Dokumentas Nr. DOK-1608/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00070-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. kovo 30 d. gautu atsakovo L. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas tenkinti dalį ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, termino atnaujinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Dokumentas Nr. DOK-1608/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00070-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. kovo 30 d. gautu atsakovo L. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas tenkinti dalį ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, termino atnaujinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl 1) ieškinio senaties termino taikymo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti ir nurodoma, kad 1997 m. rugpjūčio 1 d. sudarytam sandoriui taikytinoje 1964 m. CK 149 straipsnio normoje nustatytas trijų mėnesių terminas sandoriui įregistruoti nėra naikinamasis, todėl įsigaliojus 2000 m. CK jis galėjo būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių, tačiau teismai nepaisė CK 1.117 straipsnio 4 dalyje nustatytos apibrėžties, kas laikytina svarbiomis priežastimis, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę ir tai, ar prašančioji šalis elgėsi sąžiningai; ieškovo nurodyta priežastis nesudarė pagrindo šiam terminui atnaujinti; 2) CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies normos taikymo ir nurodoma, kad ši norma apskritai negalėjo būti taikoma, nes įsigaliojus įstatymo nuostatai byloje ginčijamo sandorio registracijos terminas jau buvo pasibaigęs; 3) nukrypimo nuo teismų praktikos dėl to, kokios priežastys sudaro pagrindą atnaujinti terminą sandoriui registruoti; 4) sandorio pripažinimą apsimestiniu reglamentuojančios normos taikymo ir nurodoma, kad teismai nenustatė tikrosios šalių valios (tikroji valia buvo pasirašyti sandorį, o ne siekti jo įsigaliojimo; sandoris sudarytas paskolos sutarčiai užtikrinti; atsakovė paskolą atidavė, panaikinta hipoteka, kt.); 5) įrodymų vertinimo, nukrypimo nuo teismų praktikos ir teigiama, kad būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad yra atsiskaitęs pagal sudarytą sandorį; 6) konstitucinės nuosavybės teisės neliečiamumo, teisių ir pareigų pusiausvyros principų pažeidimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdytis procesinių sprendimų vykdymą nesvarstytinas, o žyminis mokestis už kasacinį skundą grąžintinas jį už atsakovą sumokėjusiai R. B. (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. B. (a. k. (duomenys nekslebtini) 1229 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 23 d. banke AB Swedbank.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis