Kasacinio skundo Nr. 2P-979/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28143-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo A. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl šiurkščiai pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neobjektyvus, šališkas, paremtas melagingais nukentėjusiosios parodymais ir ignoruojant byloje esančius svarbius įrodymus dėl kurių teismas privalėjo pasisakyti, bet sąmoningai dėl jų nepasisakė. Šių akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas neištaisė, nors privalėjo tai padaryti. Kasatorius tvirtina, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl privalėjo būti išteisintas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-979/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28143-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo A. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl šiurkščiai pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neobjektyvus, šališkas, paremtas melagingais nukentėjusiosios parodymais ir ignoruojant byloje esančius svarbius įrodymus dėl kurių teismas privalėjo pasisakyti, bet sąmoningai dėl jų nepasisakė. Šių akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas neištaisė, nors privalėjo tai padaryti. Kasatorius tvirtina, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl privalėjo būti išteisintas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jo pripažinimu kaltu, padarius nusikalstamą veiką bei nurodo, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą BK 140 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, kelia įrodymų pakankamumo klausimą, teigdamas, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis Ž. Ž. tyčia sukėlė skausmą patraukdamas kėdę ir, kad ji apskritai patyrė skausmą, taip pat nėra įrodymų, kad jo veiksmai papurškiant ašarines dujas buvo nukreipti į Ž. Ž. sveikatos sutrikdymą, nurodo, kurių įrodymų, jo nuomone, teismai visiškai netyrė, nors turėjo tai padaryti, taip pat tvirtina, kad įrodymai iškraipyti. Taigi kasatorius žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų neteisėtumą grindžia netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis tuo pačiu pateikdamas savą įrodymų ir situacijos vertinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kasacine tvarka tikrinamas remiantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame atkartojama didesnė dalis apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde ir į kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsakė. Pabrėžtina, kad kasacinis procesas negali būti suprantamas kaip pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas remiantis vien tuo, kad kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis. Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ir/ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Armanas Abramavičius
Audronė Kartanienė
