Dėl skolos ir nuostolių išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto

Civilinė byla Nr. 3K-3-169/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 32.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „SEB lizingas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl skolos ir nuostolių išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjo prašymas išieškoti nuostolius iš įkeisto turto vykdytinas kaip hipoteka užtikrintas pagrindinis reikalavimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).

UAB „Stairalita“ prievolės pagal 2007 m. gruodžio 28 d. finansinio lizingo sutartį įvykdymas pareiškėjui užtikrintas hipotekos lakštu, kuriuo UAB „Stairalita“ įkeitė jam priklausančias patalpas, o fiziniai asmenys R. ir B. Š. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius butą ir garažą; hipoteka apsaugotos prievolės dydis – 6 224 000 Lt. Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 29 d. sutartį nutraukė ir atsiėmė lizingo objektu buvusias patalpas. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Stairalita“ iškelta bankroto byla. Pareiškėjas CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio 49 533,52 Lt skolos, 13 086,36 Lt delspinigių ir 1 601 670,66 Lt nuostolių išieškojimo iš hipotekos lakštu įkeistų R. ir B. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių daiktų, prašė priimti nutartį įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių. Išieškotini 1 601 670,66 Lt nuostoliai yra lizingo objektu buvusio turto neišmokėtos vertės ir kainos, už kurią turtas parduotas viešame aukcione 2010 m. gegužės 27 d., skirtumas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė išieškoti AB „SEB lizingas“ naudai 49 533,52 Lt skolos pagal sąskaitas, 13 086,36 Lt delspinigių (iki bankroto bylos iškėlimo), iš viso 62 619,88 Lt; nekilnojamuosius daiktus priverstinai parduoti iš varžytynių pagal nustatytą eilę: pirma eile parduoti R. ir B. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini); antra – garažą; teismas atmetė kreditoriaus prašymą išieškoti 1 601 670,66 Lt nuostolių. Teismas pažymėjo, kad, prasidėjus skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūrai, kreditorius įgyja teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kreditoriaus reikalavimas išieškoti iš BUAB „Stairalita“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto bus tenkinamas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 34 straipsnyje, CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vykdyti išieškojimą iš fiziniams asmenims priklausančio įkeisto turto nėra kliūčių; bylos duomenimis, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi areštuoti R. Š. ir B. Š. priklausantys įkeisti daiktai; nutartis įteikta skolininko bankroto administratoriui ir įkeisto daikto savininkams (CPK 123 straipsnio 4 dalis); per nutartyje nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas neatsiskaitė su kreditoriumi. Teismas vertino pagrindą, kuriuo remdamasis kreditorius patirtus nuostolius prašė išieškoti iš įkeisto turto, tačiau priėjo išvadą, kad šis reikalavimas neužtikrintas hipoteka (CK 4.174 straipsnio 1 dalis); teismo nuomone, pareiškėjo galbūt patirti nuostoliai, jam nutraukus lizingo sutartį, yra įrodinėjimo dalykas, dėl jų turi būti sprendžiama ginčo teisenos tvarka (CK 6.574 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį. Kolegija pažymėjo, kad lizingo sutartimi lizingo gavėjas įsipareigojo ne tik išsipirkti turtą (sumokėti visą AB „SEB lizingas“ turto pirkimo–pardavimo metu sumokėtą turto kainą), sumokėti palūkanas, delspinigius, bet ir atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, jeigu lizingo gavėjas neįvykdys lizingo sutarties. Kadangi lizingo sutartis nutraukta būtent dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tai kilo sutartyje ir CK įtvirtintų teisinių padarinių klausimas; kolegija vertino, kad finansinio lizingo sutartį parengęs pareiškėjas joje neatskleidė visos skolininkui reikšmingos informacijos, nes neaiški sutarties 3.3 punkto nuostatos, jog klientas įsipareigoja sumokėti turto vertės dengimo mokesčius, prasmė; kolegija nelaikė, kad turi savo nuožiūra nuspręsti, ar vartojama sąvoka „mokesčiai“ tapati neapmokėto turto vertės dengimo sumai. Taigi kilęs ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu ir dydžiu, kuris nenagrinėtinas priverstinio skolos išieškojimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; kt.). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), nėra hipoteka užtikrintas pagrindinis reikalavimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra asmens turto netekimas, negautos pajamos, kurias pareiškėjas tikėjosi gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, kilusių iš pirmiau nurodytos sutarties (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nepreziumuojama, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Kolegija išaiškino, kad pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį užtikrinamas šioje įstatymo normoje įvardytų, aiškiai apibrėžtų ir nustatomų reikalavimų įvykdymas ir šis sąrašas išsamus. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Stairalita“ bankroto byloje (Nr. B2-6480-431/2009) sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo, dėl kurio išieškojimo nagrinėjama šioje byloje, pagrįstumo ir jo patvirtinimo bankroto byloje klausimas; Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditoriaus AB „SEB Lizingas" 1 697 843,29 Lt reikalavimą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-701/2011) pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl kreditoriaus 1 601 670,66 Lt reikalavimo panaikino ir dėl šio klausimo perdavė spręsti iš naujo. Kolegija nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje būtų netinkamai įgyvendintos CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (pareiškėjas) prašo panaikinti tas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti kasatoriaus prašymą išieškoti nuostolius iš įkeisto turto, ir priimti naują sprendimą, prašymą dėl šios dalies tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CK 4.174 straipsnio 1 dalies, 6.574 straipsnio, CPK 558 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 4.174 straipsnio 1 dalį, todėl be pagrindo atsisakė kasatoriaus patirtus nuostolius pripažinti pagrindiniu, hipoteka užtikrintu, reikalavimu. CK 6.574 straipsnyje nustatyti padariniai, kurių atsiranda lizingo gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir lizingo gavėjui dėl to nutraukus sutartį; šiuo atveju vienas iš šalių įsipareigojimų, kasatoriui nutraukus lizingo sutartį, buvo grąžinti turtą kasatoriui ir atlyginti nuostolius, kurie kasatorių grąžintų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs. Kadangi kasatorius už įsigytą turtą, kurį vėliau lizingo pagrindu perdavė naudotis skolininkui, sumokėjo 6 224 000 Lt, tai, pardavus atsiimtą lizingo objektu buvusį turtą, likusios nepadengtos sumos atlyginimas reikštų kasatoriaus grąžinimą į pradinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų pažeista ir nutraukta lizingo sutartis. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nuostolių atlyginimas kaip civilinės atsakomybės forma nelaikytinas pagrindine hipoteka užtikrinama prievole, tačiau tai neatitinka CK 4.170 straipsnio 1 dalies; hipoteka užtikrinamas bet koks skolinis įsipareigojimas, t. y. nesvarbu, ar jis yra civilinės atsakomybės forma (kaip pareiga atlyginti nuostolius), ar šis įsipareigojimas yra atsiradęs ar dar atsiras ateityje. Byloje aptariami nuostoliai nėra kasatoriaus negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kaip nepagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas, bet tai yra tiesioginė žala kasatoriui; negautomis pajamomis galėtų būti įvardijamos palūkanos, kurių kasatorius negavo dėl to, kad buvo nutraukta lizingo sutartis anksčiau laiko dėl lizingo gavėjo kaltės; kasatorius neprašė jų išieškoti. Teismai, atsisakę išieškoti aiškiai apibrėžtą ir hipotekos lakšte nurodytą skolinį įsipareigojimą kasatoriaus naudai, netinkamai taikė CPK 558 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl vienodos teismų praktikos. Teismų praktikos nuostatos aptariamu byloje klausimu yra kitokios, nei nurodė bylą nagrinėję teismai, be to, atsižvelgę į atskirose kasacinio teismo nutartyse esančius išaiškinimus, kuriuose iš esmės pažymėti išieškojimo ypatumai, kai reikalavimo įvykdymas apsaugotas hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, nesprendžiama klausimo dėl pagrindinės prievolės pagrįstumo, tačiau kilęs ginčas nėra kliūtis vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ir šiuo atveju teismai neturėjo atsisakyti tęsti hipotekos procedūras, išieškant iš įkeisto turto 1 601670,66 Lt skolą, dėl kurios kilo ginčas.

Atsiliepime į kasacinį skundą įkeisto daikto savininkas R. Š. prašo kasacinį skundą atmesti, teismų nutartis palikti nepakeistas. Jis nurodo, kad kasatoriaus reikalavimas išieškoti nuostolius nėra užtikrintas hipoteka, dėl jų priteisimo nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.174 straipsnio 1 dalis, 6.574 straipsnis). Nuostoliai, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, nelaikytini pagrindiniu hipoteka užtikrintu reikalavimu; CK 4.174 straipsnio 4 dalyje išvardytas su hipotekos vykdymu susijusių išlaidų sąrašas yra išsamus. Palūkanos ir netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį kreditorius turi įrodyti nuostolių dydį. Teismai teisingai pažymėjo hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tai, kad kasatorius dėl tariamų nuostolių priteisimo turėtų spręsti ginčo teisenos tvarka; be to, pagrįstai akcentavo, kad vykdymas iš įkeisto turto negalimas dėl skolininko bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5051-565/2011) neišspręsto ginčo dėl kreditoriaus nuostolių pagrįstumo, jų dydžio ir kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo. Hipotekos bylą nagrinėjantis teismas negali pradėti išieškojimo proceso dėl skolos, kuri ginčijama. Esant aplinkybėms, kad hipotekos byloje nenagrinėjami ginčai dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio, kad kitoje (bankroto) byloje ginčo teisenos tvarka sprendžiama dėl šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir kad hipotekos bylą nagrinėjantis teismas negali išspręsti kilusio ginčo, hipotekos bylą nagrinėjantis teismas turėtų sustabdyti bylą CPK 136 straipsnio 3 punkto pagrindu; išieškant skolą, kuriai nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, kiltų sprendimo įvykdymo atgręžimo problema (CPK 760 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatoriaus argumentai, kuriuose keliami klausimai dėl hipoteka užtikrinamo pagrindinio reikalavimo ir su juo susijusių išieškojimų apimties, yra teisės klausimai. Dėl jų teisėjų kolegija pasisako nutartyje.

Dėl sutartinės hipotekos ir kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto tenkinimo prielaidų

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės; sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad, užtikrinant UAB „Stairalita“ skolinius įsipareigojimus, kilusius iš 2007 m. gruodžio 28 d. AB „SEB lizingas“ ir UAB „Stairalita“ sudarytos finansinio lizingo sutarties, hipotekos lakštu buvo įkeisti skolininko ir fizinių asmenų B. ir R. Š. jiems nuosavybės teise priklausantys daiktai. Skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kasatorius nutraukė finansinio lizingo sutartį prieš terminą; įgyvendindamas subjektinę kreditoriaus teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą, CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą po to, kai jam nebuvo grąžinta skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkams įteikimo dienos. Kreditorius prašė priverstinai išieškoti 49 533,52 Lt skolos, 13 086,36 Lt delspinigių ir 1 601 670,66 Lt nuostolių iš fizinių asmenų B. ir R. Š. hipotekos lakštu įkeisto turto, nes Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi skolininkui UAB „Stairalita“ iškelta bankroto byla.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje. CPK 558 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas administruoti kreditoriui. Tokios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti.

Šiuo atveju hipotekos bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atsisakė nuostolių išieškojimą vykdyti pagal hipotekos taisykles, kaip argumentą pirmiausia nurodę tai, kad hipotekos byloje negalima nustatyti, ar nuostoliai pagrįsti pagal finansinio lizingo sutartį, nes iš jos 3.3 punkto turinio neaišku, ar skolininkas, įsipareigojęs sumokėti kreditoriui „turto vertės dengimo mokestį“, prisiėmė prievolę atlyginti kreditoriui nuostolius ir kokio dydžio; teismai nelaikė, kad tai minimalūs nuostoliai (netesybos, palūkanos), kurių nereikėtų įrodinėti (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Taigi teismai konstatavo dėl teisės kilusį ginčą, nenagrinėtiną byloje dėl hipotekos ar įkeitimo.

CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, kad hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, reiškia, jog hipotekos lakšte nereikalaujama nurodyti netesybų ir teismo išlaidų kaip skolos, nes, nukreipus pagrindinės prievolės įvykdymą į įkeistą daiktą, netesybos ir teismo išlaidos išieškomos įstatymo pagrindu iš parduoto varžytynėse įkeisto daikto vertės ar pajamų, gautų įkeistą turtą administruojant, jeigu jos neviršija hipoteka užtikrintos skolos. Tinkamai ir laiku įvykdžius skolinę prievolę, papildomų išieškojimų, išskyrus palūkanas, kurios yra neatskiriama skolinio įsipareigojimo dalis, neatsirastų. Kasatorius nesutinka su teismų išvada ir teigia, kad nuostolių išieškojimas vykdytinas kaip hipoteka užtikrintas pagrindinis reikalavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinės hipotekos atveju kaip yra šioje byloje šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl įkeičiamų daiktų, įkeitimu užtikrinamos prievolės ir jos dydžio, kitų sąlygų ir reikalavimų; taip garantuojamas hipotekos santykių apibrėžtumas, tinkama kreditoriaus teisių apsauga ir sudaromos galimybės hipotekos teisėjui supaprastinto proceso tvarka operatyviai spręsti dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Šią bylą nagrinėję teismai neįvertino hipotekos lakšto turinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad hipotekos sutarties šalys hipotekos lakšte aiškiai apibrėžė turtu apsaugomos skolos dydį – 6 224 000 Lt, o sutarties dalyje „sąlygos ir reikalavimai“ susitarė, kad hipoteka užtikrinamas reikalavimas ta apimtimi, kuri yra jo patenkinimo momentu, įskaitant finansinio lizingo sutarties pagrindu apskaičiuotas palūkanas, netesybas, nuostolius, taip pat išieškojimo išlaidas (T. 1, b. l. 2). Kreditorius nuosekliai aiškino prašomų išieškoti nuostolių kilmę: jis nurodė, kad tai yra lizingo objektu buvusio turto neišmokėtos vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas. Šie kasatoriaus argumentai iš esmės atitinka finansinio lizingo sutarties 3.3 punktą; tai leidžia spręsti, kad nuostoliai kaip pagrindinis reikalavimas pakankamai aiškiai suformuluotas ir finansinio lizingo sutartyje; šios sutarties 8.6.4 punkte įtvirtintas lizingo gavėjo (skolininko) įsipareigojimas kasatoriui (lizingo davėjui), šiam vienašališkai nutraukus sutartį – laikantis sutarties 19 skirsnyje nustatytos tvarkos – grąžinti turtą ir atlyginti nuostolius, kurie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokioje jis būtų lizingo gavėjui sutartį tinkamai įvykdžius.

Apibendrindama pateiktus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti aiškiai apibrėžto ir hipotekos lakšte įrašyto skolinio įsipareigojimo išieškojimą vykdyti kaip hipoteka užtikrintą pagrindinį reikalavimą (CK 4.174 straipsnis). Šią išvadą papildomai patvirtina faktas, kad UAB „Stairalita“ bankroto byloje Nr. B2-5051-565/2011 (informacinės sistemos LITEKO duomenimis) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartimi atmestas įkeisto turto savininko R. Š. atskirasis skundas ir palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, kuria kreditorius AB „SEB lizingas“ įtrauktas į BUAB „Stairalita“ trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtintas 1 601 671,66 Lt reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kreditoriaus reikalavimą pripažino pagrįstu bylos rašytiniais įrodymais: nuostoliai yra nepadengtos turto vertės ir jo pardavimo kainos skirtumas; nuostolių nebūtų, turtą pardavus už jo likutinę vertę viršijusią kainą.

Visa tai teikia pagrindą kasacinio teismo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo vykdyti 1 601 671,66 Lt nuostolių išieškojimą kaip hipoteka užtikrintą pagrindinį reikalavimą, prieštarauja materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimams, išdėstytiems kasacinėje nutartyje, todėl nutartys dėl šios dalies keistinos ir, taikant CPK 558 straipsnio 2 dalį bei CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditoriaus prašymas išieškoti 1 601 670,66 Lt nuostolių kaip hipoteka užtikrintą reikalavimą tenkintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš skolininko UAB „Stairalita“ ir įkeistų daiktų savininkų R. Š. ir B. Š. Lietuvos valstybei priteistina 39,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį dėl tos dalies, dėl kurios palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties dalis, kuria atmestas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašymas priteisti 1 601 670,66 Lt nuostolių iš realizuoto finansinio lizingo sutarties dalyku buvusio turto, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Išieškoti AB „SEB lizingas“ (įm. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 601 670,66 Lt nuostolių iš hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto R. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausančio turto.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš BUAB „Stairalita“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 13,32 Lt (trylika litų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas