Baudžiamoji byla Nr. DOK-816/2020
Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00002-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija
2.15.2.3.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo P. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą, nutarta:
1.1. atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl P. S. skirtų laisvės atėmimo bausmių pagal 1968 metų Šaunamųjų ginklų akto 18 skyrių (dvi 2013 m. birželio 25 d. ir 2013 m. liepos 5 d. įvykdytos veikos), nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) šios veikos nėra laikomos nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
1.2. pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl P. S. skirtų laisvės atėmimo bausmių pagal 1968 metų Vagystės akto 10 (1) skyrių, 1968 metų Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (a) skyrių, 1968 metų Vagystės akto 8 (1) skyrių, 1968 metų Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (b) skyrių, 1968 metų Vagystės akto 9 (1) (b) skyrių, 1968 metų Vagystės akto 8 (1) skyrių ir 1968 metų Šaunamųjų ginklų akto 17 (2) skyrių jas suderinus su BK 22 straipsnio 1 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, 253 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, 253 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir 253 straipsnio 1 dalimi ir paliekant P. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.
1.3. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Jungtinėje Karalystėje kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d.
2. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistojo P. S. gynėjos skundas atmestas ir palikta galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi nuteistojo P. S. gynėjo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistasis P. S. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį bei nustatyti, kad Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu P. S. pagal 1968 m. Vagystės akto 8 (1) skyrių (apiplėšimas) paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė viršija BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, todėl, suderinant Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę su BK 180 straipsnio 3 dalimi, nustatytina maksimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, nustatyti, kad P. S. galutinė Lietuvos Respublikoje vykdytina bausmė yra laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d.
5. Pareiškime nurodoma, kad teismas aiškiai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 7 dalį, nes, spręsdamas dėl Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu už 2013 m. liepos 5 d. įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, rėmėsi ne BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta griežčiausia bausme, bet BK 63 straipsnio 7 dalimi, nustatančia didžiausią galutinės subendrintos bausmės dydį. Užsienio valstybės teismo nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo proceso esmė yra ta, kad teismas patikrina, ar nusikalstama veika, dėl kurios asmuo pripažintas kaltu, yra baudžiama ir pagal nuosprendį pripažįstančios bei jį vykdančios valstybės baudžiamuosius įstatymus, taip pat ar nuteistajam paskirta bausmė patenka į nuosprendį vykdančios valstybės konkrečios baudžiamosios teisės normos sankcijos ribas. Jei nustatoma, kad užsienio valstybės nuosprendžiu paskirta bausmė viršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą nustatytą maksimalią sankcijos ribą, teismas turi užsienio valstybės paskirtą bausmę sumažinti iki Lietuvos Respublikos sankcijos maksimalios ribos. Jungtinės Karalystės 1968 m. Vagystės akto 8 (1) skyriuje uždrausta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį griežčiausia galima bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą yra laisvės atėmimas dešimčiai metų. Jungtinės Karalystės centrinis baudžiamasis teismas 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką paskyrė pareiškėjui laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmę. Dėl to, suderindamas pareiškėjui už šią nusikalstamą veiką paskirtą ir vykdytiną Lietuvos Respublikoje bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą griežčiausią galimą bausmę, bet to nepadarė, paliko Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo pareiškėjui paskirtą bausmę, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-65/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-65/2006">2A-P-65/2006</a>).
6. Pareiškime nurodoma, kad teismas aiškiai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, nes neturėdamas įgalinimų paskyrė pareiškėjui bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nuteistas užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, pakeitė pareiškėjui užsienio valstybės teismo nuosprendžiu parinktą bausmių subendrinimo būdą. Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnis. Šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų, kurios reglamentuotų Lietuvos teismo kompetenciją skirti ir bendrinti bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių asmuo yra nuteistas užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, kurį yra prašoma pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje. Straipsnyje tik nustatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Iš to darytina išvada, kad Lietuvos teismai neturėjo įgalinimų skirti bausmių ir nustatyti kitą bausmių subendrinimo būdą, nei buvo parinktas Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo priimant 2014 m. birželio 27 d. nuosprendį. Teismas tik galėjo sutrumpinti maksimalią bausmės trukmę iki tokios, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo nuteistas Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, paskyrė bausmes, pakeitė užsienio valstybės teismo nuosprendyje taikytą paskirtų bausmių subendrinimo būdą iš apėmimo į sudėjimą, taip be pagrindo taikė BK 63 straipsnį, įsiterpė į Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo priimtą baigiamąjį aktą ir nukrypo nuo teismų praktikos panašiose baudžiamosiose bylose (Kauno apylinkės teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. E1-1727-673/2019, E1-447-673/2019, E1-1934-573/2019). Dėl susiklosčiusios teisinės situacijos pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, nes yra iš esmės vienintelis asmuo, kuriam bausmė suderinta pažeidžiant įstatymo nustatytas taisykles ir nukrypstant nuo susiklosčiusios teismų praktikos.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo P. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.
9. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnį, nes nustatydamas jam suderintą ir vykdytiną Lietuvos Respublikoje bausmę atsižvelgė į BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodytą didžiausią subendrintos bausmės dydį, nors turėjo atsižvelgti į BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytą griežčiausią bausmę, be to, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnį ir subendrino jam užsienio valstybės teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudėjimo būdu, nors užsienio valstybės teismas bausmes jam subendrino apėmimo būdu, taip iškreipė užsienio valstybės teismo nuosprendžio vientisumą.
10. Byloje nustatyta, kad P. S. buvo perduotas Lietuvos Respublikoje atlikti Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. Šis įstatymas įgyvendina nacionalinėje teisėje 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (su vėlesniais pakeitimais). Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR grindžiamas visų pirma tarpusavio pripažinimo principu, kuris pagal to sprendimo 1 konstatuojamąją dalį, siejamą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalimi, yra teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose Europos Sąjungoje „pagrindas“; šis bendradarbiavimas, remiantis sprendimo 5 konstatuojamąja dalimi, grindžiamas ypatingu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu jų teisinėmis sistemomis (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Ognyanov, C?554/14, EU:C:2016:835, 46 ir 47 punktus). Nekelia abejonių, kad šiam valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui būtų stipriai pakenkta, jei nuosprendį vykdanti valstybė, remdamasi vien savo nacionaline teise, peržengdama Tarybos pamatiniame sprendime nustatytas ribas, pakeistų jai pateikiamą pripažinti ir vykdyti išduodančiosios valstybės nuosprendį. Dėl to Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR įgyvendinantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, konkrečiai jo 9 straipsnis, nustato specialias taisykles, kaip turi būti suderinami su nacionaline teise su laisvės atėmimo bausme susiję nuosprendžiai, kuriomis siekiama užtikrinti, kad išduodančiosios valstybės nuosprendžio esmė nebus iškreipta. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis, o straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ir gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Iš to išplaukia, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė (ši praktika atsispindi ir pareiškėjo nurodomoje panašioje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-65/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-65/2006">2A-P-65/2006</a>). Dėl to atmestini pareiškėjo argumentai, kad teismas turėjo atsižvelgti į straipsnio, uždraudžiančio vieną konkrečią pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką, sankciją, nes taip būtų ignoruojama pati teisinė situacija, t. y. kad pareiškėjas pripažintu ir vykdytinu nuosprendžiu nuteistas ne už vieną, bet kelias pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus kvalifikuotas kaip atskiras nusikalstamas veikas.
11. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pareiškime nurodomose teismų nutartyse yra susiklosčiusi kitokia teisinė situacija nei šioje byloje, nes šiose nutartyse nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip kelios atskiros pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, buvo kvalifikuotos kaip viena nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir dėl to teismai atsižvelgė į vieną Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmę bei sutrumpino nuteistiesiems užsienio valstybių teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes.
12. Šioje byloje priimta nutartimi buvo pripažinta, kad pareiškėjas įvykdė dvi pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuotinas nusikalstamas veikas, vieną pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuotiną nusikalstamą veiką, tris pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuotinas nusikalstamas veikas ir vieną pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotiną nusikalstamą veiką. Iš BK 180 straipsnio 3 dalies matyti, kad už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas maksimalia laisvės atėmimo dešimčiai metų bausme, už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu šešeriems metams, o už BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu penkeriems metams. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės gali būti subendrintos pagal BK 63 straipsnį dalinio ar visiško sudėjimo būdu, taigi darytina išvada, kad pareiškėjui tokia pati bausmė, kaip ir paskirta Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, gali būti paskirta ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Vadinasi, pareiškėjui paskirta bausmė yra suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir mažinti ją dėl pareiškime nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Nenustačius BK 63 straipsnio taikymo klaidos, nėra teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal P. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo P. S. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Pažarskis
