R. R. pagal BK 243 str., 227 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-95-511/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45281-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.19.3.2.1; 1.2.27.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 243 straipsnį septyniasdešimties parų arešto bausme; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 286 straipsnį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už atskiras nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir 286 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis ir nustatyta: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu (dėl pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį paskirtų bausmių griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir sudėjimo būdu (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas švelnesnes bausmes) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, R. R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Kita Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 22 d. apie 18 val. 7 min. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. B. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,60 promilės neblaivumui (nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas);

2. tą pačią dieną apie 18 val. 7 min., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už pirmiau minėtą pažeidimą, pasiūlė 200 Eur kyšį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L. N. už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiūlė sumažinti alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenis ir 18 val. 25 min. davė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L. N. kyšį, įdėdamas jam 100 Eur kupiūrą į šviesą atspindinčią liemenės kišenę, už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus;

3. tą pačią dieną apie 18 val. 41 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), įforminant Baudžiamajame kodekse nustatytus teisės pažeidimus, pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. R., t. y. nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į automobilį, standino rankas, muistėsi, išvadino pareigūną necenzūriniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtą ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia aktyviais veiksmais priešinosi ir vieną kartą tyčia įspyrė į koją tarnybines pareigas vykdančiam R. R., po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, kai buvo pasodintas į policijos tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą įspyrė į koją tarnybines pareigas vykdančiam R. R., tokiais savo veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, nukentėjusiajam R. R.;

4. 2019 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, būdamas 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus specialistės pasirašytinai supažindintas su bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo priežiūros planu, tyčia nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pagal kurią uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 19 d., 2019 m. spalio 22 d. apie 18 val. 7 min. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, prie griežčiausios bausmės – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo – už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, turėjo pridėti tris mėnesius laisvės atėmimo už paskirtą subendrintą apėmimo būdu bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), bei tris mėnesius laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių, o ne vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kaip nurodyta 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. ir jo gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo pakeisti skundžiamus Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 286 straipsnyje. Už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymą paskirti dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinti paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir į bausmės laiką įskaityti atliktą arešto bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą. Netenkinus šio prašymo kasatoriai prašo nutraukti bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 286 straipsnyje, padarymo, bendrinant bausmes taikyti bausmių apėmimą ir paskirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 243 straipsnyje. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikyti bausmių apėmimą ir paskirti galutinę vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti atliktą arešto bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatoriai skunde nurodo:

6.1. Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų ir netinkamo BK 227 straipsnio 2 dalies, BK 286 straipsnio taikymo kasatoriai pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos duomenis, nesilaikė šių nustatytų reikalavimų, nes išsamiai ir nešališkai netyrė bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, t. y. šališkai, tendencingai atliko įrodymų vertinimą, įvykio aplinkybes vertino subjektyviai ir klaidingai jas interpretavo.

6.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai apkaltinamuosius nuosprendžius priėmė nesant neginčijamų R. R. kaltės įrodymų dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 286 straipsnyje, padarymo, o remdamiesi tik prielaidomis, kad nusikalstama veika galimai buvo padaryta; teismai šiuo atveju pažeidė kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a> buvo suformuluota taisyklė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina R. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nurodytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, byloje neįrodyti būtini inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiai – kyšio pasiūlymas ir kyšio davimas.

6.3. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad R. R. policijos pareigūnui pasiūlė 200 Eur kyšį, veikdamas tiesiogine tyčia ir realiai ketindamas duoti kyšį policijos pareigūnui. Nuteistasis konkrečiai neįvardijo, kad siūlo pinigus, šių pinigų su savimi neturėjo, todėl teismai nepagrįstai nuteistojo išsakytus neaiškaus ir nekonkretaus turinio žodžius vertino kaip siūlymą (ketinimą) duoti kyšį. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad R. R. davė policijos pareigūnui 100 Eur kyšį, teismai klaidingai interpretavo byloje esančią vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, kad nurodytu laiku nuteistasis ne dėjo pinigų kupiūrą į pareigūno liemenės kišenę, o lenkėsi pūsti į alkotesterį. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad nurodomu laiku nuteistasis buvo surakintas antrankiais, kad jo rankos nebuvo laisvos.

6.4. Teismai ignoravo visų byloje esančių liudytojų parodymus, jie nurodė, kad apie kyšio davimą jiems nėra nieko žinoma, apie tai jie išgirdo tik iš policijos pareigūno per radijo ryšį. Be to, teismai, nuteistajam inkriminuodami kyšio davimą, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais vieno policijos pareigūno parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Pareigūnas parodymus keitė, nuolat painiojosi, dėl to tokie parodymai negalėjo būti pripažinti patikimais ir jais teismai negalėjo vadovautis. Teismai nuteistojo versiją dėl inkriminuojamo nusikaltimo, nurodyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai vertino kaip deklaratyvią, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nors šią versiją patvirtino liudytojų parodymai ir vaizdo medžiaga.

6.5. Kasatorių teigimu, byloje esantys įrodymai nepagrindžia nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, požymių. Teismai, inkriminuodami R. R. šią nusikalstamą veiką, klaidingai vertino vaizdo medžiagą, nes užfiksuotame vaizdo įraše nėra grasinimų panaudoti fizinį smurtą, taip pat iš jo matyti, kad nuteistojo tyčia nėra nukreipta į smurto prieš policijos pareigūnus panaudojimą. Be to, teismai nepagrįstai nevertino, kad nuteistojo veiksmuose nenustatyta kaltės (tiesioginės tyčios), kuri yra būtina baudžiamajai atsakomybei kilti. Netyčinis fizinis pareigūnui padarytas poveikis nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, požymis. Taip pat akcentuojama, kad skundžiamus sprendimus priėmę teismai nepagrįstai nevertino, kad vengimas būti sulaikomam policijos pareigūnų pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją. Nuteistojo veiksmai savo pobūdžiu nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tai patvirtino ir nukentėjusio pareigūno reakcija į nuteistojo elgesį.

6.6. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai selektyviai vertino bylos įrodymus (vertino tik nuteistąjį kaltinančius įrodymus ir nevertino įrodymų, kurie pagrindžia nuteistojo nekaltumą), neatskleidė įrodymų tarpusavio santykio, nevertino įrodymų viseto, taip pat netinkamai aiškino nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, požymių turinį. Tokie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

6.7. Kasatorių vertinimu, teismai nepagrįstai netaikė in dubio pro reo principo, kuris reiškia, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai.

6.8. Dėl BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalių netinkamo taikymo ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų nepagrįsto netaikymo kasatoriai pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai neįvertino, kad visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą šiais nuosprendžiais R. R. pripažintas kaltu, sudaro idealiąją sutaptį (veikos padarytos panašiu metu, toje pačioje vietoje, veikiant bendra tyčia), todėl, paskiriant bausmę, jam turėjo būti taikomas bausmių apėmimas. Tačiau net ir nelaikant, kad visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą šiais nuosprendžiais R. R. pripažintas kaltu, sudaro idealiąją sutaptį, teismai padarė esmines bausmių, paskirtų pagal šiuos nuosprendžius, bendrinimo klaidas, nes nustačius, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą R. R. pripažintas kaltu, labai skiriasi pagal savo pavojingumą, turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir prie griežčiausios iš paskirtų bausmių už apysunkį nusikaltimą (laisvės atėmimo vieneriems metams dviem mėnesiams) taikomas apėmimas su kitomis bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, teismai nepagrįstai bausmes bendrino pagal BK 63 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis ir taip paskyrė per ilgą laisvės atėmimo bausmę.

6.9. Dėl BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių netinkamo taikymo ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, to paties straipsnio 9 dalies nepagrįsto netaikymo bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes kasaciniame skunde nurodoma, kad, bendrindami skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, teismai privalėjo taikyti ne dalinį bausmių sudėjimą pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis ir iš dalies pridėti arešto bausmę bei visiškai pridėti baudą, bet bausmių apėmimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį. R. R. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, o 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), nusikaltimai skiriasi savo pavojingumu, teismai, bendrindami bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais, turėjo taikyti bausmių apėmimą ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę ir baudą.

6.10. Kasatoriai pažymi, kad teismai prie R. R. paskirtos bausmės nepagrįstai iš dalies pridėjo arešto bausmę, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėdami vieną mėnesį laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nuteistasis paskirtą arešto bausmę jau buvo atlikęs, taigi atlikta bausmė turėjo būti įskaityta.

6.11. Dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nepagrįsto netaikymo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, šios nuostatos taikymo galimybes vertino subjektyviai ir šališkai. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, vertindamas tik nuteistojo ankstesnius teistumus, tačiau jokios reikšmės nesuteikė nuteistojo asmenybei, elgesiui po nusikalstamos veikos atlikimo, socialiniams ryšiams. Taip buvo pažeista kasacinio teismo praktika, pagal kurią netgi neišnykęs teistumas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliūtis atidėti bausmės vykdymą.

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš dalies R. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir jo paties parodymai pirmosios instancijos teisme, nes nuteistasis parodė, kad buvo pasodintas į policijos automobilį, jam buvo surašytas protokolas, jis pasirašė, išlipo iš policijos automobilio ir nuėjo prie automobilyje sėdinčios V. B., iš jos pasiėmė 100 Eur. Jam buvo vėl liepta sėstis į tarnybinį policijos automobilį ir jis, laikydamas rankoje 100 Eur, atsisėdo ant galinės sėdynės šalia pareigūno, tuo metu kišo savo pinigus į savo striukės kišenę ir neprisimena, ar prieš pasirašydamas dokumentus pinigus padėjo policijos automobilyje, ar bandė įsikišti į savo kišenę. Teismas nurodė, kad ši versija, jog jis bandė įsikišti pinigus į kišenę ir neprisimena, kaip juos įsidėjo, įvertinta kaip deklaratyvi, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodyta, kad R. R. parodymai, kad jis pasiėmė iš V. B. 100 Eur, o kartu ir V. B. parodymai nurodant, kad R. R. davė 100 Eur, patvirtina, kad R. R. turėjo tikslą pareigūnui į kišenę įdėti 100 Eur kupiūrą. Buvo atmesta versija, kad pinigus R. R. iš V. B. ėmė tam, kad suorganizuotų jos parvažiavimą, kadangi pats R. R. tuo metu buvo sulaikytas pareigūnų ir jis niekaip negalėjo atlikti jokių kitų pašalinių organizacinių veiksmų. Taip pat pats R. R. patvirtino tiek vaizdo įraše fiksuotas aplinkybes, tiek ir liudytojų parodymus, pažymėdamas, kad kai jį tik sustabdė policijos pareigūnai ir jis buvo filmuojamas, tai jis jiems pasakė, kad skirstomės, ir tada galėjo siūlyti pinigų, kad būtų paleistas. Konstatuota, kad šiuo atveju aplinkybių visuma patvirtina, jog R. R., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už pažeidimą, pasiūlė sumažinti alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenis, davė vyriausiajam patruliui L. N. kyšį, įdėdamas jam 100 Eur kupiūrą į šviesą atspindinčią liemenės kišenę, už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus ir taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

7.2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Konstatuota, kad liudytojų parodymai yra informatyvūs ir reikšmingi vertinant kitus byloje surinktus duomenis ta prasme, kad visi šie liudytojai davė analogiškus parodymus, kad apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyšis, išgirdo per radijo ryšį, kai kolega apie tai pranešė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui. Be to, R. R. parodė, kad įvykio metu matė, kaip kažkuriuo momentu V. B., sėdėdama automobilyje, R. R. padavė pinigus. Liudytojas G. P. nurodė, kad apie tai, jog buvo duotas kyšis L. N., jis sužinojo iš paties kolegos, nes jis jam apie tai pasakė, ir parodė liemenės kišenę, kurioje matė vieną kupiūrą.

7.3. Byloje taip pat teisingai konstatuota, kad surinkti įrodymai patvirtina ir tai, jog R. R. pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam vyriausiajam patruliui, taip padarė BK 286 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Konstatuota, kad iš įrodymų visumos matyti, jog R. R. nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į automobilį, standino rankas, muistėsi, išvadino pareigūną necenzūriniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo. Nurodyta, kad R. R. pasipriešinimą pareigūnams patvirtina ne tik nukentėjusiojo R. R. parodymai, bet ir neprieštaringi liudytojų L. N., A. R., R. R. parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti, nes jie parodymus davė būdami įspėti už melagingų parodymų davimą. Be to, nurodyta, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog gal kiek ir galėjo pasipriešinti policininkui sėsdamas į automobilį, o policininkui į koją įspirti galėjo netyčia, kai buvo parverstas, kad būtų uždėti antrankiai, ir sodinamas į automobilį. Nurodyta, kad aplinkybė, jog R. R. į medikus nesikreipė, toliau tęsė darbą, nemenkina nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam.

7.4. Prokurorė pažymi, kad įrodymų loginė grandinė yra nustatyta pagrįstai. Susiejus liudytojų parodymus, surinktus duomenis, įvykių seką ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad šių duomenų pakanka R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 286 straipsnyje. Tai leidžia R. R. parodymus vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, argumentuotai juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę ir vertino visus įrodymus jų visumos kontekste. Teismų išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo R. R. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 286 straipsnį, yra teisingos ir pagrįstos. Surinktų įrodymų, kurių turinys buvo atskleistas teismų nuosprendžiuose, visuma neginčytinai patvirtina, kad R. R. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal nurodytas normas.

7.5. Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Taigi, nuteistajam R. R. pagal BK 243 straipsnį paskirta bausmė turi būti apimta bausme, paskirta pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis)), ir iš dalies, kaip ir bausmė, paskirta pagal BK 286 straipsnį, pridedama prie bausmės, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje R. R. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje (ši veika apima nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje), sudaro ne idealiąją, kaip tai vertina kasatorius, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal teismų praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. O idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Nors R. R. padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu vyko viena po kitos, tačiau jo neteisėtų veiksmų nejungė bendra tyčia. Pirmuoju įvykdytu nusikaltimu R. R., nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai per tikrinimą nustatė, kad jo iškvėptame ore yra didesnė nei 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija, antruoju atveju jo sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kilo iš naujo, kai jis suprato galimai padaręs nusikalstamą veiką ir ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus, o trečiuoju atveju jis pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam pareigūnui jau sulaikomas už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą. Taigi, R. R. sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kilo iš naujo ir tai reiškia, kad jo tyčia, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, buvo susiformavusi ne dėl visumos nusikalstamų veikų, o dėl atskirų konkrečių nusikalstamų veikų. Todėl tvirtintina, kad pirminiai neteisėti nuteistojo veiksmai buvo priežastis, lėmusi ir suformavusi iki tol objektyviai neegzistavusį kaltinamojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus. Konstatavus tai, konstatuotina, kad nepagrįstas ir kasatoriaus tvirtinimas, jog bendrinant bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, ir bausmes, paskirtas teismo baudžiamuoju įsakymu, privalėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė taikant bausmių apėmimą. Taip pat prokurorė pažymi, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo bendrinta tik su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, o ne arešto bausme, kuri, kaip nurodo kasatorius, buvo atlikta. Todėl kasatoriaus tvirtinimas, kad teismas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę turėjo įskaityti pagal 2019 m. vasario 13 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą arešto bausmę, yra nepagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu R. R. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme (40 parų arešto bausme ir 20 MGL bauda). Matyti, kad teismas taikė dalinį bausmių sudėjimą – prie paskirtosios bausmės pridėjo vieną mėnesį laisvės atėmimo bei 20 MGL baudą, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nebuvo keičiama ir skirta su kita bausme.

7.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimą ir nusprendė, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir 286 straipsnyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu (dėl pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį paskirtų bausmių, griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir sudėjimo būdu (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas švelnesnes bausmes) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. R. paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio baudą.

7.7. Prokurorė nurodo, kad teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.

7.8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai įvertino tai, kad buvo padarytos baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos (vienas baudžiamasis nusižengimas, du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaitimai), kad nuteistasis R. R. anksčiau teistas 8 kartus ir teistumas neišnykęs, tai laikytina nusikaltimų recidyvu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat dėl jo yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismai atsižvelgė į R. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas, nusikalstamas veikas, nustatytas 227 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti). Teismai padarė teisingas išvadas, kad R. R. charakterizuojančių duomenų visuma rodo, jog R. R. nelinkęs pasitaisyti, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų taisyklių, iš ankstesnių teistumų nepadarė išvadų, toliau nusikalsta. Taigi teismai tinkamai įvertino R. R. asmenybę, byloje surinktus duomenis, tinkamai nusprendė, kad nėra pagrindo R. R. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

10. Žymią kasacinio skundo dalį sudaro argumentai, kuriais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl R. R. kaltės įrodytumo, pateikiant savą įrodymų – liudytojų parodymų, garso ir vaizdo įrašo duomenų ir kitų įrodymų vertinimą, o tai nėra nei bylos apskundimo, nei nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir BPK reikalavimų laikymusi.

Dėl BPK pažeidimų

11. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai atliko paviršutinišką, tendencingą įrodymų vertinimą, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuteistojo kaltę pagal BK 227 straipsnio 1 dalį bei 286 straipsnį grindė prielaidomis, nuosprendžiai tinkamai nemotyvuoti ir neatitinka jiems keliamų turinio reikalavimų.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265/2011">2K-265/2011</a>, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

13. Šių reikalavimų teismai laikėsi. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė ir skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė. Teismų sprendimuose pateikta išsami nukentėjusiojo R. R., liudytojų L. N., A. R., R. R. ir G. P. parodymų analizė, nurodyta, kokie kiti surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai. Nesutiktina, kad nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis.

14. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad teismai be pagrindo nuteistojo kaltę grindė liudytojų A. Š., A. R., R. R. ir G. P., kurie nematė kyšio davimo fakto, parodymais. Šie liudytojai apie kyšio davimo faktą sužinojo per radijo ryšį. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kaip jau minėta, šių liudytojų parodymai ištirti ir įvertinti. Jie netiesiogiai patvirtina liudytojo L. N. parodymus apie kyšio jam davimo faktą ir atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismai, nustatydami R. R. kaltumą, jais galėjo remtis.

15. Kasatoriai ginčija kyšio davimo policijos pareigūnui faktą ir teigia, kad 100 Eur iš bendrakeleivės nuteistasis paėmė kitu tikslu. Šią versiją apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, ištyrė ir motyvuotai atmetė.

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai nei nurodo kasatoriai, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai atliko išsamų bei visapusišką įrodymų tyrimą ir pateikė išsamius motyvus dėl jų vertinimo ir motyvuotas išvadas dėl veikų kvalifikavimo. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia jų turinio neatitikties įstatymo reikalavimams, tokių trūkumų nenustatyta.

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo

17. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 227 straipsnio 2 dalį; nesutinkama, kad R. R. policijos pareigūnui pasiūlė 200 Eur kyšį, veikdamas tiesiogine tyčia ir realiai ketindamas duoti kyšį policijos pareigūnui; šių pinigų su savimi jis neturėjo. Teismai nepagrįstai nuteistojo išsakytus neaiškaus ir nekonkretaus turinio žodžius vertino kaip siūlymą (ketinimą) duoti kyšį.

18. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Dėl to asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti.

19. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-540/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-540/2013">2K-540/2013</a>, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016). Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje, nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-976/2018">2K-132-976/2018</a>). Vertinant, ar asmuo išsakydamas siūlymą duoti kyšį turėjo realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, svarbu atsižvelgti į situacijos kontekstą, ketinimo realumą gali rodyti ir paskesni kaltininko veiksmai.

20. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. R. policijos pareigūnui siūlė 200 Eur dydžio kyšį, sakydamas „įdėsiu du šimtus ir dingsiu“, taip siekdamas išvengti atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tai teismų nustatyta iš liudytojo policijos pareigūno L. N. parodymų ir byloje esančių vaizdo ir garso įrašų. Byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad siūlymas buvo išsakytas nerimtai, kad tai buvo tik emociškai pasakyti žodžiai ar bendro pobūdžio samprotavimai. Kyšio siūlymo realumą neabejotinai patvirtina ir vėlesnė R. R. veiksmų seka – R. R. ne tik siūlė, bet ir po to policijos pareigūnui L. N. į kišenę įkišo 100 Eur kyšį. Dėl šių aplinkybių nekyla abejonių, kad veika padaryta tiesiogine tyčia – nuteistasis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir taip elgtis norėjo. Aplinkybė, kad siūlymo metu R. R. neturėjo 200 Eur, jo ketinimo realumo nepaneigia, nes, kaip nustatyta byloje, jis vėliau 100 Eur įkišo į pareigūno kišenę, gavęs pinigų iš bendrakeleivės.

21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, kvalifikuodami R. R. veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 286 straipsnio taikymo

22. Kasatoriai teigia, kad R. R. policijos pareigūnams negrasino, o jo veiksmai (muistymasis, pasipriešinimas) nebuvo naudojami tam, kad būtų smurtaujama prieš pareigūną, be to, jie nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo pavojingumo. Teisėjų kolegija su kasacinio skundo argumentais nesutinka.

23. Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

24. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimą arba grasinimą tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjY0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-664/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-664/2010">2K-664/2010</a>, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.).

25. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

26. Grasinimo panaudoti fizinį smurtą faktą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo remdamiesi nukentėjusiojo policijos pareigūno R. R. ir kitų liudytojų parodymais, byloje esančiais garso ir vaizdo įrašais, iš kurių nustatyta, kad nuteistasis, pasipriešindamas policijos pareigūnams, ne tik elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinę leksiką ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, bet ir išsakė tiesioginius grasinimus prieš juos tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. kad „išjungs po vieną“, „padės į vietą“, o įsodinamas į policijos automobilį jis ne tik muistėsi, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet ir tyčia koja spyrė policijos pareigūnui R. R., po to dar kartą tam pačiam pareigūnui koja spyrė būdamas policijos automobilyje. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai sukeliamas fizinis skausmas ir nepriklausomai nuo to, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų padarytas kūno sužalojimas, jie pagrįstai įvertinti kaip fizinio smurto panaudojimas BK 286 straipsnio prasme. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes nuteistojo kryptingi ir pakankamai intensyvūs veiksmai, kuriais jis priešinosi policijos pareigūnams, grasindamas fiziniu smurtu ir jį panaudodamas, šiuo atveju negali būti laikomi, kaip teigiama skunde, neatsargiais arba, vertinant veikos pavojingumą, pateisinami neblaivaus asmens neadekvačia reakcija į susiklosčiusią situaciją. Nuteistasis suvokė, kad jis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti. Nuteistojo veika atitinka BK 286 straipsnyje nustatytą nusikaltimą ir teismų kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo

27. Kasatoriai nurodo, kad bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo R. R. nuteistas šioje byloje, teismai privalėjo subendrinti taikydami jų apėmimą – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė turėjo apimti už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nes visos šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas R. R., padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, šios veikos labai skiriasi savo pavojingumu, todėl taikant bausmių apėmimą turėjo būti bendrinamos ir dėl šios priežasties. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

28. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 dalių nuostatas bausmių apėmimą teismai taiko, kai yra idealioji nusikaltimų sutaptis ir kai padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius.

29. Įstatyme nepateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2010">2K-412/2010</a>, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020).

30. Pagal teismų praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, išskyrus atvejus, nustatytus BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose.

31. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytas veikas – vairavimą esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), papirkimą (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir pasipriešinimą policijos pareigūnui (BK 286 straipsnis) – sieja tik ta pati šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, tačiau šie veiksmai nebuvo padaryti tuo pačiu metu ir viena veika. Kita vertus, nors visi šie veiksmai buvo atlikti per trumpą laiką, bet jie nėra nei neatskiriami, nei padaryti įgyvendinant bendrą sumanymą. Todėl teismai pagrįstai idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį konstatavo tik dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, nes kitos R. R. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

32. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3-489/2019">2A-7-3-489/2019</a>).

33. Nagrinėjamu atveju BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika yra apysunkis nusikaltimas, BK 286 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – nesunkūs nusikaltimai. Todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nelaikoma, kad šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

34. Šioje byloje R. R. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. spalio 22 d., t. y. prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. baudžiamąjį įsakymą. Tokiu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

35. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 ar (ir) 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).

36. Laikantis šių taisyklių Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių ir 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas apėmimo būdu negalimas, nes: 1) veikos, už kurias R. R. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu ir 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal šios nutarties 32 punkte išdėstytus kriterijus savo pavojingumu labai nesiskiria; 2) neatlikta bausmė – 40 MGL bauda – pagal BK 242 straipsnį buvo paskirta 2018 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir vėliau su kitomis bausmėmis 2019 m. vasario 13 d. ir 2020 m. spalio 9 d. baudžiamaisiais įsakymais buvo bendrinama pagal BK 64 straipsnio taisykles, nenumatančias galimybės taikyti bausmių apėmimą, be to ji buvo paskirta už nesunkų nusikaltimą, kuris savo pavojingumu taip pat labai nesiskiria nuo pirmiau paminėtųjų, už kuriuos R. R. nuteistas skundžiamais nuosprendžiais. Todėl kasatorių argumentai dėl bausmių netinkamo subendrinimo netaikant paskirtų bausmių (įskaitant baudą) apėmimo yra nepagrįsti.

37. Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas R. R. į bausmę turėjo būti įskaityta jo atlikta 59 parų arešto bausmė. Pagal bylos duomenis, R. R. atliko areštą, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu, ir nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl šios bausmės įskaitymo į skundžiamais nuosprendžiais paskirtąją bausmę. Taip pat klaidingai nurodoma, kad 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam prie 40 parų arešto iš dalies buvo pridėta arešto bausmė. Tai neatitinka tikrovės. Tačiau pažymėtina, kad minėtame baudžiamajame įsakyme buvo padaryta aritmetinė klaida, kuri, kaip anksčiau minėta, buvo ištaisyta 2021 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi. Pagal tai R. R. baudžiamuoju įsakymu paskirta 39 parų arešto bausmė ir 40 MGL dydžio bauda.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

38. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nes vertino tik nuteistojo ankstesnius teistumus, tačiau jokios reikšmės nesuteikė nuteistojo asmenybei, elgesiui po nusikalstamos veikos atlikimo, socialiniams ryšiams – dirba, turi šeimą ir ją išlaiko.

39. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

40. Įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).??????

41. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kodėl teismas R. R. netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai R. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tokiu atveju bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada. Nuteistojo socialinių ryšių svarba šiuo atveju nenusveria jo aiškaus polinkio į teisės pažeidimų darymą. Bylos duomenimis, R. R. už nusikalstamas veikas teistas aštuonis kartus, ne kartą buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis. Dauguma jo padarytų teisės pažeidimų susiję su neblaivaus asmens vairavimu transporto priemonių. Iki tol jam tiek pagal ANK, tiek pagal BK taikytos priemonės tikslų nepasiekė. Nuo nusikalstamų veikų darymo neatgrasė ir kasaciniame skunde minimi jo socialiniai ryšiai, tarp jų ir pareiga rūpintis artimaisiais; nepaisydamas šių ryšių, nuteistasis ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymus. Todėl kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. R. negalimumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis