. Įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, 2012 m. gruodžio 5 d. – 2014 m. birželio 3 d. darė tęstinius nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, jų metu aktyviai ir sistemingai rinko informaciją apie privatų su jo ikiteisminiais tyrimais Nr. 10-9-00055-11, 06-1-11010-13 susijusių teisėsaugos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) K. J. ir (duomenys neskelbtini) Š. R. – ir juos bei ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-00511-12 dėl R. R., kurioje J. K. turėjo interesą, organizavusio ir kontroliavusio prokuroro G. T. gyvenimą, kad galėtų šia informacija juos šantažuoti, o G. T. ja ir šantažavo, reikalaudamas šio prokuroro organizuojamuose ir kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-9-00055-11, 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 palankių procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta ir tai, kad visų šių J. K. nusikaltimų motyvas – jo žinomi arba numanomi (duomenys neskelbtini) K. J., (duomenys neskelbtini) Š. R. ir prokuroro G. T. teisėti, vykdant savo tarnybines pareigas atliekami veiksmai, susiję su J. K. ikiteisminių tyrimų bylose Nr. 10-9-00055-11, 06-1-11010-13 veiksmų atlikimu, jų organizavimu ir kontrole.
18.7. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prieš pradėdamas atlikti šiuos BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus prieš jo ikiteisminius tyrimus Nr. 10-9-00055-11, 06-1-11010-13 organizavusį ir kontroliavusį prokurorą G. T. ir (duomenys neskelbtini) K. J. ir Š. R., J. K. dar 2012 m. spalio 9 d. bandė užmegzti neoficialų kontaktą su ikiteisminį tyrimą jo byloje Nr. 10-9-00055-11 atlikusiu FNTT (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju R. S. J. K. R. S. pareiškė pretenzijas, kad šis „nesitaria“ su juo, kuris tuo metu šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, dėl tyrimo šioje baudžiamojoje byloje krypčių ir intensyvumo, reikalavo, kad jis jam teiktų informaciją apie planuojamus byloje atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus, užuominomis siūlė už tai atsilyginti. Tyrėjui R. S. atsisakius atlikti tokius J. K. reikalaujamus veiksmus, J. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, pagrasino, kad jam tai blogai baigsis. 2014 m. birželio 3 d. per kratą J. K. sekti naudotame automobilyje rastas lapelis su jame užrašytu R. S. žmonos vardu, jo automobilio valstybiniu numeriu ir automobilio marke patvirtina, kad J. K. iki 2014 m. birželio 3 d. rinko atskirus informacijos fragmentus apie ikiteisminį tyrimą jo byloje Nr. 10-9-00055-11 atlikusį tyrėją R. S..
18.8. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti ir su ikiteisminio tyrimo J. K. byloje Nr. 10-9-00055-11 pradėjimu bei šio ikiteisminio tyrimo organizavimu susijusio (duomenys neskelbtini) V. G. parodymai, kad 2011 metais J. K. viešai skelbė, kad dėl šių V. G. veiksmų inicijuojant šį ikiteisminį tyrimą ir jo perdavimą centriniam FNTT aparatui yra įsiutęs, grasino su juo susidoroti – padaryti viską, kad jis būtų atleistas iš tarnybos FNTT ir „pastatytas į vietą“. V. G. teigimu, tokius veiksmus J. K. atliko 2011 metų rudenį – 2012 metais. V. G. parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai Nr. S6-14-44, S6-14-45, S-14-52 ir 2014 m. birželio 3 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – ir NVIV) protokolas, kuriuose užfiksuoti J. K. 2013 m. birželio 12 d., spalio 18 d., gruodžio 20 d. ir 2014 m. birželio 3 d. susitikimai su G. T. ir iš kurių matyti, kad J. K., akcentuodamas savo įtaką, pasakoja, kokių priemonių ėmėsi „sunaikindamas G.“, kuris „pradėjo su juo kovoti“, „iš tarnybos išmestas, baudžiaką turi, na, kam jis reikalingas dabar? Tas pirmas pradėjo su manimi kovoti, vat ir gavo...“.
18.9. Šie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti ir įrodymų šaltiniais pripažinti duomenys apie iki 2013 m. gegužės 8 d. J. K. atliktus veiksmus, bandant neoficialiai kontaktuoti ir paveikti su jo ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00055-11 susijusius FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnus R. S. ir V. G., taip pat yra svarbūs, vertinant, ar J. K. nuo 2013 m. gegužės 8 d. jo ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 10-9-00055-11 ir iš tyrimo atskirtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 organizavusio ir kontroliavusio prokuroro G. T. buvo provokuojamas atlikti nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų šaltinių turinio skundžiamame nuosprendyje neišdėstė ir jų kitų bylos įrodymų kontekste nevertino.
18.10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad provokacija yra tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų buvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-238-139/2015).
18.11. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais yra nustatytos šiuo aspektu reikšmingos bylos aplinkybės: J. K. viešai skelbė, kad 2011 metų rudenį –2012 metais ėmėsi veiksmų prieš su ikiteisminio tyrimo jo byloje Nr. 10-9-00055-11 pradėjimu 2011 m. kovo 25 d. ir šio ikiteisminio tyrimo organizavimu pradinėje stadijoje susijusį (duomenys neskelbtini) V. G.; J. K. dar 2012 m. spalio 9 d. ikiteisminį tyrimą jo byloje Nr. 10-9-00055-11 atlikusiam FNTT tyrėjui R. S. pateikė reikalavimus derinti su juo šiame ikiteisminiame tyrime atliekamus ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus, informuoti jį apie ikiteisminio tyrimo kryptis ir teikti kitą informaciją apie ikiteisminį tyrimą, o šiam atsisakius, grasino, kad jam tai „blogai baigsis“, ir surinko informaciją apie ikiteisminį tyrimą šioje jo byloje atliekančio tyrėjo R. S. naudotą automobilį, nusistatė jo sutuoktinės duomenis; J. K. neteisėtai rinkti duomenis apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą (BK 167 straipsnio 1 dalis) pradėjo 2012 m. gruodžio 5 d. ir šiuos tęstinius nusikalstamus veiksmus savarankiškai, be teisėsaugos institucijų įsikišimo atliko daugiau kaip pusę metų – iki 2013 m. gegužės 20 d., kai prieš jį buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai; informaciją apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą J. K. neteisėtai rinko ir po 2013 m. gegužės 20 d., kai prieš jį buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir tai be teisėsaugos institucijų žinios ir įsikišimo darė iki pat 2014 metų sausio mėnesio pradžios; šis BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytas, J. K. kaltinime inkriminuotus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus „aptarnaujantis“, tęstinis nusikaltimas asmens privataus gyvenimo neliečiamumui prieš G. T. buvo vykdomas vien tam, kad jo „vaisius“ – neteisėtai surinktą informaciją apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą – būtų galima panaudoti jį nuo 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. iki 2014 m. birželio 3 d. apie 10.19 val. šantažuojant ir reikalaujant palankių procesinių sprendimų ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 10-9-00055-11, 07-100511-12, 06-1-11010-13; J. K. tiesioginė tyčia tokiu būdu trukdyti prokurorui G. T. atlikti su ikiteisminio tyrimo bylų Nr. 10-9-00055-11, 07-100511-12, 06-1-11010-13 tyrimu susijusias pareigas ir organizuoti prokuroro G. T. piktnaudžiavimą tarnyba ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 buvo susiformavusi savarankiškai ir iki 2013 m. gegužės 20 d., kai prieš jį buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai (t. y. ne vėliau kaip apeliacinės instancijos teismo nustatytą pirmą neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo dieną – 2012 m. gruodžio 5 d.); J. K. ir kaltinime jam nurodytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių turinčius veiksmus 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. – 2014 m. birželio 3 d. apie 10.19 val. vykdė, ir paraleliai neteisėtai informaciją apie su jo ikiteisminiais tyrimais susijusių (duomenys neskelbtini) K. J. bei Š. R. ir prokuroro G. T. privatų gyvenimą 2012 m. gruodžio 5 d. – 2014 m. birželio 3 d. aktyviai ir intensyviai rinko savarankiškai, kol 2014 m. birželio 3 d. buvo sulaikytas, taip užkardant kelią jo nusikalstamiems veiksmams. Pažymėtina, kad nors šios aplinkybės skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir buvo nustatytos, jos provokacijos nebuvimo aspektu nebuvo vertintos.
18.12. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra esminio provokacijos elemento – J. K. veiksmų pasirinkimo laisvės apribojimo, dėl kurio jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, kurių prieš tai neketino padaryti. Taigi konstatuotina, kad J. K. jam inkriminuotus nusikaltimus pradėjo ir aktyviai tęsė be teisėsaugos institucijų įsikišimo – nuo 2013 m. gegužės 20 d. pradėtais taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo tik prisijungta prie J. K. jau ilgą laiką prieš tai (ne vėliau kaip nuo 2012 m. gruodžio 5 d.) daromų, o ne naujai provokuojamų nusikalstamų veikų, jo nespaudžiant, neskatinant ir nekurstant padaryti jokios nusikalstamos veikos. J. K. tiesioginė tyčia trukdyti prokurorui G. T. atlikti su bylų Nr. 10-9-00055-11, 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 tyrimu susijusias pareigas ir organizuoti G. T. piktnaudžiauti prokuroro tarnyba ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00055-11 buvo susiformavusi savarankiškai, iki 2013 m. gegužės 8 d. 8.00 val., be prokuroro G. T. ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų poveikio ar įsikišimo. Kartu šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad prieš J. K. taikyti kriminalinės žvalgybos ir slapti veiksmai niekaip nevaržė jo laisvės bet kuriuo metu pasirinkti teisėto elgesio variantą – jis turėjo visas galimybes bet kada savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau jis to nepadarė ir savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. Visa tai taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad J. K. visus jam inkriminuotus nusikaltimus prieš prokurorą G. T. pradėjo daryti, darė ir būtų baigęs daryti ir be valstybės pareigūnų įsikišimo.
18.13. Šioje byloje yra iškilęs asmens, kuriam buvo nurodyta padaryti nusikaltimą, veiksmų, atliktų iš karto po tokio nurodymo, bet iki kreipiantis į teisėsaugos institucijas ir iki NVIV, sankcionavimo ir teisėtumo vertinimo klausimas.
18.14. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, J. K. inkriminuotų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių turintys veiksmai prasidėjo 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. J. K. iniciatyva (duomenys neskelbtini) prokuratūroje vykusio susitikimo su G. T. metu, kai jo metu J. K. prokurorui G. T. nurodė turįs surinkęs jį kompromituojančios informacijos, pareikalavo nutraukti jo organizuojamą ir kontroliuojamą prieš J. K. FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 dėl nusikalstamo praturtėjimo ir vertimosi neteisėta veikla, išdėstė reikalavimą, kad nebūtų atlikti jokie procesiniai veiksmai prieš jo tėvą, ir pagrasino G. T. to nepadarius šią informaciją paviešinti, taip pat davė jam laiko iki 2013 m. gegužės 9 d. pagalvoti, ar vykdyti šiuos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad G. T. ir J. K. sutarė dėl to susitikti 2013 m. gegužės 9 d., tačiau J. K. išėjus G. T. prisiminė, kad pirmiau nurodytu laiku turi dalyvauti teismo posėdyje, todėl paskambino J. K. ir paprašė vėl atvažiuoti į prokuratūrą. Antrą kartą į prokuratūrą J. K. atvyko apie 11.00 val. Šio susitikimo metu J. K. susidarė įspūdis, kad grasinimai ir šantažas paveikė G. T., kad jis yra išsigandęs ir, veikdamas kaip prokuroras, priims jo reikalaujamus sprendimus.
18.15. Šiuos G. T. 2013 m. gegužės 8 d. 11.00 val. vykusio susitikimo su J. K. atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a> išaiškinimais, vertino kaip atliktus de facto (iš tikrųjų, faktiškai) vykdant nesankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir konstatavo, kad taip J. K. buvo provokuojamas atlikti nusikalstamus veiksmus. Padarydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas ypač akcentavo, kad prokuroras G. T., turėdamas didžiulę profesinę patirtį, vadovavęs ne vienam sudėtingam ir rezonansiniam ikiteisminiam tyrimui, iš J. K. gavęs pasiūlymą (reikalavimą) veikti neteisėtai, užuot nedelsdamas apie tai pranešęs savo vadovybei ir korupcinio pobūdžio nusikaltimus užkardančiai institucijai – STT, savo iniciatyva nusprendė surengti papildomą susitikimą su J. K. ir jo metu vedė savotiškas derybas, t. y. stengėsi išsiaiškinti, ar tikrai J. K. disponuoja ankstesnio susitikimo metu pateikta informacija, kaip šią informaciją surinko, siūlėsi netgi nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo ir galiausiai, apsimetęs, kad yra išsigandęs, sutiko vykdyti J. K. reikalavimus.
18.16. Pažymėtina, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a>, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, konstatuota, kad nusikalstama veika buvo provokuojama privataus asmens, veikusio vykdant nesankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį STT pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu ir jiems kontroliuojant. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes situacija J. K. baudžiamojoje byloje iš esmės skiriasi nuo šioje kasacinėje nutartyje nurodytos situacijos, kuria remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad taip G. T. vykdė nesankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – ir NVIM). G. T. 2013 m. gegužės 8 d. 11.00 val. vykusio susitikimo su J. K. metu veikė kaip privatus asmuo ir šiuos veiksmus atliko be STT pareigūnų iniciatyvos, nevykdydamas pareigūnų nurodymų ir jiems nekontroliuojant, o apie šią situaciją tuo metu šiai korupcinio pobūdžio nusikaltimus užkardančiai teisėsaugos institucijai dar nebuvo žinoma, nes G. T. dar nebuvo suspėjęs kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ir pranešti apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Tai, beje, konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad G. T. tarnybinis pranešimas vadovybei apie J. K. darytą jam poveikį buvo surašytas 2013 m. gegužės 10 d., užregistruotas 2013 m. gegužės 15 d., papildomas tarnybinis pranešimas surašytas 2013 m. gegužės 16 d., kriminalinės žvalgybos byla STT Vilniaus valdyboje buvo pradėta 2013 m. gegužės 16 d., NVIV G. T. leista atlikti 2013 m. gegužės 17 d., o su NVIV atlikimo sąlygomis G. T. buvo supažindintas 2013 m. gegužės 28 d.
18.17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija tik tuo atveju, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-647/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-647/2012">2K-647/2012</a>, 2K-435/2014, 2K-209-489/2015, 2K-373-303/2015), tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2013 m. gegužės 8 d. 11.00 val. buvusią situaciją ir G. T. veiksmus provokacijos aspektu, į tai neatsižvelgė, nors nuosprendyje ir teisingai konstatavo, kad iki kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo ir nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo buvo pagrindas įtarti J. K. darant nusikalstamas veikas ar rengiantis jas daryti.
18.18. Be to, pažymėtina, kad antras susitikimas, siekiant išsiaiškinti G. T. sutikimą vykdyti J. K. reikalaujamus nusikalstamus veiksmus, 2013 m. gegužės 8 d. 8.00 val. vykusio susitikimo metu buvo sutartas iš anksto ir tai įvyko J. K. iniciatyva, jis ir nurodė tokio susitikimo datą – 2013 m. gegužės 9 d. Kokiu būdu G. T., paankstindamas tokio susitikimo datą ir laiką iš sutartos dienos 2013 m. gegužės 9 d. į gegužės 8 d. 11.00 val., J. K. spaudė, skatino, įtikinėjo ar panašiais veiksmais kurstė padaryti prieš tai J. K. jau nuspręstą daryti nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas nenurodė.
18.19. Taigi apeliacinės instancijos teismo konstatavimas, kad 2013 m. gegužės 8 d. 8.00 val. prasidėjusi ir vėliau J. K. iniciatyva tęsta nusikalstama veika buvo išprovokuota G. T., nėra teisiškai nepriekaištingas, o kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a> suformuotu precedentu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje remiamasi nesant tam pagrindo.
18.20. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neteisėto NVIM ir provokacijos nėra teisiškai nepriekaištingos ir kitu aspektu. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad 2013 m. gegužės 8 d. 11.00 val. prieš J. K. buvo atliktas kriminalinės žvalgybos veiksmas – NVIM – neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kita vertus, tai pripažįstama nusikalstamos veikos provokavimu. Atskirti šiuos NVIM neteisėtumo pagrindus itin svarbu sprendžiant, ar vėliau J. K. atlikti veiksmai yra valstybės pareigūnų išprovokuotos nusikalstamos veikos tęsinys, kuris negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, ar tokie J. K. veiksmai kitais būdais surinktų įrodymų pagrindu gali būti pripažinti nusikalstamais, o kaltinamasis – patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
18.21. Atliekant įstatyme nustatytus veiksmus gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymu, jei atliekant šiuos veiksmus nepagrįstai suvaržomos žmogaus teisės, pažeidžiami proceso principai (pvz., proporcingumo), panaudojamas smurtas, grasinimai ar kitokia neleistina prievarta. Kita vertus, įrodymas neleistinu negali būti pripažintas vien dėl to, kad kiti su šiuo įrodymu susiję įrodymai galbūt buvo gauti neteisėtais būdais. Tai reiškia, kad padarytas pažeidimas įrodinėjimo procese pats savaime dar nereiškia, jog jau vien dėl jo galima atsisakyti visų su tuo pažeidimu sietinų duomenų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2010 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Gäfgen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 22978/05, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-895/2015). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad provokavimas konstatuotinas tik tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, jog atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2-2009). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad J. K. BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų nebūtų padaręs be nuo 2013 m. gegužės 20 d. sankcionuoto NVIM dalyvių įsikišimo, o ir patys 2013 m. gegužės 8 d. atlikti G. T. veiksmai perkeliant J. K. iniciatyva sutartą 2013 m. gegužės 9 d. susitikimą į 2013 m. gegužės 8 d. 11.00 val. niekaip negali būti prilyginti nesankcionuotiems nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams.
18.22. Be to, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką provokavimo faktas nustatomas įvertinus visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM veikla, visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-699/2015">2K-361-699/2015</a>). Šioje baudžiamojoje byloje tokia aplinkybė yra išskirtinė J. K. asmenybė, į kurią, vertindamas bylos situaciją provokacijos aspektu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad J. K. susitikimų metu prokurorui G. T. vis akcentavo savo ilgalaikę tarnybą sovietų valdžios nusikalstamos organizacijos – KGB – operatyviniuose padaliniuose ir šios tarnybos faktą, taip pat tai, kad jis vis dar disponuoja jos metu surinkta kompromituojančia informacija apie tam tikrus teisėsaugos pareigūnus, naudojo kaip vieną iš šantažą sustiprinančių elementų, reikalaudamas, kad prokuroras G. T. vykdytų jo neteisėtus reikalavimus atlikdamas pirmiau nurodytus ikiteisminius tyrimus. Pagal viešai prieinamus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenis, J. K., kaip ir pats nurodė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotose pokalbiuose su G. T., yra ilgametis LSSR KGB kontržvalgybos operatyvinis darbuotojas, 1985 m. liepos 1 d. – 1990 m. kovo 30 d. dirbęs LSSR KGB Ideologinės kontržvalgybos skyriaus (5 skyriaus) 5 tarnybos (vėliau – „Z“ tarnybos) 4-ojo skyriaus 1-o poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, vertėju. Pagal byloje esančius duomenis, 1996–2013 metais J. K. vertėsi ir advokato baudžiamosiose bylose praktika. Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės apie J. K. asmenybės ypatumus, jo specifinius, ilgamečius specialiosios tarnybos kontržvalgybos darbuotojui būdingus įgūdžius, žvalgybos metodų bei būdų žinojimą, taip pat tai, kad jis teisininkas, ilgus metus baudžiamosios teisės srityje praktikavęs advokatas, šioje byloje aptariamų įvykių metu jau tris kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra ypač svarbios vertinant, ar toks ilgametis žvalgybinio ir teisinio darbo baudžiamosios teisės srityje įgūdžių turintis bei įtariamojo ir kaltinamojo procesiniu statusu trijuose baudžiamuosiuose procesuose dalyvavęs asmuo gali būti išprovokuotas daryti nusikaltimus. Tokiomis savybėmis pasižyminčiai asmenybei, ją vertinant provokavimo atlikti nusikaltimus aspektu, taikytini didesni standartai, o tokio asmens provokacijos slenkstis yra itin aukštas.
18.23. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus argumentus, darytina išvada, kad nei 2013 m. gegužės 8 d. apie 11.00 val., nei iki 2014 m. birželio 3 d. apie 10.18 val. vykusių susitikimų su G. T. metu J. K. nebuvo provokuojamas ir (ar) spaudžiamas daryti nusikaltimą, o G. T. veiksmai neturėjo nesankcionuoto NVIM požymių.
18.24. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras G. T. viršijo jam leistas NVIV atlikimo ribas, kai 2013 m. birželio 11 d. pasiūlė ir surašė J. K. susipažinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00055-11 medžiaga ir 2013 m. birželio 12 d. šios medžiagos kopijų pateikimo protokolą, nors 2013 m. birželio 10 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00055-11 priimtame nutarime leido J. K. gynėjui susipažinti tik su dalimi bylos medžiagos, kai 2013 m. gruodžio 3 d. pranešęs J. K., kad 2013 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą atskirti su J. K. susijusius ikiteisminius tyrimus Nr. 10-9-00055-11, 06-1-11010-13, nors tokio procesinio sprendimo priėmimas nebuvo prieš tai sankcionuotas, ir kai 2014 m. kovo 6 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00511-12 priėmė nutarimą BK 40 straipsnyje nurodytais pagrindais nutraukti ikiteisminį tyrimą R. R., nors NVIM ribos buvo išplėstos tik 2014 m. kovo 17 d., kai G. T. buvo leista inicijuoti ikiteisminių tyrimų Nr. 10-9-00055-11, 07-1-511-12, 06-1-11010-13, taip pat kitų nepaminėtų ikiteisminių tyrimų, dėl kurių į G. T. kreiptųsi J. K. ar su juo bendrai veikiantys asmenys, nutraukimą ir (ar) kitokių procesinių veiksmų, palankių J. K. ar jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims, atlikimą baudžiamosiose bylose.
18.25. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu nėra teisiškai nepriekaištingos, nes vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir padaryta klaidų dėl jų turinio, taip pat padaryta teisės taikymo klaidų, pasireiškusių netinkamu KŽĮ 5 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimu ir taikymu.
18.26. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prokuroras G. T., iš dalies tenkindamas (duomenys neskelbtini) prokuratūroje 2013 m. gegužės 21 d. gautą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 2013 m. gegužės 20 d. J. K. gynėjo procesinį prašymą leisti susipažinti su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2013 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo leido susipažinti su nutarimu apklausti J. K. kaip liudytoją apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, J. K. paskelbtu pranešimu apie įtarimą, jo apklausų protokolais, nutarimais dėl laikino J. K. nuosavybės teisių apribojimo, Vilniaus apskrities VMI specialisto išvada dėl J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimų.
18.27. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors iš tikrųjų, kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tik 2013 m. lapkričio 18 d., sankcionavus NVIV pratęsimą, G. T. imituojant BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 buvo papildomai leista priimti ir kitokius J. K. palankius procesinius veiksmus, tačiau nurodyta būtina tokio veikimo sąlyga – tokių veiksmų atlikimas J. K. ar kitam jo nurodytam asmeniui tiesiogiai ar netiesiogiai kurstant G. T. piktnaudžiauti tarnyba. Tuo tarpu J. K. gynėjas, 2013 m. gegužės 20 d. pateikdamas procesinį prašymą leisti susipažinti su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga, veikė teisėtu, tiesiogiai BPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu būdu, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. K. ar kiti jo nurodyti asmenys G. T. iki jam 2013 m. birželio 10 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 priimant pirmiau nurodytą nutarimą būtų kurstęs ar organizavęs jį priimti tokį jam naudingą procesinį sprendimą piktnaudžiaujant prokuroro tarnyba.
18.28. Vadinasi, 2013 m. birželio 10 d. prokuroro nutarimo priėmimas – teisėtas procesinis sprendimas, kurį pagal BPK 181 straipsnio 1 dalį turėjo teisę priimti tik ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11 kontroliavęs ir organizavęs prokuroras G. T. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad būtent šį nutarimą prokuroras G. T. būtų priėmęs vykdydamas J. K. neteisėtą reikalavimą, šiam kurstant ar organizuojant jį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 piktnaudžiauti prokuroro tarnyba, o ne veikdamas pagal savo kompetencijos ribas ir vykdydamas prokuroro procesines funkcijas baudžiamajame procese. Kartu pažymėtina, kad teisėtam veikimui nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas nereikalingas, nes pagal KŽĮ 13 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotame teikime, kuriame nurodytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus sankcionuoja prokuroras, nurodomos tik atliekamų konkrečių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos pagal BK nustatytų nusikalstamų veikų ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius. Neturinčių nusikalstamos veikos ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymių veiksmų atlikimas nėra nusikalstamos veikos imitavimas nei KŽĮ 13 straipsnio, nei BPK 159 straipsnio prasme. Taigi tam, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00055-11 priimtų 2013 m. birželio 10 d. prokuroro nutarimą leisti susipažinti su dalimi šio ikiteisminio tyrimo medžiagos, teisėtu būdu ir pagal savo kompetencijos ribas veikusiam prokurorui G. T. nereikėjo sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo, o tai savo ruožtu reiškia, kad, padarydamas išvadą, jog priimdamas tokį procesinį sprendimą teisėtai veikęs prokuroras G. T. viršijo nustatytų NVIV ribas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino KŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
18.29. Baudžiamojoje byloje esantis 2013 m. birželio 11 d. prokuroro G. T. užpildytas dalies bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas, kuriuo J. K. ir jo gynėjas buvo supažindinti su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00055-11 medžiaga, taip pat patvirtina, kad prokuroras G. T. jiems pateikė susipažinti būtent tą šio ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kuri ir yra nurodyta 2013 m. birželio 10 d. nutarime, – Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadas ir kitus 2013 m. birželio 10 d. nutarime nurodytus dokumentus. Tokiam prokuroro G. T. teisėtam veikimui – 2013 m. birželio 11 d. dalies bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolo surašymui – taip pat nereikėjo sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo. Šiame dalies bylos Nr. 10-9-00055-11 medžiagos pateikimo susipažinti protokole užfiksuota ir tai, kad susipažinę su šia bylos medžiaga J. K. ir jo gynėjas jame įrašė rašytinį prašymą pateikti jiems pateiktų dokumentų kopijas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pagal BPK 181 straipsnio 1 dalį, ir pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtintų rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu 18 punktą, tenkinant tam teisę turinčio proceso dalyvio prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų, prokuroras motyvuoto nutarimo nepriima. Dėl to 2013 m. birželio 12 d. prokuroro G. T. užpildytas dokumentas, kad tądien jis J. K. perdavė jo 2013 m. birželio 11 d. prašytas ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00055-11 medžiagos kopijas, ir formos, ir turinio prasme yra teisėtas ir neturintis jokios konkrečios nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų požymių veiksmas, kuriam sankcionuoti KŽĮ 13 straipsnyje nurodytus NVIV nebuvo pagrindo.
18.30. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S-14-41, kuriame yra užfiksuotas 2013 m. birželio 11 d. G. T. ir J. K. susitikimas, padaryta klaidų dėl jo turinio. Šiame protokole užfiksuota, kad G. T. nurodo J. K., kad susipažinimą su bylos medžiaga atliks taip, kaip nurodyta jo priimtame nutarime, ir supažindins su ta bylos dalimi, kuri jame nurodyta. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad 2013 m. birželio 10 d. priimtu prokuroro nutarimu G. T. J. K. buvo leidęs susipažinti tik su dalimi bylos medžiagos, tačiau 2013 m. birželio 11 d. pasiūlė padaryti bylos kopijas ir leido susipažinti su bylos medžiaga, o 2013 m. birželio 12 d. J. K. sužinojus, kad negaus visos prašomos bylos medžiagos kopijos, taip viršijo nustatytas NVIV ribas ir išprovokavo J. K. padaryti dalį jam kaltinime inkriminuotų tęstinių BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytų trukdymo prokurorui atlikti su bylos Nr. 10-9-0055-11 tyrimu susijusių veiksmų, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų ir KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos provokacijos sąvokos.
18.31. Analogiškas teisės taikymo klaidas apeliacinės instancijos teismas padarė ir konstatavęs, kad G. T., 2013 m. spalio 21 d. priimdamas nutarimą atskirti su J. K. susijusius ikiteisminius tyrimus Nr. 10-9-00055-11 ir 06-1-11010-13, jį provokavo, kad tokiam procesiniam sprendimui priimti prieš tai reikėjo sankcionuoti NVIV atlikimą.
18.32. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad 2013 m. spalio 21 d. prokuroro G. T. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00055-11 buvo išskirtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. susijusių juridinių asmenų – UAB „D P“, UAB „A G“, UAB „D P“, UAB „N G“ – pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, jį atlikti buvo pavesta FNTT tyrėjui R. S. Nutarime nurodytas pagrindinis tyrimų išskyrimo motyvas – siekis nevilkinti proceso. Šio nutarimo teisėtumas patvirtintas galiojančiu 2014 m. sausio 31 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo panaikintas vėlesnis, organizavus J. K. priimtas prokuroro G. T. 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas šiuos tyrimus vėl sujungti į vieną. Šiame aukštesniojo prokuroro nutarime nurodyta, kad prokuroras pagrįstai ir argumentuotai atskyrė ikiteisminį tyrimą dėl juridinių asmenų veiklos ir nepagrįstai bei neargumentuotai, nepraėjus nė dviem mėnesiams, atskirtus tyrimus vėl sujungė į vieną. Šiuo aukštesniojo prokuroro nutarimu vėl buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. susijusių juridinių asmenų ir ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00055-11, kurioje pranešimas apie įtarimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį įteiktas J. K., atlikti atskirai.
18.33. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad būtent šį 2013 m. spalio 21 d. nutarimą atskirti ikiteisminius tyrimus prokuroras G. T. priėmė vykdydamas J. K. neteisėtą reikalavimą, šiam organizavus jį piktnaudžiauti prokuroro tarnyba (tai KŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos prasme yra būtina atliekant NVIV), o ne savo iniciatyva, veikdamas pagal savo kompetencijos ribas, ikiteisminio tyrimo interesais ir vykdydamas prokuroro procesines funkcijas baudžiamajame procese.
18.34. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-50 užfiksuoto J. K. ir G. T. 2013 m. gruodžio 3 d. pokalbio turinio matyti, jog J. K., kaip ilgą laiką baudžiamosios teisės taikymo srityje dirbęs advokatas, jau iki šio susitikimo suprato, kad pagal byloje susiklosčiusią teisinę situaciją ikiteisminis tyrimas dėl su juo susijusių juridinių asmenų dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų gali būti išskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00055-11, kuriame dėl šių nusikaltimų buvo tiriama jo, kaip fizinio asmens, veikla. Tai, pavyzdžiui, patvirtina 2013 m. gruodžio 3 d. susitikimo pradžioje J. K. G. T. užduoti klausimai apie tai, ar atskirtos įmonės. Kaip G. T. atsakymas šio susitikimo metu patvirtinant, kad toks J. K. lauktas ir tikėtas procesinis sprendimas byloje jau yra priimtas ir šie ikiteisminiai tyrimai atskirti, apribojo J. K. veiksmų pasirinkimo laisvę ir kaip tokiu atsakymu G. T. jį spaudė, aktyviai skatino ar kurstė padaryti nusikalstamą veiką, t. y. provokavo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas ir šiuo aspektu netinkamai taikė KŽĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes ir šiuo aspektu nesant pagrindo konstatavo buvus provokaciją.
18.35. Vertindamas J. K. veiksmus R. R. byloje Nr. 07-1-00511-12 apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtent J. K. rodė iniciatyvą bendraudamas su G. T., susitikimų metu jam išsakydavo tiesioginius ar užslėptus pageidavimus (reikalavimus) ne tik dėl jo atliekamo ikiteisminio tyrimo, bet ir dėl R. R. ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00511-12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad prokuroras G. T., 2014 m. kovo 6 d. priimdamas nutarimą BK 40 straipsnio pagrindu ikiteisminį tyrimą R. R. nutraukti, nesilaikė NVIV atlikimo ribų, nes iki 2014 m. kovo 17 d. pagal sankcionuotus NVIV G. T. galėjo priimti procesinius sprendimus tik dėl J. K. atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00055-11, padarė su įrodymų turinio vertinimu susijusią teisės taikymo klaidą.
18.36. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apie prokuroro G. T. organizuojamame ir kontroliuojamame R. R. ikiteisminiame tyrime Nr. 1-00511-12 planuojamus atlikti veiksmus J. K. G. T. pradėjo klausinėti dar 2013 m. birželio 11 d., o nuo 2013 m. spalio 18 d. pradėjo reikalauti, kad G. T. priimtų šioje byloje jo reikalaujamus procesinius sprendimus, ir šiuos veikimus tęsė 2014 m. vasario 13 d., kovo 5 d. ir kovo 6 d.
18.37. G. T. parodė, kad bendraujant su J. K. jam buvo leista atlikti NVIV, todėl 2014 m. kovo 6 d. prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00511-12 nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. R. ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis priėmė ir dėl tokio sprendimo patvirtinimo į ikiteisminio tyrimo teisėją kreipėsi pagal J. K. reikalavimą, pagrįstą grasinimais ir šantažu.
18.38. Pagal KŽĮ 13 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, atliekamų konkrečių NVIV ribos pagal BK įtvirtintas nusikalstamas veikas ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius yra nurodytos kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotame teikime, kuriame nurodytus NVIV sankcionuoja prokuroras. Dėl to šiuo aspektu yra aktualus baudžiamojoje byloje esantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro sankcionuotas STT Vilniaus valdybos viršininko 2013 m. lapkričio 18 d. teikimas Nr. 3S-01-1068 dėl NVIV prieš J. K. pratęsimo, kuriuo nuo 2013 m. lapkričio 18 iki 2014 m. gegužės 18 d. buvo apibrėžta nusikalstamas veikas prieš J. K. imitavusiam G. T. leistinų neteisėtų veiksmų apimtis ir jų ribos.
18.39. Šio teikimo turinys patvirtina, kad G. T. pirmiau nurodytu laikotarpiu (t. y. ir 2014 m. kovo 6 d. nutarimo R. R. nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00511-12 ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priėmimo metu) prieš J. K. ir (ar) kitus galimus jo bendrininkus buvo leista imituoti ir BK 225 straipsnyje nurodytą kyšininkavimo veiką. Leistinų G. T. imituoti šią nusikalstamą veiką veiksmų turinys pirmiau nurodytame prokuroro sankcionuotame teikime apibrėžtas taip: NVIV panaudojimo metu G. T. imituos BK 225 straipsnyje (kyšininkavimas) nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai priims, pažadės ir (ar) susitars su J. K. ar kitu jo nurodytu (-ais) asmeniu (-imis) dėl bet kokios formos kyšio priėmimo, kyšio priėmimo laiko, vietos, būdo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių už savo teisėtą ar neteisėtą veikimą J. K., taip pat tokio veikimo detalių. 2013 m. lapkričio 18 d. aktu Nr. S8-14-1328 G. T. buvo supažindintas su šiomis nusikalstamą veiką imituojančių neteisėtų veiksmų atlikimo ribomis.
18.40. Aptariamų G. T. veiksmų atlikimo metu – 2014 m. kovo 6 d. – galiojusi BK 230 straipsnio 4 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) kyšį apibrėžė kaip bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštą neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
18.41. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai (G. T., ikiteisminio tyrimo metu duoti J. K. parodymai) patvirtina, kad nuo pat 2013 m. birželio 5 d. J. K. su nusikalstamą veiką imitavusiu G. T. tarėsi, kad už J. K. reikalaujamų procesinių sprendimų priėmimą kontroliuojamuose ir organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose, t. y. už neteisėtą veikimą vykdant prokuroro įgaliojimus, J. K. jam perduos įvairiose laikmenose saugomą informaciją apie G. T. privatų gyvenimą (garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, dokumentų kopijas), kuria jį šantažavo. Apie tokios informacijos perdavimą J. K. su G. T. tarėsi ir iki 2014 m. kovo 6 d., kai, J. K. reikalaujant ir tokia informacija šantažuojant G. T., jis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00511-12 priėmė neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. R. ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 230 straipsnio 4 dalį ši informacija apie G. T. privatų gyvenimą, kuria J. K. jį šantažavo, turi nematerialaus kyšio, t. y. neturinčio ekonominės vertės rinkoje kitokios asmeninės naudos forma išreikšto neteisėto ir nepagrįsto atlygio už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, požymių.
18.42. Taigi prokuroras G. T. 2014 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00511-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. R. ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priėmė ir dėl tokio sprendimo patvirtinimo į ikiteisminio tyrimo teisėją kreipėsi neperžengdamas 2013 m. lapkričio 18 d. prokuroro sankcionuoto STT Vilniaus valdybos viršininko teikime Nr. 3S-01-1068 dėl NVIV prieš J. K. pratęsimo leistų neteisėtų veiksmų apimties ir jų ribų, t. y. veikė imituodamas jam leistą atlikti BK 225 straipsnyje nurodytą kyšininkavimo veiką.
18.43. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje yra suformuluota taisyklė, kad vien tai, jog nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, vėliau perkvalifikuota pagal kitą BK normą, taip pat ir tokią, dėl kurios šie veiksmai negalėjo būti atliekami, savaime nepaneigia šių duomenų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybių (leistinumo). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2010">2K-504/2010</a>, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-239-303/2016). Dėl to tai, kad ši J. K. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota ne kaip su G. T. leistu imituoti BK 225 straipsnyje nurodytu kyšininkavimu susijęs BK 227 straipsnyje nurodytas papirkimas, dėl kurio pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį buvo galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, o kaip BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuotas trukdymas prokurorui atlikti su R. R. bylos Nr. 07-1-00511-12 tyrimu susijusias pareigas, šių teisėtai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų neleistinumo nelemia.
18.44. Apeliacinės instancijos teismas į visa tai neatsižvelgė, todėl padarė baudžiamojoje byloje esančių įrodymų turinio neatitinkančią išvadą, kad G. T. sprendimas R. R. ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas nesilaikant tuo metu nustatytų NVIV ribų.
18.45. Apeliacinės instancijos teismas visus baudžiamojoje byloje esančius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir slaptų proceso veiksmų protokolus pripažino įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame lakoniškai įvertintas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, kuriuose užfiksuoti J. K. ir G. T. 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. liepos 22, 24, 25, 30 d. pokalbiai telefonu ir jų 2013 m. birželio 5, 11, 12 d., 2013 m. spalio 18, 29 d., 2013 m. lapkričio 18, 20, 28 d., 2013 m. gruodžio 3, 20 d., 2014 m. vasario 10, 13 d., 2014 m. kovo 5, 6, 18, 24 d. susitikimai, turinys.
18.46. Įvertinęs šiuos įrodymų šaltinius, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad NVIV atlikimo pradžioje būtent G. T. aktyviau ieškojo kontaktų su J. K., o ne atvirkščiai, taip pat kad G. T. ir J. K. susitikimų metu daugiausia buvo kalbama apie atskirų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atlikimą, klausimus, susijusius su įrodymų rinkimu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus J. K. rodė iniciatyvą bendraudamas su G. T., susitikimų metu išsakydavo G. T. tiesioginius ar užslėptus pageidavimus (reikalavimus) ne tik dėl jo atliekamų ikiteisminių tyrimų, bet ir dėl R. R. ikiteisminio tyrimo ir diskusijų metu užsimindavo ir apie ikiteisminio tyrimo jam nutraukimą.
18.47. Vertindamas byloje esančius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jų turinį vertino selektyviai, o savo išvadas grindė iš konteksto išimtomis J. K. palankiomis atskiromis frazėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, byloje esančius įrodymus vertino prieštaringai.
18.48. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos ir slaptų proceso veiksmų metu užfiksuotų J. K. ir G. T. susitikimų ir pokalbių turinys patvirtina, kad J. K. reikalavimus iš pradžių dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00055-11, o vėliau ir dėl ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 G. T. pateikdavo kiekvieno susitikimo metu, reikalaudamas atsiskaityti, ką jis šių ikiteisminių tyrimų metu jau yra padaręs, kokius reikalaujamus procesinius sprendimus yra priėmęs, ir, grasindamas paskelbti G. T. galinčią kompromituoti ir kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, vis apibūdindavo, detalizuodavo ir pateikdavo turimos tokios informacijos ir surinktų duomenų apie privatų G. T. gyvenimą turinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą, kad tai – tik įstatymo nedraudžiamos diskusijos dėl įrodymų rinkimo ir proceso veiksmų atlikimo, o ne J. K. inkriminuotų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų objektyviąją pusę sudarantys veiksmai, padarė ir teisės taikymo klaidą.
18.49. Be to, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų kriminalinės žvalgybos protokolų turinio nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose G. T. duotų parodymų kontekste. Iš šių G. T. parodymų matyti, kad kiekvieno susitikimo metu J. K. su juo ne teisiškai diskutavo apie klausimus, susijusius su įrodymų rinkimu, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, o spaudė, aktyviai skatino ir organizavo piktnaudžiauti prokuroro tarnyba jo organizuojamame ir kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00055-11 ir jam, kaip prokurorui, trukdė atlikti pareigas, susijusias su bylų Nr. 10-9-00055-11, 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 tyrimu.
18.50. Apeliacinės instancijos teismas šių kriminalinės žvalgybos protokolų turinio nevertino ir ikiteisminio tyrimo metu duotų J. K. parodymų kontekste. Pavyzdžiui, komentuodamas 2013 m. birželio 5 d. susitikimą, J. K. paaiškino, kad jo metu G. T. patvirtino, jog apie jo asmeninį gyvenimą turi surinkęs daug informacijos, taip pat nurodė, kad jis jo bylos neskubėtų nutraukti – metus ar kitus patemptų, nes nėra kur skubėti, kad kas nors kuo nors įtartų jį (J. K.), ir tai sakė nenorėdamas skandalo, nes žinojo, kad jo bylos tyrimu domisi specialiosios tarnybos. Komentuodamas 2013 m. birželio 12 d. susitikimą, J. K. pripažino, kad jo, kaip įtariamojo FNTT tiriamoje byloje, veiksmai šio susitikimo metu, pokalbio tonas, grasinimai šį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui G. T., nepaklusus jo reikalavimui priimti jo prašomą sprendimą leisti susipažinti su visa bylos medžiaga, yra nepateisinami ir jis peržengė visas ribas; dėl to jam gėda. Komentuodamas 2013 m. lapkričio 20 d. susitikimą, J. K. parodė, kad jo metu G. T. jis davė paklausyti nešiojamajame kompiuteryje esančią nedidelę dalį įrašo, kuriame buvo užfiksuotas L. ir R. G. pasakojimas apie G. T. padarytą eismo įvykį, demonstravo dokumentą, patvirtinantį sudaužyto jo automobilio atidavimą į automobilių laužą. Komentuodamas 2014 m. birželio 3 d. susitikimą, J. K. parodė, kad jis buvo nepatenkintas G. T. pateiktu nutarimo nutraukti jam ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 projektu, ir dėl to jam reiškė priekaištus ir nurodė jam žinomus G. T. garbės nedarančius faktus, taip pat tai, kad turi „tonas“ įrašų su jį kompromituojančiais duomenimis.
18.51. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė ir nepasisakė dėl bylai reikšmingų kriminalinės žvalgybos protokolų, kuriuose užfiksuoti 2013 m. gruodžio 5 d., 2014 m. balandžio 18 d. ir 2014 m. gegužės 13 d. G. T. ir J. K. susitikimai, ir NVIV atlikimo protokolų, kuriuose užfiksuoti 2014 m. gegužės 29 d. ir 2014 m. birželio 3 d. G. T. ir J. K. susitikimai, turinio.
18.52. Pirmiau nurodytuose kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 5 d. susitikimo metu J. K., G. T. vėl grasindamas paskelbti surinktą jį galinčią kompromituoti informaciją, reikalavo jo kontroliuojamose FNTT tiriamose bylose Nr. 10-9-00055-11, 06-1-11010-13 priimti nutarimą, kuriuo su J. K. byla Nr. 10-9-00055-11 būtų sujungtas nuo 2013 m. spalio 21 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-11010-13 dėl su J. K. siejamų juridinių asmenų neteisėto praturtėjimo ir neteisėtos ūkinės finansinės veiklos.
18.53. 2014 m. balandžio 18 d. susitikimo metu J. K. G. T. nurodė, kad gavo informacijos, jog teismas dėl jo iki 2014 metų gegužės yra sankcionavęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir paaiškino, kad dėl netinkamų motyvų išbarė vieną iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-93/2014">2K-P-93/2014</a> dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalies taikymo rengusių teisėjų, ir prokurorui G. T. nurodė, kad vis tiek jis grįš pailsėjęs ir tada jis (G. T.) pradės jo bylas nutraukinėti.
18.54. 2014 m. gegužės 13 d. susitikimo metu J. K. G. T. nurodė, kad pageidauja, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00055-11 būtų nutrauktas iki 2014 m. gegužės 25 d., taip pat išdėstė pageidaujamus ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvus.
18.55. 2014 m. gegužės 29 d. susitikimo metu J. K. G. T. nurodė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 nutraukti iki 2014 m. birželio 4 d., reikalavo prieš priimant nutarimą duoti jį paskaityti, kad jis niekuo dėtas, nes po to jam „reikia ruoštis mokesčiams“, ir sutarė, kad dėl to jis pas G. T. atvyks 2014 m. birželio 2 arba 3 d.
18.56. 2014 m. birželio 3 d. susitikimo metu J. K., būdamas susipažinęs su nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 projektu, šio nutarimo projekto tekstu ir jo nutraukimo motyvais, buvo nepatenkintas ir davė nurodymus G. T. nutarimo tekstą pataisyti, įtraukiant jam naudingus ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvus, taip pat nurodė, kaip rinko jį galinčią sukompromituoti informaciją, akcentavo, kad informacijos turi surinkęs apsčiai ir kad gali ją bet kada pagarsinti.
18.57. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl provokacijos, šių aplinkybių nevertino.
18.58. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pritarta ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis suabejota NVIV prieš J. K. taikymo teisėtumu ir dėl per ilgos tokių veiksmų taikymo trukmės, nes NVIV buvo taikyti 2013 m. gegužės 17 d. – 2014 m. birželio 3 d. ir, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, tiek truko ne pasyvūs (pokalbių klausymasis, slapto sekimo vykdymas) kriminalinės žvalgybos veiksmai, o aktyvus kriminalinės žvalgybos veiksmas – NVIM.
18.59. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad prieš J. K. kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, tarp jų ir NVIM, buvo sankcionuoti 2013 m. gegužės 17 d. ir vykdomi ir pagal KŽĮ, ir pagal BPK 158, 159, 160 straipsnius nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. birželio 3 d., t. y. vienerius metus trylika dienų.
18.60. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 3 dalį, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kita vertus, kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, nei KŽĮ, nei BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos gali imituoti nusikalstamus veiksmus ar atlikti kitus slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta ir maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Taigi šiuo aspektu NVIM yra niekuo iš kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų neišskiriamas veiksmas.
18.61. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos imitavimas, kaip ir kiti neviešo pobūdžio žvalgybiniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, tarp jų ir NVIV, yra teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tačiau tik tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai taip siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Valstybės veiksmai byloje pripažintini teisėtais tuo atveju, jei tik ilgesnį laiką vykdant NVIM veiksmus būtų pasiekti jam keliami tikslai, tokie kaip nebaigtų nusikalstamų veikų išaiškinimas, organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklos, grupių organizatorių, grupių ryšių su kitomis grupėmis ar pareigūnais nustatymas tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-7-109/2013, 2K-249-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>).
18.62. Šioje baudžiamojoje byloje nuo 2013 m. gegužės 20 d. taikant KŽĮ nurodytus kriminalinės žvalgybos ir BPK įtvirtintus neviešo pobūdžio veiksmus iš viso buvo atskleisti keturi 2013 m. gegužės 8 d. – 2014 m. birželio 3 d. padaryti tęstinės nusikalstamos veiklos epizodai. Ikiteisminis tyrimas dėl jų pradėtas 2014 m. gegužės 21 d., o įtarimai J. K. dėl jų pareikšti 2014 m. birželio 4 d. Nors slapti kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl J. K. buvo atliekami 2013 m. gegužės 20 d. – 2014 m. birželio 3 d., baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju šie veiksmai buvo neproporcingi ir peraugo į provokuojančius.
18.63. Pirmiausia, šiuo laikotarpiu atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus proceso veiksmus, buvo užfiksuota, kad J. K. G. T. nurodė jo kontroliuojamame dėl J. K. FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00055-11 atlikti nusikalstamus veiksmus ir šią ikiteisminio tyrimo bylą nutraukti „gražiai ir tipiškai“, „nedarant nesąmonių“, „užvilkinus metus ar ilgiau“. J. K. visą šį laiką, iki pat 2014 m. birželio 3 d., nuolat davė nurodymus, kada, kaip, kokiais motyvais ir kokius būtent neteisėtus procesinius sprendimus prokuroras G. T. turi priimti. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas buvo baigtas tik 2014 m. birželio 3 d. G. T. J. K. nurodymu ir jo argumentais nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11, kuriame jis buvo patrauktas kaip įtariamasis pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį. Dėl to šiuo laikotarpiu imituojant nusikalstamą veiką ir tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus buvo siekiama nustatyti naujas, teisiškai reikšmingas aplinkybes, o ne dirbtinai pasunkinti kaltininko J. K. baudžiamąją atsakomybę.
18.64. Be to, šiuo laikotarpiu atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus proceso veiksmus buvo užfiksuota, kad nuo pat pirmojo susitikimo 2013 m. gegužės 8 d. J. K. G. T. vis akcentavo, kad nusikaltimus daro su bendrininkais – su prieš J. K. atliekamais ikiteisminiais tyrimais susijusius FNTT teisėsaugos pareigūnus ir prokurorą G. T. seka, jų veiksmus fiksuoja, informaciją įrašinėja veikdamas kartu su dar penkiais ar šešiais asmenimis. Šios aplinkybės yra nustatytos ir objektyviai, pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 20 d. susitikimo metu fiksuota, kaip J. K. G. T. duoda klausytis garso įrašų su apie jį kitų asmenų surinkta jį galinčia kompromituoti informacija iš įrenginio, padėto (duomenys neskelbtini) K. J. buto durims stebėti, iš 2013 m. gruodžio 20 d. vaizdo įrašo matyti, kad jį deda J. K. su dar vienu lenkiškai kalbančiu asmeniu, kurio tapatybė nenustatyta. Tik atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2014 m. kovo 26 d., buvo nustatyta, identifikuota ir baudžiamojon atsakomybėn nuo 2014 metų vasario pradžios patraukta J. K. bendrininkė R. L., jo pavedimu sekusi su FNTT dėl J. K. atliekamais ikiteisminiais tyrimais susijusius teisėsaugos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) K. J. ir (duomenys neskelbtini) Š. R. Taigi šiuo laikotarpiu imituojant nusikalstamą veiką ir tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus buvo bandoma išaiškinti ir J. K. bendrininkus, kad būtų atskleistas visas organizacinis tinklas, ir dalis tokių bendrininkų buvo išsiaiškinta.
18.65. Atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus proceso veiksmus buvo nustatyta ir tai, kad visą šį laikotarpį J. K. šantažuojamajam G. T. akcentavo, jog turi korupcinių ryšių teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose – STT, prokuratūroje, teismuose, vardais minėjo su juo galbūt korupciniais ryšiais susijusius pareigūnus, kurių dėka jam yra žinoma apie prieš jį atliekamus kriminalinės žvalgybos tyrimus, išduotas sankcijas klausytis jo pokalbių, vidines Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų diskusijas dėl BK 189¹ straipsnio taikymo, pabrėžė savo įtaką teismuose vykstantiems procesams, teisėjų karjerai ir atskiriems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Taigi šiuo laikotarpiu atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus proceso veiksmus buvo bandoma išaiškinti J. K. ryšius ir su galbūt korumpuotais teisėsaugos pareigūnais, prokurorais ir teisėjais.
18.66. Šiuo laikotarpiu atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus proceso veiksmus fiksuota, kad visą šį laikotarpį J. K. šantažuojamajam G. T. nurodydavo, jog jis kitiems asmenims yra davęs ir duoda didelės (didesnės negu 250 MGL) vertės kyšius ir jais sprendžia savo ir kitų asmenų problemas. Taigi šiuo laikotarpiu atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus proceso veiksmus buvo bandoma išaiškinti ir kitų J. K. galbūt darytų sunkių korupcinių nusikaltimų – didelės vertės papirkimų – aplinkybes ir iš jo kyšius priėmusius asmenis.
18.67. Iš baudžiamosios bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad ilgesnį nusikalstamą veiką imituojančių ir kitų neviešo pobūdžio procesinių veiksmų atlikimo laiką lėmė būtent siekis pasunkinti J. K. baudžiamąją atsakomybę. Atskleidus visus jo nusikalstamos veiklos epizodus, J. K. veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir BK 231 straipsnio 2 dalį, kuris daugmaž buvo aiškus nuo pat KŽĮ veiksmų atlikimo pradžios, iš esmės nepasikeitė.
18.68. Ilgesnis neviešo pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas leido nustatyti neatsitiktinį ir sisteminį J. K. nusikalstamų veiksmų pobūdį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai tokio pobūdžio bylose yra labai svarbi aplinkybė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks kriminalinės žvalgybos subjekto elgesys vykdant kriminalinę žvalgybą prieš J. K. yra nepateisinamas, nėra teisiškai nepriekaištinga.
18.69. Vadinasi, 2013 m. gegužės 20 d. – 2014 m. birželio 3 d. šioje baudžiamojoje byloje vykdyti kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir negali būti traktuojami kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, pažymėtina, kad visos šioje baudžiamojoje byloje J. K. daromos nusikalstamos veikos, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos. Nors dėl dalies iš jų ir buvo surinkta įrodymų, tačiau reikėjo išaiškinti asmenų, su kuriais J. K. daro nusikaltimus, veiklą ir juos identifikuoti tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas.
18.70. Taigi KŽĮ ir BPK nurodytų slaptų veiksmų taikymo prieš J. K. laikas šioje baudžiamojoje byloje buvo optimalus ir veiksmai taikyti būtent tiek laiko, kiek to reikėjo J. K. daromiems nusikaltimams išaiškinti, o kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).
18.71. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo ir nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo skunde, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į dalį prokuroro apeliacinio skundo argumentų, būtent į argumentus, susijusius su prokuroro prašymu dėl J. K. priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 231 straipsnio 2 dalį dėl trijų nusikaltimų ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Tai, kad pirmiau nurodyti prokuroro apeliacinio skundo argumentai ir prašymai yra esminiai, pripažinta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje – jie išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
18.72. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo patenkintas J. K. pareikštas nušalinimas prokurorui J. Lauciui ir jis nuo dalyvavimo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą nušalintas, panaikinimo, padarė esminius BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio pažeidimus, sukliudžiusius teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
18.73. Pažymėtina, kad prokuroro nešališkumo kriterijai iš esmės yra analogiški kriterijams, kuriais vadovaujantis vertinamas teismo nešališkumas. Pirma, prokuroras turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Subjektyvusis prokuroro nešališkumas preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Antra, prokuroras turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo prokuroro šališkumo. Vertinant prokuroro nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl prokuroro nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus prokuroras stokoja nešališkumo, įtariamojo ar jo gynėjo požiūris nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta, o tam turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Kita vertus, EŽTT jurisprudencijoje yra suformuluota taisyklė, kad prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į jo procesines funkcijas, ir į jam keliamus specifinius reikalavimus. Dėl to vienai iš baudžiamojo proceso šalių – baudžiamąjį persekiojimą vykdančiam prokurorui – netaikomi tie nešališkumo reikalavimai, kurie yra taikomi teismui, turinčiam išspręsti asmeniui pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (2001 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Craxi prieš Italiją, peticijos Nr. 63226/00; 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Zarb prieš Maltą, peticijos Nr. 16631/04). Viena vertus, prokuroras yra viena iš baudžiamojo proceso šalių, kita vertus, jo procesinė veikla turi esminę įtaką šio proceso teisingumui; be kita ko, ikiteisminės tyrimo stadijos, kuriai vadovauja prokuroras, metu surinkti įrodymai lemia baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagrindą (EŽTT 2001 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Priebke prieš Italiją, peticijos Nr. 48799/99; 2001 m. birželio 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Craxi III prieš Italiją, peticijos Nr. 63226/00; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Kontalexis prieš Graikiją, peticijos Nr. 59000/08).
18.74. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad pagal EŽTT ir kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją to paties prokuroro dalyvavimas keliuose baudžiamuosiuose procesuose dėl to paties asmens nėra aplinkybė, rodanti prokuroro šališkumą objektyviąja prasme (jau minėtas EŽTT 2001 m. birželio 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Craxi III prieš Italiją, peticijos Nr. 63226/00; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010), o bylos duomenimis pakankamai pagrįstas prokuroro įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti prokuroro šališkumą (nusistatymo prieš kaltinamąjį ar kita prasme). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prokuroro, kaip ir teismo, nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai. Prokuroro padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras byloje yra šališkas, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys. Ši nuostata taikoma net ir tais atvejais, kai, įgyvendinant nurodytą procesinę veiklą, prokuroras imasi baudžiamojo proceso įstatyme nenustatytų priemonių. Tokie pažeidimai paprastai vertintini pirmiausiai atitinkamų konkrečių BPK ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų (proceso sąžiningumo ir kt.) pažeidimo aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-162-697/2016, 2K-162-303/2017).
18.75. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad didžioji dalis Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties dėl prokuroro J. Lauciaus nušalinimo nuo valstybinio kaltinimo šioje baudžiamojoje byloje palaikymo argumentų yra nepagrįsti, vis dėlto šią nutartį paliko galioti, tokį savo sprendimą iš esmės grįsdamas vieninteliu argumentu – kad prokuroras J. Laucius anksčiau dalyvavo su J. K. susijusiuose civiliniuose procesuose, kuriuose priimti teismo sprendimai J. Lauciui yra sukėlę neigiamų pasekmių.
18.76. Pažymėtina, kad darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad J. K. gynybos tais pačiais argumentais ir tuo pačiu BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pateiktas prokuroro J. Lauciaus nušalinimo klausimas jau buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. birželio 5 d. nutartyje Nr. KP-6329-935/2014 šiuo pagrindu ir šiais argumentais pateiktas nušalinimas prokurorui J. Lauciui buvo atmestas, konstatavus, kad iš tikrųjų prokuroras J. Laucius yra dalyvavęs dviejuose civiliniuose procesuose, iš kurių vienas buvo tiesiogiai susijęs su J. K., o kitas procesas iš dalies buvo pirmojo proceso pasekmė, tačiau šiose civilinėse bylose spręstų klausimų pobūdis ir šių procesų baigtys neleidžia teigti, kad prokuroras J. Laucius šioje byloje gali turėti kokį nors asmeninį suinteresuotumą, būti neobjektyvus. Teismas pažymėjo, kad iš tikrųjų šie procesai pačiam prokurorui jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismas taip pat nurodė, kad ginčų teisme sprendimas, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, yra įprastas reiškinys demokratinėse visuomenėse. Dėl to vien galimas prokuroro dalyvavimas sprendžiant tokį ginčą civiliniame procese negali būti vertinamas kaip neigiamos prokurorui pasekmės, kurios galėtų nulemti tam tikro priešiškumo atsiradimą ar prokuroro asmeninį suinteresuotumą, t. y. laikomos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytomis aplinkybėmis, keliančiomis pagrįstų abejonių prokuroro nešališkumu.
18.77. Ši galiojanti teismo nutartis yra priimta šioje byloje, priimta tuo pačiu klausimu, išnagrinėjus tuos pačius gynybos argumentus ir tą pačią gynybos pateiktą medžiagą dėl prokuroro J. Lauciaus šališkumo, po šios nutarties priėmimo jokių naujų reikšmingų aplinkybių byloje neatsirado. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms valstybės institucijoms ir pareigūnams. Taigi ši galiojanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis šioje byloje yra privaloma tą patį prokuroro nušalinimo klausimą sprendusiam tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui.
18.78. Pirmojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo J. K. dėl prokuroro J. Lauciaus 2006 metų nutarimu baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės, priimtoje 2007 m. gruodžio 21 d. kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2007">3K-3-506/2007</a>, nurodyta, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovui J. K. priteista iš Lietuvos valstybės, o ne iš prokuroro J. Lauciaus. Antrojoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodomoje civilinėje byloje J. K. neturėjo jokio procesinio statuso, nes šis procesas su jo teisėmis ir teisėtais interesas nebuvo susijęs. Be to, šioje civilinėje byloje, kurioje Generalinė prokuratūra dėl žalos atlyginimo regreso tvarka J. Lauciui buvo pateikusi ieškinį, taip pat buvo priimtas prokurorui J. Lauciui palankus sprendimas (žr. 2011 m. vasario 21 d. kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011).
18.79. Minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien galimas prokuroro dalyvavimas sprendžiant ginčą civiliniame procese negali būti vertinamas kaip neigiamos prokurorui pasekmės, kurios galėtų nulemti tam tikro priešiškumo atsiradimą ar prokuroro asmeninį suinteresuotumą. Tai, beje, patvirtinta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, konstatavus, kad nėra nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir organizavęs prokuroras J. Laucius ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs nesąžiningas ir šališkas dėl J. K. Faktą, kad įtariamasis ar kaltinamasis dėl prokuroro jo byloje atliktų proceso veiksmų ar priimtų sprendimų yra inicijavęs civilinį procesą, pripažįstant BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybe, gali būti atvertas kelias įtariamiesiems ar kaltinamiesiems ir gynybai bet kurioje byloje kurti tokias situacijas, jomis naudojantis piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir be jokio pagrindo šalinti bet kurį dėl savo teisėtos procesinės veiklos įtariamajam, kaltinamajam ar jų gynybai neįtinkantį prokurorą.
18.80. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog pirmojoje civilinėje byloje kaip trečiasis asmuo įtrauktas prokuroras J. Laucius naudojosi savo procesinėmis teisėmis (teikė kasacinį skundą), ir tai, kad šios civilinės bylos pagrindu vėliau Generalinė prokuratūra dėl žalos atlyginimo regreso tvarka bylinėjosi su prokuroru J. Lauciumi (ir ieškinys buvo atmestas), jam sukėlė neigiamas pasekmes ir todėl šis, palaikydamas valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, galėjo būti šališkas dėl J. K., teisiškai nėra teisinga. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacinio proceso paskirties ir neištaisė padarytos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klaidos, kurią padaręs pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nuo valstybinio kaltinimo šioje byloje nušalino prokurorą J. Laucių.
18.81. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, šiuo aspektu padarė ir BPK 331 straipsnio nuostatų pažeidimą. Prokuroro apeliaciniu skundu prašomas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl prokuroro J. Lauciaus nušalinimo buvo priimtas atskiru procesiniu dokumentu – Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo ne tik nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas ir nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis atmetama, bet ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyti, koks sprendimas dėl šios prokuroro apeliacinio skundo dalies yra priimtas – ar skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis dėl prokuroro J. Lauciaus nušalinimo panaikinama, ar paliekama galioti, tačiau to nepadarė.
19. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl trukdymo jam, kaip prokurorui, atlikti su bylų Nr. 10-9-00055-11, 06-1-11010-13, 07-1-00511-12 tyrimais susijusias pareigas (BK 231 straipsnio 2 dalis, trys nusikalstamos veikos), dėl jo piktnaudžiavimo organizavimo (BK 24 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) ir perduoti šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
19.1. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo ir faktinis, ir teisinis pagrindai taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš J. K. Tačiau pripažindamas, kad J. K. atliko veiksmus, trukdančius jo, kaip prokuroro, veiklai, taip pat atitinkančius organizavimo piktnaudžiauti požymius, šis asmuo jam inkriminuojamus veiksmus atliko būdamas išprovokuotas. Jo susitikimą su J. K. 2013 m. gegužės 8 d. apie 11 val. vertindamas kaip BPK 159 straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes apribojo jo, kaip asmens, nedalyvaujančio jokiame ikiteisminiame tyrime ir neatliekančio jokių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, teises. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 159 straipsnio 3 dalies ir KŽĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
19.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose duomenys, kuriais kaltinime grindžiamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 231 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymas, neišanalizuoti išsamiai ir nešališkai, dėl provokavimo J. K. atlikti nusikalstamus veiksmus pasisakyta paviršutiniškai, vadovaujantis pavienėmis aplinkybėmis, neanalizuojant faktinių aplinkybių visumos, nutylint objektyviam bei teisingam sprendimui reikšmingas aplinkybes ir nepateikiant jokio tokių aplinkybių vertinimo, duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, išanalizuoti pavieniui, nelyginant su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių, neatsižvelgiant į įvykių chronologiją, įrodymai įvertinti atskirai ir selektyviai, nesusiejant ir neanalizuojant įrodymų visumos, nepakankamai atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį, nebuvo pateikti motyvai, kodėl kaltinamąjį teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti, nebuvo atsižvelgta į prokuroro veiklą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
19.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmuosius veiksmus, atitinkančius BK 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymius, J. K. atliko 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val., kai savo iniciatyva, be jokio išankstinio įspėjimo ar susitarimo, šis asmuo nurodė turįs jį kompromituojančio turinio turinčios informacijos, pareikalavo nutraukti FNTT prieš jį atliekamą ir jo (G. T.) organizuojamą ikiteisminį tyrimą, iškėlė sąlygą net negalvoti apie jo tėvų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir kt., grasindamas, kad priešingu atveju apie jį turimą informaciją paviešins. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino jo parodymų, kuriuos patvirtina jo vėlesnio bendravimo su J. K. turinys, užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kad, jam paprašius pagalvoti iki pirmadienio, J. K. pareiškė, kad tiek laiko neduos, kad jis turi apsispręsti per dieną ir jam paskambinti rytoj, t. y. 2013 m. gegužės 9 d., priešingu atveju turimą informaciją jis perduos žurnalistui T. D.. Dėl susiklosčiusios situacijos ir savo emocinės būsenos jis pamiršo, kad ir tą dieną (gegužės 9 d.) turi dalyvauti teismo posėdyje nusikalstamo susivienijimo baudžiamojoje byloje, apie tai J. K. pasakęs nebuvo, todėl, neįvykus posėdžiui, grįžęs į prokuratūrą paskambino jam, kad apie tai informuotų. Antrą kartą J. K. pas jį atvyko gegužės 8 d. apie 11.00 val. savo paties valia, esant jo paties reikalavimui dėl tokio susitikimo. Akivaizdu, kad ne jis (G. T.) nusprendė dėl antrojo susitikimo su J. K.; jis, vykdydamas J. K. iškeltas sąlygas, tik paskambino jam, kad aptartų kitą susitikimo laiką. 2014 m. gegužės 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, jog ne jis buvo susitikimo su J. K. iniciatorius. Tokiu būdu, paskambindamas J. K., jis neskatino atlikti kokius nors veiksmus, tik aptarė susitikimo kitu laiku galimybę. Tokiu skambučiu jis niekaip neapribojo J. K. veiksmų pasirinkimo laisvės, nes toks susitikimas buvo paties J. K. iniciatyva, jis turėjo visas galimybes atsakyti, kad susitikti nepageidauja, kad pirmas pokalbis buvo nerimtas, kad jokių procesinių sprendimų jis nenori, kad spręsti klausimus dėl tokių sprendimų palieka jam pačiam. Tačiau tokios valios J. K. neišreiškė.
19.4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dar pirmo susitikimo metu 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. J. K. jam grasino, kad nevykdant jo reikalavimų jis perduos informaciją žurnalistui T. D., pasakydamas, kad jei šiam žurnalistui kokią informaciją duosi, tai jau nebeatimsi, kad šis žurnalistas skambindavo jam prieš J. K. apsilankant pas jį, teiraudamasis informacijos vienoje ar kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad, siekdamas neformalaus pokalbio ir savo interesų realizavimo, laikydamasis konspiracijos, J. K. vengė bendrauti su juo jo darbo kabinete ir tiek pasikalbėti 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val., tiek pasikalbėti tos pačios dienos apie 11.00 val. jis buvo iškvietęs iš kabineto į netarnybines patalpas.
19.5. Jo skambutį J. K. ir bendravimo faktą apeliacinės instancijos teismas prilygino nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams ir įvertino kaip J. K. provokuojančius veiksmus, atliktus jam faktiškai vykdant nesankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Teismas, prilygindamas šią situaciją kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a> nagrinėtai situacijai, ne tik sutapatino dvi iš esmės skirtingas situacijas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pagal kasacinio teismo praktiką privačių asmenų veiksmai provokacija gali būti pripažįstami tik tokiais atvejais, kai tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-647/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-647/2012">2K-647/2012</a>, 2K-435/2014, 2K-209-489/2015, 2K-373-303/2015).
19.6. Minėtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a> nagrinėjama situacija, kai privatus asmuo tam tikrus veiksmus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams apie tuos veiksmus žinant, jų iniciatyva ir jiems kontroliuojant. Nagrinėjamu atveju situacija yra visai kita – su J. K. jis susitiko tik vykdydamas jo reikalavimą apsispręsti ir pateikti jam atsakymą, be kokių nors teisėsaugos pareigūnų žinios, iniciatyvos ar kontrolės, apie vykstančius įvykius jis niekam nepranešė. Dėl šokiruojančios situacijos, jo dalyvavimo teismo posėdyje 2013 m. gegužės 8 d., negalėjimo tinkamai įvertinti situacijos bei labai trumpo laiko nuo pirmojo susitikimo jis neturėjo fizinių galimybių kam nors pranešti apie J. K. veiksmus. Tik po antrojo susitikimo su J. K., jo reikalavimus bei grasinimus įvertinęs kaip realius, jis apie tai informavo prokuratūros vadovybę.
19.7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kaip jo 2013 m. gegužės 8 d. apie 11.00 val. veiksmai atitiko J. K. provokavimą. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Vertindamas vien jo susitikimo ir bendravimo su J. K. faktą kaip provokavimą, apeliacinės instancijos teismas to nepagrindė jokiais tokį veiksmą atitinkančiais požymiais: nenurodė, kokiais veiksmais jis J. K. spaudė, aktyviai skatino ar kurstė; dėl kokių veiksmų (o juo labiau – nusikalstamų) atlikimo jis darė poveikį J. K.; kaip jis apribojo J. K. veiksmų pasirinkimo laisvę (priešingai, faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo ribojama jo veiksmų pasirinkimo laisvė); J. K. 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. jau buvo išsakęs savo nusikalstamo pobūdžio reikalavimus bei grasinimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad susitikimo metu tą pačią dieną apie 11.00 val. jis neketino padaryti jokios nusikalstamos veikos. Teismo sprendimo pagrindimas tinkamai nemotyvuotomis išvadomis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų BPK reikalavimų.
19.8. Šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies nepagrįstumą patvirtina ir dar viena aplinkybė. Minėta, kad vienas iš būtinų ir esminių požymių provokavimui konstatuoti yra nustatymas aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nebūtų tos veikos padaręs be nusikalstamą veiką imituojančių dalyvių įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009). Kaltinamajame akte nurodoma ir konkrečiais duomenimis grindžiama, kad J. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, atliko nuo 2013 m. gegužės 8 d. 8.00 val. iki 2014 m. birželio 3 d. 10.19 val. Šiuo aspektu galimos provokacijos vertinimui reikšminga yra tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pripažino įrodyta, kad tiek pats, tiek pasitelkęs asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas,? N. Š., J. K. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. sausio mėn. pradžios rinko informaciją apie jo privatų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta, siekiant sužinoti viešai neskelbtinus, jį sukompromituoti ir reputaciją sumenkinti galinčius privataus gyvenimo faktus. Taigi, akivaizdu, kad J. K. jau nuo 2012 m. gruodžio 5 d. pradėjo vykdyti vieną iš nusikalstamų veikų prieš jį, turėdamas tikslą jį sukompromituoti galinčią informaciją panaudoti prieš jį, kaip prokurorą, organizuojantį prieš J. K. ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11. Ikiteisminis tyrimas dėl J. K. galbūt neteisėto praturtėjimo ir vertimosi komercine veikla stambiu mastu pradėtas 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. lapkričio 3 d. jis apklaustas kaip specialusis liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai patvirtina, jog J. K. jau nuo tada buvo žinoma ir apie prieš jį atliekamą ikiteisminį tyrimą, ir apie tai, kad tam ikiteisminiam tyrimui vadovauja jis (G. T.), nes jis surašė nutarimą apklausti jį kaip specialųjį liudytoją, kuris jam (J. K.) buvo paskelbtas. Pagal šias aplinkybes aišku, kad, pradėjęs ieškoti jį sukompromituoti galinčios informacijos ir rinkti informaciją apie jo privatų gyvenimą ne kada nors, o ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00055-11 metu, J. K. jau tuomet turėjo tikslą ir aiškiai susiformavusius ketinimus tokią informaciją, kaip psichinio poveikio priemonę, panaudoti prieš jį, siekdamas ikiteisminio tyrimo jam nutraukimo.
19.9. Ne mažiau svarbi aplinkybė J. K. išankstinės tyčios ir nusikalstamų veiksmų kryptingumui vertinti yra ta, kad iki poveikio jam, kaip prokurorui, veiksmų pradėjimo J. K. dar 2012 m. spalio 9 d. bandė užmegzti neoficialų kontaktą su ikiteisminį tyrimą jo organizuojamame ir prieš jį (J. K.) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00055- 11 atliekančiu vyriausiuoju tyrėju R. S., reiškė pretenzijas jam, kad nederina savo veiksmų su J. K., reikalavo, kad minėtas tyrėjas teiktų J. K. informaciją apie planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, užuominomis siūlė už tai atsilyginti, o tyrėjui atsisakius tai daryti, J. K. pagrasino, kad jam dėl to „blogai baigsis“. Pažymėtina, kad kratos metu viename iš J. K. naudotų automobilių buvo rasti užrašai su tyrėjo automobilio duomenimis, taip pat jo sutuoktinės vardu. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat ignoravo ir jų nevertino.
19.10. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad jau pirmo J. K. apsilankymo 2013 m. gegužės 8 d. apie 8 val. metu jis siūlė nusišalinti nuo prieš jį atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau būdamas įsitikinęs, kad gali manipuliuoti juo dėl surinktos apie jį informacijos, J. K. tam paprieštaravo ir nurodė, kad to daryti nereikia. Padarydamas išvadą dėl J. K. provokavimo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir visuotinai žinomų, žiniasklaidos priemonėse skelbtų bei tinklalapyje www.kgbveikla.lt iki šiol skelbiamų paties J. K. biografijos faktų. Dėl to liko neįvertinta, ar yra reali galimybė išprovokuoti asmenį, kuris nuo 1988 metų dirbo kadriniu darbuotoju KGB operatyviniuose padaliniuose, turi specialų paruošimą ir apmokytas konkrečiai kontržvalgybiniam darbui, pats verbavo kitus asmenis, reikalingus savo funkcijoms vykdyti, gerai išmano priemones asmenų psichologijai paveikti ir pan. Tokias savo savybes J. K. ne kartą akcentavo ir bendraudamas su juo bei reikalaudamas jo pageidaujamų sprendimų. Pagal viešai skelbiamus duomenis, tarnybą KGB J. K. baigė, turėdamas aukštą majoro laipsnį, nuo 1996 metų jis pradėjo verstis advokato veikla, o tai ne mažiau svarbu vertinant, ar ne tik operatyvinio darbo, bet ir ilgametę teisinio darbo patirtį turintis asmuo gali būti išprovokuotas daryti nusikalstamą veiką.
19.11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis provokavo J. K. daryti nusikalstamą veiką, jo veiksmuose nėra jokių provokacijos apibrėžimą atitinkančių požymių, provokavimo faktą grįsdamas tik jo skambučio J. K. ir bendravimo su juo faktais, tačiau visiškai nevertindamas minėtų aplinkybių, ignoruodamas jo 2013 m. gegužės 10, 16 d. tarnybinių pranešimų turinį, jo parodymus, jo parodymus patvirtinančius duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos metu, paties J. K. pripažinimą dėl jo atvykimo savo iniciatyva pas jį ir bendravimo turinio, apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus duomenis, surinktus įstatymų nustatyta tvarka ir reikšmingus bylai išspręsti teisingai, pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą nuostatą ir svarbiausią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinama įrodymų visuma. J. K. nusikalstamas veikas prieš jį pradėjo daryti ir ilgą laiką tęsė be kokio nors jo ar teisėsaugos pareigūnų įsikišimo, kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje pradėti taikyti tik nuo 2013 m. gegužės 17 d.; tik taip buvo prisijungta prie J. K. jau ilgą laiką daromų nusikalstamų veikų, kurios niekaip nebuvo provokuojamos.
19.12. Teismo išvada dėl provokacijos, susijusios su 2013 m. birželio 5 d. susitikimu, grindžiama tuo, kad jis pats skambino J. K. 2013 m. birželio 4 d. keletą kartų, po to kitą dieną įvyko jų susitikimas, kurio metu jis neva siekė, kad J. K. išdėstytų neteisėtus reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-055-11 nutraukimo. 2014 m. gegužės 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinys patvirtina, jog skundžiamame teismo nuosprendyje cituojami jo pasakymai J. K. nebuvo joks provokavimas, nes J. K. be jokios jo iniciatyvos pats prieš tai buvo pasiūlęs pateikti motyvus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
19.13. Vienpusiškai vadovaudamasis jo pasakytomis frazėmis, neatsižvelgdamas į J. K. reakciją, nevertindamas jo paties išsakytų frazių, ignoruodamas jo 2013 m. gegužės 10, 16 d. tarnybinių pranešimų turinį, jo parodymus ir juos patvirtinančius duomenis, gautus kriminalinės žvalgybos metu, apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog dar iki šio susitikimo J. K. pats buvo pasiūlęs ir pažadėjęs pateikti motyvus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nepagrįstai pripažino jo iniciatyvą, nes jo klausimai nebuvo skatinimas, o buvo tik siekis išsiaiškinti, ar toks pažadas buvo realus ir ar J. K. ketina jį realizuoti. J. K. pasakymai, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino, patvirtina, kad tokio savo pasiūlymo J. K. nėra atsisakęs ir kad motyvai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jau ruošiami. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad toks reikalavimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jau buvo išsakytas anksčiau, taip šis teismas nepagrįstai sutapatino dvi objektyviai skirtingas aplinkybes (reikalavimas priimti kaltininko pageidaujamą sprendimą ir diskusija, kaip toks reikalavimas galėtų būti realizuotas). Minėtos aplinkybės paneigia teismo išvadą ir patvirtina, kad dar iki šio susitikimo metu jo išsakytų frazių, cituojamų teismo, J. K. jau buvo ėmęsis veiksmų motyvams dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo paruošti. Tai paneigia J. K. provokavimo faktą.
19.14. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad jis, ne kartą bendraudamas su J. K., kėlė klausimą dėl nusišalinimo, jei jis mano, kad ikiteisminis tyrimas prieš jį organizuojamas netinkamai, tačiau J. K. nuolat tam prieštaravo. Tai rodo, jog savo veiksmais ir reikalavimais jam J. K. siekė ne objektyvaus ir teisingo proceso, bet konkretaus jo pageidaujamo rezultato? ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kurį galėtų pasiekti grasindamas jam paviešinti apie jį surinktą bei jį sukompromituoti galinčią informaciją ir taip tikėdamasis manipuliuoti juo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus duomenis, surinktus įstatymų nustatyta tvarka ir reikšmingus bylai išspręsti teisingai, pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą nuostatą ir svarbiausią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinama įrodymų visuma.
19.15. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 2013 m. gegužės 17 d. sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo nutraukimu, todėl, leisdamas 2013 m. birželio 11 d. J. K. ir jo gynėjui advokatui J. Rėksniui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, jis (G. T.) išėjo už nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribų. Teismas nepagrįstai jo veiksmus pripažino provokaciniais, nes susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga daugiau, nei buvo nurodyta 2013 m. birželio 10 d. nutarime, J. K. ir jo gynėjui leido tik dėl J. K. reikalavimų, pagrįstų grasinimais. Taigi, ne jis, o J. K. buvo jo neteisėtų veiksmų iniciatorius. Tuo metu kokie nors kitokie neteisėti veiksmai, išskyrus ikiteisminio tyrimo nutraukimą, nebuvo sankcionuoti, nes nebuvo galimybės nuspėti J. K. reikalavimų apimties ir turinio. Teismas ignoravo aplinkybę, jog dar iki jo nutarimo dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga priėmimo, t. y. susitikimo, vykusio 2013 m. birželio 5 d., metu, J. K. išreiškė reikalavimą susipažinti su medžiaga. Jis priėmė 2013 m. birželio 10 d. nutarimą leisti advokatui J. Rėksniui susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos ne savo iniciatyva, o gavęs atitinkamą prašymą ir turėdamas procesinę pareigą tokį prašymą išnagrinėti, vadovaudamasis visuotinai taikoma praktika organizuojant ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovaujant, siekdamas objektyvių J. K. parodymų ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-055-11, o ne siekdamas ką nors išprovokuoti kokiems nors veiksmams.
19.16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip provokacinį vertino jo pasakymą dėl protokolo surašymo, leidus susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos. J. K. ir jo gynėjui susipažįstant su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, jis juos informavo, kad bus užpildytas atitinkamas protokolas. Taigi, jo veiksmai nebuvo koks nors provokavimas, o įprastas ir BPK reikalavimus atitinkantis prokuroro veiksmas, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga tuo metu buvo pas jį ir toks veiksmas privalo būti procesiškai įformintas pagal BPK 179 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas iškraipė faktines aplinkybes, nes jis ne siūlė surašyti protokolą, o turėjo procesinę pareigą tai padaryti, nutylėdamas aplinkybę, kad protokolas bus surašytas dėl susipažinimo tik su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismas pasirinko formuluotę, lingvistiškai reiškiančią jo leidimą susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.
19.17. Teismas nevertino aplinkybės, jog dar 2011 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūroje buvo gautas J. K. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-055-11 dokumentų kopijų gavimo, šį jis atsisakė tenkinti. Tąkart iš J. K. nei kokių nors papildomų reikalavimų, nei grasinimų gauta nebuvo.
19.18. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas reikalavimą vertinti įrodymų visumą, padarė faktinėms aplinkybėms neatitinkančią išvadą, nepagrįstai konstatavo išėjimą už nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribų, nes nagrinėjamu atveju prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo ne J. K., o jo advokato, prašyme kaip asmuo, pageidaujantis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo nurodytas tik pats advokatas. Jo priimtas nutarimas buvo įprastas ir faktines aplinkybes atitinkantis procesinis sprendimas, priimtas jam vykdant tiesiogines savo funkcijas, visiškai nesusijęs su J. K. teisinės padėties klausimais. Pagrindas kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus yra tuomet, kai kaltininkas kelia reikalavimus dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų apimtys buvo plečiamos, atsižvelgiant į J. K. vis naujai keliamus reikalavimus, kurių nebuvo galimybės numatyti iš anksto. Tokiu būdu, kaip ir reikalauja įstatymas, buvo tik prisijungiama prie J. K. daromų nusikalstamų veikų. J. K. pradžioje reikalaujant tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo, net užuominomis nekalbant apie kokius nors kitokius galimus jo reikalavimus, kuriuos jis turėtų įvykdyti, su kriminalinę žvalgybą vykdančiais pareigūnais nebuvo kokios nors jo kalbos ar veiksmų derinimo kitokiais nei ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimais. Esant tokiai situacijai, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl leidimo išplėsti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribas, nes nebuvo kaltininko reikalavimo tokius veiksmus atlikti.
19.19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo provokavimo faktą, nes jis, 2013 m. liepos 22, 24, 25 ir 30 d. skambindamas J. K., nedarė spaudimo atlikti kokius nors veiksmus, o juo labiau nusikalstamus, kurie vėliau jam būtų inkriminuoti, neskatino ir nekurstė, niekaip neribojo jo pasirinkimo laisvės. Jo skambučiai J. K. tomis dienomis buvo reikalingi, niekuo neišsiskiriantys, įprasti, logiškai pateisinami techninio pobūdžio veiksmai, kuriais buvo siekiama tinkamai išnagrinėti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-055-11 medžiagos kopijų gavimo. Teismas vertino tik skambučių faktą, tačiau neatsižvelgė į tų skambučių turinį, į ryšį su pateiktais kaltinimais, į skambinimo priežastis. Teismas taip pat pažeidė įrodymų sąsajų su nagrinėjamomis aplinkybėmis, t. y. įrodymų liečiamumo, principą, nes jo bendravimas su J. K. nurodytomis dienomis niekaip nesusijęs su aplinkybėmis, šiam asmeniui inkriminuotomis kaltinamuoju aktu. Apeliacinės instancijos teismas šių jo argumentų neišnagrinėjo.
19.20. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo bendravimas su J. K. 2013 m. gruodžio 3 d. buvo akivaizdus bandymas išprovokuoti J. K. išdėstyti savo reikalavimus, susijusius su ikiteisminių tyrimų sujungimu ir nutraukimu, nepagrįsta, nes šis teismas vertino tik diskusiją apie galimus motyvus ikiteisminiams tyrimams sujungti, nevertino paties J. K. prieš tai su pasipiktinimu išsakyto atitinkamo reikalavimo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo prieš juridinius asmenis atskyrimo nuo ikiteisminio tyrimo prieš fizinius asmenis buvo priimtas 2013 m. spalio 21 d., nuo to laiko iki 2013 m. gruodžio 3 d. jis neieškojo kokių nors kontaktų su J. K. šiuo klausimu, niekaip neskatino jo kaip nors į tokį sprendimą reaguoti, reikalavimą sujungti atskirtus ikiteisminius tyrimus pateikė pats J. K., jam (G. T.) nerodant kokios nors iniciatyvos svarstyti šį klausimą, pasakymas J. K. nebuvo išreikštas tikslingai, siekiant kokios nors reakcijos, bet išėjo iš kalbos, bendraujant apie įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą. Nors tuo laikotarpiu įvyko ne vienas jo susitikimas su J. K., tų susitikimų metu jis jam apie savo priimtą procesinį sprendimą nieko nesakė. Reikalavimą priimti neteisėtą procesinį sprendimą, grasindamas jam, J. K. išsakė pats pasirinkdamas tokį veikimo būdą, jo veiksmų pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo ribojama ar skatinama. Savo priimto procesinio sprendimo jis nevertino nei tuomet, nei dabar kaip imituojančio nusikalstamą veiką, dėl tokio sprendimo priėmimo su niekuo nesitarė, jį priėmė savarankiškai, jo priimtas sprendimas buvo įprastas prokuroro veiklai, nesitikint dėl jo kokios nors J. K. reakcijos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog, sužinojęs apie ikiteisminių tyrimų sujungimą, aukštesnysis prokuroras tokį jo nutarimą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
19.21. J. K. trukdymas ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00511-12 jo, kaip prokuroro, veiklai kaltinamuoju aktu yra inkriminuotas dėl J. K. reikalavimų, išsakytų 2013 m. spalio 18 d., 2014 m. vasario 13 d., kovo 5, 6, 12, 18 d., gegužės 29 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino tų susitikimų metu vykusio bendravimo turinio, J. K. reikalavimų bei veiksmų atitikties BK 231 straipsnyje nustatytam nusikalstamos veikos apibrėžimui. J. K. reikalavimai dėl procesinių sprendimų prieš R. R. buvo nevienkartiniai ir tęsėsi ilgą laiką, nebuvo kaip nors paskatinti ar kitaip išprovokuoti, bet buvo išsakyti paties J. K., jam siekiant konkretaus jo pageidaujamo rezultato, jam išsakant grasinimus paskelbti jį sukompromituoti galinčią medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas formaliai pasisakė tik dėl 2014 m. kovo 6 d. nutarimo fakto, nepateikdamas J. K. veiksmų ir reikalavimų, kurie buvo keliami tiek iki šio nutarimo priėmimo, tiek po to, vertinimo. Taip apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino J. K. veiksmų, atitinkančių jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad J. K. nuo 2013 m. gruodžio 12 d. išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir 2014 m. nebuvo R. R. gynėjas, su prieš ją atliekamu ikiteisminiu tyrimu nebuvo susijęs.
19.22. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl pernelyg ilgos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo trukmės, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad J. K. nuo pat pradžių grasinimais siekė ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamasis, nutraukimo. Būtent dėl tokio procesinio sprendimo, t. y. dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, ir pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Kol toks sprendimas nebuvo priimtas, nebuvo galimybės realizuoti veiksmą, atitinkantį BK 228 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, o kartu nebuvo pagrindo nutraukti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Nutarimas nutraukti prieš jį atliekamą ikiteisminį tyrimą buvo priimtas tik 2014 m. birželio 3 d., taip buvo realizuotas nuo pat tyrimo pradžios teismo sankcionuotas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnyje, atitinkantis veiksmas.
19.23. Atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. birželio 3 d. pagal KŽĮ ir BPK 158, 159, 160 straipsnius, nebuvo siekiama dirbtinai paskatinti J. K. daryti naujas nusikalstamas veikas, pasunkinti jo baudžiamąją atsakomybę, o buvo siekiama nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nes bendraudamas su juo J. K. nuolat akcentavo, kad renkant duomenis apie privatų jo ir jį dominančių teisėsaugos pareigūnų, teisėjų gyvenimą jam padeda kiti asmenys, kad siekdamas sau palankių sprendimų jis perdavinėja kyšius, kad spręsdamas jam rūpimus klausimus baudžiamosiose bylose jis palaiko neformalius ryšius su teisėsaugos pareigūnais, teisėjais ir pan. Kad atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus nebuvo siekiama pasunkinti J. K. teisinės padėties, patvirtina ir tai, kad tyrimas pradėtas dėl trukdymo prokuroro veiklai, reikalavimo piktnaudžiauti ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atskleisti atitinkamas nusikalstamas veikas atitinkantys J. K. veiksmai. Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai, be kita ko, padėjo atskleisti, kad J. K. reikalavimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo pavienis, impulsyvus ar atsitiktinis veiksmas, tokie tyrimo veiksmai padėjo atskleisti šio asmens veiksmų sistemiškumą, t. y. jo tyčios ir kitų subjektyviųjų veiksnių vertinimui reikšmingą aplinkybę. Pažymėtina ir tai, kad pats J. K. nuolat reikalavo, kad jis neskubėtų priimti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nuo pat pradžių reikalavo vilkinti ikiteisminį tyrimą. Į šią svarbią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, nepateikė šios reikšmingos aplinkybės teisinio vertinimo.
19.24. Pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. birželio 3 d. vykę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai visiškai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir negali būti traktuojami kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas.
19.25. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas tik dėl atskirų J. K. veiksmų vertinimo, neanalizuodamas jų chronologiškai, nuo pat pradžios, neanalizuodamas, ar jo 2013 m. gegužės 10 d. ir gegužės 16 d. tarnybiniuose pranešimuose, jo apklausų metu nurodomas aplinkybes patvirtina arba paneigia kriminalinių žvalgybos veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, įrodymus vertino atskirai, atsiedamas vienus nuo kitų. Ignoruodamas 2013 m. gegužės 8 d. apie 8 val. vykusio bendravimo faktą ir jo nurodytas šio susitikimo aplinkybes kaip reikšmingas vėlesnių įvykių vertinimui, neanalizuodamas vėliau vykusio bendravimo turinio pirmojo susitikimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, nepagrįstai konstatavo jo, o ne J. K. iniciatyvumą J. K. inkriminuojamų aplinkybių kontekste, nepagrįstai įžvelgė pastarojo provokavimą atlikti nusikalstamus veiksmus.
19.26. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas ir dėl nuosprendyje esančių dviprasmybių: minėta, teismo išvada dėl 2013 m. gegužės 8 d. apie 8 val. vykusio susitikimo aplinkybių vertinimo grindžiama tuo, kad vienkartinis išsakytas grasinamojo pobūdžio teiginys reikalaujant nutraukti ikiteisminį tyrimą, atlikti (ar neatlikti) atskirus procesinius veiksmus yra nepakankamas J. K. baudžiamajai atsakomybei dėl trukdymo prokurorui atlikti pareigas ir prokuroro organizavimo piktnaudžiauti tarnyba konstatuoti, tuo tarpu, aptariant BK 231 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, nurodoma, kad tokios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma, ar realiai sutrikdyta.
19.27. Nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus ir visapusiško visų bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 231 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjimo, nesilaikė aplinkybių išnagrinėjimo išsamiai ir įrodymų vertinimo visumos principų, taip padarė BPK 20 straipsnio 1?5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų nuostatų pažeidimus. Be to, pasisakydamas dėl pavienių jo ir J. K. susitikimų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas kaltinimų J. K. dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 231 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo iš esmės neišnagrinėjo, taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, apžvelgė ir išdėstė ne visas aplinkybes, kurias turėjo išdėstyti, nepateikė išvadų dėl reikšmingų aplinkybių vertinimo, taip padarė BPK 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus.
19.28. Jam pateikus apeliacinį skundą dėl J. K. išteisinimo dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 231 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, ir prašant priimti sprendimus, priešingus pirmosios instancijos teismo sprendimams, apeliacinės instancijos teismui atsirado pareiga baudžiamąją bylą dėl šių kaltinimų patikrinti visa apimtimi. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame pasisakoma tik dėl nedidelės dalies J. K. inkriminuotų ir nusikalstamų veikų požymius atitinkančių epizodų.
19.29. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo vertintos tokios aplinkybės kaip: 1) J. K. reikalavimų pastovumas, sistemiškumas, nuoseklumas, tęstinumas bei ilga jų trukmė; 2) nevienkartiniai J. K. draudimai jam nusišalinti nuo prieš jį atliekamo ikiteisminio tyrimo; 3) J. K. atvykimai pas jį savo iniciatyva, beveik visais atvejais iš anksto neįspėjant ir dėl susitikimų nesutariant; 4) J. K. grasinimų realumą patvirtinanti jo pažintis ir artimas ryšys su žurnalistu T. D.; 5) reikalavimai vilkinti ikiteisminį tyrimą J. K. pageidaujamą laiką; 6) nevienkartiniai reikalavimai nevykdyti su J. K. siejamų juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimus vykdžiusios VMI reikalavimo dėl specialistui reikalingų dokumentų pateikimo; 7) reikalavimas atšaukti BPK 97 straipsnio tvarka pateiktus reikalavimus įmonėms dėl dokumentų pateikimo; 8) reikalavimas patenkinti UAB „D P“ direktoriaus L. Č. skundą dėl reikalavimo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokių dokumentų nereikalauti; 9) reikalavimas leisti susipažinti su Vilniaus apskrities VMI specialistės I. M. ir liudytojo V. G. apklausų protokolais, pateikti informaciją apie planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus; 10) reikalavimas suderinti su J. K. ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir motyvus; 11) reikalavimas pašalinti iš nutarimo motyvų dalį, kurioje nurodyta, kad J. K. veiksmuose galbūt yra administracinės teisės pažeidimų mokesčių srityje požymių, bei pašalinti šio nutarimo rezoliucinės dalies sprendimą ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai spręsti dėl J. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn; 12) reikalavimas palengvinti ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00511-12 įtariamos R. R. teisinę padėtį, jos veiksmus perkvalifikuojant iš nusikaltimų organizatorės į padėjėjos; 13) reikalavimas priimti nutarimą, kuriuo įtariamoji R. R. BK 40 straipsnyje nustatytais pagrindais būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 14) reikalavimas pritarti gynybos prašymams teismui atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 15) kiti kaltinamuoju aktu inkriminuoti reikalavimai.
19.30. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius jo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, apžvelgė ir išdėstė ne visas aplinkybes, kurias turėjo išdėstyti, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė ir neaptarė visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir byloje esančių įrodymų, toks nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes toks procesinis dokumentas neturi visų būtinų sudėtinių dalių.
19.31. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui J. K. veiksmus kvalifikuoti kaip trukdymą prokuroro veiklai ir organizavimą piktnaudžiauti, jį išteisino dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 231 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
19.32. Pagal teismų praktiką BK 231 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Objektyviai BK 231 straipsnyje nustatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų užduotis? siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jei trukdoma procesinei veiklai. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai. Proceso dalyvių ir ypač įtariamojo, kuris yra centrinė ikiteisminio tyrimo figūra, teisės yra skirtos proceso tikslams įgyvendinti, o ne piktnaudžiauti savo teisėmis ir trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nesutikdamas su pareikštais įtarimais asmuo gali apie tai nurodyti protokole, atsisakyti duoti parodymus, skųsti procesinį veiksmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-697/2015, 2K-169-489/2016).
19.33. Jo apeliaciniame skunde buvo išsamiai aptarta, kodėl nėra jokio pagrindo J. K. veiksmus vertinti kaip įtariamojo teisių realizavimo ir kodėl jo veiksmai vertintini kaip nusikalstamas trukdymas jo, kaip prokuroro, veiklai. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į šiuos argumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. K. veiksmai buvo ne trumpalaikis, pavienis poelgis, o ilgai trunkantis, sistemingas ir sąmoningas jo savarankiškumą darbinėje veikloje ribojantis trukdymas jam, kaip prokurorui, priimti sprendimus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą ikiteisminio tyrimo duomenimis, BPK bei kitų teisės aktų nuostatomis. Tokiais atvejais kaltinamojo veika pripažįstama pavojinga veika, atitinkančia visus BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymius, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 231 straipsnį pakanka vien trukdymo atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, o tokio trukdymo padariniai į šios nusikalstamos veikos sudėtį nepatenka.
19.34. Pagal trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai subjektyviuosius požymius kaltininko tyčia apima suvokimą, kad jis trukdo bent vienam iš BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, taip pat ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminį tyrimą, ir norėjimą taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2009">2K-47/2009</a>, 2K-215-719/2018). J. K. veiksmai atitinka minėtose kasacinėse nutartyse aptartus veiksmus, taip pat atitinka BK 231 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. J. K. vertė jį (G. T.) priimti procesinius sprendimus, tiriamuoju laikotarpiu neatitikusius nei faktinių aplinkybių, nei tų faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu susiformavusių jo vidinių įsitikinimų ir pozicijos.
20. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. ir V. K., Š. ir G. R. gyvenimą rinkimo, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį jam nutraukti, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo, ir šią bylos dalį jam nutraukti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatorius nurodo:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo), vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta įstatymų garantuota jo teisė į gynybą ir kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas nesilaikė bendrųjų įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. netinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų prieštaringą visumą, šio teismo nuosprendžio išvados dėl šios nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų teisingai įvertintų neprieštaringų įrodymų visuma, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai, teismas ignoravo jį teisinančias svarbias ir esmines aplinkybes, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, t. y. iškraipė ir selektyviai vertino liudytojų H. O., L. ir R. G. parodymus, ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Dėl to ši nuosprendžio dalis nepagrįsta neginčijamais, neabejotinais, neprieštaringais, patikimais ir pakankamais objektyviais įrodymais, ją grindė prielaidomis bei spėjimais, abejonių keliančiais duomenimis. Teismas taip pat nesilaikė BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą ir įrodymų vertinimą, ir padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų pažeidimus. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 167 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jo veikoje nebuvo tokio nusikaltimo sudėties.
20.2. Jis jokios informacijos apie G. T. specialiai nerinko; informacija apie jį ir jo gyvenimą jam buvo žinoma iš jų bendrų pažįstamų – N. Š., H. O., I. D., kurie apie G. T. jam pasakojo patys, be jokio tikslo. Jis iš G. T. tik reikalavo vadovautis įstatymu, tačiau jam nenurodinėjo, ką ir kaip jis turi daryti ikiteisminiame tyrime. Kaltinime nurodyti teiginiai, kad jis žinojo, kur gyvena G. T., nepagrįsti, jo gyvenamoji vieta jam tapo žinoma daug anksčiau, nes jis žinojo jo kaimyninio namo savininką, be to, dirbant advokatu jam teko lankytis minėtoje sodų bendrijoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Pats G. T. jam papasakojo apie turimą turtą ir savo finansinius įsipareigojimus kredito institucijoms. Jis poreikio rinkti tokio pobūdžio duomenis neturėjo, be to, tokius duomenis jis galėtų gauti iš VĮ Registrų centro ar Centrinės hipotekos įstaigos.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam inkriminavo aplinkybes, susijusias su G. T. padarytu eismo įvykiu ir dviejų stiklainių medaus bei dviejų butelių alkoholio perdavimu, t. y. informacijos apie 2011 metų gruodžio pabaigoje G. T. padaryto eismo įvykio aplinkybes neteisėtą rinkimą, neteisėtą informacijos apie kitų asmenų veiksmus, išgabenant G. T. ir jo automobilį iš įvykio vietos, kokiu būdu ir kaip G. T. jiems už tai atsilygino, rinkimą, nes šiais atvejais nebuvo BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objekto, dalyko ir neteisėto tokios informacijos rinkimo. Informacija apie tai, kad prokuroras G. T., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, 2011 m. gruodžio mėn. padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, kuris nebuvo užfiksuotas policijos, apie kurį nebuvo informuota ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovybė, šį įvykį nuslėpė, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, kartu ne tarnybos metu padarė poelgį, kuris turėjo būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso principų ir normų pažeidimas, t. y. prokuroro vardą žeminantis poelgis, ir kartu kaip tarnybinis nusižengimas, užtraukiantis tarnybinę atsakomybę, taip pat kad, slėpdamas šį įvykį, pasitelkė kitus asmenis jam ir automobiliui išgabenti iš įvykio vietos, kad automobilį atidavė sunaikinti bei kitos su tuo susijusios aplinkybės (atsilyginimas kitiems asmenims už tokią pagalbą) nebuvo informacija apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą. Taigi, vertinant šiuo aspektu, nebuvo BK 167 straipsnio l dalyje nurodyto nusikaltimo objekto ir nusikaltimo dalyko.
20.4. Jam inkriminuotos aplinkybės, susijusios su medaus ir dviejų butelių alkoholio perdavimu, paremtos tik nukentėjusiojo G. T. ir jo sutuoktinės M. T. bei kitusiais, prieštaringais nepatikimų liudytojų I. D. ir H. O. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Be to, šios aplinkybės negali būti laikomos informacija apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą (t. y. kartu nėra ir nusikaltimo, nustatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, objekto ir dalyko), nes G. T. pažįstamas asmuo, buvęs įtariamasis baudžiamojoje byloje I. D. prokuroro G. T. prašė patarimų baudžiamojoje byloje ir po to jis ar jo sugyventinė H. O. perdavė prokurorui G. T. ar jo sutuoktinei M. T. du stiklainius medaus ir du alkoholio butelius kaip padėką už gerą prokuroro patarimą ir kad du alkoholio butelius perduotų kitam prokurorui, kontroliavusiam bylą, kurioje I. D. buvo įtariamasis. Kad medus ir alkoholis nebuvo artimų šeimos draugų tik šiaip bičiuliška dovana, nesiekiant atsilyginti už prokurorų veiksmus, parodo ta aplinkybė, kad nukentėjusysis G. T. ir M. T. parodė, jog alkoholio butelius ir medų jie vėliau neva išmetė, nors tikrų draugų dovanų niekas nemėto.
20.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratos ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas? tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais (1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt., o privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
20.6. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, o BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą.
20.7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokio vertinimo dėl minėtos informacijos, t. y. ar tai tikrai buvo informacija apie prokuroro G. T. privatų gyvenimą ir kodėl, ar prokuroras G. T. nurodytais atvejais tikrai turėjo galimybę naudotis teise į kokį nors teisėtą lūkestį dėl savo aptarto neva privataus gyvenimo apsaugos ir gerbimo, ar dėl aptartų įvykių turėjo teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur be jo sutikimo kitiems asmenims nebuvo galima kištis. Akivaizdu, kad G. T. aptartais atvejais (eismo įvykis, medaus ir alkoholinių gėrimų perdavimas) teisės į privatumą neturėjo. Taigi, nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, objekto? kėsinimosi į prokuroro G. T. privataus gyvenimo neliečiamumą ir tokio nusikaltimo dalyko? informacijos, kurios turinį būtų sudariusios žinios apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą, kaip ir objektyviojo nusikaltimo požymio? neteisėto informacijos apie būtent privatų asmens? prokuroro G. T.? gyvenimą rinkimo.
20.8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio nuostatas privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefono pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. Draudžiama informaciją apie privatų asmens gyvenimą rinkti pažeidžiant įstatymus. Jis tokių ir kitokių neteisėtų veiksmų aptariamais atvejais (eismo įvykio ir medaus bei alkoholinių gėrimų perdavimas) neatliko, tokios informacijos ir tokiais būdais apie G. T. nerinko; tokią informaciją, kaip minėta, jis sužinojo iš kitų jam ir G. T. bendrų pažįstamų.
20.9. Liudytoja H. O. buvo apklausta be vertėjo, nors jos lietuvių kalbos žinios minimalios. Dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio, medaus ir alkoholio butelių perdavimo atvejų liudytoja H. O. buvo nenuoširdi ir sakė netiesą, liudytojas I. D. taip pat iš dalies sakė netiesą, spėliojo arba perpasakojo neva H. O. pasakojimus, o liudytojai L. ir R. G. nepagrįstai tvirtina nieko neprisimenantys. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio protokole neteisingai, klaidingai balsu teisėjų kolegijos pirmininko perskaityti liudytojos H. O. 2015 m. lapkričio 23 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuoti jos parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias liudytojų tikrųjų parodymų teisme ir bylos medžiagos, kad L. G. neva patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad apie G. T. padarytą eismo įvykį buvo klausinėjama, nors, priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad neprisimena, jog pobūvio metu buvo apie tai kalbama, o R. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jo buvo klausinėjama apie G. T. eismo įvykio aplinkybes. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą dėl įrodymų turinio ir juos iškraipė, buvo šališkas ir jį teisinančius įrodymus vertino kaip jį kaltinančius. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ir nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikimais pripažino liudytojų L. ir R. G. parodymus ir jais nesivadovavo. Šių liudytojų parodymai iš tikrųjų sutapo, buvo neprieštaringi ir nuoseklūs būtent todėl, kad jie ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nedavė jokių parodymų apie jo kokią nors neteisėtą veiką.
20.10. Kad kaltinime ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, taip pat rodo ir tai, kad nenustatyti ir neįrodyti patys nusikalstamų veiksmų faktai, nes nežinoma, kada jie buvo padaryti. Nuosprendyje nurodyta, kad jis (J. K.), pasitelkęs N. Š. ir I. D., apie medaus ir alkoholio perdavimą G. T. apklausinėjo nuo 2012 m. gruodžio 5 d., nors pagal I. D. parodymus medus ir alkoholis G. T. žmonai buvo perduotas 2013 m. balandžio 6 d. 2014 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu šis liudytojas parodė, kad apie tai jis (J. K.) ir N. Š. klausinėjo nuo 2013 m. balandžio 6 d., pritaikęs prie įvykio – medaus ir alkoholio G. T. perdavimo dienos; 2014 m. spalio 21 d. apklausos metu jis jau parodė, kad jo klausinėjo 2013 m. spalio 3 d., lapkričio mėn. ir 2014 m. sausio mėn. pradžioje, pritaikęs tą laiką prie N. Š. gimtadienio šventės, kai jis irgi buvo svečiuose, ir Vilniaus apygardos teismo posėdžių, kuriuose jis dalyvavo kaip liudytojas, posėdžių grafiko.
20.11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad visos veikos kaltinime nurodytais atvejais buvo padarytos liudytojų I. D., H. O., L. ir R. G. pasakojimus fiksavus garso įrašais, nepagrįsta. Tai, kad jis G. T. pasakė, jog yra garso įrašai, patvirtinantys visas aplinkybes apie nuslėptą kelių eismo įvykį ir priimtą iš I. D. kyšį, nereiškia, kad įrodyta, jog garso įrašai visais atvejais, kaip nurodyta nuosprendyje, buvo daromi ir padaryti. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokią dalį garso įrašų ir apie kokias aplinkybes jis buvo atnešęs perklausyti G. T. 2013 m. lapkričio 20 d. susitikimo metu. Teismas nuosprendyje nepagrįstai išdėstė prielaidą, kad L. ir R. G. pasakojimas galbūt buvo įrašinėjamas. Jei jie parodė, kad nepastebėjo, jog pokalbiai pobūvio pas N. Š. metu būtų buvę įrašinėjami, tai nesudarė pakankamo pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kuri yra prielaidos pobūdžio, kad garso įrašą jis darė ir jį darė slapta.
20.12. Iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu; kad laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos; kad, kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatymo lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės. Vienas tokių atvejų – privačių asmenų – teismo proceso dalyvių teisės pateikti įrodymus įgyvendinimas. Asmens privataus gyvenimo apsaugos nuo kito privataus asmens kišimosi į jo privatų gyvenimą apimtis priklauso, be kita ko, nuo šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio, kuris lemia privatumo ribas vienas kito atžvilgiu; juolab kai tokia informacija panaudojama darant asmeniui tam tikrą poveikį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-412/2010, 3K-3-269/2012; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2011, 2K-198/2013).
20.13. Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y. informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Būtent vadovaudamasis šiuo įstatymu jis galėjo slapta daryti garso įrašus, fiksuodamas informaciją apie aptariamus prokuroro G. T. padarytus teisės ir Prokurorų etikos kodekso principų ir normų reikalavimų pažeidimus, bet jis jokių garso ir vaizdo įrašų slapta nepadarė svetimose, tarp jų ir byloje apklaustų asmenų? H. O. ir I. D., L. ir R. G., patalpose. Kadangi kiti asmenys be jo įtakos patys pagarsino duomenis ne apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą, jis galėjo vadovautis principu „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“.
20.14. Prokuroras G. T. ilgą laiką nepagrįstai vykdė jo baudžiamąjį persekiojimą, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, prieš jį vykdė neteisėtus nusikaltimų provokavimo veiksmus. Apie prokuroro G. T. eismo įvykį ir prokuroro etikai prieštaraujančią istoriją su medumi ir alkoholiu jis anksčiau ar vėliau būtų pranešęs aukštesniesiems prokurorams, tačiau tai buvo priverstas padaryti pats prokuroras G. T. Tačiau į tai nebuvo tinkamai reaguota ir tai nesutrukdė jam toliau vykdyti jo nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą, neteisėtai provokuoti jį daryti nusikalstamas veikas.
20.15. Taigi, minėtais atvejais, susijusiais su eismo įvykiu ir medaus ir alkoholio perdavimu, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išvadas darė remdamasis prielaidomis, darė klaidų dėl įrodymų turinio, nepagrįstai rėmėsi kaip jo kaltės įrodymais nepatikimais liudytojų L. ir R. G. visiškai neinformatyviais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš tikrųjų jo kaltės neįrodo nei atskirai, nei su kokių nors kitų įrodymų visuma, nes tų niekinių parodymų visiškai nepatvirtino ir liudytojos H. O. bei prieštaringi liudytojo I. D. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neanalizavo atskirų įrodymų, jų nelygino, visiškai jų nesujungė į neprieštaringą loginę grandinę, įrodančią jo kaltę padarius nusikaltimą, nustatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.
20.16. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, pripažinus jį kaltu dėl informacijos apie G. T. privatų gyvenimą – G. T. ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius ir jų šeimos gyvenimą, taip pat apie intymų G. T. gyvenimą rinkimo, nepagrįsta, priimta padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų pažeidimus, kurie suvaržė jo teisę į gynybą ir sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.
20.17. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje nenurodytas nei konkretus laikas, nei konkreti vieta, kur tokia informacija buvo renkama, kokią konkrečiai informaciją rinko jis pats ir kokią? neva N. Š. pagalba. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio kaltinimas abstraktus, deklaratyvus, neaiškus, jame nenurodytas joks konkretesnis ir reikšmingesnis jo neva rinktos informacijos turinys. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio kaltinimą, kad jis rinko informaciją apie G. T. ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius ir jų šeimos gyvenimą, paneigia to paties nuosprendžio išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokią nors surinktą informaciją, susijusią su M. T. privačiu gyvenimu. Jo kaltė įrodyta duomenimis, kurie nesusiję su nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje suformuluotu kaltinimu.
20.18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kodėl nusprendė nesivadovauti liudytojos H. O. parodymais ikiteisminio tyrimo metu kaip įrodymais, pripažindamas juos niekiniais, nes ji nemoka lietuvių kalbos, o apklausų metu nedalyvavo vertėjas, todėl liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta iš esmės pažeidus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojos H. O. apklausos ikiteisminio tyrimo metu tik nevisiškai atitiko baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, nepagrįsta. Pagal BPK 8 straipsnio 2 dalį turėjo būti užtikrintas vertėjo dalyvavimas, kad vertėjo dalyvavimas buvo būtinas, patvirtina tai, jog vertėjai dalyvavo ją apklausiant teismuose. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai, nes tai neatitiko tikrosios liudytojos H. O. apeliacinės instancijos teisme apklausos eigos, jos faktiškai duotų parodymų, jai užduotų klausimų ir jos atsakymų, teisiamojo posėdžio garso įrašo, balsu perskaitytų jos parodymų, nurodė, kad, apklausta apeliacinės instancijos teisme dalyvaujant vertėjui, ji iš esmės patvirtino balsu perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po apklausų surašytą protokolą perskaitė, ir savo ranka raštu patvirtino, jog viskas užrašyta teisingai.
20.19. 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio protokolas neatitinka teismo posėdžio garso įrašo. Liudytojos H. O. apklausa apeliacinės instancijos teisme, kaip ir liudytojų L. ir R. G., teismo ir prokuroro buvo vykdoma šališkai, tendencingai ir neteisėtai, siekiant gauti jį kaltinančius parodymus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, pagrįstos tos apklausos duomenimis, neatitinka faktinių aplinkybių. Šališkos apklausos metu nebuvo perskaityti, kaip neteisingai nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio protokole, liudytojos H. O. 2014 m. birželio 5 d. ir rugpjūčio 8 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duoti parodymai, buvo tik paminėti bylos tomo ir lapų numeriai. Teismas nelygino H. O. 2015 m. lapkričio 23 d. parodymų su 2014 m. birželio 5 d., rugpjūčio 8 d. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, neklausė H. O., kodėl jie skiriasi, kodėl ji aplinkybes prisiminė tik po daugiau kaip šešerių metų, pirmosios instancijos teisme neprisiminė, o apeliacinės instancijos teisme jau prisiminė. 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio protokole netiksliai užfiksuoti liudytojos H. O. atsakymai į prokuroro klausimus. Kasacinės instancijos teismo prašoma, nagrinėjant bylą, perklausyti 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą.
20.20. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo, vadovavosi liudytojų I. D., H. O., L. ir R. G. prieštaringais, kitusiais parodymais tik ikiteisminio tyrimo metu, duotais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui. Pagrindinį kaltinimą dėl neteisėto informacijos apie intymų G. T. gyvenimą rinkimo grindė ikiteisminio tyrimo metu prokurorui liudytojos H. O. duotais parodymais, pažeidus BPK 8 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, nes nedalyvavo vertėjas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai yra įrodymai tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai išplaukia ir iš BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Šie parodymai ir kokių nors kitų įrodymų visumos kontekste nepatvirtino, kad jis rinko informaciją apie privatų prokuroro G. T. gyvenimą ir kad tai darė neteisėtai, pažeisdamas įstatymų reikalavimus.
20.21. Asmuo gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiomis nuostatomis nesivadovavo apeliacinės instancijos teismas, dėl jo priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo.
20.22. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. ir V. K., Š. ir G. R. gyvenimą rinkimo) ir paskyręs jam bausmę, nepagrįstai jam netaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nors tam buvo visi šiame BK straipsnyje nustatyti pagrindai. Šis teismas jam taikė per griežtus reikalavimus, šiuo klausimu padarė prieštaringas, nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei tinkamu įvertinimu išvadas.
20.23. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 26 d. susitarimas dėl susitaikymo, kurį jis ir R. L. pasirašė su nukentėjusiaisiais G. ir Š. R., šiame susitarime buvo nurodyta, kad jis ir R. L. prisipažįsta neteisėtai rinkę informaciją apie G. ir Š. R. privatų gyvenimą ir dėl to nukentėjusiųjų atsiprašo, įsipareigoja atlyginti kiekvienam po 2500 Eur neturtinės žalos, o G. ir Š. R. patvirtina priimantys atsiprašymą ir susitaikantys su jais (J. K. ir R. L.). Nors šiame susitarime tik formaliai nebuvo nurodyta, kad jis ir R. L. dėl padarytų veikų gailisi, nes tokios sąlygos nereikalavo BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, jis savo veiksmus vertino neigiamai, kritiškai. Tai rodo kontaktų su nukentėjusiaisiais G. ir Š. R. ieškojimas, jų atsiprašymas ir jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimas savanoriškai iki pirmosios instancijos teismo baigiamojo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šio susitaikymo susitarimo pagrindu jį nuosprendžiu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, nustatytos pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, padarytos prieš G. ir Š. R.
20.24. Apeliacinės instancijos teisme jis pateikė su nukentėjusiaisiais K. J. ir V. K. pasirašytą susitarimą, kuriame nurodyta, kad jis prisipažįsta neteisėtai rinkęs informaciją apie privatų K. J. ir V. K. gyvenimą, dėl to gailisi ir jų atsiprašo, susitarė su jais dėl padarytos neturtinės žalos dydžio ir savo noru ją atlygino. Nukentėjusieji K. J. ir V. K. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis savo noru atlygino jiems padarytą neturtinę žalą, jų atsiprašė ir su jais susitaikė.
20.25. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 38 straipsnio nuostatų jam netaikymo, kaltės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nepripažinimo nėra visiškai tikslios ir teisingos. Pirma, teismas nuosprendyje neužsiminė apie tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems G. ir Š. R., K. J. bei V. K. padarytą neturtinę žalą. Antra, jis apklausų metu iš esmės davė teisingus ir išsamius paaiškinimus, atskleidžiančius jo veikos padarymo objektyviąsias faktines aplinkybes, tačiau nepateikė jų teisinio vertinimo. Jis pagal jam pateiktus įtarimus ir kaltinimus ir negalėjo pasisakyti dėl savo kaltės dėl nusikaltimų, nustatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ją pripažinti, nes pagal šį BK straipsnį jam buvo pareikšta daug ir kitų nepagrįstų įtarimų ir kaltinimų (dėl G. T. ir M. T., G. B., R. P. ir V. G., A. D., E. L. ir G. K., G. M. ir J. P.), dėl kurių pirmosios instancijos teismas jį išteisino. Be to, jis dar buvo nepagrįstai kaltinamas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, skirtingai vertindami įrodymus, nuosprendžiuose nurodė, kad ne visos jam inkriminuotų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį veikų aplinkybės pasitvirtino.
20.26. Apeliacinės instancijos teismas, netiksliai nurodydamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus aplinkybių apibrėžimus, nurodė, kad „BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinė konstrukcija nereikalauja nuoširdaus prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi nusikaltus“. Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nurodo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius vieną iš kompleksinių pagrindų, kai kaltininkas „prisipažino padaręs nusikalstamą veiką“, kuris netapatus BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam kitam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindui, kai asmuo „visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“, taip pat ir baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kai „kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi“.
20.27. Kaltininko prisipažinimas, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėtinė dalis, taip pat ir kaip BK 38 straipsnio l dalies l punkte nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju vienas iš pagrindų, formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę dėl viso kaltinimo. Jis turi teisę į gynybą, taigi, turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu. Kaltininkas laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamą veiką net ir tais atvejais, kai jis nemano padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš esmės pripažįsta veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-88/2008, 2K-31/2010).
20.28. Tik BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau net ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2010">2K-84/2010</a>, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017).
20.29. Taigi, BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas „prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką“, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, nereikalauja kaltininko kaltės ar visiško kaltės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, taip pat ir gailėjimosi ar nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.
20.30. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis tik formaliai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštarauja paties apeliacinės instancijos teismo ankstesnei išvadai, kad jis jau per pirmąsias apklausas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo veiksmus, ir tai vertino kaip pripažinimą padarius nusikalstamą veiką. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2010">2K-84/2010</a>, 2K-685/2012, 2K-137/2015). Nors byloje nėra nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai nėra kliūtis jam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį. Nors jis formaliais pareiškimais nedeklaravo gailėjimosi, kritiško savo veiksmų vertinimo, tačiau vis dėlto nuo pirmųjų apklausų pripažino visus savo veiksmus, savo parodymais tyrėjams ir teismui padėjo susidaryti platesnį įvykių vaizdą, stengėsi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius (ieškojo kontaktų su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, atlygino padarytą neturtinę žalą), o tai atspindi jo kritišką požiūrį į buvusius savo veiksmus, apgailestavimą dėl jų.
20.31. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl tinkamo nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo, kaip kaltininko, susitaikymo su nukentėjusiaisiais (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat kad jis būtų linkęs daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus ir ateityje vėl nusikalstų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nekilo.
20.32. Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal teismų praktiką tokią sąlygą gali suformuoti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo teismo nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-594/2016). Teismo nuomonę dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo buvimo padeda suformuoti ir kitų BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų įgyvendinimas (pripažinimas padarius nusikalstamą veiką, savanoriškas asmeniui padarytos žalos atlyginimas). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą gali nulemti kaltininko požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką ir kontaktas su nukentėjusiuoju. Teismai atsižvelgia į tai, ar kaltininkas pats savo iniciatyva ieško būdų sumažinti savo veika sukeltus padarinius? ieško būdų susitaikyti su nukentėjusiuoju, jo deramai atsiprašyti. Toks kaltininko kontaktas su nukentėjusiuoju pripažįstamas kaip realus ir akivaizdus pagrindas tikėti, kad kaltininkas ateityje nebenusikals. Teismo įsitikinimas, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, priklauso nuo kaltininko asmenybės ir ją apibūdinančių duomenų. Tokiu atveju teismai kreipia dėmesį į kaltininko socialinį, šeiminį, visuomeninį gyvenimą, jo amžių, darbą, gyvenimo būdą, socialinius ryšius ir brandą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312/2011">2K-312/2011</a>, 2K-329/2013).
20.33. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimas, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad jis (J. K.) būtų linkęs daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus ir ateityje vėl nusikalstų, reiškia, kad teismas įvertino ir atsižvelgė į visas pirmiau nurodytas sąlygas ir aplinkybes, nors jų konkrečiai skundžiamame nepakankamai motyvuotame nuosprendyje ir neaptarė. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo buvimas yra lemiamas asmeniui, taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo buvimo nustatymas ir pripažinimas reiškia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, teisingumo principo įgyvendinimas ir kartu šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju instituto tikslai bus pasiekti netaikius BK specialiosios dalies normos sankcijoje nustatytos bausmės, o atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
20.34. Apeliacinės instancijos teismas netiksliose, neišsamiose nuosprendžio išvadose dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nenurodė ir neįvertino, kad nėra aplinkybių, nustatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių jis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais: jis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir nustatęs visus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais asmenimis būtinus pagrindus ir sąlygas, teismas neprivalo tokio asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik labai siaurai, ribotai, abstrakčiai nurodė, kokios aplinkybės gali lemti teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės,? realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybės bruožai ir kitos aplinkybės.
20.35. Jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumo laipsnį apibūdina jos sunkumas? jam inkriminuotas nesunkaus nusikaltimo padarymas, nors apeliacinės instancijos teismas akcentavo tai, kad jis ir R. L. aktyviais ir pakankamai ilgą laiką trukusiais veiksmais sistemingai siekė surinkti informacijos apie privatų K. J. ir Š. R. gyvenimą, kurią jis (J. K.) ketino naudoti, siekdamas atkeršyti už prieš jį vykdytą ikiteisminį tyrimą ir pakenkti nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė ir į jo darytų nusikalstamų veikų tikslą ir motyvą, t. y. į tai, kad FNTT, (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, prieš jį pradėtas 2011 m. kovo 25 d., kad baudžiamasis procesas šioje byloje truko net iki 2018 m. balandžio 17 d., kol jam pareikštų įtarimų ir kaltinimų, proceso pradėjimo ir atlikimo nepagrįstumą bei neteisėtumą patvirtino visų instancijų teismų priimti sprendimai. Jis tuo metu buvo įsitikinęs per N. Z. gauto (duomenys neskelbtini) K. J. reikalavimo susimokėti dėl atliekamo nurodyto neteisėto ikiteisminio tyrimo realumu, todėl tuo metu buvo įsitikinęs, kad savo veiksmais siekia atskleisti galbūt korumpuoto aukšto teisėsaugos pareigūno neteisėtą, nesąžiningą veiklą. Apeliacinės instancijos teismas, jo nusikalstamą veiką vertindamas kaip realiai pavojingą atsižvelgiant į jos trukmę, neįvertino, kad ir specialiųjų tarnybų pareigūnai taip pat ilgą laiką atliko slaptuosius tyrimo veiksmus, fiksuodami jo ir R. L. veiksmus, ir jų nenutraukė.
20.36. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis prisipažino rinkęs informaciją apie privatų K. J., V. K. ir G. ir Š. R. gyvenimą, savanoriškai atlygino jiems nusikalstamomis veikomis padarytą neturtinę žalą, kaip ir į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirbo advokatu, jo reputacija buvo laikoma nepriekaištinga, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, po paskutinio jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo, padaryto 2014 m. birželio 3 d., praėjus penkeriems metams, nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, neapibūdinamas neigiamai, dirba, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir jų atsiprašė.
20.37. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir neapklausė jo ir nukentėjusiųjų dėl BK 38 straipsnyje nustatytų pagrindų ir sąlygų buvimo.
20.38. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kuriais remdamasis šis teismas jam netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl realaus nusikaltimų pavojingumo laipsnio ir kitų aplinkybių, prieštarauja to paties teismo nuosprendžio motyvams, kuriais vadovaudamasis jam skyrė bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, nurodė, kad yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis apibūdinamas iš esmės teigiamai, dirba, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, veika trukusi jau ne „pakankamai ilgai“, o tik „sąlyginai ilgai“, nuo nusikaltimų padarymo jau yra praėję beveik penkeri metai, byloje nėra duomenų apie jo per šį laikotarpį padarytus naujus nusikaltimus, tai taip pat mažina nuteistojo asmenybės pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jam skirta bausmė pagal rūšį ir dydį užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą bei neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nors to paties tikslo įgyvendinimui ir nurodytiems principams neprieštarautų tinkamas baudžiamojo įstatymo, nustatyto BK 38 straipsnio 1 dalyje, jam taikymas.
21. Kasaciniu skundu nuteistoji R. L. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį panaikinti ir ją BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atleisti jai ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė nurodo:
21.1. Kasaciniu skundu neginčijama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria ji pripažinta kalta padariusi BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus. Juo nesutinkama su ta skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria teismas jai taikė baudžiamąją atsakomybę bei skyrė bausmę ir nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius instituto.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 38 straipsnio 1 dalį, nes esant visiems šiame BK straipsnyje nurodytiems pagrindams ir kitoms aplinkybėms, neprieštaraujančioms teismų praktikos suformuotoms kitoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, jos nepagrįstai neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį jai ir nukentėjusiesiems susitaikius. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir motyvai dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikymo nepagrįsti, teismo išvados šiuo klausimu prieštaringos, padarytos vadovaujantis prielaidomis, nepagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių ir šiam klausimui išspręsti visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu ir tinkamu įvertinimu.
21.3. Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 26 d. susitarimas dėl susitaikymo, kurį ji ir J. K. pasirašė su nukentėjusiaisiais G. ir Š. R., šiame susitarime nurodyta, kad jis ir J. K. prisipažįsta neteisėtai rinkę informaciją apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą ir dėl to jų atsiprašo, įsipareigoja kiekvienam iš jų sumokėti po 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. G. ir Š. R. patvirtino priimantys atsiprašymą ir susitaikantys su ja ir J. K. Šiame susitarime tik formaliai nebuvo nurodyta, kad dėl savo veikų ji ir J. K. gailisi, nes tokia sąlyga BK 38 straipsnio 1 dalyje nenurodyta. Faktiškai ji savo veiksmus vertino neigiamai, kritiškai. Jos kritišką požiūrį į savo padarytas veikas, kartu ir gailėjimąsi išreiškė ir kontakto su nukentėjusiaisiais ieškojimas, jų atsiprašymas ir jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimas iki pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šio susitarimo pagrindu J. K. buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie G. ir Š. R. privatų gyvenimą rinkimą. Jai pirmosios instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju instituto netaikė, nes ją dėl kaltinimų pagal BK 167 straipsnio l dalį ir 168 straipsnio 1 dalį išteisino.
21.4. Apeliacinės instancijos teismui ji pateikė ir jos su V. K. ir K. J. pasirašytą susitarimą, kuriame nurodyta, kad ji prisipažįsta neteisėtai rinkusi informaciją apie privatų jų gyvenimą, dėl to gailisi ir jų atsiprašo, susitarė su V. K. ir K. J. dėl padarytos neturtinės žalos dydžio ir savo noru ją atlygino. Šis susitarimas buvo pasirašytas prieš apeliacinės instancijos teismo posėdžius, nes tik tada V. K. ir K. J. sutiko priimti atsiprašymą, žalos atlyginimą ir susitaikyti. V. K. ir K. J. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji savo noru atlygino jiems padarytą neturtinę žalą, jų atsiprašė ir su jais susitaikė.
21.5. Ji ir jos gynėjas savo baigiamųjų kalbų metu prašė apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į pirmiau nurodytus susitaikymo su nukentėjusiaisiais susitarimus, jei teismas nuspręstų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jos išteisinimo.
21.6. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 38 straipsnio nuostatų jai netaikymo yra nevisiškai tikslios. Teismas neatsižvelgė, kad ji nukentėjusiesiems G. ir Š. R., V. K. ir K. J. savanoriškai atlygino padarytą neturtinę žalą. Be to, nėra visiškai teisingas ir apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ji, kaip įtariamoji, kaltinamoji, viso proceso metu teigė, jog savo kaltės nepripažįsta, nes mano, kad jos padaryti veiksmai nelaikytini nusikalstamais ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju teismas sutapatino jos gynėjo poziciją sakant baigiamąsias kalbas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose su jos pozicija apklausų metu. Ji apklausų metu iš esmės davė teisingus ir išsamius paaiškinimus, atskleidžiančius veikos padarymo objektyviąsias faktines aplinkybes, tačiau nepateikė ir negalėjo pateikti jų teisinio vertinimo. Pagal jai pateiktus įtarimus, kaltinimus ji iš esmės ir negalėjo pasisakyti dėl savo kaltės dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymo, nes pagal šį BK straipsnį jai buvo pareikšta ir nepagrįstų įtarimų, kaltinimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pačių teismų vertinimas dėl jos kaltės padarius BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, šių nusikaltimų sudėties buvimo jos veikoje buvo skirtingas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, be kita ko, nurodė, kad ne visos jai inkriminuotų veikų aplinkybės pasitvirtino.
21.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos prieš G. R., dėl to ir negalėjo pripažinti savo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, padarė klaidą, nes dėstydamas faktines aplinkybes jai neinkriminavo nė vienos aplinkybės (epizodo), susijusios su neteisėtu informacijos apie privatų G. R. gyvenimą rinkimu, ir tą klaidą ne vieną kartą kartojo nuosprendyje.
21.8. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius vienas iš kompleksinių pagrindų –kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką – nėra tapatus BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindui, kai asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – kaltininko prisipažinimui padarius baudžiamajame įstatyme įtvirtintą veiką ir nuoširdžiam gailesčiui dėl to. Kaltininko prisipažinimas, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudėtinė dalis, taip pat kaip ir BK 38 straipsnio 1 dalies l punkte įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius vienas iš pagrindų, formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, nereikalauja kaltininko kaltės ar visiško kaltės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, taip pat gailėjimosi ar nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.
21.9. Abejonių dėl tinkamo nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nekilo.
21.10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pagal bylos duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ji būtų linkusi daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus ir ateityje vėl nusikalstų. Tai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pagrindą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tokia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada reiškia, kad teismas įvertino ir atsižvelgė į visas pirmiau nurodytas sąlygas ir aplinkybes, nors jų konkrečiai skundžiamame nepakankamai motyvuotame nuosprendyje ir neaptarė. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pagrindo buvimas turi lemiamą reikšmę taikant asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo buvimo nustatymas ir pripažinimas reiškia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas ir kartu šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju instituto tikslai bus pasiekti atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
21.11. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nenurodė ir neįvertino to, kad šiuo atveju nėra BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, – ji nėra pripažinta pavojinga recidyviste, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu.
21.12. Apeliacinės instancijos teismas tik labai siaurai, ribotai, abstrakčiai nurodė, kokios aplinkybės gali lemti teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės – realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybės bruožai (kurie nebuvo analizuoti ir vertinti) ir kitos (nenurodytos) aplinkybės.
21.13. Jos ir J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apeliacinės instancijos teismas įvertino, atsižvelgdamas į tai, kad nors padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, bet ji ir J. K. aktyviais ir pakankamai ilgą laiką trukusiais veiksmais sistemingai siekė surinkti informaciją apie privatų K. J. ir Š. R. gyvenimą, šią informaciją J. K. ketino naudoti siekdamas atkeršyti už dėl jo vykdytą ikiteisminį tyrimą ir pakenkti nukentėjusiesiems.
21.14. Pažymėtina, kad mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį apibūdina ir jos sunkumas – jai inkriminuotas nesunkių nusikaltimų padarymas.
21.15. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai sprendęs BK 38 straipsnio taikymo klausimą, tinkamai neatsižvelgė ir į jos darytų nusikalstamų veikų tikslą ir motyvą. Teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-00055-11, pradėtas 2011 m. kovo 25 d. prieš J. K., kad baudžiamasis procesas šioje byloje truko net iki 2018 m. balandžio 17 d., t. y. kol J. K. pareikštų įtarimų ir kaltinimų nepagrįstumą ir to proceso pradėjimo bei atlikimo neteisėtumą patvirtino visų instancijų teismų priimti sprendimai. J. K. jai įtikinamai papasakojo, kad per N. Z. gavo (duomenys neskelbtini) K. J. reikalavimą susimokėti pirmiau nurodytame atliekamame ikiteisminiame tyrime, todėl ji buvo įtikinta tokių veiksmų tikrumu, realumu ir buvo įsitikinusi, kad savo veiksmais padės J. K. atskleisti galbūt korumpuoto aukšto teisėsaugos pareigūno neteisėtą, nesąžiningą veiklą.
21.16. Apeliacinės instancijos teismas, jos veiką vertindamas kaip realiai pavojingą atsižvelgiant į jos trukmę, neįvertino, kad ir STT pareigūnai taip pat ilgą laiką atliko veiksmus, fiksuodami jos ir J. K. veiksmus, ir jų laiku nenutraukė, neužkardė.
21.17. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neva akivaizdu ir tai, jog ji tik formaliai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, siekdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ji jau per pirmąsias apklausas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo veiksmus, ir tai vertino kaip pripažinimą padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ji nenurodė besigailinti dėl savo veiksmų, kritiškai jų nevertino. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2010">2K-84/2010</a>, 2K-685/2012, 2K-137/2015).
21.18. Apeliacines instancijos teismas kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį pagrindą nepagrįstai bandė nurodyti ir taikyti kito atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto – BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo pagal laidavimą – pagrindą – visišką kaltės prisipažinimą, gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką.
21.19. Sutiktina, kad nėra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau tai nėra kliūtis jai taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį. Nors ji formaliai nedeklaravo gailesčio, kritinio savo veiksmų vertinimo, tačiau nuo pirmųjų apklausų pripažino visus savo veiksmus, savo parodymais tyrėjams ir teismui padėjo susidaryti platesnį įvykių vaizdą, stengėsi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius – ilgą laiką ieškojo kontakto su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė ir jiems atlygino padarytą neturtinę žalą. Tai atspindi kritišką jos požiūrį į buvusius savo veiksmus, apgailestavimą dėl jų.
21.20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir neapklausė jos ir nukentėjusiųjų dėl BK 38 straipsnyje nurodytų pagrindų ir sąlygų buvimo ar nebuvimo.
21.21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tinkamai neatsižvelgė į jos padarytų veikų pobūdį (tai, kad ji padarė nesunkias nusikalstamas veikas), jų padarymo būdą (nukentėjusiuosius sekė tik fiziškai, viešose vietose, netaikydama specialių techninių priemonių ir neatlikdama veiksmų, panašių į nurodytus KŽĮ ar BPK, kuriems atlikti būtų buvęs reikalingas teismo leidimas), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino rinkusi informaciją apie privatų K. J., V. K. ir Š. R. gyvenimą, savanoriškai atlygino jiems nusikaltimais padarytą neturtinę žalą, todėl yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji anksčiau neteista (nusikalto pirmą kartą), nėra pagrindo manyti, kad ji darys naujas nusikalstamas veikas, po paskutinio jai inkriminuotos 2014 m. birželio 3 d. nusikalstamos veikos epizodo praėjus beveik penkeriems metams, ji nepadarė naujos nusikalstamos veikos, nėra charakterizuojama neigiamai, dirba, jos padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių, ji dėjo pastangas sušvelninti nusikaltimų padarinius – ieškojo kontakto su nukentėjusiaisiais, susitaikė su jais, jų deramai atsiprašė.
21.22. Be to, apeliacinės instancijos teismas BK 38 straipsnio jai taikymo klausimą sprendė neindividualizuotai – kartu ir vienodai kaip J. K., nors ji padarė du nesunkius nusikaltimus (J. K. – tris), daug mažiau jų epizodų, kitokiu, mažiau pavojingu būdu, jos nusikaltimai truko trumpesnį laikotarpį negu J. K. veikos.
21.23. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, pripažino, kad jos vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis ir tai taip pat rodo mažesnį jos veikos pavojingumo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams dėl realaus nusikaltimų pavojingumo, kuriais vadovaudamasis teismas jai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštarauja kiti teismo motyvai, kuriais remdamasis teismas jai skyrė bausmę. Skirdamas bausmę teismas jau nurodė, kad yra ir jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji charakterizuojama iš esmės teigiamai, dirba, anksčiau neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad veika truko jau ne pakankamai ilgai, o tik sąlyginai ilgai, nuo nusikaltimų padarymo jau yra praėję beveik penkeri metai ir byloje nėra duomenų apie jos per šį laikotarpį padarytus naujus nusikaltimus. Be to, nors BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, apeliacinės instancijos teismas jai skyrė jos asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą atitinkančią bausmę – baudą, kurios dydis yra mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis. Tai taip pat patvirtina nedidelį jos padarytų nusikalstamų veikų ir jos asmenybės pavojingumo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jai skirta bausmė pagal rūšį ir dydį užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, nors to paties tikslo įgyvendinimui ir nurodytiems principams neprieštarautų tinkamas BK 38 straipsnio 1 dalies jai taikymas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
22. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. Radišausko, nukentėjusiojo G. T. ir nuteistosios R. L. kasaciniai skundai atmestini, o nuteistojo J. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
23. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-7-386-746/2015, 2K-7-70-895/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc0LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-374-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-374-489/2015">2K-374-489/2015</a>, 2K-7-386-746/2015, 2K-339-719/2018, 2K-213-942/2019).
24. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroro ir nukentėjusiojo G. T. kasaciniai skundai paduoti iš esmės dėl BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 159 straipsnio 3 dalies reikalavimų taikant BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies ir BK 231 straipsnio 2 dalies nuostatas, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo J. K. – dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi taikant šį BK straipsnį, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi taikant BK 167 straipsnio 1 dalį, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų laikymosi apeliacinės instancijos teisme, o nuteistosios R. L. – dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi taikant šį BK straipsnį apeliacinės instancijos teisme. Vadinasi, kasaciniuose skunduose nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio reikalavimus. Kita vertus, kasatorių skunduose daug dėmesio skiriama bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų analizei, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir taip netiesiogiai kreipiamasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasatorių teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi.
25. Prokuroras kasaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro J. Lauciaus nušalinimo pagrįstumo ir prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo nušalintas prokuroras J. Laucius, panaikinimo, pakeisti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį dėl prokuroro J. Lauciaus nušalinimo panaikinti. Taigi prokuroras iš esmės skundžia Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria buvo nušalintas prokuroras J. Laucius. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą tokios nutartys yra ne tik kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 4 dalis), bet ir apskritai neskundžiamos, todėl pirmiau nurodytas prokuroro prašymas ir su juo susiję argumentai turi būti palikti nenagrinėti.
Dėl prokuroro ir nukentėjusiojo G. T. kasacinių skundų argumentų dėl BPK 159 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi ir BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, 231 straipsnio 2 dalies taikymo
26. Kasatorių prokuroro ir nukentėjusiojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 159 straipsnio 3 dalies, KŽĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nepagrįstai nukentėjusįjį G. T. pripažino provokavus J. K. daryti nusikalstamas veikas (BK 24 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 2 dalis). Anot jų, nukentėjusiojo G. T. veiksmuose nėra jokių provokacijos apibrėžimą atitinkančių požymių, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas provokavimo faktą, išsamiai ir nešališkai neišanalizavo ir neįvertino bylos duomenų visumos, įrodymus vertino atsietai, selektyviai ir paviršutiniškai. Be to, šiuo pagrindu teigiama, kad būtent dėl to, jog teismai nukentėjusiojo G. T. veiksmus pripažino provokaciniais BPK 159 straipsnio 3 dalies prasme, J. K. nepagrįstai išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 2 dalį.
27. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, tais atvejais, kai konkrečiam asmeniui pasiūloma padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant, vadovaujantis BPK 159 straipsnio 1 dalimi, prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Pagal KŽĮ 2 straipsnio 14 dalį nusikalstamos veikos imitavimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, detaliai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš J. K. atlikti esant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindams, nustatytiems KŽĮ. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, be to, kasatoriai šios apeliacinės instancijos teismo išvados neginčija, todėl teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo argumentų, plačiau šiuo klausimu nutartyje nepasisako.
28. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą lemia ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų vykdymo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-549/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-549/2006">2K-549/2006</a>, 2K-P-412/2007, 2K-7-315/2009, 2K-8-788/2017). Pažymėtina, jog tam, kad teismas pripažintų NVIV surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, kad NVIV būtų sankcionuoti nepažeidžiant BPK 159 straipsnio nuostatų. NVIV surinkta medžiaga gali būti teismo pripažįstama įrodymu tik tada, kai atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo laikomasi įstatymo reikalavimų. Net ir esant BPK nustatytiems sankcionavimo pagrindams, taikant NVIV, negalima asmens provokuoti padaryti nusikaltimą, t. y. spausti, aktyviai skatinti ar kurstyti padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (BPK 159 straipsnio 3 dalis, KŽĮ 5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisingo bylos išnagrinėjimo principo vienas aspektų yra reikalavimas garantuoti, kad asmuo nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą baudžiamas. Teisingas turi būti visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą, remdamasis ir Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ bei EŽTT jurisprudencija, yra išaiškinęs, kokiais vertinimo kriterijais bei taisyklėmis turi būti vadovaujamasi teismams sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, ir pažymėjęs, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būtų atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2010">2K-418/2010</a>, 2K-238-139/2015, 2K-430-746/2015). Šioje teismų jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius; provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas konstatuoti veikos padarymo faktą, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2K-434/2013).
30. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2014">2K-332/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-699/2015">2K-361-699/2015</a>, 2K-373-303/2015). Baudžiamojo proceso normų aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima informacijos apie asmens galimai daromą nusikalstamą veiką, tačiau proceso veiksmai negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus. Taip pradėtas procesas negali baigtis išprovokuoto asmens nubaudimu. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas: proceso veiksmai privalo būti atliekami paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“. Informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-492/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-492/2011">2K-492/2011</a>, 2K-510/2011).
31. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasatorių argumentai dėl BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi nepagrįsti, neatitinka byloje esančių įrodymų ir teismų sprendimų turinio, ginčijamų teisės normų reikalavimų ir susiformavusios jų taikymo teismų praktikos.
32. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose šiuo klausimu padarė iš esmės tas pačias išvadas, t. y. kad prokuroras G. T. provokavo J. K. daryti nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš teismų nuosprendžių turinio, bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus (kaltinamojo J. K. ir nukentėjusiojo G. T. parodymus pirmosios instancijos teisme, tarnybinius pranešimus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, teikimus, teismų nutartis sankcionuoti įvairius tyrimo veiksmus ir kt.), išsamiai pasisakė dėl provokacijos požymių buvimo nukentėjusiojo prokuroro G. T. veiksmuose tiek dar prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimą (t. y. iki 2013 m. gegužės 17 d., kai pagal 2013 m. gegužės 17 d. STT Vilniaus valdybos teikimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras sankcionavo nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, leisdamas G. T. imituoti prieš J. K. nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225, 228, 300 straipsniuose), tiek jau sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą.
33. Teismai nustatė, kad G. T., dirbdamas prokuroru, turėdamas didžiulę profesinę patirtį, vadovavęs ne vienam sudėtingam ir rezonansiniam ikiteisminiam tyrimui, iš J. K. gavęs pasiūlymą (reikalavimą) veikti neteisėtai, užuot nedelsdamas apie tai pranešęs savo vadovybei ir STT, savo iniciatyva nusprendė surengti papildomą susitikimą su J. K. ir jo metu vedė savotiškas derybas, t. y. stengėsi išsiaiškinti, ar tikrai J. K. disponuoja ankstesnio susitikimo metu pateikta informacija, kaip šią informaciją surinko, pats siūlėsi netgi nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo, o galiausiai, sudaręs J. K. įspūdį, kad grasinimai ir šantažas jį paveikė, apsimetęs esąs išsigandęs, sutiko vykdyti J. K. reikalavimus. Būtent dėl tokių nustatytų aplinkybių konstatuota, kad 2013 m. gegužės 8 d. vykusio antrojo susitikimo su J. K. metu prokuroro G. T. atlikti veiksmai yra nepateisinami, prilygsta nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams, o kadangi jis tokius veiksmus atliko negavęs tam leidimo, 2013 m. gegužės 8 d. apie 11.00 val. vykusio susitikimo metu J. K. buvo provokuojamas atlikti nusikalstamus veiksmus G. T. faktiškai vykdant nesankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
34. Teismai, spręsdami dėl tolesnių G. T. veiksmų, t. y. jau sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, ir siekdami nustatyti, kaip G. T. atliko konkrečius veiksmus, kuriuos jam buvo leista atlikti, pagrįstai įvertino tokias reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes: 2013 m. birželio 4 d. G. T. pats net kelis kartus skambino J. K. ir teiravosi, ar J. K. jo neieškojo; 2013 m. birželio 5 d. vykusio susitikimo metu G. T. net keletą kartų provokavo J. K., siekdamas, kad šis duotų kokius nors neteisėtus nurodymus („pagalvojau, kad atnešit kažkokį tai paaiškinimą ar kažkokį, ką ten dėl tų veikų“, „o tai tada tas paaiškinimas, kiek suprantu, jūs ten kažką ruošit ar rašysit?“, „nes aš vat galvojau dėl to procesinio galimo sprendimo“, „galvojau, gal jūs ten pateiksit kažkokių tai savo minčių, dėl ko ten nėra to“, „tai, ta prasme, jūs dar nepageidaujat, kad aš ten sprendimą kažkokį priiminėčiau?“), J. K. į visas G. T. užuominas nurodė, kad jo (G. T.) iki tol neieškojo, per tą laiką sudarė sutartį su advokatu, kuris ir gilinsis į bylą. Taigi, sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, tokie G. T. veiksmai, kaip tai, kad jis pirmas susisiekė su J. K., pokalbių metu aktyviai, užuominomis stengėsi išprovokuoti J. K., kad šis išdėstytų neteisėtus reikalavimus, tačiau J. K. tokių reikalavimų nepateikė, kad tolesnė iniciatyva ir siekis kontaktuoti su J. K. taip pat kilo iš prokuroro G. T., o ne J. K., pagrįstai įvertinti kaip J. K. provokavimas daryti nusikalstamas veikas.
35. Teismai, įvertinę byloje esančių STT Vilniaus valdybos teikimų dėl leidimo G. T. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir jų sankcionavimo turinį, atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. T. nesilaikė leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ribų ir tvarkos, nes 2013 m. gegužės 17 d. sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo nutraukimu ir tik 2013 m. lapkričio 18 d. sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pratęsimą G. T. papildomai leista priimti ir kitokius, J. K. palankius, procesinius sprendimus ikiteisminiame tyrime. Tuo tarpu 2013 m. birželio 11 d. G. T., leisdamas J. K. ir jo gynėjui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nors dieną prieš tai buvo priėmęs nutarimą leisti susipažinti tik su dalimi medžiagos, išėjo už nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribų. Tokie G. T. veiksmai, kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, išprovokavo neigiamą J. K. reakciją bei tokius pasakymus kaip „pyktis nereikia, geriau turėti draugų“,,,išmes tave iš tarnybos, ir ką“, „reikia bylą baigti gražiai“, kai 2013 m. birželio 12 d. J. K. sužinojo, kad negaus visos prašomos bylos medžiagos kopijų; dar kartą neigiama J. K. reakcija buvo sukelta 2013 m. gruodžio 3 d. vykusio susitikimo metu, kai G. T. pranešė J. K., kad ikiteisminiai tyrimai dėl J. K. ir su juo susijusių įmonių buvo atskirti į atskirus, po to G. T. tolesnėmis frazėmis („nu, bet jūs irgi advokatas, visokių gudrybių žinot, tai pasiūlymą kokį galit pasakyti, ką“, „klausimas tada iš esmės: jus domina galutinis sprendimas <...>, nes tą katę pelę prašymų ir atsakymų pagrindu mes galim žaisti be galo, be krašto“, „nu, tai gal jūs turit viziją, kokį jūs jį matot?“) siekė, kad J. K. išdėstytų savo reikalavimus, susijusius su ikiteisminių tyrimų sujungimu ir nutraukimu. Taigi, kasatoriai nepagrįstai skunduose teigia, kad J. K. šantažavo prokurorą G. T., – priešingai, tai G. T. tokiais savo sistemingais, kryptingais, primygtiniais, pakartotiniais veiksmais (kalbomis, užuominomis) siekė provokuoti J. K. daryti nusikalstamas veikas. Be to, teismai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad G. T. 2013 m. spalio 21 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus taip pat nebuvo sankcionuotas, nes tik 2013 m. lapkričio 18 d. sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pratęsimą prokurorui G. T. buvo leista priimti ir kitus J. K. palankius procesinius sprendimus, o iki tol nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos apėmė tik ikiteisminio tyrimo nutraukimą; nebuvo sankcionuotas ir G. T. 2014 m. kovo 6 d. priimtas nutarimas BK 40 straipsnyje nustatytais pagrindais nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajai R. R., perduodant ją laiduotojo priežiūrai, nes tik 2014 m. kovo 17 d. buvo išplėstos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos, leidžiant G. T. inicijuoti ikiteisminių tyrimų Nr. 10-9-055-11, Nr. 06-1-11010-13, Nr. 07-1-511-12, taip pat kitų nepaminėtų ikiteisminių tyrimų, dėl kurių į G. T. kreiptųsi J. K. ar su juo bendrai veikiantys asmenys, nutraukimą ir (ar) kitokių procesinių veiksmų, palankių J. K. ar jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims, atlikimą baudžiamosiose bylose, iki 2014 m. kovo 17 d. pagal sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus G. T. galėjo priimti procesinius sprendimus tik J. K. atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-055-11.
36. NVIM arba (ir) NVIV taikymo trukmė gali būti vienas iš požymių, reikšmingų sprendžiant dėl provokavimo konkrečioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-249-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-8-788/2017). NVIM ir NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-223-648/2018). Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Paminėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą.
37. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo teisėtumo, nuosprendžiuose vertino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų trukmę, konstatuodami per ilgą tokių veiksmų taikymo trukmę. Byloje nustatyta, kad slapti įrodymų rinkimo veiksmai prieš J. K. buvo taikomi nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. birželio 3 d. Tai, kad tokie veiksmai užsitęsė, pripažino ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais siekta atskleisti J. K. veiksmų sistemiškumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei NVIM, nei NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Toks valstybės institucijų elgesys neatitiktų tų institucijų veiklos tikslų ir prieštarautų Konvencijos nuostatoms. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo argumentams nuosprendyje, pažymi, kad toks metodas parodyti J. K. veiksmų pavojingumą, dirbtinai konstruojant naujus nusikalstamos veikos epizodus (G. T. veiksmai neapsiribojo iš esmės pasyviu dalyvavimu, jis J. K. savo provokuojamais veiksmais ir elgesiu darė tokią įtaką, dėl kurios buvo sukeltos neigiamos J. K. reakcijos, skatinama jį su prokuroru ir vėl susitikti, toliau su juo bendrauti bei reikšti neteisėtus reikalavimus ir pan.), prieštarauja nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo teisėtumo sąlygoms, juolab, kaip minėta, kai buvo pažeistos ir kitos modelio taikymo teisėtumo sąlygos – nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribų nesilaikymas ir J. K. provokavimas.
38. Įvertinę visa tai, teismai padarė pagrįstas išvadas, kad nors kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu J. K. rodė vis didesnę iniciatyvą bendraudamas su G. T., susitikimų metu išsakydavo G. T. tiesioginius ar užslėptus pageidavimus (reikalavimus), susijusius ne tik su prieš jį atliekamu ikiteisminiu tyrimu, bet ir dėl R. R., o galiausiai diskusijų metu užsimindavo ir apie prieš jį (J. K.) atliekamo ikiteisminio tyrimo nutraukimą, tačiau tokie J. K. veiksmai buvo tiesiogiai nulemti jau minėtų provokacinių G. T. veiksmų, atliktų tiek nesankcionavus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, tiek nesilaikant nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribų; taigi, visi po 2013 m. gegužės 8 d. pirmojo susitikimo atlikti J. K. veiksmai yra G. T. provokacijos pasekmė. Tai reiškia, kad taip surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais, o kadangi šiais duomenimis iš esmės ir buvo grindžiamas J. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 2 dalį, kitų jo neabejotiną kaltumą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, J. K. veiksmai, kaip pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nevertintini kaip nusikalstami. Atsižvelgiant į tai, kitų prokuroro ir nukentėjusiojo kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių buvimo J. K. veiksmuose nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Teismai, atmetę visus dėl G. T. provokacinių veiksmų atliktus J. K. veiksmus, BK 231 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu įvertino J. K. veiksmus 2013 m. gegužės 8 d. apie 8.00 val. vykusio susitikimo su G. T. metu, kai J. K. atskleidė G. T. turįs surinkęs jį kompromituojančios informacijos (apie nuslėptą eismo įvykį bei iš I. D. neva priimtą kyšį alkoholiu ir medumi), kurią gali atskleisti ir taip pakenkti G. T., jei šis ir toliau nepagrįstai vykdys J. K. baudžiamąjį persekiojimą, taip reikalaudamas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atlikti (ar neatlikti) atskirus procesinius veiksmus. Teismai, spręsdami, ar tokie J. K. veiksmai laikytini užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, t. y. trukdančiais prokurorui atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, atsižvelgė į jau minėtų kitų tolesnių J. K. ir G. T. 2013 m. birželio 5, 12 d., spalio 18, 29 d., lapkričio 18, 20, 28 d., gruodžio 20 d., vasario 10, 13 d., kovo 5, 6, 18, 24 d. susitikimų aplinkybes bei jų metu vykusius pokalbius ir padarė išvadą, kad J. K. neturėjo tikslo siekti dėl jo atliekamo ikiteisminio tyrimo nutraukimo bet kokiu pagrindu. Kaip nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, J. K. buvo įsitikinęs tuo, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai buvo konstatuota ir įsiteisėjusiais bei galiojančiais sprendimais, priimtais tiek J. K., tiek su juo siejamiems juridiniams asmenims, jo pagrindinis tikslas buvo įrodyti, kad jam ikiteisminis tyrimas atliekamas nepagrįstai, todėl J. K. vienkartinis išsakytas grasinamo pobūdžio teiginys apie galimą G. T. kompromituojančios informacijos atskleidimą yra nepakankamas jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 231 straipsnio 2 dalį konstatuoti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvadomis ir atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, kad J. K. turi būti išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir BK 231 straipsnio 2 dalį.
40. Nagrinėjamų kasatorių skundų kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliantų skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimo. Šis teismas pakartotinai išsamiai analizavo byloje surinktus duomenis ir motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad J. K. buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, taip pažeidžiant BPK 159 straipsnio 3 dalies draudimą. Įvertindamas įrodymus ne taip, kaip to pageidavo apeliantai, ir patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi ir BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, BK 231 straipsnio 2 dalies taikymo, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių ir apeliacinį procesą reglamentuojančių BPK normų nepažeidė. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi ir BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, BK 231 straipsnio 2 dalies taikymo išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, palyginęs juos tarpusavyje, išdėstė motyvuotas išvadas bei motyvuotai nurodė, kodėl apeliantų argumentai dėl šios dalies atmetami kaip nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliantų skundų argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvių nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme ar BPK nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų nesilaikymas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatoriaus nukentėjusiojo nurodomame BPK 332 straipsnyje yra išdėstyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje yra priimtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju BPK 332 straipsnio nuostatomis nesivadovavo, todėl akivaizdu, kad ir jų pažeisti negalėjo.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, kasatorių nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 159 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė, baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, BK 231 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.
Dėl nuteistojo J. K. kasacinio skundo argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme taikant BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą
42. Nuteistojo J. K. teigimu, apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 167 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jo veiksmuose nėra BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto objekto – kėsinimosi į prokuroro G. T. privataus gyvenimo neliečiamumą, šio nusikaltimo dalyko – informacijos, kurios turinį būtų sudariusios žinios apie privatų G. T. gyvenimą, ir jo objektyviojo požymio – neteisėto informacijos būtent apie privatų asmens – G. T. – gyvenimą rinkimo.
43. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl J. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. ir M. T. gyvenimą rinkimą priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas J. K. išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o apeliacinės instancijos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, siekdamas sužinoti viešai neskelbtus (duomenys neskelbtini) prokurorą G. T. kompromituoti ir jo reputaciją sumenkinti galinčius privataus gyvenimo faktus, pats, taip pat pasitelkdamas N. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, rinko informaciją apie G. T. privatų gyvenimą, t. y. apie 2011 metų gruodžio pabaigoje G. T. padaryto eismo įvykio aplinkybes, G. T. elgesį I. D. prašant patarimų baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikštas įtarimas, I. D. 2013 m. balandžio 6 d. bandytų G. T. perduoti ir G. T. sutuoktinei įduotų dviejų stiklainių medaus ir dviejų alkoholio butelių perdavimo aplinkybes, G. T. ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius bei jų šeimos gyvenimą, taip pat apie intymų G. T. gyvenimą.
44. Pirmosios instancijos teismas J. K. išteisinimą grindė tokiais argumentais: pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad J. K. tyčia būtų rinkęs informaciją apie privatų G. T. gyvenimą ir kad G. T. buvo šantažuojamas. Pats nukentėjusysis G. T. pripažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir padarė avariją, tačiau apie įvykį teisėsaugai ir savo vadovybei įstatymo nustatyta tvarka nepranešė, taip pat pripažino, kad iš I. D. už neva neteisėtą pagalbą baudžiamojoje byloje netiesiogiai priėmė kyšį medumi ir alkoholiu, t. y. prokurorui šis faktas buvo žinomas ir nebuvo imtasi jokių priemonių baudžiamajam persekiojimui pradėti. G. T. dirba (duomenys neskelbtini) prokuroru, jis yra viešas asmuo, duomenys apie jį viešai skelbiami interneto puslapiuose, visuomenė domisi informacija ne tik apie jo asmenį, bet ir apie jo profesinę veiklą, ją vertina, o atlikdamas savo darbines funkcijas, prokuroras turi vadovautis prokurorų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais principais, jų prokuroras privalo laikytis ir ne tarnybos metu. Antra, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. K. rinko informaciją apie privatų G. T. ir M. T. gyvenimą. Nustatyta, kad vykstant bendriems pobūviams, kuriuose dalyvavo ir J. K., visi kalbėjo ir diskutavo įvairiomis temomis, tų pokalbių metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl pobūvių dalyviai laisvai kalbėjo tiek apie savo, tiek ir apie kitų asmenų įpročius, pomėgius, šeimas, jų problemas, tarp jų ir apie G. ir M. T., jų gyvenimą ir pan. Aplinkybės, kur gyvena G. T. su šeima, kokia jo šeimos narių sveikatos būklė, artimųjų mirties faktai, finansiniai įsipareigojimai buvo viešai, daugelio žmonių aptariami įvairiuose pobūviuose ir visiems plačiai žinomi. Įstatymai nedraudžia žmonėms bendrauti, kalbėtis, diskutuoti ir pan. Kiekvienas žmogus bendraudamas elgiasi skirtingai, nes yra individuali asmenybė. Žmonės, tarpusavyje bendraudami, kalbasi įvairiomis temomis, domisi vienas kito gyvenimais, šeimų problemomis ir t. t. Be to, vien tik pobūvio metu užduotas klausimas, ar G. T. neturi kitų moterų ar meilužių, negali būti vertinamas kaip informacijos rinkimas apie intymų gyvenimą. Trečia, byloje nėra duomenų, kad J. K. transporto priemonės sunaikinimo pažymos reikalavo iš kokio nors fizinio ar juridinio asmens, turėdamas tikslą ją panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, turėjo tikslą sužinoti neskelbtus prokurorą G. T. ir jo šeimą kompromituoti bei jo reputaciją menkinti galinčius privataus gyvenimo faktus, t. y. J. K. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, nurodyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (nusikaltimo objekto ir subjektyviosios pusės).
45. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. K. dėl neteisėto informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo, selektyviai vertino liudytojų H. O. ir I. D. parodymus, nepagrįstai nepatikimais pripažino L. ir R. G. parodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje neginčytinai įrodyta, kad J. K., siekdamas surinkti G. T. kompromituojančią informaciją, tiek veikdamas pats, tiek pasitelkdamas N. Š., apklausdamas H. O., I. D., L. ir R. G., jų atsakymus slapta fiksuodamas garso ir (ar) vaizdo įrašymo technika, rinko informaciją apie G. T. padaryto eismo įvykio aplinkybes, kitų asmenų veiksmus išgabenant G. T. ir jo automobilį iš įvykio vietos, G. T. elgesį I. D. prašant patarimų baudžiamojoje byloje, kurioje šis buvo įtariamasis, alkoholio ir medaus perdavimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad J. K. suprato renkantis informaciją apie privatų G. T. gyvenimą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad J. K. veiksmai atitinka BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo J. K. pripažinti kaltu pagal visą jam pareikštą kaltinimą, nes baudžiamojoje byloje taip ir nebuvo nustatyta, kokiu būdu J. K. galimai sužinojo G. T. gyvenamąją vietą, o tokios J. K. neva išsiaiškintos aplinkybės kaip G. T. turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai, šeimos narių sveikatos būklė, artimųjų mirties faktai yra grindžiamos tik užfiksuotų tarpusavio pokalbių metu išsakytomis pavienėmis frazėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, lygiai taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių konkretizuoti bendro pobūdžio teiginius apie J. K. neva išsiaiškintus G. T. įpročius ir pomėgius, jo draugų ir pažįstamų ratą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kokiu būdu J. K. galėjo gauti pažymos apie G. T. eismo įvykio metu sudaužyto automobilio atidavimą sunaikinti kopiją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltė privalo būti įrodyta neginčijamai, o ne prielaidomis, padarė išvadą, kad esant nepašalintų abejonių J. K. kaltė dėl pirmiau nurodytų aplinkybių laikytina neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kokią nors surinktą informaciją, susijusią su privačiu M. T. gyvenimu, kad pagal bylos aplinkybes J. K. tyčia buvo nukreipta tik į G. T. privataus gyvenimo faktus, konstatavo, kad J. K. pripažintinas kaltu dėl informacijos tik apie privatų G. T. gyvenimą rinkimo.
46. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Taigi šio nusikaltimo objektas – prigimtinė, konvencinė ir konstitucinė vertybė – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Tokią informaciją rinkti draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymas ar teismas. Rinkimo neteisėtumas nesietinas su tais atvejais, kai ji renkama iš viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, naudojantis interneto vieša paieška, ar asmuo pats informaciją apie privatų gyvenimą atskleidžia ją teikdamas į viešus registrus ar duodamas sutikimą ją skelbti.
47. Pažymėtina, kad teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje (Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 7 straipsnis, Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalis). Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).
48. BK 167 straipsnyje neapibrėžta privataus gyvenimo sąvoka. Tokia sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, pagal kurį privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (2 straipsnio 45 dalies 2010 m. rugsėjo 30 d. redakcija).
49. Pagal EŽTT praktiką privataus gyvenimo sąvoka yra plati, ji apima asmens fizinį bei psichinį neliečiamumą; tad gali apimti daugelį asmens tapatybės aspektų, tokius kaip asmens pavardė (vardas), kitos asmens tapatybės ir sąsajos su šeima nustatymo priemonės; su asmens teise į atvaizdą susiję elementai; seksualinė tapatybė ir orientacija, seksualinis gyvenimas; asmeninė informacija, dėl kurios asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ji nebus paskelbta be jo sutikimo. Pagal Konvencijos 8 straipsnį suteikiama garantija pirmiausia siekiama užtikrinti kiekvieno individo asmenybės raidą jam palaikant santykius su kitais žmonėmis, nesant jokio išorinio kišimosi. Taigi net ir viešame kontekste egzistuoja asmens sąveikos su kitais sritis, kuri gali patekti į „privataus gyvenimo“ sferą; be kita ko, privatus gyvenimas gali apimti profesinę ar verslo veiklą; taip pat teisę gyventi privačiai, nesant nepageidaujamo dėmesio (Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizotts?g prieš Vengriją, peticijos Nr. 18030/11, par. 191; Didžiosios kolegijos 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, peticijos Nr. 931/13, par. 129–131; Didžiosios kolegijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje B?rbulescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61496/08, par. 70–71; Didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Bédat prieš Šveicariją, peticijos Nr. 56925/08, par. 72; Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 30562/04 ir 30566/04, par. 66). EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad informacijos, susijusios su asmens privačiu gyvenimu, tvarkymas (pavyzdžiui, rinkimas, kaupimas, laikymas, panaudojimas ar kitoks atskleidimas) patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį; Konvencijos 8 straipsnis suteikia teisę į tam tikrą informacinį apsisprendimą, leidžiant asmenims remtis savo teise į privatumą dėl duomenų, kurie, nors neutralūs, yra renkami, tvarkomi ir skleidžiami visuotinai, tokia forma ar tokiu būdu, kad tai gali būti susiję su jų teisėmis pagal šią nuostatą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, par. 133–138). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens duomenų kontekste privataus gyvenimo sąvoka neturi būti interpretuojama apribojančiai (pernelyg siaurai) (pvz., 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Benedik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 62357/14, par. 102; Didžiosios kolegijos 2000 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Amann prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27798/95, par. 65). Be to, EŽTT praktikoje nurodoma ir daugelis elementų, reikšmingų vertinant, ar priemonės, taikomos už asmens būsto ir privačių patalpų ribų, yra susijusios su jo privačiu gyvenimu. Kadangi tam tikrais atvejais žmonės sąmoningai ar tyčia dalyvauja veikloje, kuri yra ar gali būti įrašoma ar apie kurią pranešama viešai, tokio asmens pagrįsti lūkesčiai dėl privatumo gali būti reikšmingas, nors nebūtinai lemiamas, veiksnys atliekant šį vertinimą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizotts?g prieš Vengriją, par. 193). Pažymėtina, kad ir nacionalinėje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sąvoka „žmogaus privatus gyvenimas“ labai plati, taigi yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri nepasiduoda griežtai klasifikacijai. Dėl to klausimas, ar konkreti surinkta informacija apie asmenį laikytina būtent tokia informacija apie privatų gyvenimą, kokia yra apibrėžta BK 167 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju spręstinas remiantis visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atsižvelgiant į susiklosčiusią konkrečioje byloje situaciją ir pirmiau išdėstytus reikalavimus dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2014, 2K-7-84-489/2018).
50. Patikrinusi teismų nuosprendžius teisės taikymu aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas klausimą dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo J. K. veiksmuose, bylos aplinkybes teisingai įvertino ir baudžiamąjį įstatymą tinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas.
51. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų pritaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje J. K. rinktos informacijos apie G. T. ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius ir jų šeimos gyvenimą, taip pat intymų G. T. gyvenimą turinio neaptarė, jo nekonkretizavo – tik aprašydamas byloje nustatytas aplinkybes nurodė, kad J. K. rinko informaciją apie G. T. ir jo žmonos tarpusavio santykius ir jų šeimos gyvenimą, taip pat apie intymų G. T. gyvenimą, nors prieš tai šis teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų apie kokią nors surinktą informaciją, susijusią su M. T. gyvenimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės neaptarė, ar apie G. T. rinkta informacija yra informacija apie jo privatų gyvenimą BK 167 straipsnio prasme.
52. Iš bylos matyti, kad J. K. klausinėjo jo ir G. T. bendrai pažįstamų asmenų, ar šie neturi kompromituojančios medžiagos apie G. T., ar neperka kontrabandinių prekių, neturi meilužių, apie jo elgesį I. D. prašant patarimų jo baudžiamojoje byloje, jo padarytą eismo įvykį ir paimtą medų su alkoholiu. Šiuo aspektu sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad J. K. domėjosi G. T. ir jo gyvenimu, tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktiką, neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas visų pirma sietinas su informacijos gavimo būdo bei pažeisto asmens privatumo įvertinimu.
53. Taigi, nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualu tai: ar informaciją apie G. T. sukeltą eismo įvykį, medaus bei alkoholio paėmimą, G. T. elgesį I. D. prašant patarimų baudžiamojoje byloje galima vertinti kaip informaciją apie privatų asmens gyvenimą BK 167 straipsnio 1 dalies prasme ir ar toks informacijos rinkimo būdas, kai informacija sužinoma pobūviuose iš bendrai pažįstamų asmenų, kur pobūvių dalyviai laisvai kalba tiek apie savo, tiek ir apie kitų asmenų įpročius, pomėgius, šeimas, jų problemas, gyvenimą ir pan., laikytinas neteisėtu BK 167 straipsnio 1 dalies prasme.
54. Aiškinant BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes neteisinga būtų teigti, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Būtina įvertinti, ar duomenys, kurių rinkimas buvo nustatytas, iš tiesų laikytini tokiais svarbiais duomenimis apie asmens privatų gyvenimą, ar jų rinkimo aplinkybės yra tokios pavojingos, kad ją rinkusiam asmeniui reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018). Minėta, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Vertinant tokią visumą, svarbu taip pat atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija).
55. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
56. Nagrinėjamoje byloje, darydamas priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje sureikšmino patį informacijos rinkimo (gavimo) faktą ir neatkreipė dėmesio į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kvalifikuodamas J. K. veiksmus pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino jo tyčios kryptingumo ir būdo, kaip ši informacija surinkta (gauta). Pagal nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad informacija apie G. T. surinkta dalyvaujant jų abiejų bendrų pažįstamų pobūviuose, kur natūraliai ir gyvenimiškai ten dalyvaujantys asmenys diskutuoja, bendrauja, kalbasi apie gyvenimą, patys dalijasi informacija apie savo gyvenimą ir problemas, perpasakoja draugų ir pažįstamų gyvenimo detales ir pan. Toks asmenų bendravimas ir informacijos sužinojimas, neturint kryptingos tyčios rinkti konkrečią informaciją, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad J. K. ir G. T. daug laiko pažįstami, J. K. ne kartą dalyvavo G. T. kontroliuojamų bylų procesuose, taip pat bendravo su abiejų bendrais pažįstamais, dalyvavo bendrų pažįstamų pobūviuose, kad eismo įvykio, medaus ir alkoholio gavimo faktai jų abiejų pažįstamų aplinkoje buvo žinomi, negali būti laikomi užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad asmens privataus gyvenimo apsaugos nuo kito privataus asmens kišimosi į jo privatų gyvenimą apimtis priklauso, be kita ko, nuo šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio, kuris lemia privatumo ribas vienas kito atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokie J. K. veiksmai nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, jie gali būti vertinami etikos, moralės ir pan. požiūriais.
57. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino informacijos ryšio su fizinio asmens privačiu gyvenimu – BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyko, neatsižvelgė į informacijos rinkimo tikslus. Iš bylos matyti, kad J. K. renkama informacija apie G. T. iš esmės išskirtinai susijusi su juo, kaip viešu asmeniu, t. y. prokuroru, atliekančiu viešas pareigas, taigi, nėra pagrindo tokią informaciją (G. T. sukeltą eismo įvykį, medaus bei alkoholio paėmimą, G. T. elgesį I. D. prašant patarimų baudžiamojoje byloje) vertinti kaip informaciją, kurios turinį sudaro žinios apie privatų asmens gyvenimą BK 167 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, būtina vertinti tai, kad G. T. yra viešas asmuo, prokuroras, prokurorui taikomi elgesio principai galioja ne tik atliekant jam tarnybines pareigas, bet ir ne tarnybos metu, todėl ir ne tarnybos metu įvykę faktai, susiję su G. T., kaip prokuroru, negali būti vertinami tik kaip asmens privataus gyvenimo informacija. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad J. K. tokiais savo veiksmais būtų siekęs neteisėto tikslo, kuris galėtų patvirtinti jo veiksmų pavojingumą baudžiamosios atsakomybės kontekste.
58. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo nuteistajam J. K. yra padarytos tinkamai nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalis dėl J. K. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą ir neturtinės žalos atlyginimo iš jo G. T. priteisimo, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. K. išteisinimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 383 straipsnis) ir nukentėjusiojo G. T. civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto, taip pat panaikinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo, ir J. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) iš naujo subendrintinos ir jam skirtina nauja galutinė bausmė. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies antroje, trečioje, septynioliktoje ir dvidešimt trečioje pastraipose (l. 78, 80) atitinkamai nurodyta, kad J. K. ir R. L. neteisėtai rinko informaciją tik apie privatų K. J. gyvenimą. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismai nustatė, jog J. K. ir R. L. neteisėtai rinko informaciją apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K. gyvenimą. Dėl to teisėjų kolegija pirmiau nurodytus apeliacinės instancijos teismo rezoliucinės dalies netikslumus pripažįsta rašymo apsirikimais, kurie turi būti ištaisyti (BPK 308¹ straipsnis).
59. Kasatorius skunde, be kita ko, teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. K. išteisinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą paliekama galioti. Taigi pirmiau nurodytų kasatoriaus argumentų nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl nuteistųjų J. K. ir R. L. kasacinių skundų argumentų dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi taikant šį BK straipsnį
60. Nuteistieji J. K. ir R. L., neginčydami jų pripažinimo kaltais pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J. ir V. K., G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, neišsamiai įvertino aplinkybes, reikšmingas BK 38 straipsniui taikyti, ir nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius instituto.
61. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat kad yra nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).
62. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2016 m. gruodžio 26 d. J. K. ir R. L. su nukentėjusiaisiais G. ir Š. R. pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo, kuriame J. K. ir R. L. prisipažino neteisėtai rinkę informaciją apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą, dėl to jų atsiprašė, įsipareigojo atlyginti kiekvienam po 2500 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusieji patvirtino priimantys atsiprašymą ir susitaikantys su J. K. ir R. L. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gauti K. J. ir V. K. 2018 m. gegužės 11 d. pareiškimai, jog J. K. ir R. L. savo noru atlygino jiems padarytą neturtinę žalą, jų atsiprašė ir su jais susitaikė, taip pat pateikti J. K. ir R. L. su K. J. ir V. K. 2018 m. gegužės 11 d. pasirašyti susitarimai, kuriuose nurodyta, jog J. K. ir R. L. prisipažįsta neteisėtai rinkę informaciją apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimą, dėl to gailisi ir jų atsiprašė, susitarė su K. J. ir V. K. dėl padarytos neturtinės žalos dydžio ir savo noru ją atlygino, nukentėjusieji patvirtino priimantys atsiprašymą ir susitaikantys su J. K. ir R. L.
63. Nagrinėjamų kasatorių argumentų kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymo nuteistiesiems, nebuvo nuoseklus, nes iš pradžių nuosprendyje konstatavo, kad byloje iš esmės yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos (tarp jų ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką) atleisti J. K. ir R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, o vėliau, jau motyvuodamas savo sprendimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo, nurodė, kad akivaizdu, jog nuteistieji tik formaliai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, siekdami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tai neturi lemiamos reikšmės, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas sprendimą netaikyti nuteistiesiems BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų priėmė iš esmės įvertinęs nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų požiūrį į padarytus nusikaltimus, savo veiksmų vertinimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog nesunkus nusikaltimas yra mažiausiai pavojingas iš visų nusikaltimų kategorijų, savaime neleidžia teigti, kad konkretaus padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumas yra mažas. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, o vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-677/2015">2K-147-677/2015</a>, 2K-233-511/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).
64. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: informacija buvo renkama apie keturių asmenų – K. J., V. K. ir G. ir Š. R. privatų gyvenimą; informacija buvo renkama nuo 2013 metų gruodžio pabaigos iki 2014 m. birželio 3 d.; nuo 2013 metų pabaigos iki 2014 metų vasario pradžios J. K. šią informaciją rinko vienas, o nuo 2014 metų vasario pradžios – veikdamas bendrininkų grupe su R. L. (tai pripažinta jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)); informacija apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimą buvo renkama iš esmės siekiant pakenkti K. J. ir Š. R., (duomenys neskelbtini); buvo ne tik renkama informacija apie nukentėjusiųjų gyvenamąsias vietas, G. ir Š. R. naudojamus automobilius, K. J. ir V. K. pažinties aplinkybes, V. K. karjerą, atliktus ir planuojamus atlikti nekilnojamojo turto sandorius, kad nukentėjusieji G. ir Š. R. augina neįgalų sūnų, bet ir fiksuojamas nukentėjusiųjų K. J. ir V. K. intymus gyvenimas, jų asmeninio (šeiminio) gyvenimo įvykiai ir jų veiksmai, priešais K. J. butą laiptinėje vykstantys įvykiai ir įeinantys bei išeinantys žmonės, G. ir Š. R. bei jų tėvų ruošimasis vykti kremuoti mirusio mažamečio neįgalaus nukentėjusiųjų sūnaus kūno, be to, nukentėjusieji K. J. ir V. K., Š. R. buvo sekami. Nukentėjusieji buvo slapta fotografuojami ir (ar) filmuojami, o informacijai apie nukentėjusįjį K. J. slaptai fiksuoti ir jam slapta sekti buvo naudojami ir kiti įrenginiai: priešais nukentėjusiojo K. J. butą įmontuotas nuo judesio įsijungiantis filmavimo įrenginys, K. J. automobilyje slapta įmontuotas GPS įrenginys, kavinėje, kurioje K. J. susitiko su D. M., po stalu buvo paslėptas garso įrašymo įrenginys. Taigi informacija buvo renkama tiesiogine tyčia, bendrininkaujant (išskyrus neilgą laiko tarpą, kai informaciją J. K. rinko vienas), ne apie vieno asmens privatų gyvenimą, gana ilgą laiko tarpą, renkama ir fiksuojama informacija buvo jautraus ir asmeninio (netgi intymaus) pobūdžio, o nuteistųjų J. K. ir R. L. veiksmai sekant nukentėjusiuosius, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal savo būdą ir naudojamas priemones faktiškai prilygo slaptų tyrimo veiksmų, kuriuos atlikti gali tik tam leidimą gavę subjektai, atlikimui.
65. Be to, BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo kontekste ne mažiau svarbu įvertinti ir pačių nuteistųjų poziciją (požiūrį) į savo padarytas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: iš pradžių J. K. teigė, jog jo stebėti asmenys vieši ir jis juos stebėjo viešoje erdvėje, norėdamas apsiginti nuo neteisėtai jam iškeltos baudžiamosios bylos, kad rinko duomenis apie korupcinę (duomenys neskelbtini) K. J. veiklą, o įtardamas, kad Š. R. veikia kartu su K. J., stebėjo ir jį; vėliau, įteikus galutinį įtarimą, J. K. savo poziciją atsisakė pateikti ir paaiškinimų nedavė; R. L. iš pradžių teigė nemananti, jog jos veiksmai nusikalstami, nes jos stebėti asmenys vieši ir ji juos stebėjo viešoje erdvėje, buvo įsitikinusi, kad abu (duomenys neskelbtini) korumpuoti, norėjo padėti J. K. nustatyti jų neteisėtus veiksmus; vėliau, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, R. L. savo poziciją atsisakė pateikti ir paaiškinimų nedavė; iš pirmosios instancijos teisme duotų J. K. parodymų išplaukia, kad jis K. J. ir Š. R. stebėti pradėjo supykęs dėl jų veiksmų, stebėjo viešose vietose, abejojo, ar tai, ką jis darė, yra neteisėta, su G. ir Š. R. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko; R. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pripažįsta atlikusi tam tikrus veiksmus, tik negali vertinti, ar jie teisėti, ir iš esmės laikėsi pozicijos, kad nemano, jog jos veiksmai nusikalstami, nes jos stebėti asmenys vieši, ji juos stebėjo viešoje erdvėje, norėjo išsiaiškinti, ar K. J. ir Š. R. vykdo neteisėtą veiką; J. K. paskutinio žodžio metu nurodė, kad K. J. jį išprovokavo taip elgtis, nesutiko, kad rinko duomenis būtent apie jo privatų gyvenimą, apie Š. R. specialiai jokių slaptų duomenų nerinko, o R. L. – kad rinko informaciją apie K. J. ir Š. R., tai darė norėdama padėti J. K., nemanydama, kad daro nusikaltimą, jie buvo vieši asmenys, stebėjo ir fotografavo juos viešose vietose, nuotraukos niekur nebuvo paviešintos ar panaudotos, jokios žalos nepadarė. Vadinasi, J. K. ir R. L. iš esmės savo elgesio kritiškai nevertino ir nemanė veikę neteisėtai.
66. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuteistiesiems ir vertindamas jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisingai nurodė, kad nors padaryti nusikaltimai ir priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau J. K. ir R. L. aktyviais ir pakankamai ilgą laiką trukusiais veiksmais sistemingai siekė surinkti informaciją apie privatų K. J. ir Š. R. gyvenimą, ją J. K. ketino panaudoti siekdamas atkeršyti už prieš jį atliekamą ikiteisminį tyrimą ir pakenkti nukentėjusiesiems, kad nuteistieji savo veiksmų kritiškai nevertino, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo J. K. ir R. L. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), todėl tai, jog nuteistieji neva savo veiksmais siekė atskleisti galbūt korumpuotų aukštų teisėsaugos pareigūnų neteisėtą, nesąžiningą veiklą, negali paneigti ir pateisinti jų veiksmų neteisėtumo.
67. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės insatncijos teismo sprendimas nuteistiesiems netaikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų neprieštarauja šiame BK straipsnyje įtvirtintai teismo diskrecijai pasirinkti, ar atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko, nukentėjusiojo G. T. ir nuteistosios R. L. kasacinius skundus atmesti.
Ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus: antroje, trečioje (78 lapas), septynioliktoje ir dvidešimt trečioje pastraipose (80 lapas) vietoj „dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. gyvenimą rinkimo“ nurodant „dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K. gyvenimą rinkimo“.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. T. iš J. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios nuosprendžio dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. dėl kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie G. T. privatų gyvenimą rinkimą išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. K. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K. gyvenimą rinkimo ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. ir Š. R. gyvenimą rinkimo subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti J. K. galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į J. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. 15 parų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti J. K. galutinę bausmę – 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio baudą.
Kitas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžių dalis palikti galioti be pakeitimų.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Artūras Pažarskis
Aurelijus Gutauskas
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Skaitykite visą bylą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.