Dėl teisės normų, reglamentuojančių autorių teisių areštą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-215-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04463-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 2.7.1.3; 3.5.19

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos („Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo Minskii traktornyi zavod“) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, bendrovė „Suraleb, Inc.“, G. Ž.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių autorių teisių areštą, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (toliau – MTZ) prašė panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą Nr. S-18-159-25476 dėl turto arešto akto papildymo, areštuojant pareiškėjai priklausančias autoriaus teises ir paskiriant jų administratorių.

3. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis aiškiai peržengia jam suteiktus įgaliojimus ir nustatytą veiklos teritoriją, neteisėtai areštavo autoriaus turtines teises, kurios yra neregistruotos jokiame registre ir niekaip nėra susijusios su Lietuvos Respublika, nėra aišku, į kokius objektus yra areštuojamos autoriaus turtinės teisės, patvarkymu antstolis neproporcingai apriboja visų nurodytų autoriaus turtinių teisių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, areštuotų autoriaus turtinių teisių administratoriumi paskirdamas G. Ž. kuria netoleruotiną MTZ turto administravimo situaciją, peržengia protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų ribas ir didina vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl išankstinių palūkanų, kuriais iš MTZ priteista keli milijonai eurų bendrovės „Suraleb, Inc.“ naudai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą, šį vykdo antstolis A. Liaškovas;

5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmiau nurodytoje civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taikė pareiškėjai priklausančio turto areštą bei paskyrė L. T. pareiškėjos turto administratoriumi;

5.3. antstolis 2017 m. liepos 26 d. areštavo pareiškėjai MTZ priklausančius prekių ženklus, nustatydamas disponavimo teisės apribojimą, pareiškėjai uždraudžiant šiuos ženklus naudoti, valdyti ir jais disponuoti, bei perdavė šiuos ženklus saugoti ir administruoti išieškotojui, paskyrė turto administratoriumi bankroto administratorių G. Ž.;

5.4. 2018 m. gegužės 23 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo atstovo prašymas:

5.4.1. areštuoti pareiškėjai MTZ priklausančias autoriaus turtines teises į susistemintą ir metodiškai sutvarkytą traktorių ir (ar) kitų mechanizmų detalių ir surinkimo mazgų, ir (ar) surinkimo vienetų, ir (ar) surinkimo blokų duomenų bazę (visą ir (ar) dalimis) su visais papildymais ir (ar) pakeitimais, padarytais iki arešto uždėjimo arba vėliau, nepriklausomai nuo duomenų bazės teksto kalbos, uždraudžiant pareiškėjai jas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti;

5.4.2. areštuoti pareiškėjai MTZ priklausančias autoriaus turtines teises į techninę dokumentaciją (visą ir (ar) dalimis) su visais papildymais ir (ar) pakeitimais, padarytais iki arešto uždėjimo arba vėliau, nepriklausomai nuo techninės dokumentacijos teksto kalbos (įskaitant vertimus), uždraudžiant pareiškėjai jas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti;

5.4.3. areštuotų turtinių teisių administratoriumi paskirti anksčiau areštuotų prekių ženklų bankroto administratorių G. Ž.;

5.5. 2018 m. birželio 4 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto akto papildymo, kuriuo tenkino išieškotojo atstovo prašymą.

6. Teismas pažymėjo, kad jau priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta, jog pareiškėjos MTZ buveinė yra ne Lietuvoje, o Baltarusijoje, Lietuvoje ji vykdo veiklą per filialą adresu: M. K. Čiurlionio g. 84B-17, Vilnius, todėl priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis turėjo nustatyti, ar skolininkė (pareiškėja) turi turto jo aptarnaujamoje teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 590 straipsnis). Pirminis turto arešto aktas priimtas 2017 m. liepos 26 d., jis šiuo metu nėra ginčijamas; teismas padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neperžengė savo kompetencijos ribų.

7. Teismo vertinimu, nustatyto arešto mastas išsamiai išdėstytas skundžiamame patvarkyme, o atskiri elementai nurodyti jo prieduose.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto administravimas visam pareiškėjos turtui taikomas teismo nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė iki sprendimo visiško įvykdymo bei antstolis vykdymo procese skyrė turto administratorių pareiškėjos turtinėms teisėms administruoti.

9. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 33 punktą už skolininko turto administravimą, kaip priverstinio vykdymo priemonę, administratoriui mokamas 10 proc. atlygis nuo pajamų, gautų iš skolininko turto administravimo. Taigi pareiškėja yra teisi, teigdama, kad, paskyrus turto administratorių vykdymo procese, susidarys papildomų vykdymo išlaidų ir šios bus išieškotos iš jos. Tačiau vien ši aplinkybė, kad galbūt susidarys papildomų vykdymo išlaidų, nesuponuoja antstolio patvarkymo neteisėtumo.

10. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Nagrinėjamu atveju sudėtinga nustatyti, ar areštuoto turto vertė, turto saugotoju paskyrus pareiškėją, būtų sumažėjusi, kad turtas būtų nesaugomas ar neprižiūrimas, nes areštuotas civilinių teisių objektas – turtinės teisės. Perleidžiamų turtinių teisių kaina civilinėje apyvartoje labai dažnai yra daug mažesnė, nei nustatyta jų nominali vertė, ypač tais atvejais, kai įmonė skolininkė, į kurią nukreipta galiojanti reikalavimo teisė, turi finansinių sunkumų ar veiklos apribojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35-381/2017). Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl antstolio pasirinktos priverstinio vykdymo priemonės būtinumo ir proporcingumo nagrinėtinas kitų aplinkybių kontekste.

11. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškotina iš pareiškėjos suma yra didelė, pareiškėja vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiauja, turto, iš kurio galima operatyviai ir ekonomiškai išieškoti skolą, nėra, pareiškėja duomenų apie turimą turtą ar turtines teises antstoliui nepateikia, šiuos duomenis antstolis išreikalauja iš trečiųjų asmenų savo arba išieškotojo iniciatyva, vykdomoji byla vykdoma nuo 2017 metų, tiek vykdymo procese, tiek ir nagrinėjant civilines bylas, kilusias ne dėl antstolio veiksmų, pareiškėja yra aktyvi, o jos skunduose nurodytos aplinkybės dažniausiai nepasitvirtina, tai suponuoja išvadą, kad pareiškėja nesiekia greito ir realaus sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į vykdymo procese atliktų veiksmų kiekį (vykdomąją bylą šiuo metu sudaro 15 tomų), pobūdį (vykdymo veiksmai atliekami teismui pripažinus arbitražo teismo ir užsienio teismo sprendimus, šalys turi priešpriešinius reikalavimus, antstolis areštavo specifines skolininkės turtines teises (prekių ženklus, reikalavimo teises į bankrutuojantį juridinį asmenį), kurių sėkmingam administravimui, taip pat ir skolos išieškojimui reikalingos žinios, neabejotinai patiriamos laiko sąnaudos), areštuotų turtinių teisių vertę, pareiškėjos elgesį vykdymo procese, teismas sprendė, kad šioje vykdomojoje byloje yra būtinybė išsaugoti pareiškėjos turtą, t. y. užtikrinti, kad jis nebūtų perleistas ar kitaip suvaržytos pareiškėjos turtinės teisės, kad jos būtų veiksmingai valdomos ir iš jų būtų gaunama pajamų, užtikrinančių greitesnį skolos išieškojimą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl turto administravimo ji patiria nuostolių ar kitaip nepagrįstai ir (ar) neproporcingai apribojamos jos nuosavybės teisės į turimą turtą ar turtines teises (CPK 178, 185 straipsniai), iki šio skundo nagrinėjimo teisme dienos antstolio paskirti turto administratoriai nepateikė prašymų dėl atlyginimo apskaičiavimo, atlyginimas turto administratoriui nebuvo įtrauktas nė į vieną patvarkymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos turtinė padėtis žymiai bloginama, teismas padarė išvadą, kad antstolio taikyta priverstinio pobūdžio priemonė – turto administravimas – yra proporcinga siekiamam rezultatui, todėl buvo pagrindas antstoliui pasinaudoti CPK 683 straipsnyje suteikta teise paskirti turto administratorių.

12. Vertindamas pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas dvigubas turto administravimas (teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir paskyrė viso pareiškėjos turto administratorių ir antstolis skyrė turto administratorių vykdomojoje byloje), teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamu patvarkymu antstolis paskyrė pareiškėjai priklausančių turtinių teisių administratorių, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė viso jos turto administravimą, t. y. skiriasi administruojamo turto apimtis. Be to, teisės aktai nenustato draudimo antstoliui skirti turto administratorių, jei turto administratorius yra paskirtas teismo nutartimi (sprendimu). Taip pat pažymėtina, kad turto administratorius G. Ž. jau veikia kaip turto administratorius antstoliui 2017 m. liepos 26 d. turto arešto aktu areštavus pareiškėjai priklausančius prekių ženklus bei nustačius disponavimo teisės apribojimą.

13. Iš vykdomosios bylos matyti, kad turto administratorius G. Ž. pateikė antstoliui sutikimą teikti turto administravimo paslaugas, jis turi teisę teikti turto administravimo paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.237 straipsnio 1 dalis), pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad administratorius savo prievoles vykdo aplaidžiai, nesąžiningai ir ne naudos gavėjo (išieškotojo) interesais, o savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), kad egzistuoja interesų konfliktas (CK 4.243 straipsnio 1 dalis), kad turto administratorius yra šališkas, asmeniškai suinteresuotas pakenkti skolininko turtiniams interesams ar kitaip pažeidžia CK ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neperžengė savo kompetencijos ribų, nustatyto arešto mastas išsamiai išdėstytas skundžiamame patvarkyme, o atskiri elementai nurodyti jo prieduose.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, antstoliui areštuojant autoriaus turtines teises, jokie teisės aktai neįtvirtina pareigos patvarkyme išsamiai įvardyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 15 straipsnyje nurodytas autoriaus turtines teises. Nagrinėjamu atveju buvo areštuota visuma autoriaus turtinių teisių ATGTĮ 15 straipsnio prasme.

17. Teismas atmetė atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino fakto, jog antstolis nepagrindė būtinybės apriboti visas pareiškėjos nuosavybės teisės sudėtines dalis; atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju turto areštas taikytas išieškojimo vykdymo stadijoje, antstoliui griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

18. Areštuotų autorių turtinių teisių įgyvendinimas skiriasi nuo įprastinio turto priverstinio pardavimo, nes turtinės teisės dažniausiai yra ne parduodamos, o perleidžiamos kreditoriui ar tretiesiems asmenims tokiam laikotarpiui, per kurį iš tų turtinių teisių bus gauta nauda, lygi iš skolininko priteistai sumai. Skirtingai nuo autorių turtinių teisių, turto arešto procesas yra paprastesnis, nes turtą yra lengviau surasti, įkainoti ir realizuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje vykdomojoje byloje yra būtinybė išsaugoti pareiškėjos turtą, t. y. užtikrinti, kad jis nebūtų perleistas ar kitaip nebūtų suvaržytos pareiškėjos turtinės teisės, kad jos būtų veiksmingai valdomos ir iš jų būtų gaunama pajamų, užtikrinančių greitesnį skolos išieškojimą, todėl antstolio taikyta priverstinio pobūdžio priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – yra proporcinga siekiamam rezultatui.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl dviejų turto administratorių; teismo vertinimu, taip pat svarbi pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad skundžiamu patvarkymu paskirtas turto administratorius jau veikia kaip turto administratorius antstoliui areštavus pareiškėjai priklausančius prekių ženklus, todėl darytina išvada, kad antstolis, paskirdamas tą patį administratorių ir areštuotoms autoriaus turtinėms teisėms administruoti, vadovavosi proceso ekonomiškumo, koncentracijos, protingumo ir teisingumo principais ir vykdymo išlaidų nedidino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolio A. Liaškovo 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą dėl turto arešto akto papildymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, netinkamai tirdamas ir vertindamas įrodymus (CPK 176, 185 straipsniai), nepagrįstai nusprendė, kad antstolis, areštuodamas Lietuvos Respublikoje nesaugomas pareiškėjai priklausančias autoriaus teises, neva neperžengė veiklos teritorijos, vadovaudamasis išimtinai faktu, kad pareiškėja turi turto Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei aplinkybe, kad antstolis teisėtai pradėjo administruoti vykdomąją bylą prieš ją, neįvertinęs pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų ir įrodymų. Teismų priimtiems procesiniams sprendimams nėra būdingas eksteritorialumas. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje priimti teismo sprendimai galioja tik juos priėmusioje valstybėje ir savaime neįgyja teisinės galios bei nesukelia teisinių pasekmių už valstybės ribų. Antstolio veiklos teritorija apibrėžiama Lietuvos Respublikos teritorija (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalis), todėl antstolis neturi įgaliojimų taikyti priverstinio pobūdžio priemonių, peržengiančių Lietuvos Respublikos teritoriją. Teismas netyrė ir nevertino fakto, kad antstolis neteisėtai areštavo autoriaus turtines teises, kurios yra neregistruotos jokiame registre ir niekaip nėra susijusios su Lietuvos Respublika.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino skolininko turto areštą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti areštuotą turtą ar turtines teisės ir jais disponuoti. CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas, pagal CPK 749 straipsnio 3 dalį patvarkyme antstolis nurodo skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise. Kitaip tariant, skolininko turto areštas per se (savaime) nereiškia ir valdymo, ir naudojimosi, ir disponavimo teisių apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino antstolio pritaikyto ribojimo būtinumo ir jo apimties; antstolis neproporcingai apribojo visų nurodytų autoriaus turtinių teisių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, nenurodė ir nepagrindė, kodėl būtina areštuoti visas nuosavybės teisės sudėtines dalis, akivaizdžiai elgėsi neracionaliai. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino antstolio pritaikyto MTZ turtinių autorių teisių ribojimo apimties būtinumo ir teisėtumo.

21. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. Liaškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Iš prašomų peržiūrėti nutarčių turinio matyti, kad, nagrinėdami pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismai nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, vadovavosi priimtomis ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, todėl priėmė teisiškai pagrįstas nutartis ir šias panaikinti, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Bylą nagrinėję teismai išanalizavo esminius jos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

21.2. Teisine prasme turtu yra laikomi tie civilinių teisių (nuosavybės) objektai, kurie turi vienokią ar kitokią ekonominę ar objektyvią vertę ir civilinio apyvartumo savybę, t. y. tokį objektą jo savininkas turi galimybę perleisti kitam asmeniui. Turtinės teisės taip pat suprantamos kaip materialios išraiškos neturintis turtas, kuris turi ekonominę reikšmę civilinėje apyvartoje, pvz., autoriaus turtinės teisės. CPK 744 straipsnyje yra nustatyta antstolio teisė skirti ir nustatyti turto administravimą pradėjus vykdyti išieškojimą skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai padengti. Pareiškėjai nebendradarbiaujant su antstoliu bei nesant kitų galimybių išieškoti skolą, atsižvelgdamas į išieškotojo pateiktą prašymą bei siekdamas apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus, antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjai priklausančias autoriaus turtines teises bei nustatė jų administravimą. Autoriaus turtinių teisių areštas ir jų administravimo nustatymas šiame vykdymo proceso etape labiausiai atitinka ir skolininkės (pareiškėjos), ir išieškotojo interesus. Būtent turto (autoriaus turtinių teisių) areštas, turto saugotojo paskyrimas ir jo administravimo nustatymas, o ne autoriaus turtinių teisių perleidimas šiame vykdymo proceso etape labiausiai atitinka ir skolininkės, ir išieškotojo interesus.

22. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo bendrovė „Suraleb, Inc.“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Akivaizdu, kad pareiškėjos autoriaus turtinės teisės Lietuvos Respublikoje yra ginamos. Taip pat neginčijama tai, kad pareiškėjos autoriaus teisėmis yra naudojamasi Lietuvoje ir tai daro Lietuvos Respublikos ūkio subjektai. Be to, pareiškėja vykdo savo ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje per Lietuvoje įregistruotą filialą. Pareiškėja nenurodė, kokioje teritorijoje, jos nuomone, yra areštuotinos jos turtinės autoriaus teisės. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad antstolis tinkamai taikė įstatymą ir areštavo turtines autoriaus teises, nepažeisdamas savo veiklos teritorijos ribų.

22.2. Turto administravimo būtinumas yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti procesinio sprendimo, kuris prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytoms aplinkybėms.

22.3. Antstoliui apribojus pareiškėjai priklausančių turtinių autoriaus teisių valdymą, naudojimąsi ir disponavimą bei paskyrus turto administratorių, atsirado galimybė dengti pareiškėjos skolą papildomomis lėšomis, kurių be turto administratoriaus pastangų antstolis nebūtų galėjęs išieškoti. Pažymėtina, kad iki antstolio patvarkymų priėmimo pareiškėja niekada negaudavo jokių lėšų iš trečiųjų asmenų už naudojimąsi prekių ženklais arba autorių teisių objektais. Turto administratoriaus paskyrimas iš esmės pakeitė situaciją vykdomojoje byloje – po pareiškėjos teisių apribojimo įgaliojimus įgijęs turto administratorius veikia veiksmingai, ir ne tik antstolio ir išieškotojo, bet ir pareiškėjos interesais.

22.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turtinių teisių (mokesčių permokų) arešto bylose pripažįstama, kad areštas šiuo atveju gali apimti ne tik valdymą ir disponavimą, bet ir naudojimą.

22.5. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neskundžia, apsiribojo tik abstrakčiu nurodymu, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta tinkamai neatlikus įrodymų vertinimo, nepateikus pakankamų argumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kaip kasacijos pagrindas nurodomi CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimai apeliacinės instancijos teisme, o kasaciniame skunde nurodyti abstraktūs argumentai dėl neišsamaus teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo, tai vertinama kaip kasacijos dalyko šiuo klausimu nesuformulavimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23. Byloje ginčijamu 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu dėl turto arešto akto papildymo buvo areštuota: 1) autoriaus turtinė teisė į susistemintą ir metodiškai sutvarkytą traktorių ir (ar) kitų mechanizmų detalių ir surinkimo mazgų, ir (ar) surinkimo vienetų, ir (ar) surinkimo blokų duomenų bazę (visą ir (ar) dalimis), 2) autoriaus turtinė teisė į techninę dokumentaciją (visą ir (ar) dalimis). Bylą nagrinėję teismai atmetė pareiškėjos skundą, konstatavę, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neperžengė savo kompetencijos ribų.

24. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas apie tai iš anksto informuodamas šalis (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, tačiau, pasisakydama kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliamais teisės taikymo klausimais, be kita ko, susijusiais su antstolio kompetencijos apibrėžtumu pagal jo veiklos teritoriją, pasisako visų pirma dėl autorių teisių objekto ir kūrinio sampratos, nes tik tinkamai kvalifikavus skundžiamo antstolio patvarkymo dalyką galima vertinti jo teisėtumą.

Dėl autorių teisių objekto ir kūrinio sampratos

26. Autorių teisių objektai yra apibrėžti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo 2018 m. birželio 4 d. patvarkymo priėmimo metu; nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 4 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ATGTĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse pateikiamas autorių teisių objektų sąrašas, kuris nėra baigtinis, o 4 dalyje nurodoma, kad autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomas duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.

27. ATGTĮ 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Analogiškai reglamentuojama ir šiuo metu galiojančios ATGTĮ redakcijos 2 straipsnio 30 dalyje.

28. Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – ir Berno konvencija; Konvencija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jos išraiškos būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius, pan. Aptardama ne tik literatūros ir meno, bet ir mokslo sritį, Konvencija taip pat įtraukia mokslo kūrinius į savo galiojimo sritį, suteikdama apsaugą jų išraiškos formai. Nei kūrinio turinys, nei apimtis ar paskirtis apsaugai įtakos nedaro (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 12–13).

29. Pažymėtina, kad Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade Related Aspects of Intellectual Property Rights; vadinamoji TRIPS sutartis), 9 straipsnyje „Sąsaja su Berno konvencija“ įtvirtinta, jog valstybės narės laikosi Berno konvencijos (1971) 1–21 straipsnių ir jos priedo. Tačiau valstybės narės pagal šią Sutartį neturi teisių nei įsipareigojimų tų teisių, kurias suteikia tos konvencijos 6bis straipsnis arba iš kurio tos teisės kyla, atžvilgiu (1 dalis). Autorių teisių apsauga teikiama ne idėjoms, procedūroms, veikimo būdams ar matematinėms koncepcijoms, o jų išraiškai (2 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata – tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 28 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. prejudiciniame sprendime Levola Hengelo BV v. Smilde Foods BV, C-310/17 (toliau – ESTT sprendimas byloje Levola Hengelo BV), inter alia (be kita ko), nurodė, jog tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas kūriniu, kaip tai suprantama pagal 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva 2001/29/EB), svarbu, kad būtų tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos. Pirma, reikia, kad atitinkamas objektas būtų originalus, t. y. jis turi būti originalus jo autoriaus intelekto kūrinys. Antra, pagal Direktyvą 2001/29/EB kūriniu gali būti laikomi elementai, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška (žr. minėto ESTT sprendimo byloje Levola Hengelo BV 35–37 punktus). Todėl Direktyvoje 2001/29/EB nurodyta sąvoka „kūrinys“ neišvengiamai yra autorių teisių apsaugos objekto išraiška, kuri leidžia pakankamai tiksliai ir objektyviai jį identifikuoti, net jeigu ši išraiška nebūtinai yra nuolatinė (ESTT sprendimo byloje Levola Hengelo BV 40 punktas). Kaip nurodyta minėtame ESTT sprendime, iš tiesų, viena vertus, institucijos, atsakingos už autorių teisių išimtinių teisių apsaugą, turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai identifikuoti tokius saugomus objektus. Tas pats taikoma asmenims, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai identifikuoti objektus, kuriems taikoma apsauga trečiųjų asmenų, visų pirma konkurentų, naudai. Kita vertus, būtinybė išvengti subjektyvumo, kuris kenkia teisiniam saugumui, reiškia, kad identifikuojamas saugomas objektas turi būti aiškiai ir objektyviai išreikštas (ESTT sprendimo byloje Levola Hengelo BV 41 punktas). Pagal ESTT pateiktą aiškinimą, kūrinio sąvoka visoje Europos Sąjungoje paprastai turėtų būti aiškinama autonomiškai ir vienodai (ESTT sprendimo byloje Levola Hengelo BV 32 punktas).

Dėl duomenų bazių kaip turtinių teisių objekto

34. ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Duomenų bazių kaip sui generis objektų gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos (ATGTĮ 64 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, pagal ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurios dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas, taip pat gali būti laikomos autorių teisių objektais. Vadinasi, tokiu atveju turtinių teisių į tokią duomenų bazę apsaugos terminas bus skaičiuojamas pagal ATGTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles (autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamo datą).

35. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 5 straipsnyje nustatyta, kad bet kokia forma išreikšti duomenų ar kitokios medžiagos rinkiniai, kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo laikomi intelektinės kūrybos rezultatu, yra saugomi. Tokia apsauga netaikoma patiems duomenims ar medžiagai ir nepažeidžia jokių autorių teisių į duomenis ar medžiagą, iš kurių sudarytas rinkinys.

36. Pagal TRIPS sutarties 10 straipsnio 2 dalį duomenų ar kitokios medžiagos rinkiniai, mašinos skaitoma ar kitokia forma, kurie dėl turinio pasirinkimo ar išdėstymo yra intelektiniai kūriniai, turi būti saugomi kaip intelektiniai kūriniai. Tokia apsauga, kuri netaikoma patiems duomenims ar kitokiai medžiagai, neturi pažeisti jokių autorių teisių, ginančių tuos duomenis ar kitokią medžiagą.

37. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau – ir Direktyva 96/9/EB) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šioje direktyvoje terminas „duomenų bazė“ reiškia pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius. Aptariamos Direktyvos 96/9/EB 3 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal šią direktyvą duomenų bazės, kurios pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, yra saugomos autorių teisių. Kad būtų pripažintos tinkamomis tokiai apsaugai, jokių papildomų atrankos kriterijų nereikia (1 dalis). Šia direktyva nustatyta duomenų bazių autorių teisių apsauga netaikoma patiems duomenims ir nepažeidžia jokių kitų su jais susijusių teisių. Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės numato duomenų bazės, pasižyminčios pakankamai didelėmis jos duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis, sudarytojui teisę neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visos tokių duomenų bazės arba pakankamai didelės jos dalies, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus.

38. Direktyvos 96/9/EB preambulės 40 punkte nurodoma, kad sui generis teise siekiama užtikrinti investicijų, įdėtų bazės duomenims gauti, patikrinti ir pateikti, apsaugą per ribotą tokios teisės galiojimo laikotarpį, nes šias investicijas gali sudaryti finansų ir (arba) laiko, pastangų ir energijos sąnaudos. ESTT (iki 2009 m. gruodžio 1 d. – Europos Bendrijų Teisingumo Teismas) 2009 m. lapkričio 9 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fixtures Marketing Ltd v. Organismos prognostikon aguonon podosfairou AE (OPAP), C-444/02, išaiškino, kad sąvoka „duomenų bazė“ Direktyvos 96/9/EB 1 straipsnio 2 dalies prasme reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtų vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis. Sąvoka „su duomenų bazės gavimu susijusios investicijos“ Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti (žr. ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fixtures Marketing Ltd v. Svenska Spel AB, C-338/02, pateiktą išaiškinimą, kuris kiek skiriasi nuo nurodyto išaiškinimo byloje C-444/02, nurodant, jog Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę; ji neapima išteklių, panaudotų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015).

39. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras, Vytautas. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę. Šiuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės išlaidos (žr. ten pat, p. 138–145; Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 255–256) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015).

40. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, priklausomai nuo aplinkybių, galimi keli variantai: 1) duomenų bazė, atitinkanti kūriniui keliamus reikalavimus, gali būti saugoma autorių teisių (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) duomenų bazėms, kurių turiniui parinkti, sudaryti, tikrinti ir pateikti yra padaryta esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, yra suteikiama sui generis teisinė apsauga (ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalis); 3) atitinkanti tiek autorių, tiek sui generis teisinės apsaugos sąlygas duomenų bazė gali turėti ir autorių teisių, ir sui generis teisinę apsaugą (Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 253). Kaip pažymima teisės doktrinoje, galima ir ketvirta galimybė – duomenų bazė neatitinka nei autorių, nei sui generis teisinės apsaugos sąlygų, todėl yra šių teisių nesaugoma (žr. ten pat).

41. Pažymėtina, jog priklausomai nuo to, ar atitinkamai duomenų bazei bus taikoma autorių teisių, ar sui generis apsauga, skiriasi tiek teisių apsaugos terminai, tiek ir pačių teisių apimtis. Autorių turtinės teisės reglamentuojamos ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, o duomenų bazių gamintojų teisės reglamentuojamos ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje. Esminis sui generis teisės skirtumas nuo autorių teisių – ne tai, nuo kokių veiksmų jos saugo, bet kokia yra tos apsaugos apimtis (žr. Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 269).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje kalbama apie ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas autorių teises, bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, ar skundžiamame patvarkyme dėl turto arešto akto papildymo nurodytoms duomenų bazėms taikytina autorių teisių ar sui generis apsauga ir ar apskritai tokia apsauga joms gali būti taikoma. Dėl to nėra aišku, kokios turtinės teisės šiuo atveju yra arešto objektas, ir sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė ir nevertino antstolio pritaikyto turtinių teisių ribojimo apimties būtinumo ir teisėtumo.

Dėl techninės dokumentacijos kaip turtinių teisių objekto

43. Kaip nustatyta ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte, autorių teisių objektais laikomi iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis. Sąlygiškai šią kūrinių grupę galima pavadinti mokslo ir technikos duomenų, kokios nors tokio pobūdžio medžiagos pavaizdavimais. Minėtoje ATGTĮ normoje pateiktas tik pavyzdinis šių objektų sąrašas. Šios rūšies objektų pavyzdžių yra daugiau: konstrukcijų brėžiniai, miesto planai, kokių nors objektų išdėstymo planai (pvz., oro uosto planas), lentelės, statistinių apžvalgų pavaizdavimas, diagramos, įrenginių modeliai, pan. Visi šie objektai yra skirti vaizdu perteikti mokslo ar technikos sritims būdingą informaciją, susijusią su objektu, kuris ir yra pavaizduojamas. Sąvokos „mokslas“ ir „technika“ aiškintinos plačiai. Autorių teisė saugo analizuojamų kūrinių pavaizdavimo būdą, bet ne tai, kas pavaizduota; ar konkretaus mokslo ar technikos informacijos pavaizdavimas bus laikomas kūriniu, priklauso nuo pavaizdavimo būdo, t. y. ar tai bus galima laikyti intelektinės kūrybos rezultatu; yra nesaugoma mokslo ir technikos informacija, perduodama pavaizduojant, o saugoma pavaizdavimo forma; šiems kūriniams nėra taikomi dideli originalumo reikalavimai; individualios kūrybos raiškos galimybes mažina mokslo ir technikos srityje žinomi tipiniai kai kurių objektų vaizdavimo būdai ir formos, naudojami visuotinai žinomi duomenys, objektyvių pasaulio reiškinių ir objektų pavaizdavimas remiantis mokslinėmis žiniomis ir matematiniu skaičiavimu. Todėl visa tai mažina ir galimybes taikyti autorių teisės apsaugą tokiems kūriniams (žr. Mizaras, Vytautas. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 224–226).

44. Pagal ATGTĮ 5 straipsnio 1 punktą, autorių teisių objektais nelaikomi idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys. Kaip nurodyta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 2 straipsnyje, autorių teisių apsauga taikoma išraiškai, o ne idėjoms, procedūroms, veiklos metodams ar matematinėms koncepcijoms.

45. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, ar skundžiamame patvarkyme dėl turto arešto akto papildymo nurodyta techninė dokumentacija gali būti laikoma kūriniu autorių teisės prasme, taigi ar šiuo atveju turtinėms teisėms į nurodytą objektą gali būti taikoma ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Dėl teritorialumo principo taikymo

46. Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo teisiškai kvalifikuotas areštuotų teisių dalykas, vis dėlto teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl kasacinio skundo argumento, kad antstolis, areštuodamas Lietuvos Respublikoje nesaugomas pareiškėjai priklausančias autorių teises, peržengė antstolio veiklos teritoriją.

47. Vienas iš autorių teisių apsaugos principų yra teritorialumo principas, kuris įtvirtintas Berno konvencijos 5 straipsnyje, inter alia, nurodantis, kad Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši Konvencija (1 dalis). Konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui negalioja jokie formalumai; toks naudojimasis ir įgyvendinimas egzistuoja nepaisant to, ar kilmės šalyje yra kūrinio apsauga. Dėl to, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, apsaugos ir teisinės gynybos būdus, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises, reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymai. Trumpai tariant, teritorialumo principas reiškia, kad autorių teisės į kūrinį atsiranda, keičiasi ir pasibaigia kiekvienoje valstybėje atskirai, nepriklausomai, ar jos egzistuoja kitoje valstybėje, kokia apimtimi ir ar jos ten pasibaigė (žr., pvz., Matulionytė, R. Skaitmeninės bibliotekos: kūrinių našlaičių direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Teisės problemos. 2014, 1(83), p. 61; Matulionytė, Rita. Law Applicable to Copyright. A Comparison of the ALI and CLIP Proposals. Cheltenham, Northampton: Edward Elgar, 2011, p. 13–27; taip pat Birštonas, Ramūnas. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 52).

48. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra Berno konvencijos susitariančiosios valstybės narės (prieiga per internetą <https://www.wipo.int/treaties/en/ip/berne/>).

49. ATGTĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.

50. CK 1.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisėms ir jų gynimui taikoma valstybės, kurioje prašoma apginti šias teises, teisė.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar atitinkamas objektas, pretenduojantis į autorių teisių apsaugą, atitinka kūriniui keliamus kriterijus, kurie suformuluoti teisiniame reglamentavime ir išplėtoti ESTT praktikoje, sprendžia nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tačiau, minėta, bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, ar skundžiamame patvarkyme dėl turto arešto akto papildymo nurodytos duomenų bazės ir techninė dokumentacija gali būti laikomos kūriniais autorių teisės prasme, ar duomenų bazėms taikytina sui generis apsauga.

52. Nors nagrinėjamos bylos atveju nėra aišku, kuri šalis yra objektų, į kuriuos turtinės teisės buvo areštuotos, kilmės šalis (Baltarusijos Respublika, Lietuvos Respublika ar kt.), tačiau net jei šie objektai būtų pripažinti kūriniais autorių teisių prasme, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 47–50 punktuose, ATGTĮ įtvirtintų autorių teisių ribojimas (areštas) galiotų tik Lietuvos Respublikoje ir nebūtų eksteritorialus, dėl to atitinkami kasacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl turtinių teisių arešto apimties

53. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad antstolis neproporcingai apribojo turtinių teisių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Skundžiamame patvarkyme dėl turto arešto akto papildymo tiek dėl duomenų bazių, tiek dėl techninės dokumentacijos nurodyta, kad turtinėms teisėms yra taikomi valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisių apribojimai, neidentifikuojant konkrečių ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje arba ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.

54. CPK 675 straipsnio „Skolininko turto areštas“ 1 dalyje, kurioje apibrėžta turto arešto samprata, nustatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Taigi, apibrėžiant arešto sampratą, aptartoji teisės norma expressis verbis (aiškiai žodžiais, tiesiogiai) nustato visas tris nuosavybės teisės sudėtines dalis, kaip (galimą) turto arešto objektą. CPK 678 straipsnio „Turto arešto akto turinys“ 1 dalies 7 punkte taip pat nustatyta, kad turto arešto akte turi būti nurodoma turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-686/2015 ir joje nurodytą praktiką).

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turtinių teisių (mokesčių permokų) arešto bylose pripažįstama, kad areštas šiuo atveju gali apimti ne tik valdymą ir disponavimą, bet ir naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007; 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013). Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad intelektinės nuosavybės teisių (teisių į prekių ženklą) arešto apimtis gali būti skirtinga, t. y. areštas gali būti taikomas visoms nuosavybės teisės sudėtinėms dalims – valdymui, naudojimuisi ar disponavimui – arba tik daliai jų, pavyzdžiui, paliekant naudojimosi galimybę. Tai priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, pvz., ar turtinės teisės yra ginčo objektas, ar iš jų vykdomas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-686/2015). Nagrinėjamoje byloje dėl taikomų ribojimų proporcingumo teismas galėtų spręsti tik tinkamai kvalifikavęs ginčijamo arešto dalyką.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai visiškai nevertino, ar objektai, į kuriuos turtinės teisės buvo areštuotos, atitinka kūriniui keliamus kriterijus (t. y. ar šiuo atveju pritaikytam ribojimui yra aktuali ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis), o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir apskųstus sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui, kad būtų atlikta pirmosios instancijos teismo sprendimo patikra tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių nustatymo aspektu. Tik įvertinęs, ar ginčijamame patvarkyme nurodytoms duomenų bazėms ir techninei dokumentacijai apskritai gali būti taikoma ATGTĮ įtvirtinta teisių apsauga, teismas galėtų spręsti dėl tokių teisių arešto teisėtumo, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į šios nutarties 54–55 punktuose paminėtus aspektus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

57. Kasacinis teismas patyrė 14,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas