Baudžiamoji byla Nr. 2K-70-458/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00346-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovei pagal įstatymą Z. D., jos atstovui advokatui Tomui Bukeliui,
civilinės atsakovės UAB „O“ atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovės pagal įstatymą globėjos Z. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas, civilinės atsakovės UAB „O“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendis pakeistas: pašalinta iš nuosprendžio nustatomosios dalies neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, kad „R. S. parbloškė važiuojamąja dalimi ėjusį pėsčiąjį V. D.“, ir nustatyta, kad „R. S. parbloškė prekių iškrovimo aikštele ėjusį pėsčiąjį V. D.“. Iš civilinės atsakovės UAB „O“ nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 20 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 75 MGL dydžio (2824,50 Eur) bauda.
Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista V. D. naudai iš UAB „O“ 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei iš bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, nukentėjusiojo V. D. priežiūrai ir slaugai laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. – po 817,30 Eur kas mėnesį, o nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. – po 593,30 Eur kas mėnesį iki V. D. nuolatinė kito asmens slauga taps nereikalinga. Taip pat iš civilinių atsakovių UAB „O“ ir bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio dalies visiško įvykdymo.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. D. civilinis ieškinys dėl 12293,04 Eur turtinės žalos (netektų darbinių pajamų) ir 5 procentų metinių palūkanų atmestas.
Nukentėjusiosios, nukentėjusiojo V. D. atstovės pagal įstatymą, ir civilinės ieškovės Z. D. patirtos 600 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistos iš R. S. nukentėjusiosios Z. D. naudai.
Civilinės atsakovės bendrovės „Seesam Insurance AS“ prašymas priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovės pagal įstatymą globėjos Z. D. ir jos atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, civilinės atsakovės atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 11 val. 49 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27, 101 punktų reikalavimus, t. y. prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, dėl to parbloškė nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuojamąja dalimi einantį pėsčiąjį V. D., padarydamas jam kūno sužalojimus, šie jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeitė: pašalino iš nuosprendžio nustatomosios dalies neteisingai nustatytą faktinę aplinkybę, kad „R. S. parbloškė važiuojamąja dalimi ėjusį pėsčiąjį V. D.“, ir nustatė, kad „R. S. parbloškė prekių iškrovimo aikštele ėjusį pėsčiąjį V. D.“. Iš civilinės atsakovės UAB „O“ nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydį sumažino iki 20 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Teismas neturtinės žalos sumažinimą motyvavo tuo, kad nuteistasis vairavo blaivus, vykdė darbines funkcijas, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė ir sureikšmino atskirus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, t. y. kilusias pasekmes ir tai, kad civilinė atsakovė, tikėtina, yra finansiškai pajėgi atlyginti nukentėjusiojo prašomą sumą dėl patirtos neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi bylose, kai panašios pasekmės kaip šioje byloje kyla mažamečiams ar pakankamai jauno amžiaus žmonėms.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovė pagal įstatymą globėja Z. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria iš civilinės atsakovės UAB „O“ nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 20 000 Eur, ir palikti dėl šios dalies galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį, kuriuo iš civilinės atsakovės UAB „O“ priteista V. D. naudai 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Nukentėjusysis V. D. buvo diskriminuotas dėl savo amžiaus, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo asmens ypatumą (amžių) pripažino aplinkybe, leidžiančia mažinti nustatomos neturtinės žalos dydį, o tai tiesiogiai prieštarauja lygybės prieš įstatymą ir teismą principui. Nutartyje pateiktas jauno ir pagyvenusio žmogaus netekimų sąrašas yra ne objektyvus, bet subjektyvus, t. y. priklausantis nuo individualių atskiro asmens savybių. Tokio pobūdžio galimybių prognozavimas negali būti objektyviai pateisinamas, nes niekas negali objektyviai atsakyti, kiek konkretus žmogus gyvens ir ką jis per savo gyvenimą patirs. Apeliacinės instancijos teismo pasirinktų šablonų taikymas, apibendrinant asmenų grupes, yra visų rūšių diskriminacijų pagrindas. Pateiktas prarastų galimybių sąrašas yra hipotetinis, paremtas apibendrintu spėjimu, o ne konkrečiomis objektyviomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo motyvacija dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo ydinga, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 3 daliai, pagal kurią draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimų dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi išskirtinai baudžiamosiose bylose priteisiamų žalų dydžiais analogiškose bylose ir nesivadovavo civilinėse bylose priteisiamų žalų dydžiais dėl eismo įvykių metu patirtų žalų. Neturtinės žalos apskaičiavimo pavyzdžiai negali apsiriboti tik baudžiamųjų bylų teismų praktika, jeigu aplinkybės, nagrinėjamos civilinėse bylose, yra iš esmės analogiškos. Civilinėse bylose eismo įvykio metu sunkiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos dydis viršija 35 000 Eur ir siekia 84 000 Eur (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-90/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-402-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-402-421/2016">3K-3-402-421/2016</a>). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydį sumažino nuo 40 000 Eur iki 20 000 Eur, t. y. dvigubai. Nurodydamas, kad baudžiamosiose bylose neturtinės žalos, kuri kilo kaltam asmeniui veikiant neatsargia kaltės forma, dydžiai siekia iki 35 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teismų praktikos nutartimis, kuriose nukentėjusiesiems konstatuotas nuo 40 iki 85 proc. darbingumo netekimas ir nė vienoje byloje nėra konstatuotas visiškas fizinis neįgalumas (kuris prilyginamas 100 procentų darbingumo netekimui) kartu su psichiniu neveiksnumu. Tokiu būdu liko neaišku, kokiais kriterijais remdamasis apeliacinės instancijos teismas dvigubai sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo priteista V. D. neturtinė žala nežymiai viršija baudžiamosiose bylose teismų priteisiamos neturtinės žalos (nuo 5000 iki 35 000 Eur) vidurkį ir yra žymiai mažesnė nei civilinėse bylose priteisiamos neturtinės žalos (iki 84 000 Eur) vidurkis. Tokia praktika neatitinka asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principo, įtvirtinto BPK 6 straipsnyje, ir yra esminis šio kodekso pažeidimas.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, neteisingai parinko kriterijus, į kuriuos atsižvelgė, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir nepagrįstai sumažino nusikalstamos veikos pasekmių reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje gyvybės atėmimo ir sveikatos sužalojimo atvejais būtent kilusios pasekmės yra pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktMTM5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-139/2016">2K-89-139/2016</a>, 2K-294-303/2018). Kilusių pasekmių kriterijus yra reikšmingiausias ir vertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies konstrukciją. Iš jos matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmiausia atsižvelgia į kilusias pasekmes, o vėliau nurodomi kiti kriterijai.
3.4. Šiuo atveju nukentėjusiojo V. D. patirti sužalojimai yra patys sunkiausi, t y. jis ne tik kad liko fiziškai neįgalus, bet ir liko visiškai neveiksnus: nukentėjusysis ne tik kad negali savęs aptarnauti fiziškai (nevaikšto, nesugeba pats atsigerti, pavalgyti, apsirengti, atlikti pačių paprasčiausių asmeninės higienos veiksmų), bet nesupranta ir nevaldo net primityviausių gyvybinių funkcijų (alkio, troškulio, sotumo jausmo, poreikio tuštintis, šlapintis ir pan.), nekalbant apie negebėjimą palaikyti jokio emocinio socialinio ryšio su artimaisiais, kadangi nesiorientuoja nei laike, nei vietoje. Sveikimo perspektyvos yra neigiamos. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės.
3.5. Neaišku, ar neturtinės žalos dydis apeliacinės instancijos teismo buvo sumažintas tik dėl nukentėjusiojo amžiaus, ar dar ir dėl to, jog kaltas asmuo veikė neatsargia kaltės forma, buvo blaivus ir vykdė darbines funkcijas. Šie kriterijai negali būti pripažįstami reikšmingais neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nes nusikaltimas, už kurį nuteistas R. S., gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma. Esant tyčinei kaltės formai, tokia veika būtų kvalifikuojama kaip nužudymas, o kaltinamojo neblaivumas sudaro atskirą nusikaltimo sudėtį, įtvirtintą BK 281 straipsnio 4 dalyje.
3.6. Neatsižvelgta į civilinės atsakomybės darbdaviui ypatumus. Darbinių funkcijų vykdymo kriterijus šioje byloje neturėtų būti pripažįstamas pagrindu mažinti neturtinės žalos atlyginimą. Darbinių funkcijų vykdymas perkelia civilinės atsakomybės naštą darbdaviui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-402-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-402-421/2016">3K-3-402-421/2016</a>). Kaltojo asmens darbdavė, UAB „O“, yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis asmuo, kuris taip pat prisiima ir šios veiklos riziką. Jis turi galimybes imtis papildomų priemonių, sumažindamas veiklos riziką, arba tokių priemonių nesiimti. Civilinė atsakovė vykdo pašto siuntų išvežiojimo veiklą automobiliais, taigi gali ir turi suprasti, kad jos veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) kasdieniniu naudojimu. Kaip buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo teisme metu (tiek iš nuteistojo parodymų, tiek iš įvykio vietos nuotraukų – 1 t., 12–15 l.), kalto asmens vairuotas automobilis yra be galinių langų, t. y. galinė automobilio dalis yra aklina. Nuteistojo vairuotas automobilis „Peugeot Boxer“ yra krovininis mikroautobusas, kurio plotis ir aukštis pagal gamintojo skelbiamus viešus duomenis yra: plotis tarp galinių ratų centrinių ašių – 1790 cm, paties žemiausio modelio aukštis – 2254 cm (atitinkamai kitų modifikacijų – 2522, 2760 cm). Automobilio plotį nurodė ir pats kaltinamasis, jį 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė esant 1,70 cm. Vadinasi, „Peugeot Boxer“ 2014 m. modelis yra gerokai didesnis nei lengvasis automobilis ir aukštesnis už žmogų (1 t., 15 l.: fotonuotrauka puikiai iliustruoja, koks žmogaus ir automobilio aukščio santykis). Tuo tarpu civilinė atsakovė nebuvo ėmusis jokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių, t. y. galinio vaizdo kamerų diegimo, atstumo jutiklių diegimo ar atbulinės eigos garsinio signalo diegimo savo transporto priemonėse. Tokia situacija rodo, kad civilinė atsakovė nebuvo ėmusis priemonių ūkinės komercinės veiklos rizikai minimizuoti. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, po šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio civilinė atsakovė ėmėsi papildomų saugos priemonių įdiegimo automobiliuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010 yra pažymėjęs, kad teismai turėtų atsižvelgti į tai, ar už žalos atlyginimą atsakingas fizinis ar juridinis asmuo, t y. juridiniam asmeniui neturtinės žalos atlyginimas paprastai yra lengvesnė našta nei fiziniam asmeniui. Veiklos rizikas juridinis asmuo paprastai įskaičiuoja į paslaugų savikainą.
3.7. Nesivadovauta aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-402-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-402-421/2016">3K-3-402-421/2016</a>). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2009–2018 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgė į pakitusį pragyvenimo lygį bei pasikeitusią ekonominę situaciją. Skundžiamoje nutartyje cituojamos 7 nutartys, iš kurių viena yra 2018 m., likusios 2009–2016 m. laikotarpio. Minimali mėnesinė alga per šį laikotarpį padidėjo 1,86 karto (2009 m. buvusi 800 Lt (231,70 Eur), 2015 m. – 325 Eur, 2019 m. pasiekė 430 Eur). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (t. y. užmokestis neatskaičius mokesčių) 2009 m. šiek tiek viršijo 2100 Lt (608,20 Eur), 2015 m. pasiekė 750 Eur; o 2019 m. yra 1262,7 Eur (viršija 2009 m. 2,08 karto).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovės pagal įstatymą Z. D. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
5. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį teigiant, kad teismas savo motyvais diskriminavo nukentėjusįjį dėl jo amžiaus, neteisingai parinko kriterijus, į kuriuos atsižvelgė, nustatydamas neturtinės žalos dydį, bei nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika civilinėse bylose, kuriose priteisiami kur kas didesni neturtinės žalos dydžiai.
6. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-7-788/2016, 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-38-942/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.).
7. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
8. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
9. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies, nukentėjusiojo naudai iš civilinės atsakovės priteisė 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo sunkiai ir nepataisomai sutrikdyta sveikata: jis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti, byloje nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, jo gyvenimas, palyginti su buvusiu prieš įvykį, pasikeitė iš esmės. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes (nukentėjusįjį nuteistasis sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, atlikdamas savo darbines pareigas), į atsakingo už žalą juridinio asmens turtinę padėtį (byloje nebuvo pateikta įrodymų, apibūdinančių bendrovės turtinę padėtį bei paneigiančių jos galimybes atlyginti civilinio ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, – bendrovė ir toliau vykdo savo ūkinę veiklą bei gauna iš jos pajamas).
10. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartimi iš civilinės atsakovės nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį sumažino iki 20 000 Eur. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pasirinktinai išskyrė ir sureikšmino atskirus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, ypač kilusias pasekmes ir tai, kad civilinė atsakovė, tikėtina, yra finansiškai pajėgi atlyginti nukentėjusiojo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš teismų praktikos matyti, jog didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi bylose, kai panašios pasekmės kaip šioje byloje kyla mažamečiams ar pakankamai jauno amžiaus žmonėms, dėl to šiuo atveju, atsižvelgus į garbingą nukentėjusiojo amžių (71 metai), darytina išvada, kad jo patirti praradimai, nors ir labai skaudūs, yra vis dėlto ne tokie, kokie būna jauno amžiaus žmonėms. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta buvo neatsargiais nuteistojo veiksmais, kad jis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių ir dvasinių kančių, tad ir priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais. Eismo įvykio kaltininkas buvo blaivus, eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines funkcijas, o tai, kad šiuo atveju neturtinė žala yra priteisiama iš juridinio asmens, kuris aktyviai vykdo ūkinę veiklą ir kurio finansinė padėtis galimai nėra bloga, nėra pagrindas didinti priteistinos neturtinės žalos dydį ir nustatyti jį žymiai didesnį, nei įprastai yra priteisiama panašaus pobūdžio bylose.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai dėl nukentėjusiojo amžiaus, kaip aplinkybės, leidžiančios vertinti asmens patirtus praradimus kaip ne tokius skaudžius ar mažiau skaudžius nei jaunesnio asmens ir mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, yra ydingi ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino teismų praktiką, teigdamas, kad didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi bylose, kai panašios pasekmės kaip šioje byloje kyla mažamečiams ar jauno amžiaus žmonėms. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai, o ne nukentėjusio asmens amžius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vyresnio amžiaus nukentėjusiojo patirti praradimai yra ne tokie skaudūs ir jų piniginė išraiška taip pat turi būti mažesnė, iš esmės pažeidžia BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su asmenų lygybės prieš įstatymą principu, ir neatitinka vertybinių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, į kuriuos teismas, be kita ko, atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
12. Pirmiau nurodyta, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Iš apeliacinės instancijos teismo pacituotos teismų praktikos pavyzdžių matyti, kad nors teismo nurodytose baudžiamosiose bylose didesni neturtinės žalos dydžiai išties buvo priteisti jaunesnio amžiaus nei šioje byloje nukentėjusiesiems, tačiau jose nagrinėjamos aplinkybės nebuvo tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, be to, nurodytose bylose buvo vertinamas ne nukentėjusio asmens amžius, o jam sukeltos pasekmės, kaltininko kaltė ir kitos reikšmingos aplinkybės.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, įvertino kilusias pasekmes, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, kaltininko kaltės formą, atsakingo už žalą juridinio asmens finansinį pajėgumą atlyginti žalą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priešingai, šiuos kriterijus pernelyg sumenkino. Nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais, kadangi nuteistasis veikė neatsargia kaltės forma. Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad nusikaltimas, už kurį nuteistas R. S., gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, o esant tyčinei kaltės formai, tokia veika jau būtų kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas. Vairuotojo neblaivumas, kai eismo įvykio metu sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, taip pat sudaro atskirą nusikaltimo sudėtį, įtvirtintą BK 281 straipsnio 4 dalyje.
14. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, išsamiai išanalizavo visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, ir, vertindamas jų visumą, tinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam priteisdamas jam iš civilinės atsakovės 40 000 Eur. Dėl to BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytu pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš civilinės atsakovės UAB „O“ nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 20 000 Eur, naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Dėl proceso išlaidų
15. Kasatorė kasaciniame skunde taip pat prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. naudai iš nuteistojo R. S. priteisti 1000 Eur dydžio išlaidas advokato darbui, susijusiam su bylos nagrinėjimu kasacinėje instancijoje, apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (pinigų priėmimo kvito patvirtintą kopiją).
16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-52-942/2016, 2K-143-696/2017 ir kt.).
17. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovės pagal įstatymą Z. D. kasacinį skundą. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės pagal įstatymą kasacinis skundas patenkintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovei jos turėtos proceso išlaidos pagal įstatymą turi būti atlygintos visa apimtimi.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria iš civilinės atsakovės UAB „O“ nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 20 000 Eur, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. naudai iš UAB „O“ priteista 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo R. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. atstovei pagal įstatymą Z. D. 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Dalia Bajerčiūtė
Arvydas Daugėla
