Civilinė byla Nr. 3K-3-119-701/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00948-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1
(S)
(N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), dėl išeitinės išmokos, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės imuniteto (ne)taikymą iš darbo teisinių santykių kilusiame ginče, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 10 835,90 Eur išeitinę išmoką ir netesybas bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė prašė taikyti jai imunitetą nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ir bylą nutraukti. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovei imunitetas netaikytinas, nes ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), atliko techninio pobūdžio funkcijas ir jos nebuvo susijusios su valstybės funkcijomis ar suverenių galių įgyvendinimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas nurodė, kad, siekiant įvertinti tarptautinėje teisėje taikomus papročius dėl valstybės imuniteto reglamentavimo, aktuali 2004 m. gruodžio 2 d. Jungtinių Tautų priimta konvencija dėl valstybių ir jų turto jurisdikcijos imunitetų (toliau – Konvencija, Konvencija dėl jurisdikcijos imunitetų). Teismas pažymėjo, kad nors Konvencija nėra įsigaliojusi ir nei Lietuva, nei (duomenys neskelbtini) nėra pasirašiusios šios konvencijos, tačiau byloje minimu dokumentu bus remiamasi, nustatant tarptautinės teisės taisykles dėl valstybei taikomo imuniteto nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos.
5. Teismas nurodė, kad Konvencijos 5 straipsnis nustato, jog valstybė turi imunitetą nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos pagal Konvencijoje nustatytas taisykles. Konvencijos dėl jurisdikcijos imunitetų 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu kitaip nenustatyta tarp šalių, šalis negali remtis savo imunitetu nuo kitos kompetentingos vykdyti procedūras šalies jurisdikcijos, kai šios procedūros susijusios su darbo sutartimi tarp valstybės ir asmens, kai darbas visiškai ar iš dalies atliekamas toje kitoje šalyje. Ši norma netaikoma, kai darbuotojas yra samdomas vykdyti valdymo organo funkcijų (a punktas) ir kai procedūros keliamos dėl atleidimo ar sutarties nutraukimo, vykdomo pagal valstybės vadovo, vyriausybės vadovo ar užsienio reikalų ministro nurodymus, kai toks procesas pažeistų valstybės saugumo interesus (d punktas).
6. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2007">3K-3-142/2007</a>), konstatavo, kad, sprendžiant, ar ieškovo ieškinys gali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, svarbu išsiaiškinti dvi aplinkybių grupes: 1) iš kokio pobūdžio teisinių santykių, t. y. iš reglamentuojamų viešosios ar privatinės teisės, kilo šalių ginčas; 2) ar užsienio valstybė reikalaus (reikalauja) taikyti jai valstybės imuniteto doktriną.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas ir (duomenys neskelbtini) Lietuvoje sudarė nuolatinių gyventojų asmens paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 5 d. ieškovas buvo paaukštintas ir pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2020 m. liepos 24 d. ieškovas pateikė prašymą pakeisti jo poziciją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Prašymas įsigaliojo 2022 m. rugpjūčio 2 d.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), buvo pasamdytas atlikti ir atliko (duomenys neskelbtini) konkrečias funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jo darbo funkcijos buvo tik techninio pobūdžio. Iš ieškovo pareigybės aprašymo 13 punkto teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini).
10. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas buvo atsakingas už nuolatinę (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovo darbo sutartyje nustatytos funkcijos buvo itin svarbios, siekiant užtikrinti ne tik visų (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), atliktos funkcijos įgyvendinant valstybės valdžią kvalifikuotinos pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktą.
11. Teismas nusprendė, kad šalis sieja ne privatinės teisės reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, o viešosios teisės reglamentuojami viešosios tarnybos teisiniai santykiai, todėl valstybė gali remtis imuniteto doktrina. Įvertinęs tai, kad atsakovė prašo taikyti jai imuniteto doktriną, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teismas nėra kompetentingas nagrinėti ieškovo ieškinį, todėl civilinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
12. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos buvo glaudžiai susijusios su pagrindiniais (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo darbo pareigos patenka į viešųjų funkcijų, vykdant (duomenys neskelbtini) valdžios įgaliojimus, sąvoką, kaip tai nustato Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas.
14. Nustatęs, kad ginčas su užsienio valstybe kilo iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių, kuriuose taikoma valstybės imuniteto doktrina, ir užsienio valstybei prašant taikyti imuniteto doktriną, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad toks ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, o pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai pažeidė CPK 293 straipsnio 1 punkto taikymo sąlygas, nes bylą nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo, pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą teismą vien dėl to, kad ieškovo darbdavė Lietuvos Respublikoje buvo (duomenys neskelbtini) įstaiga.
15.2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos. EŽTT praktikoje nurodoma, kad valstybė neturi imuniteto nuo jurisdikcijos darbo sutarčių atžvilgiu, išskyrus atvejus, nurodytus straipsnyje pateiktame baigtiniame sąraše. EŽTT konstatavo, kad Lietuvos teismai, tiesiog nusprendę, jog visi užsienio valstybės diplomatinės atstovybės darbuotojai, įskaitant administracinį, techninį ir aptarnaujantįjį personalą, vien dėl darbo santykių vienu ar kitu būdu padėjo siekti atstovaujamos valstybės suverenių tikslų, ir taip pritarę valstybės imunitetu grįstam prieštaravimui bei atmetę, nenurodydami svarbių ir pakankamų motyvų, pareiškėjos teiginį, kad šiuo atveju ji atliko konkrečias funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, iš esmės pažeidė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą (EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Naku prieš Lietuvos Respubliką ir Švedijos Karalystę, peticijos Nr. 26126/07 (toliau – Naku byla); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366-969/2017">3K-3-366-969/2017</a>). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDM1LTQ2NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-435-464/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-435-464/2018">e2-435-464/2018</a> taip pat konstatavo, kad iš darbo teisinių santykių kylančiuose ginčuose valstybės imunitetas nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos yra ribotas.
15.3. Ieškovo darbas buvo administracinio-techninio pobūdžio, todėl atitinka 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių (toliau – ir Vienos konvencija) 1 straipsnio f punkte nurodytą pareigybę („administracinis ir techninis personalas“). Tokio pobūdžio funkcijas atliekantys diplomatinės atstovybės darbuotojai iš esmės atlieka tik papildomas ir pagalbines funkcijas. Ieškovo darbo funkcijos nebuvo glaudžiai susijusios su (duomenys neskelbtini). Valstybės tarnybos pobūdžio santykiai ginčo šalių nesiejo, o ginčo objektas tėra ekonominio pobūdžio. Ieškovo užimamai (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 4 lygis, o (duomenys neskelbtini) pareigybei – 3 lygis iš 12 galimų, ir tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) atlieka techninio pobūdžio funkcijas, kad ir kaip plačiai šias aiškintų atsakovė. Teismai šių aplinkybių neanalizavo ir netyrė, nors tuo atveju, kai bylos šalis sieja privatinės teisės reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, o ne viešosios teisės reglamentuojami viešosios tarnybos teisiniai santykiai, valstybė neturėjo teisės remtis imuniteto doktrina.
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo ir EŽTT praktikos, pagal kurią valstybei iš darbo santykių kylančiuose ginčuose yra taikytinas ribotas imunitetas. Būtent ribotą imunitetą ir taikė teismai. Jie tyrė, ar yra išimtys iš bendros taisyklės (Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis), pagal kurią darbo santykiuose valstybės imunitetas netaikomas, o nustatę vienos iš išimčių egzistavimą (Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas), pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas taikyti valstybės imunitetą. Teismai, laikydamiesi kasacinio teismo praktikoje suformuoto valstybės imuniteto testo, valstybės imunitetą taikė Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintu pagrindu.
16.2. Teismai tinkamai taikė pirmąją valstybės imuniteto taikymo testo sąlygą – nustatė, kokias darbo funkcijas vykdė ieškovas, ir analizavo, ar ieškovo funkcijos buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) valdžios funkcijų įgyvendinimu. Teismai nustatė, kad ieškovo funkcijos buvo susijusios su (duomenys neskelbtini), t. y. esminiu jų (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovo pareigos buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) ir patenka į „viešųjų funkcijų“ vykdant (duomenys neskelbtini) valdžios įgaliojimus sąvoką, (duomenys neskelbtini) šioje byloje turi teisę remtis suvereniu imunitetu.
16.3. Teismų išvadų dėl ieškovo vykdytų darbo funkcijų specifikos pagrįstumą patvirtina ir užsienio teismų praktika, pagal kurią panašiomis ar net analogiškomis, kaip šioje byloje, aplinkybėmis užsienio valstybių teismai gerbia (duomenys neskelbtini) suverenitetą ir, remdamiesi tarptautine paprotine teise, atsisako nagrinėti darbo ginčus, kai darbuotojo funkcijos apima (duomenys neskelbtini). Bulgarijoje Sofijos miesto teismas 2014 m. nutartimi byloje Miroslav Stefanov prieš (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad jis neturėjo jurisdikcijos nagrinėti darbo ginčo, kuriame ieškovas buvo pasamdytas atlikti (duomenys neskelbtini). Sofijos miesto teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė buvo glaudžiai susijusi su (duomenys neskelbtini) teritoriniu neliečiamumu, atitinkamai ši pareigybė buvo susijusi su (duomenys neskelbtini) viešosios valdžios vykdymu. Airijoje Dublino darbo apeliacinis teismas 2016 m. sprendimu byloje John Greene prieš (duomenys neskelbtini) nurodė, kad, remiantis Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktu, jis neturi jurisdikcijos nagrinėti darbo ginčo, kuriame ieškovas – (duomenys neskelbtini) darbuotojas – vykdė analogiškas funkcijas kaip ieškovas šioje byloje. (duomenys neskelbtini) pareigos (duomenys neskelbtini) buvo laikomos valstybinės valdžios vykdymo dalimi. Vokietijoje Heseno federalinės žemės darbo teismas 2011 m. sprendimu byloje Masley prieš (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigos taip pat buvo susijusios su (duomenys neskelbtini), nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigos yra specifinės ir lemia priimančiosios valstybės teismų jurisdikcijos nebuvimą.
16.4. Ieškovo teiginiai apie pareigybės lygį, kaip esminę privatinio pobūdžio funkcijų atlikimą įrodančią aplinkybę, yra nepagrįsti. Pareigybės lygis nėra nurodytas kaip kriterijus Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte. Toks kriterijus nėra suformuotas ir kasacinio teismo praktikoje. Vertinant valstybės imuniteto taikymą pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktą, svarbus ne pareigybės lygis, o konkreti pareigybė ir pagal ją vykdytų funkcijų specifika. Konvencijos komentaras, teisės doktrina ir užsienio teismų praktika patvirtina, kad su saugumo užtikrinimu susijusios darbo funkcijos patenka į valstybės valdžios funkcijų įgyvendinimo apibrėžimą.
16.5. Nutarčių teisėtumo nepaneigia kasaciniame skunde nurodytas EŽTT sprendimas Naku byloje. Sprendime buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos teismai, nusprendę, jog visi užsienio valstybės diplomatinės atstovybės darbuotojai, įskaitant administracinį, techninį ir aptarnaujantįjį personalą, vien dėl darbo santykių fakto padėjo siekti valstybės suverenių tikslų, ir nenurodydami svarbių ir pakankamų motyvų, kad pareiškėja toje byloje atliko konkrečias funkcijas, įgyvendinant valstybės valdžią, iš esmės pažeidė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą.
16.6. Kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDM1LTQ2NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-435-464/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-435-464/2018">e2-435-464/2018</a> faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl ji neaktuali. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ambasados darbuotojo – politikos specialisto – atliekamų funkcijų reikšmės. Klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pareigybe ir tokių funkcijų specifika, teismas nesprendė. Politikos specialisto darbo funkcijos savo esme ir pobūdžiu skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) funkcijų.
16.7. Nutarčių teisėtumo nepaneigia Vienos konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintos diplomatinio personalo kategorijos ir Vienos konvencijos komentaras. Byloje Vienos konvencija nėra taikytina. Ji aktuali nustatant, kas yra diplomatinis atstovas pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies b, i punktus. Klausimų, susijusių su Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies b punktu, teismai nesprendė ir (duomenys neskelbtini) netaikė valstybės imuniteto pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies b punktą.
16.8. Pripažinus užsienio valstybės imunitetą nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme ir byla nutraukiama pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Tą vienareikšmiškai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2007">3K-3-142/2007</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl imuniteto atsakovei nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos (ne)taikymo iš darbo teisinių santykių kilusiame ginče ir (duomenys neskelbtini) vykdytų funkcijų vertinimo pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą išimtį
17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovei taikytinas imunitetas nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo atsakovei – (duomenys neskelbtini), atsakovė prašė teismo taikyti jai imunitetą nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Teismai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė gali remtis imuniteto doktrina, padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismai nėra kompetentingi nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, ir, vadovaudamiesi CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.
18. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad civilinė byla buvo nutraukta nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, nes iš darbo teisinių santykių kylantis ginčas priskirtinas privatinės teisės sričiai, ieškovo atliekamos darbo funkcijos buvo susijusios su privataus pobūdžio veiksmais (lot. acta jure gestionis), todėl nepagrįstai buvo apribota jo teisė kreiptis į teismą. Be to, teismai nukrypo tiek nuo EŽTT, tiek nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai taikė 2004 m. gruodžio 2 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl valstybių ir jų turto jurisdikcijos imunitetų 11 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą išimtį ir jo eitas (duomenys neskelbtini) pareigas pripažino kaip konkrečios funkcijos, įgyvendinant valstybės valdžią, vykdymą.
19. Atsakydama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ŽTK) 6, 13 straipsniuose).
20. EŽTT jurisprudencijoje, aiškinant ŽTK 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (EŽTT 2000 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Garcia Manibardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 38695/97, 36, 39 punktai; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42195/98, 33 punktas). ŽTK 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95, 61 punktas).
21. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Tačiau pabrėžiama, kad šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas nebus suderinamas su ŽTK 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingo santykio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
22. Vienas iš tokių teisės kreiptis į teismą ribojimų yra priešingos šalies – valstybės – pasinaudojimas valstybės imuniteto teise. Valstybės imunitetas – tai tarptautinės teisės principas, pagal kurį viena suvereni valstybė negali būti kitos valstybės teismų jurisdikcijos objektu be pirmosios valstybės sutikimo. Kitaip tariant, valstybė ir jos institucijos paprastai negali būti patrauktos kitos valstybės teismų jurisdikcijon. Šis principas grindžiamas valstybių suverenios lygybės principu (lot. par in parem imperium non habet) ir tarptautinės teisės normomis.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir tarptautinės teisės doktrinoje pripažįstama riboto valstybės imuniteto doktrina, pagal kurią valstybė ar jos vardu veikianti institucija gali turėti imunitetą tik dėl veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (lot. acta jure imperii), o tais atvejais, kai valstybė ar jos institucija dalyvauja privatinės teisės reglamentuojamuose santykiuose (acta jure gestionis), valstybė negali remtis imunitetu, nes šiuose santykiuose valstybė dalyvauja tokiais pačiais pagrindais kaip ir privatūs asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NTgtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-458-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-458-701/2015">3K-7-458-701/2015</a>; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-684/2016">e3K-3-461-684/2016</a>, 13 punktas).
24. EŽTT yra pripažinęs, jog civiliniame procese suteikiant valstybei imunitetą yra siekiama teisėto tikslo – laikantis tarptautinės teisės skatinti pagarbą ir gerus santykius tarp valstybių, gerbiant kitos valstybės suverenitetą (EŽTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, 60 punktas (toliau – Cudak byla); 2016 m. spalio 25 d. sprendimas Radunović ir kiti prieš Juodkalniją, peticijos Nr. 45197/13 ir kt., 67 punktas (toliau – Radunović byla)). EŽTT savo praktikoje akcentuoja, kad bylose, kuriose pareiškėjo teisė kreiptis į teismą suvaržoma dėl valstybės imuniteto nuo teismų jurisdikcijos, teismas privalo įvertinti, ar bylos aplinkybės pateisina tokį ribojimą (EŽTT 2011 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Sabeh El Leil prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34869/05, 51 punktas (toliau – Sabeh El Leil byla)).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybei, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. konkrečios valstybės teismas sprendžia, ar taikyti valstybės imunitetą, kai yra pateiktas ieškinys teisme, kuriame užsienio valstybė ar jos institucija nurodyta kaip atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-684/2016">e3K-3-461-684/2016</a>, 12 punktas).
26. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, ar atsakovei taikytinas imunitetas nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, vadovavosi 2004 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl valstybių ir jų turto jurisdikcijos imunitetų. Šia konvencija kodifikuotos paprotinės tarptautinės teisės normos dėl valstybės imuniteto ir jo išimčių taikymo. Nors šios konvencijos Lietuva nėra ratifikavusi, tačiau, pagal EŽTT praktiką, Tarptautinės teisės komisijos Konvencijos projekto 11 straipsnis, kuriuo grindžiama Konvencija dėl jurisdikcijos imunitetų, taikytinas Lietuvai pagal paprotinę tarptautinę teisę (Cudak bylos sprendimo 64–68 punktai; Sabeh El Leil bylos sprendimo 53, 54 punktai; Naku bylos sprendimo 89 punktas).
27. Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir jos turtas turi imunitetą nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos, vadovaujantis šios konvencijos nuostatomis. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu valstybės nesutaria kitaip, valstybė negali remtis jurisdikcijos imunitetu kitos valstybės teisme, kuris kitais atvejais yra kompetentingas nagrinėti bylą, susijusią su darbo sutartimi tarp valstybės ir fizinio asmens dėl darbo, atlikto arba turinčio būti atlikto, visiškai arba iš dalies, kitos valstybės teritorijoje.
28. Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis išimčių sąrašas, kai Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis netaikoma: a) darbuotojas buvo priimtas į darbą vykdyti konkrečių funkcijų, įgyvendinant valstybės valdžią; b) darbuotojas yra: i) diplomatinis atstovas – kaip ši sąvoka apibrėžta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių; ii) konsulinis pareigūnas – kaip ši sąvoka apibrėžta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių; iii) nuolatinės atstovybės prie tarptautinės organizacijos arba specialiosios misijos diplomatinio personalo narys, arba įdarbintas atstovauti valstybei tarptautinėje konferencijoje; arba iv) bet koks kitas asmuo, kuriam taikomas diplomatinis imunitetas; c) teisminio nagrinėjimo dalykas yra asmens įdarbinimas, darbo santykių pratęsimas ar grąžinimas į darbą; d) teisminio nagrinėjimo dalykas yra asmens atleidimas iš darbo arba jo nutraukimas ir, kaip nustato valstybės vadovas, Vyriausybės vadovas arba darbdavio valstybės užsienio reikalų ministras, toks nagrinėjimas būtų nesuderinamas su tos valstybės saugumo interesais; e) tuo metu, kai yra iškeliama byla, darbuotojas yra įdarbinančiosios valstybės pilietis arba f) įdarbinančioji valstybė ir darbuotojas yra raštu susitarę kitaip, išskyrus atvejus, kai viešosios politikos sumetimais teismo vietos valstybės teismai turi išimtinę jurisdikciją teisminio nagrinėjimo dalyko atžvilgiu.
29. Taigi, Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad valstybės negali remtis imunitetu, kai užsienio valstybių teismai nagrinėja iš darbo santykių kylančius ginčus. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos išimtys, kurioms esant užsienio valstybė išlaiko imunitetą darbo ginčuose. Nagrinėjamoje byloje aktuali Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta išimtis, kai valstybė turi teisę remtis imunitetu nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos, jei darbuotojas buvo priimtas į darbą vykdyti konkrečių funkcijų, įgyvendinant valstybės valdžią.
30. Nei Konvencijoje, nei tarptautinėje teisėje ir jos praktikoje nėra nustatytas užsienio valstybės diplomatinėje atstovybėje dirbančių asmenų pareigybių sąrašas, kuris leistų vienareikšmiškai identifikuoti asmenis, vykdančius valstybės valdžios funkcijas. Taip pat lieka neapibrėžta, kurie darbuotojai atlieka tik techninio ar administracinio pobūdžio užduotis, nesusijusias su valstybės suverenių funkcijų įgyvendinimu, ir todėl jų veikla laikytina priklausančia privatinės teisės reguliavimo sričiai.
31. Doktrinoje nurodoma, kad valstybės valdžios sąvoka yra neatsiejama nuo valdymo sąvokos. Valstybės valdžia dažnai yra apibrėžiama kaip politinis vadovavimas visuomenei per valstybės institucijų sistemą, kuri susideda iš įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir teismo valdžios. Atitinkamai visų šių valdžių vykdomos funkcijos yra esminės valstybės valdžios įgyvendinimas, todėl jų atliekami veiksmai ir priskiriami išimtinei valstybės kompetencijai. Galima išskirti išorines ir vidines valstybės funkcijas. Išorinės funkcijos yra skirtos valstybės uždaviniams tarptautiniu lygmeniu įgyvendinti, dalyvauti tarptautiniuose susitarimuose bei užsiimti kitokia veikla, palaikant santykius su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tarpu vidinės valstybės funkcijos yra nukreiptos į pagrindines valstybės veiklos kryptis valstybės viduje ir apsiribojant valstybės teritorija. Valstybės funkcijų skirstymas į vidines ir išorines yra sąlyginis, kadangi valstybės veikla politikos, ekonomikos, kultūros ir kitose srityse, kur atliekamos funkcijos persipina arba peržengia vienos valstybės teritorijos ribas (Gaubienė, N. Valstybės imunitetas tarptautiniame civiliniame procese, daktaro disertacija, 2017 m. p. 89).
32. Be to, doktrinoje nurodoma, kad darbuotojo atliekamo darbo pobūdžio ir darbuotojo statuso kriterijus reikalauja, jog teismas vertintų darbuotojo atliekamas funkcijas diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos struktūroje. Tai reiškia, kad teismas analizuoja ne tik darbuotojo poziciją subordinacijos prasme bei atliekamų funkcijų svarbą, bet ir darbuotojo atliekamo darbo pobūdį. Todėl darbo santykiai su pareigūnais, kurie turi diplomatinius rangus, o tai leidžia preziumuoti jų atliekamų funkcijų viešą pobūdį, yra laikoma acta jure imperii, o darbo santykiai su darbuotojais, kurių darbo funkcijos nėra susijusios su užsienio valstybės valdžios funkcijų įgyvendinimu, yra laikomi acta jure gestionis (Gaubienė, N. Valstybės imunitetas tarptautiniame civiliniame procese, daktaro disertacija, 2017 m., p. 149).
33. Tam tikri reikšmingi aspektai, sprendžiant dėl to, ar darbuotojų vykdytos funkcijos gali būti vertinamos kaip konkrečios funkcijos įgyvendinant valstybės valdžią, yra atskleidžiami EŽTT praktikoje.
34. EŽTT išnagrinėtoje Naku byloje, kurioje konstatuotas EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, pareiškėja dirbo Švedijos ambasadoje Vilniuje. Iš pradžių ji dirbo sekretore ir vertėja, vėliau tapo kultūros ir informacijos projektų vadove. Pareiškėja buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau su atleidimu nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos teismus, prašydama pripažinti atleidimą neteisėtu. Lietuvos teismai, vadovaudamiesi tarptautinės teisės nuostatomis dėl valstybės imuniteto, konstatavo esantys nekompetentingi nagrinėti kilusį ginčą dėl Švedijos Karalystės imuniteto nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. EŽTT išaiškino, kad Lietuvos teismai, tiesiog nusprendę, jog visi užsienio valstybės diplomatinės atstovybės darbuotojai, įskaitant administracinį, techninį ir aptarnaujantįjį personalą, vien dėl darbo santykių vienu ar kitu būdu padėjo siekti atstovaujamos valstybės suverenių tikslų, ir taip pritarę valstybės imunitetu grįstam prieštaravimui bei atmetę, nenurodydami svarbių ir pakankamų motyvų, pareiškėjos teiginį, kad šiuo atveju ji atliko konkrečias funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, iš esmės pažeidė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą. EŽTT pabrėžė, kad Lietuvos teismams iš esmės reikėjo išnagrinėti būtent pareiškėjos faktinių pareigų sudėtį, kad būtų galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėja atliko konkrečias funkcijas įgyvendindama valstybės valdžią (Naku bylos sprendimo 94, 95 punktai).
35. Kitoje EŽTT 2016 m. spalio 25 d. išnagrinėjote Radunović byloje spręsta dėl trijų JAV ambasados darbuotojų Juodkalnijoje teisės į teismą pažeidimo. Viena iš ambasados darbuotojų dirbo protokolo specialiste ir vertėja, o kiti du – apsaugos darbuotojais. Ginčas tarp šalių kilo dėl neteisėto pareiškėjų atleidimo ir kompensacijos priteisimo. Juodkalnijos teismai atsisakė jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjų ieškinius, taikydami valstybės imuniteto doktriną ir vadovaudamiesi Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių. Byloje nustatyta, kad apsaugos darbuotojų pagrindinės funkcijos buvo nuolatinis teritorijos aplink jų nuolatinius postus stebėjimas, siekiant išvengti pavojų saugumui; asmens tapatybės kortelių tikrinimas, lankytojų ir transporto priemonių patikra bei automobilių stovėjimo kontrolė; kritinių situacijų ir neįprastų incidentų atpažinimas ir atitinkami veiksmai; kartais jų galėjo būti paprašyta dirbti kitose vietose ir atlikti specialias funkcijas, pavyzdžiui, VIP vizitų, priėmimų ir vakarienių vyriausiojo pareigūno rezidencijoje metu.
36. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad, priimdamas sprendimą dėl pirmosios pareiškėjos (protokolo specialistės ir vertėjos) skundo, pirmosios instancijos teismas tik bendrai nurodė, kad darbas ambasadose gali būti „slaptas ar konfidencialaus pobūdžio“, tačiau visiškai nenagrinėjo, ar pirmosios pareiškėjos darbas iš tiesų buvo slaptas (jautrus) (angl. sensitive) ar konfidencialaus pobūdžio. Nors nacionalinis teismas pripažino, kad apskritai egzistuoja valstybės imuniteto apribojimai su darbo santykiais susijusiuose ginčuose, tačiau nei šis, nei joks kitas vidaus teismas, priėmęs sprendimą dėl pareiškėjų skundų, neatsižvelgė į 2004 m. Konvencijos 11 straipsnio nuostatas, ypač į jame išvardytas išimtis, kurios turi būti aiškinamos siaurai. EŽTT nusprendė, kad Juodkalnijos teismai, atmesdami pareiškėjų reikalavimą dėl kompensacijos, remdamiesi valstybės imunitetu, nepateikdami tinkamų ir pakankamų motyvų ir neatsižvelgdami į taikytinas tarptautinės teisės nuostatas, taip pat į kai kurias nacionalines nuostatas, neužtikrino pagrįsto proporcingumo ryšio tarp siekiamo teisėto tikslo ir taikomų priemonių, todėl pažeidė pačią pareiškėjų teisės kreiptis į teismą esmę. Svarbu tai, kad vertindamas, ar konkrečiu atveju taikoma kuri nors iš Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimčių, EŽTT pažymėjo, kad 11 straipsnio 2 dalies a, b ir e punktai šiuo atveju buvo akivaizdžiai nereikšmingi, nes pareiškėjai nebuvo įdarbinti vykdyti kokių nors specifinių su valstybės valdžios įgaliojimais susijusių funkcijų, jie nebuvo nei JAV diplomatiniai ar konsuliniai atstovai, nei šios valstybės piliečiai. EŽTT pripažino, kad pareiškėjų reikalavimai dėl kompensacijos nepateko į nė vieną iš 2004 m. Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimčių, todėl pagal 1 dalį valstybės imunitetas negalėjo būti taikomas nacionaliniuose teismuose (Radunović bylos sprendimo 75, 79–81 punktai).
37. Taigi, EŽTT praktikoje, sprendžiant, ar konkrečios darbuotojo funkcijos buvo vykdomos įgyvendinant valstybės valdžią, pabrėžiama darbuotojo vykdytų faktinių pareigų sudėtis, nacionaliniam teismui keliama pareiga ją išnagrinėti bei aiškiai ir išsamiai nurodyti, kaip darbuotojo funkcijos atskleidžia jo dalyvavimą įgyvendinant valstybės valdžią.
38. 1991 m. Tarptautinės teisės komisijos parengtame Konvencijos projekto komentare (toliau – Komentaras) nurodyta, kad Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta imuniteto taisyklė taikytina priimant į darbą aukštas pareigas einančius valstybės tarnautojus, kurių funkcijos yra glaudžiai susijusios su valdžios įgaliojimų vykdymu. Tokie darbuotojai, pavyzdžiui, yra asmeniniai sekretoriai, protokolo darbuotojai, vertėjai žodžiu ir raštu bei kiti asmenys, kurių funkcijos susijusios su valstybės saugumu ar esminiais valstybės interesais. Akredituoti pareigūnai, žinoma, patenka į šio punkto taikymo sritį (Komentaro 9 punktas, p. 42). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas eina nurodytas pareigas, savaime nereiškia, kad jis atlieka konkrečias funkcijas įgyvendindamas valstybės valdžią. Komentare nurodyta, kad per antrąjį svarstymą Komisija nusprendė, jog formuluotė „su valstybės valdžios įgyvendinimu susijusios paslaugos“, įtraukta į tekstą per pirmąjį svarstymą, gali būti pernelyg plačiai aiškinama, kadangi valstybės sudaryta darbo sutartis turėjo nemažai galimybių būti laikoma „susijusia su valdžios įgaliojimų vykdymu“, nors ir labai netiesiogiai. Buvo pasiūlyta, kad a punkte įtvirtinta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai egzistuoja glaudus ryšys tarp atliekamo darbo ir valdžios įgaliojimų vykdymo (Komentaro 9 punktas, p. 43). EŽTT praktikoje yra bylų, kuriose sekretoriai, vertėjai nebuvo pripažinti įgyvendinančiais valstybės valdžią ir kuriose nacionaliniai teismai iš esmės buvo sukritikuoti dėl to, kad neišnagrinėjo darbuotojo pareigų turinio, remdamiesi tik tuo, kad, pavyzdžiui, asmuo dirbo užsienio ambasadoje ir turėjo prieigą prie neapibrėžtos tariamai slaptos medžiagos (žr. EŽTT 2023 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Nuraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 35703/17, 31 punktas; Radunović bylos sprendimas) todėl akivaizdu, kad Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimtys aiškinamos siaurai. Nors Konvencijos komentare pabrėžiama, kad ambasados darbuotojų funkcijos turi būti susijusios su valstybės saugumu arba pagrindiniais valstybės interesais, kad galėtų būti taikoma išimtis, EŽTT praktika atskleidžia, kad tas saugumo aspektas turi būti ne deklaratyvus, bet konkretesnio pobūdžio, be to, pačių pareigų reikšmingumas taip pat gali būti svarbus, vertinant, ar darbuotojas atliko funkcijas įgyvendindamas valstybės valdžią.
39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojamas būtinumas nustatyti darbuotojo faktiškai vykdytas funkcijas ir jų visumos pagrindu spręsti, ar darbuotojas atliko konkrečias funkcijas, įgyvendinant valstybės valdžią. Darbuotojo faktinių pareigų nustatymas apima ne tik atitinkamuose dokumentuose formaliai nurodytų pareigų analizę, bet ir realiai vykdytų pareigų analizę (t. y. kokius konkrečius darbus darbuotojas realiai dirbo, kokius ir kieno pavedimus vykdė). Nustačius, kokias pareigas faktiškai vykdė darbuotojas, turėtų būti vertinamas jų santykis su valstybės valdžios funkcijų įgyvendinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366-969/2017">3K-3-366-969/2017</a> 21, 22 punktus).
40. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas ir (duomenys neskelbtini) Lietuvoje sudarė nuolatinių gyventojų asmens paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 5 d. ieškovas buvo paaukštintas ir pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2020 m. liepos 24 d. ieškovas pateikė prašymą pakeisti jo poziciją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), prašymas įsigaliojo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Iš ieškovo pareigybės aprašymo teismai nustatė, kad ieškovas teikia (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
41. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo darbo sutartyje nustatytos funkcijos buvo itin svarbios, siekiant užtikrinti ne tik visų (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), atliktas funkcijas kvalifikavo kaip valstybės valdžios įgyvendinimą Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkto prasme.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini), todėl jos patenka į viešųjų funkcijų, vykdant (duomenys neskelbtini) valstybinės valdžios įgaliojimus, sąvoką, kaip tai nustato Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas.
43. Teismų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalys patvirtina, kad ieškovo darbo funkcijos kvalifikuotos kaip konkrečios funkcijos įgyvendinant valstybės valdžią, iš esmės vadovaujantis pareigybės aprašyme išvardintomis funkcijomis. Tačiau pabrėžtina, kad toks vertinimas tiek pagal pirmiau aptartą EŽTT praktiką, tiek pagal kasacinio teismo praktiką nėra pakankamas tokiai išvadai padaryti. Tam, kad ieškovo vykdytas darbo funkcijas būtų pagrindas pripažinti kaip konkrečias įgyvendinant valstybės valdžią, pirmiausia turi būti nustatytos realiai ieškovo vykdytos funkcijos, jų turinys ir tik tada sprendžiama dėl jų santykio su valstybės valdžios įgyvendinimu.
44. Pavyzdžiui, viena iš ieškovo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų buvo (duomenys neskelbtini), tačiau teismų nebuvo tirta, kaip konkrečiai ieškovas šią funkciją vykdė, kokios buvo tos saugos ir saugumo taisyklės, todėl lieka visiškai neaiškus realiai ieškovo vykdytų funkcijų turinys.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar darbuotojo vykdomos funkcijos gali būti pripažįstamos kaip atliekamos įgyvendinant valstybės valdžią, reikšmės gali turėti ir tų pareigų svarba, darbuotojui keliami kvalifikacijos reikalavimai, darbuotojui reikalingi įgūdžiai ir kompetencijos, atsakomybė, pavaldumas, galimybė priimti savarankiškus sprendimus ir priimamų sprendimų pobūdis, tai, ar tokių funkcijų vykdymas yra galimas privačiame sektoriuje. Vertinant atliekamų pareigų svarbą, reikšmės gali turėti ir pareigybės lygis. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigybei buvo suteiktas 3 lygis iš 12 galimų, tai, ieškovo manymu, patvirtina aplinkybę, kad jis atliko tik techninio pobūdžio funkcijas, tačiau teismas detaliau šios aplinkybės nevertino, nurodęs, kad Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas taikytinas ne dėl ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), pareigybės lygio, o dėl pareigybės (jo vykdytų funkcijų) specifikos.
46. Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos išimties taikymo, nukrypo nuo EŽTT ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, iš esmės nenustatydami, kokias realiai funkcijas atliko ieškovas. Tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDM1LTQ2NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-435-464/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-435-464/2018">e2-435-464/2018</a> pateiktų išaiškinimų. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMzc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-378/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-378/2025">e3K-3-56-378/2025</a>, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė – t. y. nenustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo faktiškai vykdytomis darbo funkcijomis dirbant pas atsakovę, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar ieškovas atliko konkrečias funkcijas, įgyvendindamas valstybės ((duomenys neskelbtini)) valdžią.
48. Pagal CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 360 straipsnyje. Pagal CPK 360 straipsnį, kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse; byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
49. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-378/2021">e3K-3-289-378/2021</a>, 18 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, 45 punktas).
50. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bylos esmė nebuvo atskleista, skundžiami apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, turi nustatyti realiai ieškovo vykdytas darbo funkcijas, įvertinti jų svarbą (duomenys neskelbtini) valdžios įgyvendinimo kontekste ir tik tuomet spręsti, ar yra pagrindas ieškovo faktiškai vykdytas funkcijas vertinti kaip konkrečių funkcijų, įgyvendinant valstybės ((duomenys neskelbtini)) valdžią, vykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
52. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
