Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-113-628/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23272-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.2; 2.1.15.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovės direktorės J. O. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu:

J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Iš J. Š. priteista nukentėjusiesiems E. D. 15 000 Eur, D. D. ir I. D. – kiekvienam po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteista nukentėjusiajam E. D. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo atmesta. Iš J. Š. priteista nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. kiekvienam po 650 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D., D. D. ir I. D. pripažinta teisė į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas.

Iš J. Š. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nukentėjusiesiems E. D. nuo priteistos 15 000 Eur, D. D. ir I. D. nuo priteistų kiekvienam po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti sumų, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo.

Iš bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos nukentėjusiajam E. D. nuo priteistos 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti sumos, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria atmesta nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalis UAB „M.“, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti bei nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų, ir priteisė iš UAB „M.“ ir J. Š. solidariai atlyginti nukentėjusiesiems E. D. 15 000 Eur, D. D. ir I. D. – kiekvienam 10 000 Eur sumas neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų neturtinių žalų sumų, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško įvykdymo, priteistas iš J. Š. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu dėl procesinių palūkanų. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 17 d. 16.20 val. ties namu Jonavoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „M.“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl to partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einantį mažametį E. D., šiam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, odos nubrozdinimai kaktoje ir keliuose, kaktikaulio lūžis dešinėje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu dešinėje smilkininėje skiltyje, dėl sunkios galvos smegenų traumos ir kraujo išsiliejimo į smegenis, sukėlusio smegenų suspaudimą ir pabrinkimą bei liekamuosius reiškinius, nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingus nukentėjusiųjų civilinio ieškinio daliai dėl UAB „M.“ atsakomybės už padarytą turtinę ir neturtinę žalą teisingai išspręsti, ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią, nemotyvuotą ir įrodymais nepagrįstą išvadą, kad byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu, per kurį nukentėjusiajam E. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas buvo ne UAB „M.“, o D. G. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. Š. inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, kurio valdytoja, kaip nustatyta, nusikaltimo padarymo metu buvo jo darbdavė UAB „M.“, ir vairuodamas transporto priemonę veikė UAB „M.“ interesais, dėl to šiuo atveju UAB „M.“ taip pat yra atsakinga ir turi atlyginti solidariai su nuteistuoju J. Š. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams eismo įvykio metu padarytą žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovė direktorė J. O. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio, kuria neturtinė žala priteista iš UAB „M.“, šią civilinio ieškinio dalį atmesti, paliekant galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. UAB „M.“ šioje baudžiamojoje byloje nėra tinkama civilinė atsakovė. Kad būtų teisingai išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kasaciniam skundui nagrinėti būtų aktualu sudaryti mišrią teisėjų kolegiją.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų – 6.154, 6.156, 6.629 straipsnių, reglamentuojančių sutartinius santykius, CK 6.270 straipsnio 1, 2 dalių, reglamentuojančių atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, taip padarė esminius BPK pažeidimus ir teisės taikymo klaidų, dėl to liko teisiškai neįvertinta dauguma svarbiausių aplinkybių, paneigiančių UAB „M.“ civilinio atsakovo ir faktinio valdytojo statusą. Skundžiamoje nutartyje nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai visiškai skirtingi nuo šioje byloje svarstomų aplinkybių, susijusių su faktinio valdytojo pripažinimu, atsakomybės ribomis.

3.3. UAB „M.“ yra transporto priemonės „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tik kaip apskaitomo ir privalomai registruotino turto savininkė, bet ne valdytoja ir negali atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą. Šiuo konkrečiu atveju UAB „M.“ neturėjo įtakos J. Š. veiksmams ir negali už jį atsakyti, nes savo laisvu, nedarbo laiku jis vairavo D. G. taksi automobilį ir tuo metu neatliko darbo funkcijų UAB „M.“ naudai, UAB „M.“ nebuvo didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – valdytoja.

3.4. Skundžiamoje nutartyje selektyviai atrinkti nereikšmingi duomenys ir tik jais vadovautasi, nepagrįstai ignoruojant ir nepasisakant dėl esminių faktinių ir teisinių aplinkybių. Eismo įvykio metu transporto priemonę „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo J. Š. ir būtent paprašytas D. G. Eismo įvykyje dalyvavo D. G. individualios veiklos keleivių vežimo automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš darbo sutarties matyti, kad D. G. dirbo UAB „M.“ taksi vairuotoju tik nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., darbo sutartis nutraukta darbuotojo prašymu. 2015 m. spalio 1 d. automobilio panaudos sutartimi UAB „M.“ perdavė panaudos gavėjui D. G. laikinai ir neatlygintinai valdyti automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juo naudotis. Sutartimi šalys sutarė, kad panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti perduotą automobilį pagal jo paskirtį, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, mokėti už kitas automobilio išlaikymo išlaidas, turi teisę automobilį perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Sutartis buvo realiai vykdoma, įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijoje ir nuo 2015 m. spalio 8 d. D. G. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius lengvuoju taksi automobiliu „VW Passat“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ant automobilio stogo buvo plafonas su rekvizitais, kurie žymi D. G. individualią keleivių vežimo veiklą ir yra taksi automobilio ženklinimas, atskiriantis nuo kitų transporto priemonių. Pagal su UAB „M.“ sudarytą 2015 m. spalio 10 d. radijo dažnio paslaugos sutartį D. G. mokėjo 57,92 Eur kas mėnesį, nes naudojasi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina prie bylos pridėti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros). 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklėse nustatyta, kad kiekvienam lengvajam automobiliui gali būti išduotas tik vienas leidimas (11 punktas), leidimas negali būti perduotas kitam vežėjui (12 punktas). Pagal šias taisykles būtent D. G., vykdydamas individualią veiklą, teikė taksi paslaugas transporto priemone „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija patvirtina, kad taksometras užregistruotas D. G. vardu būtent šiam taksi automobiliui – „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudodamasis ir jį valdydamas D. G. mokėjo mokesčius nuo pajamų, uždirbamų iš šios keleivių vežimo veiklos. Taigi UAB „M.“ negalėjo teikti ir neteikė taksi paslaugų šiuo automobiliu, vadinasi, ir nebuvo jo valdytoja.

3.5. Prie bylos pridėtos UAB „M.“ priklausančių automobilių kuro sunaudojimo ataskaitos patvirtina, kad kuras piltas tik į kitus taksi automobilius, taksi automobilių taksometrų kasos operacijų įrašai patvirtina, kad tik kitais automobiliais teikiant taksi paslaugas buvo gautos pajamos, o taksometrų žurnalai sunumeruoti, susiūti, antspauduoti, dėl to jokie taisymai neįmanomi. UAB „M.“ turėjo nuosavų transporto priemonių atitinkamais laikotarpiais daugiau, nei buvo norinčių ir galinčių dirbti įmonėje taksi vairuotojais keliomis pamainomis, todėl D. G. nebuvo vienintelis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta automobilio panaudos ir radijo dažnio sutartis, tokios sutartys su kitais asmenimis pateiktos byloje. Šių sutarčių pagrindu UAB „M.“ bent minimaliai kompensuodavo registruotino turto buhalterinės vertės sumažėjimą dėl nusidėvėjimo.

3.6. J. Š. nuosekliai paaiškino, kad pažįstamo D. G. prašymu važiavo šiuo automobiliu 2016 m. gegužės 17 d. į valyklą, tą dieną jam pačiam buvo laisvadienis. Dėl eismo įvykio buvo didžiulis šokas, stresas, išgąstis, net nelabai gerai atsimena vėlesnes aplinkybes. Jis senokai dirba UAB „M.“, žino, kieno turtas yra transporto priemonė. D. G. nebuvo savininkas, nes ir registracijos liudijime nurodyta savininkė UAB „M.“. Todėl J. Š. pirminis itin lakoniškas ir nepatvirtinantis valdytojo sąvokos paaiškinimas dėl taksi savininko negali sukelti teisinių pasekmių.

3.7. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai paaiškino, kad protokole įrašė kaip transporto priemonės savininkę UAB „M.“ pagal registracijos liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kai transporto priemonė yra išnuomota ar įgyjama lizingo būdu, ar panaudos būdu naudojama kito asmens, t. y. kai nesutampa savininkas bei naudotojas vairuotojas, šio asmens duomenys gali būti įrašomi į registracijos liudijimą, tik jei jis to pageidauja. Šiuo atveju registracijos liudijimas buvo išduotas anksčiau, nei sudarytos panaudos ir radijo dažnio sutartys, todėl likę tik pirmojo savininko duomenys, niekas nepakeitė registracijos liudijimo, nes abi šalys žinojo faktines aplinkybes, kad šią transporto priemonę valdo ir ja naudojasi D. G., kaip atsakingas asmuo, vykdantis individualią keleivių vežimo veiklą. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) tik pakartojami transporto priemonės registracijos liudijimo duomenys apie turto savininką.

3.8. Dieną prieš eismo įvykį ir pėsčiojo sužalojimą D. G., kuris jau aštuonis mėnesius buvo faktinis šios transporto priemonės valdytojas, susitarė dėl būtent D. G. taksi automobilio valymo paslaugos. Bylos aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykio metu J. Š. automobiliu vyko į plovyklą. Tai patvirtino liudytojai D. G., V. K. 2016 m. gegužės 17 d. J. Š. ir D. G. elgėsi savarankiškai, neveikė UAB „M.“ nurodymu ar interesais, nebuvo jos kontroliuojami.

3.9. UAB „M.“, turinti įvairių transporto priemonių parką, drausdavo privalomai registruotiną turtą – transporto priemones – toje pačioje draudimo brokerių bendrovėje jau keliolika metų. Draudimo įstaigos transporto priemonės draudimo polise nurodo būtent turto savininką. Aiškinantis draudimo sąlygas tuo atveju, kai transporto priemonę vairuoja ir ja naudojasi ne savininkas, bet kitas asmuo, draudimo brokerių kontoroje buvo išsiaiškinta, kad draudimo bendrovės automobilius draudžia tik automobilio savininko vardu.

3.10. Apeliantų nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose yra skirtingos nei šioje byloje faktinės aplinkybės, nes šiuo atveju byloje dėl eismo įvykio turto savininkas nėra nei darbdavys, nei valdytojas. Transporto priemonė buvo perduota, jos valdytojas buvo ir ji buvo naudojama kito asmens – D. G., kaip verslo subjekto, panaudos gavėjo, ir jo interesais. Byloje nėra ir negali būti objektyvių duomenų ir įrodymų, kad eismo įvykio dieną būtų vykdomos darbo funkcijos ar automobilis būtų valdomas UAB „M.“ naudai ar interesais.

3.11. Nutartyje nurodytos priešingos aplinkybės nepagrįstos ir neteisingos. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai privalo būti objektyviai įrodyti, o spėlionės ir aplinkybių sofizmai (iškraipymas) nėra teisiniai argumentai. Sprendžiant dėl faktinio valdymo bei atsakomybės svarbus ir tas faktas, kad eismo įvykių bylose nepripažįstami atsakovais, nepriteisiamos žalos iš lizingo bendrovių – išperkamosios nuomos būdu įgyjamo turto savininkų, tik iš faktinių vairuotojų kaltininkų bei draudimo įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai bylą nagrinėjant apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose taip pat prašė atmesti civilinį ieškinį UAB „M.“ atžvilgiu.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovės direktorės J. O. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

4.2. Pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad, įvertinus ne tik bylos rašytinius įrodymus, susijusius su 2015 m. spalio 10 d. UAB „M.“ ir D. G. sudaryta sutartimi, bet ir kitus įrodymus, buvo nustatyta, kad minėta sutartis buvo tariama, nes sandorio dalyviai realiai civilinių teisių ir pareigų pagal panaudos sutartį neįgijo ir neatliko. Tai, kad UAB „M.“ sudarius 2015 m. spalio 10 d. sutartį liko sutarties dalyko – automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoja, patvirtina byloje nustatyti faktai. Automobilio techninę apžiūrą atliko ir automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudė ne D. G., o UAB „M.“. Įvertinus liudytojos J. O. parodymus pirmosios instancijos teisme, kad duoti visiškai nemokamai naudotis automobiliu yra nelogiška, bei apeliacinės instancijos teisme, kad automobilių, priklausančių UAB „M.“, panaudos sutartys buvo sudaromos siekiant gauti bent kažkokį pelną, tai buvo pelningiau nei laikyti automobilius nenuomojamus, ir aplinkybę, kad D. G. pagal radijo dažnio nuomos sutartį beveik po 58 Eur kas mėnesį mokėjo UAB „M.“ kaip atlygį už naudojimąsi ne radijo ryšiu, o automobiliu, tarp UAB „M.“ ir D. G. sudaryta sutartis daugiau atitiktų nuomos, bet ne panaudos sutarties požymius.

4.3. Pažymėtina ir tai, kad ant automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo likę UAB „M.“ rekvizitai ir kad radijo stotelė D. G. buvo išduota tam, kad jis priimtų iškvietimus, jei UAB „M.“ dirbantys vairuotojai nespėtų to padaryti. Šios aplinkybės patvirtina, jog automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) visiškai D. G. žinion nebuvo perduotas, t. y. jis veikė ir UAB „M.“ interesais. Sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad kiekvienos uždarosios akcinės bendrovės tikslas yra siekti pelno, todėl turto – automobilio perdavimas neatlygintinai naudotis D. G. prieštarauja bendrovės tikslams. Tokiu apsimestiniu sandoriu yra siekiama kitų tikslų, nei nustato panaudos sutartis, – galbūt išvengti turto išlaikymo sąnaudų, netiesiogiai gauti pajamų iš turto ar išvengti tam tikrų mokesčių.

4.4. Kasacinio skundo argumentas, kad automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salono valymo paslaugas užsakė D. G., vertinant pirmiau minėtas aplinkybes, nepaneigia teismų padarytos išvados, jog J. Š., varydamas automobilį atlikti valymo paslaugų, veikė UAB „M.“, o ne savo ar D. G. interesais.

4.5. Kasatorė skunde išvardija byloje nustatytus faktinius duomenis, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad UAB „M.“ nebuvo faktinė automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoja eismo įvykio metu. Tačiau kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nevertina ir naujų nenustato, o bylą patikrina teisės taikymo aspektu. Kasatorės nesutikimas su teismų nustatytų aplinkybių įvertinimu nereiškia, jog teismo padarytos išvados yra neteisingos ar neatitinka bylos aplinkybių. Pagrindo tenkinti kasacinį skundą nėra.

5. Nukentėjusiojo E. D. ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. atstovas advokatas Domas Pakėnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės atsakovės UAB „M.“ kasacinį skundą atmesti; iš UAB „M.“ priteisti civiliniam ieškovui I. D. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino civilinę atsakovę UAB „M.“ transporto priemonės valdytoja ir pagrįstai priteisė ieškovams neturtinę žalą iš UAB „M.“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos. Dėl darbdavio kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio, bet ne CK 6.264 straipsnio nuostatas yra suformuota teismų praktika (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-682/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-682/2006">3K-3-682/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2007">3K-3-210/2007</a>, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008 ir kt.). Nustačius, kad UAB „M.“ yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, jai atsiranda pareiga atlyginti nuostolius, t. y. ir neturtinę žalą.

5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties 35 punkte nurodė bylos aplinkybes (kad automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ir VĮ „Regitra“ registruotas UAB „M.“ vardu, tai nurodė ir J. Š. 2016 m. gegužės 17 d. paaiškinime, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. rašte nurodyta, kad UAB „M.“ 2013 m. spalio 17 d. buvo išduotas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikintas 2016 m. gegužės 30 d., eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuota, kad ant automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ir UAB „M.“ taksi paslaugoms teikti naudojami telefono numeriai, 2016 m. gegužės 12 d. atliktos automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „M.“, liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio technine būkle rūpinosi UAB „M.“, jis pats tvarkydavo tik menkus gedimus, automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale, jos draudėja UAB „M.“, nors pagal automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutartį visos automobilio išlaikymo sąnaudos tenka panaudos gavėjui D. G., faktiškai automobilio draudimo išlaidos teko UAB „M.“, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. G.), kurių pirmiau nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir jų reikšmės dėl civilinio ieškinio dalies UAB „M.“ kontekste nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, aiškinosi pirmiau nurodytas aplinkybes ir skundžiamoje 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė, kad faktinė transporto priemonės valdytoja yra UAB „M.“. Teismo išvados teisingos ir pagrįstos.

5.3. Nuteistasis J. Š. iš karto po eismo įvykio ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis sukėlė eismo įvykį, priklausė UAB „M.“, tai buvo jo darbinis automobilis, jis turėjo nuvaryti savo automobilį į plovyklą. Šiuos savo parodymus J. Š. pakeitė, teismo posėdyje paneigė, kad automobilis priklauso UAB „M.“, pradėjo ginti savo darbdavę ir nurodė, kad automobiliu naudojosi D. G., kurio prašymu varė automobilį valyti, o nei jis, nei UAB „M.“ minėtu automobiliu nesinaudojo.

5.4. Teismas teisingai pažymėjo, kad panaudos sutartis yra tariamas sandoris, juo buvo siekiama kitų nei sandoryje nurodytų, priešingų teisei tikslų, t. y. pridengti darbo santykius su D. G., siekiant išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių. Panaudos sutartis yra neatlygintinė ir ji nebūdinga verslo subjektams, kurių tikslas siekti pelno, ja pažeidžiami juridinio asmens įstatai, kuriuose nurodytas šis tikslas. Taigi ši sutartis neatspindi tikrosios sandorio šalių valios ir sudaryta dėl akių. Paminėtina ir tai, kad ji nebuvo vykdoma taip, kaip nurodyta sutartyje. Panaudos sutarties 5 punkte nurodyta, kad visos automobilio išlaikymo išlaidos tenka panaudos gavėjui D. G. Sutartimi panaudos gavėjui D. G. suteikta teisė atstovauti UAB „M.“ draudimo įstaigose, taigi ir pareiga drausti automobilį, nebuvo vykdoma. Kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, automobilio draudimo, remonto išlaidos teko UAB „M.“. Taigi UAB „M.“, siekdama išvengti mokesčių, sudarė panaudos sutartį, kurią siekia panaudoti dar kitu tikslu – išvengti prievolių padarytai žalai atlyginti. Paminėtina ir tai, kad eismo įvykio vietos nuotraukose ant automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti ir UAB „M.“ taksi paslaugoms teikti naudojami telefono numeriai. Be to, automobilyje buvo įrengta radijo dažnių stotelė, kuria D. G. patvirtino naudojęsis ir vykdęs UAB „M.“ užsakymus, kai UAB „M.“ nukreipdavusi jam savo klientus. Visa tai rodo, kad automobilis buvo naudojamas UAB „M.“ veikloje, siekiant uždirbti pelną, todėl automobilis buvo faktiškai valdomas UAB „M.“. Teisme UAB „M.“ atstovas pateikė teismui automobilio nuotraukas, darytas prieš keletą dienų iki teismo posėdžio, kuriose rekvizitai pakeisti. Toks nesąžiningas UAB „M.“ elgesys rodo, kad bendrovė siekia išvengti atsakomybės.

5.5. Be to, UAB „M.“ turėjo nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. galiojusį savivaldybės leidimą vežti keleivius, 2016 m. gegužės 12 d. techninės apžiūros kortelėje transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „M.“, tai patvirtina, kad UAB „M.“ buvo ir veikė kaip transporto priemonės valdytoja bei siekė išlaikyti transporto priemonės valdymą, kuris nebuvo perduotas D. G., jis neveikė atskirai nuo UAB „M.“.

5.6. Visi nurodyti argumentai ir byloje surinkti įrodymai patvirtina teismo padarytas išvadas dėl transporto priemonės valdytojo, kad transporto priemonės valdytoja UAB „M.“, kuri aktyviais veiksmais darė poveikį transporto priemonei, transporto priemonė visiškai ar iš dalies buvo naudojama jos veikloje, tai atitinka visus transporto priemonės valdytojo požymius. Teismas, nustatydamas šias aplinkybes, nepadarė jokių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

5.7. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės keliami fakto klausimai, ginčijamos teismų nustatytos aplinkybės, bet nėra atskleidžiami ne tik esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai, nekeliami teisės klausimai ir nesuformuluojami teisiniai argumentai, taip pat keliami procedūriniai klausimai, kad bylą turi nagrinėti mišrios sudėties teisėjų kolegija ir pan., o tokie kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo, nes kasacinės instancijos teismas fakto klausimų nesprendžia.

6. Nuteistasis J. Š. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės atsakovės UAB „M.“ kasacinį skundą tenkinti. Nuteistasis J. Š. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. 2016 m. gegužės 17 d. jis vairavo D. G. perduotą taksi automobilį, kurį šis paprašė nuvaryti į plovyklą-valyklą, pasakęs, kad dar iš vakaro buvo užsiregistravęs sutvarkyti ir išvalyti automobilį. Įvykio diena buvo nuteistojo laisvadienis, tik todėl jis ir sutiko su D. G. prašymu. Nuteistasis su D. G., anksčiau dirbusiu UAB „M.“, o pastaraisiais metais dirbusiu individualiai, pažįstami, susitikę pabendraudavo. Kiek nuteistajam žinoma, D. G. turėjo sudarytą sutartį su UAB „M.“, jam buvo perduotas automobilis naudotis ir visiškai jo atsakomybei, D. G. neturėjo kito automobilio, naudodamasis šiuo vieninteliu automobiliu ir tvarkėsi asmeninius reikalus, ir dirbdavo taksi, uždirbdavo sau pinigų. Ant taksi stogo plafono buvo pažymėta, kad tai D. G. taksi.

6.2. Jis (J. Š.) niekada nebuvo sukėlęs eismo įvykio, dėl to atsitikus eismo įvykiui buvo labai išsigandęs, sutrikęs, pablogėjo jo sveikata, buvo ištiktas šoko, beveik neatsimena, kaip elgėsi, ką kalbėjo, kas vyko. Jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl neatsargumo, labai nuoširdžiai gailisi dėl pėsčiojo E. D. sužalojimo. Byla išnagrinėta, tačiau tyrėjai ir prokurorė bei teismai nenorėjo įžvelgti ir jaunojo pėsčiojo itin didelio neatsargumo, pernelyg didelio skubėjimo kertant gatvę per perėją. Taip pat liko neįvertintas Kelių eismo taisyklių nesilaikiusios kitos transporto priemonės „Seat Leon“ vairuotojos I. T. neleistinas elgesys, kai ji išleido pėsčiąjį prie pat, o ne 5 metrų atstumu iki perėjos, dėl to nuteistajam buvo sudėtinga ar net neįmanoma laiku pastebėti pėsčiojo ir sustabdyti automobilio, ir netgi po pėsčiojo partrenkimo patraukė automobilį iš tos vietos, kur išleido pėsčiąjį, ir tai pati patvirtino. Dėl aplinkybių visumos, nuteistojo manymu, kaltė buvo mišri. Nuteistasis yra ilgametę vairavimo patirtį turintis vairuotojas, bet nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visada laikėsi saugaus eismo reikalavimų. Nuteistojo nuomone, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis teisingas, nebuvo būtinumo atimti teisę vairuoti transporto priemones. Draudimo įmonės atlygino nukentėjusiajam žalos pakankamai daug, nėra įrodymų, kad nukentėjusysis nepasveiks, priešingai, jaunuolis nuolat sveiko ir nuteistasis tikisi, kad pasveiko visiškai. Nuteistasis nenorėtų, kad dėl eismo įvykio būtų begalinis pasipinigavimas.

7. Civilinis atsakovas D. G. atsiliepimu į civilinės atsakovės UAB „M.“ kasacinį skundą neprieštarauja kasaciniam skundui. Atsiliepime civilinis atsakovas nurodo:

7.1. 2015 m. rudenį savivaldybėje ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jis įregistravo keleivių pervežimo verslą, rugsėjo, spalio mėnesiais dirbo taksistu. 2012–2013 m. jis dirbo taksi vairuotoju UAB „M.“, žinojo darbo pobūdį, norminių aktų reikalavimus. Trūko pajamų pragyventi, todėl 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. spalio 10 d. sutarčių pagrindu įgijo ir naudojosi, dirbo individualiai iš UAB „M.“ perimtu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis susitvarkė dokumentus, ant automobilio uždėjo plafoną su savo individualios veiklos informacija, reklamos lipduką su savo telefono numeriu, bet galėjo būti likęs UAB „M.“ telefono numeris, naudojosi taksometru, teikė apskaitos duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, mokėjo mokesčius nuo pajamų, uždirbtų šiuo taksi automobiliu, kito automobilio neturėjo, naudojo savo reikmėms ir dirbo keleivių vežėju, teikė individualias taksi paslaugas Jonavos mieste ir rajone, automobilį laikė prie namų. Automobilis buvo tvarkingas, didesnio remonto atlikti neteko. Automobilis jau buvo apdraustas anksčiau, kitais metais už draudimą lyg nemokėjo. Už automobilio naudojimą savo taksi verslui mokėjo UAB „M.“ po 57,92 Eur kiekvieną mėnesį, kartais įsiskolindavo. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad sutartys buvo netikros, tariamos ar apsimestinės, kad buvo siekiama kitų tikslų. D. G. vykdė individualią taksi keleivių pervežimo veiklą, nenorėjo būti priklausomas nuo darbdavio, automobilį įsigijo kuo pigiau. Su jo taksi verslu UAB „M.“ nesusijusi, automobilį D. G. galėjo įgyti ir iš kitų asmenų ar ilgalaikės nuomos įmonių. Automobiliu naudojosi savo nuožiūra, negalėjo tik parduoti ar įkeisti.

7.2. D. G. pažinojo liudytoją V. K., pas jį į servisą dažnai nuvarydavo nuplauti ir išvalyti taksi automobilio, kurį prižiūrėjo atsakingai, nes nešvarūs automobiliai nepatinka nei jam, nei keleiviams, todėl nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginiu, kad automobilio švara rūpinosi UAB „M.“ naudai. 2016 m. gegužės 16 d. susitarė, kad kitą dieną važiuos valyti automobilio, bet dėl pasikeitusių aplinkybių negalėjo važiuoti, todėl paprašė pažįstamo J. Š., o šis geranoriškai sutiko. 2016 m. gegužės 17 d. vairuodamas D. G. automobilį J. Š. pateko į eismo įvykį, netyčia partrenkė per perėją staiga išbėgusį berniuką, kaip jis aiškino. Teismai nusprendė, kad dėl netyčinės avarijos kaltas vairuotojas. Automobilis apdraustas, nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimas. Tik pėsčiasis nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, draudimas sumokėjo išmokas ir dėl gydymo bei reabilitacijos. Nukentėjusiojo tėvai nedalyvavo eismo įvykyje ir nenukentėjo. Priteisiamos sumos tėvams dėl moralinės žalos yra per didelės. Civilinis atsakovas D. G. nesutinka, kad būtų priteista neturtinė žala iš jo ar jo individualios keleivių pervežimo įmonės, ar UAB „M.“.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovės direktorės J. O. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl UAB „M.“ atsakomybės už neturtinę žalą ir dėl principo non reformatio in peius

9. Kasatorė civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovė nesutinka su civilinio ieškinio dalies, kuria neturtinė žala priteista ir iš UAB „M.“, išsprendimu, teigdama, kad UAB „M.“ šioje baudžiamojoje byloje nėra tinkama civilinė atsakovė. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje civilinėse bylose pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kartu pažymima, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2007">3K-3-210/2007</a>, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018 ir kt.).

11. BPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis šioje byloje buvo priimta panaikinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalis UAB „M.“, ir šią bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, priėmęs 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalies UAB „M.“, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikšmės šiam klausimui išspręsti, todėl iš esmės pažeidė BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus. Taip pat kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį, turi išsiaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio dalies UAB „M.“ išsprendimu.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta UAB „M.“ nuosavybės teise priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu – taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis J. Š. Jis yra UAB „M.“ darbuotojas (vairuotojas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, siekdamas išsamiai išnagrinėti visus bylos duomenis ir aplinkybes, turinčias reikšmės UAB „M.“ civilinei atsakomybei už eismo įvykio metu padarytą žalą nustatyti, įvertino pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir atliko dalinį įrodymų tyrimą: apklausė civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovę direktorę J. O. bei civilinį atsakovą D. G.

16. Nustatęs, kad J. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, kurio valdytoja nusikaltimo padarymo metu buvo jo darbdavė UAB „M.“, veikdamas būtent UAB „M.“ interesais, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju UAB „M.“ taip pat yra atsakinga dėl eismo įvykio metu kilusios žalos ir solidariai su nuteistuoju J. Š. turi atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams padarytą žalą.

17. Apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė remdamasis nuteistojo J. Š. iš karto po eismo įvykio pateiktu rašytiniu paaiškinimu ir kitą dieną ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kad eismo įvykio metu jis vairavo savo darbovietės UAB „M.“ automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį, nors ir ne darbo metu, turėjo nuvaryti cheminiam salono valymui atlikti. Šio teismo vertinimu, vadovautis vėliau pakeistais J. Š. parodymais, kad automobilį į cheminę valyklą nuvaryti paprašė D. G., nebuvo objektyvaus pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, kad D. G. ir J. O. parodymai, jog eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „M.“, tačiau 2015 m. spalio pradžioje buvo sudaryta šios transporto priemonės panaudos sutartis su D. G. ir įmonės veikloje ji nenaudojama, prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams.

18. Iš naujo išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors 2015 m. spalio 1 d. buvo sudaryta neterminuota automobilio panaudos sutartis, pagal kurią UAB „M.“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti perduotas laikinai ir neatlygintinai naudotis D. G., UAB „M.“ visiškai šio automobilio valdymo neatsisakė. Tokią išvadą teismas priėjo nustatęs šias aplinkybes: automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) technine būkle, techninės apžiūros atlikimu bei transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip ir iki panaudos sutarties sudarymo, rūpinosi UAB „M.“; 2016 m. gegužės 12 d. atliktos automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) šios transporto priemonės valdytoja yra nurodyta UAB „M.“; 2016 m. kovo 10 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime yra ne D. G. parašas, D. G. ir J. O. patvirtino, jog sutartyje nurodytų pareigų D. G. nevykdė, be to, D. G. neatlygino UAB „M.“ su šių veiksmų atlikimu susijusių išlaidų. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie D. G., kaip automobilio valdytojo, sutartinių įsipareigojimų vykdymą byloje nėra.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tyrė bei vertino ir kasatorės akcentuojamas aplinkybes, kad vykdydamas individualią veiklą, t. y. teikdamas taksi paslaugas, D. G. galėjo naudotis automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. jis yra įregistravęs individualią taksi paslaugų veiklą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė pajamų iš individualios veiklos deklaracijas, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2015 m. spalio 8 d. yra išdavusi D. G. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius lengvuoju automobiliu „VW Passat“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2015 m. spalio 10 d. radijo dažnio paslaugos sutartį su UAB „M.“ D. G. mokėjo kas mėnesį 57,92 Eur, eismo įvykio vietos nuotraukose matyti, kad ant automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne tik UAB „M.“, bet ir D. G. individualios veiklos rekvizitai. Šios kasatorės nurodomos aplinkybės, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo motyvų, įvertintos analizuojant jas ne atsietai, o kartu su kitais, pirmiau aptartais, bylos duomenimis. Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pagal sudarytą 2015 m. spalio 1 d. sutartį panaudos dalykas – automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – buvo UAB „M.“ nuosavybė, naudojama ne tik D. G., kaip panaudos gavėjo, bet ir UAB „M.“, eismo įvykio dieną turėjusios galiojantį 2013 m. spalio 17 d. išduotą leidimą vežti keleivius minėta transporto priemone. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad šiuo taksi automobiliu D. G., be kita ko, vykdė ir dalį UAB „M.“ užsakymų, taigi, automobilis išimtinai D. G. žinion nebuvo perleistas.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

21. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kad eismo įvykį J. Š. sukėlė vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, kurio valdytoja nusikaltimo padarymo metu buvo jo darbdavė UAB „M.“, ir vairuodamas transporto priemonę J. Š. veikė UAB „M.“ interesais, darbdavė turėjo pareigą atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio – taksi automobilio – valdytoja: nors taksi automobilį vairavo darbuotojas, tačiau jis vykdė darbo funkcijas, taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo ne J. Š., bet jo darbdavė UAB „M.“ (CK 6.270 straipsnis). Darbdaviui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis). Darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą (CK 6.264, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala.

22. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, teismas patenkino nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos priteisimo solidariai iš UAB „M.“ ir nuteistojo J. Š. Nutarties motyvuose nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 dalis) dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, nustačius, jog neturtinė žala šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiems asmenims turi būti atlyginta solidariai – tiek J. Š., tiek ir jo darbdavės – UAB „M.“.

23. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „M.“ solidariąją civilinę atsakomybę su nuteistuoju J. Š. taikė nepagrįstai. UAB „M.“ kaip nuteistojo J. Š. darbdavei turėjo būti taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė (CK 6.264 ir 6.270 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19/2007">2K-19/2007</a>, 2K-188-648/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

24. Tačiau kartu pažymėtina, kad apskundus teismo sprendimą galioja bendrasis draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovės direktorės J. O. kasacinį skundą. Kasatorė – civilinė atsakovė UAB „M.“, atstovaujama jos direktorės, skundžia byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nesutikdama su civilinio ieškinio išsprendimu byloje. Taigi skundas paduotas laikantis BPK 367 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teikdama kasacinį skundą byloje, kasatorė, be abejo, turėjo teisinį lūkestį, jog jos skundas bus patenkintas, o nepatenkinus skundo padėtis nebus pabloginta.

25. Tokiu būdu, atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus, nors, išnagrinėjus kasacinį skundą, ir buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas byloje solidariąją civilinę atsakomybę taikė nepagrįstai (UAB „M.“ kaip nuteistojo J. Š. darbdavei turėjo būti taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė), laikantis non reformatio in peius principo, civilinės atsakovės UAB „M.“ padėtis dėl jos paduoto kasacinio skundo negali būti bloginama.

Dėl proceso išlaidų kasacinės instancijos teisme

26. Nukentėjusiojo E. D. ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. atstovas advokatas D. Pakėnas atsiliepime į kasacinį skundą prašo iš civilinės atsakovės UAB „M.“ priteisti civiliniam ieškovui I. D. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kasacinės instancijos teismui pateikti 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra ir banko mokėjimo nurodymo kopija, pagal kuriuos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. D. advokatui už jo teisines paslaugas – atsiliepimo į civilinės atsakovės UAB „M.“ kasacinį skundą parengimą – yra sumokėjęs 605 Eur.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakovės kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, šie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Civilinės atsakovės paduotas kasacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusieji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.

28. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje kasacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017).

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. D. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą turi būti išieškotos ne iš nuteistojo J. Š., bet iš civilinės atsakovės UAB „M.“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės atsakovės UAB „M.“ atstovės direktorės J. O. kasacinį skundą atmesti.

Iš civilinės atsakovės UAB „M.“ priteisti civiliniam ieškovui I. D. 605 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjos Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė