A. R. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-130-387/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30010-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

1.1.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo A. R. gynėjui advokatui Arūnui Taručiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį, A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais Dž. J. (Dž. J.) ir A. J., tęsti darbą (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 6 dalis).

Iš A. R. priteista nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams Dž. J. ir A. J. po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Iš A. R. priteista nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. J. 1750 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu A. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl veikos mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Iš A. R. priteista nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui Dž. J. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. J. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo Dž. J. civilinis ieškinys dėl 1062,63 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas. Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų Dž. J. ir A. J. prašymas priteisti iš A. R. teisinės pagalbos, kelionės išlaidų atlyginimą atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. R.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Dž. J., A. J. apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog A. R. padaryta veika yra mažareikšmė, todėl nepagrįstai jam baudžiamąją bylą nutraukė. A. R. smurtinius veiksmus, trukusius apie 5–10 min., sukėlusius nukentėjusiesiems Dž. J. ir A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas šių asmenų prašymų smurtinius veiksmus nutraukti. Įvertinus konfliktinę situaciją apibūdinančius duomenis, ypač duomenis apie naudotą smurtą ir jo trukmę, intensyvumą, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad A. R. veika galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė. Byloje duomenų, kad pasekmes būtų lėmęs ir pačių nukentėjusiųjų sąmoningas netinkamas elgesys, nėra. Net ir esant tarp asmenų įtemptiems santykiams, konfliktinei situacijai, fizinio smurto naudojimas negali būti pateisinamas.

2.1. Apygardos teismas, pripažinęs, kad A. R. veiksmuose nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, ir atsižvelgdamas į byloje esančias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskyrė laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

2.2. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir prieš nukentėjusiuosius naudoto fizinio smurto intensyvumą, kaltininko kaltės formą, nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus dėl kurį laiką matomų veido sužalojimų, nuteistojo turtinę padėtį bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nusprendė nukentėjusiesiems priteisti po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.3. Įvertinęs pateiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis nukentėjusiosios A. J. patirtas išlaidas (1750 Eur) advokato padėjėjo E. Pavlovičiaus pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir priteisė šių išlaidų atlyginimą iš A. R..

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 115 straipsnio 1 dalies, 106 straipsnio 2 dalies pažeidimus, taip pat netinkamai pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas, tai sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo. Šis teismas nevertino gynybos akcentuotų aplinkybių apie jo ir nukentėjusiųjų santykius prieš nagrinėjamą įvykį, nukentėjusiojo Dž. J. elgesį prieš jam atliekant kaltinime nurodytus veiksmus, taip pat nukentėjusiojo elgesį iš karto po įvykio.

3.3. Įvykio dieną konfliktas prasidėjo nuo susirašinėjimo SMS žinutėmis ir pokalbio telefonu dėl netinkamo Dž. J. ir kasatoriaus sutuoktinės elgesio. SMS žinučių turinys patvirtina, kad būtent tai lėmė nevisiškai adekvatų nukentėjusiojo Dž. J. ir kasatoriaus elgesį, norą tęsti pradėtą konfliktiškų santykių aiškinimąsi, nukentėjusiesiems atvykus pas kasatoriaus žmoną į degalinę. Fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį Dž. J. lėmė Dž. J. artimi santykiai su kasatoriaus sutuoktine, nukentėjusiojo Dž. J. agresyvus elgesys ir kasatoriaus bei jo žmonos atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai.

3.4. Pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių kontekste pagrįstai nusprendė, kad, nenuvertinant smurtinių veiksmų ir jais sukeltų pasekmių – Dž. J. žaizdos smakre, A. J. kaktos sumušimo padarymo, svarbu atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, atitinkamą nukentėjusiųjų elgesį. Kartu šis teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems Dž. J. ir A. J. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, nusikalstamos veikos padariniai nėra tokie, dėl kurių kasatoriui negalėtų būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos. Pačiam įvykiui ir kasatoriaus veiksmams, sukėlusiems nukentėjusiajam Dž. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Be to, sužalojimą nukentėjusiajai A. J. kasatorius padarė netiesiogine tyčia. Žalos nukentėjusiajai padarymą lėmė ir jos pačios netinkamas elgesys. Nukentėjusioji, būdama fiziškai silpnesnė, įsiterpė tarp konfliktuojančių vyrų. Be to, nukentėjusioji A. J., matydama konfliktinę situaciją, kuri peraugo į fizinio smurto naudojimą, nesikreipė į policijos pareigūnus.

3.5. Aplinkybę, kad nukentėjusiesiems padaryta žala nėra tokia didelė, patvirtina ir jų elgesys po patirtų sužalojimų. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusioji į greitosios medicinos pagalbos medikės klausimą, kokia pagalba jai reikalinga, atsakė „kokia pagalba, pati užsidėsiu šaltį“. Dž. J. dėl sužalojimo į atvykusius į įvykio vietą medikus nesikreipė, o į policijos pareigūno klausimą, ar galės atvykti į policiją, nukentėjusysis atsakė, kad jis pretenzijų neturi, tačiau jo žmonai buvo suduota. Dž. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kasatoriui pykčio nelaiko, kas buvo, tas buvo, kad kasatorius nenori jiems sumokėti. Tai leidžia teigti, kad ir pats nukentėjusysis Dž. J. nusikalstamą veiką vertina kaip mažareikšmę.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių nevertino, taip pat nenurodė, kodėl jų nevertina. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nurodytos aplinkybės, į kurias pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę BK 37 straipsniui taikyti ir jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Nors kasatoriaus veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme, t. y. nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (lot. ultima ratio) taikymas.

3.7. Skundžiamu nuosprendžiu, pažeidžiant BPK 115 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, padidintas nukentėjusiajam Dž. J. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šiam nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, visiškai nevertino pirmiau aptartų specifinių bylos aplinkybių, susijusių su paties nukentėjusiojo elgesiu prieš nagrinėjamą įvykį ir po jo.

3.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš kasatoriaus nukentėjusiajai A. J. priteisė 1750 Eur proceso išlaidų atlyginimo advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Šis teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus proceso išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodytos proceso išlaidos buvo patirtos ne šiame baudžiamajame procese. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad atstovas dalyvavo keturiose nukentėjusiųjų apklausose (dviejose atstovavo A. J., dviejose atstovavo Dž. J.). Tačiau šioje byloje nukentėjusieji buvo apklausti po vieną kartą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d., nė vienoje apklausoje atstovas nedalyvavo. Sutartis su atstovu buvo sudaryta 2021 m. spalio 21 d. Ataskaitose nurodytos už susipažinimą su bylos medžiaga patirtos išlaidos taip pat nėra šio proceso išlaidos. Šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30010-21, o ataskaitoje nurodyta, kad susipažinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36424-21, t. y. tyrimo, kuriame A. J. buvo pareikšti įtarimai, o Dž. J. apklaustas kaip specialusis liudytojas, medžiaga. Tas pats, kaip ir nagrinėjamoje byloje, atstovas dalyvavo paminėtoje kitoje byloje kaip A. J. gynėjas ir kaip Dž. J. atstovas. Pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas ir ataskaitose nurodyta, kad jos yra už teisinių paslaugų suteikimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36424-21.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

5. Kasaciniame skunde, neginčijant nukentėjusiesiems Dž. J. ir A. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino A. R. BK 37 straipsnio nuostatų taikymą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šis teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neįvertino visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. aplinkybių, susijusių su A. R. ir nukentėjusiųjų santykiais prieš nagrinėjamą įvykį, nukentėjusiojo Dž. J. elgesiu įvykio dieną iki susitikimo degalinėje ir iš karto po įvykio.

6. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

7. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).

8. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais.

10. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai BK 37 straipsnio nuostatų kontekste skirtingai vertino kasatoriaus padarytos, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. R. žmogaus sveikatai padarytą nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, konstatavo, kad byloje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji veikos pavojingumą apibūdinantys požymiai neleidžia A. R. padaryto nusikaltimo pripažinti mažareikšmiu ir jį BK 37 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės taikymo aspektu patikrinusi abiejų teismų sprendimus, konstatuoja, kad BK 37 straipsnio nuostatų taikymo klaidos nagrinėjamu atveju nepadarė apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. R. padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, nevertino byloje nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumos, išskirtinę reikšmę suteikdamas tarp nukentėjusiojo Dž. J. ir nuteistojo sutuoktinės N. R. buvusiems artimiems santykiams bei dėl to kilusiam konfliktui.

12. Skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo BK 37 straipsnio nuostatų taikymo prasme, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, intensyvumą bei trukmę. Šis teismas įvertino, kad konfliktinė situacija tarp nuteistojo A. R. ir nukentėjusiųjų Dž. J., A. J. kilo dėl anksčiau tarp nukentėjusiojo Dž. J. ir nuteistojo sutuoktinės N. R. buvusių artimų santykių, tačiau taip pat pagrįstai nusprendė, kad A. R. veiksmai buvo agresyvūs ir intensyvūs. Nuteistasis nukentėjusiajam Dž. J., kuris stengėsi išvengti smūgių ir pabėgti nuo agresyviai nusiteikusio A. R., sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas, be kita ko, ir galvos (veido) sritį. Vėliau vieną smūgį į veidą nuteistasis sudavė ir tarp pastarojo bei nukentėjusiojo Dž. J. atsistojusiai nukentėjusiajai A. J.. Nuteistasis smurtinius veiksmus, trukusius apie 5–10 minučių, atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas prašymų tokius veiksmus nutraukti.

13. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad išsamus nusikalstamos veikos aplinkybių, jų pavojingumo vertinimas yra neatsiejamas ir nuo nukentėjusiojo (-iųjų) veiksmų turinio. Tačiau nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, nevertino nukentėjusiojo Dž. J. veiksmų įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nukentėjusiosios A. J. elgesio. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apygardos teismas išanalizavo konfliktinės situacijos kilimo priežastis, įvertino tiek konflikto dalyvių veiksmus iki atvykimo į degalinę, tiek degalinėje, tiek ir po įvykio. Šis teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai konstatavo, kad duomenų, jog nusikaltimu sukeltas pasekmes būtų lėmęs ir pačių nukentėjusiųjų sąmoningai netinkamas (provokuojantis) elgesys, byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, net ir esant tarp asmenų įtemptiems santykiams, konfliktinei situacijai, fizinio smurto panaudojimas negali būti pateisinamas, juolab kad šiuo atveju buvęs neištikimybės faktas, dėl kurio ir kilo konfliktinė situacija, nuteistajam A. R. nebuvo staigmena, šis faktas buvo žinomas. Tuo tarpu aplinkybės, kad nukentėjusioji A. J. įvykio vietoje atvykusiems medikams nurodė, jog jai pagalba nereikalinga, nukentėjusysis Dž. J. pareigūnams teigė, kad pretenzijų neturi, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo.

14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje nustatytų aplinkybių kontekste nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, kasatoriui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamąjį įstatymą (BK 37 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalį) taikė tinkamai, taip pat nepadarė ir kasaciniame skunde akcentuojamų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo nustatytu nukentėjusiajam Dž. J. padarytos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad šis teismas, padidindamas pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo atveju, nevertino aplinkybių, susijusių su paties nukentėjusiojo elgesiu prieš nagrinėjamą įvykį ir po jo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatoriaus argumentais.

16. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei šiuo aspektu aktualia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.

18. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

19. Nukentėjusysis Dž. J. byloje pateiktu civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš nuteistojo A. R. 2000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam Dž. J. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto intensyvumą, tai, kad buvo suduoti keli smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, žalą padariusio asmens kaltę (veikė tiesiogine tyčia). Taip pat šis teismas įvertino nuteistojo nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį (plėštinė žaizda smakro kairėje pusėje), sukeltą fizinį skausmą, patirtus laikinus nepatogumus dėl matomo veido sužalojimo. Buvo įvertinta ir nuteistojo turtinė padėtis (dirba, turi turto), tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta turtinės žalos, atsižvelgta į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, jose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo, priešingai nei pirmosios instancijos teismo, pagrįstai nustatyta aplinkybė, kad nusikaltimo pasekmėms atsirasti neturėjo įtakos paties nukentėjusiojo Dž. J. sąmoningai netinkamas (provokuojantis) elgesys, kartu su jau paminėtomis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingomis aplinkybėmis suteikė pagrindą šiam teismui skundžiamu nuosprendžiu nustatyti didesnį neturtinės žalos nukentėjusiajam Dž. J. atlyginimą. Tai, kad nukentėjusysis nesikreipė į įvykio vietoje buvusius medikus dėl medicinos pagalbos suteikimo, nelaikytina mažesnį neturtinės žalos atlyginimą lemiančiu kriterijumi.

21. Atsižvelgusi į aptariamu aspektu skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam Dž. J. atlyginimo klausimą, pažeidė materialiosios (CK 6.250 straipsnis) ar proceso (BPK 20, 115, 305 straipsniai) teisės normas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš kasatoriaus nukentėjusiajai A. J. priteisė 1750 Eur proceso išlaidų atlyginimo už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo teigimu, iš byloje pateiktų paminėtas proceso išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad jos buvo patirtos ne šiame baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka iš dalies.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia (be kita ko), Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Iš paminėto Konstitucijos straipsnio, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja, inter alia, teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas).

24. BPK

25. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Kaip realios išlaidos dėl advokato (advokato padėjėjo) paslaugų suteikimo baudžiamajame procese vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui (advokato padėjėjui) už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese. Taigi, proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis.

26. Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime pažymėta, kad teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

27. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. J. pirmosios instancijos teismui pateiktu civiliniu ieškiniu, be nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, prašė iš A. R. išieškoti ir visų baudžiamojo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių proceso išlaidų atlyginimą nukentėjusioji – civilinė ieškovė prašė priteisti ir apeliaciniu skundu.

28. A. R. apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. J. pirmosios instancijos teismui pateiktą 1750 Eur sąskaitą už advokato padėjėjo E. Pavlovičiaus paslaugas ir pateiktoje ataskaitoje dėl teisinių paslaugų suteikimo nurodytą suteiktų paslaugų apimtį, byloje teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, konstatavo, kad prašoma išieškoti pinigų suma yra proporcinga nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ji priteisiama iš nuteistojo.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. J. advokato padėjėjo E. Pavlovičiaus suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sumokėjimą už jas pagrindžiančių dokumentų turinį, realiai šiame baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) nukentėjusiajai – civilinei ieškovei advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, taip pat tai, kad tas pats advokato padėjėjas A. J. kaip įtariamąją (kaltinamąją) gynė ir dėl to paties įvykio vykusiame kitame baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36424-2021, bylos teisme Nr. 1-1065-737/2022), daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl proceso išlaidų nukentėjusiajai – civilinei ieškovei atlyginimo išieškojimo iš nuteistojo priėmė išsamiai neišnagrinėjęs šiam klausimui išspręsti reikšmingų bylos duomenų ir nepašalinęs šiuose duomenyse esančių neaiškumų, kuriuos kasatoriaus gynėjas akcentavo tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu.

30. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos 2021 m. spalio 26 d. sąskaitos matyti, kad ši 1750 Eur sumos sąskaita buvo išrašyta už advokato padėjėjo E. Pavlovičiaus teisinių paslaugų A. J. suteikimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36424-21 ir baudžiamojoje byloje (nagrinėjimas teisme), kurios numeris nenurodytas (2 t., b. l. 147). Pateiktoje teisines paslaugas detalizuojančioje 2022 m. kovo 17 d. ataskaitoje nurodyta, kad paminėta sąskaita išrašyta už teisinių paslaugų suteikimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36424-21 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-814-814/2022 (nagrinėjamai bylai pirmosios instancijos teisme suteiktas numeris). Pagal šią ataskaitą nukentėjusiosios prašomą priteisti ir apeliacinės instancijos teismo priteistą 1750 Eur proceso išlaidų atlyginimą sudarė konsultacija (1,25 val., 100 Eur), susipažinimas su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36424-21 medžiaga (3,75 val., 300 Eur), pakartotinė konsultacija (1,25 val., 100 Eur), dalyvavimas nukentėjusiosios apklausoje (2,5 val., 200 Eur), dalyvavimas papildomoje nukentėjusiosios apklausoje (2,5 val., 200 Eur), ieškinio parengimas (8,75 val., 700 Eur), pasiruošimas ir nukentėjusiosios atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose (2,5 val., 200 Eur) (2 t., b. l. 148), t. y. galimai dviejuose skirtinguose baudžiamuosiuose procesuose suteiktos teisinės paslaugos. Teisiamajame posėdyje atsikirtimų į baigiamąsias kalbas metu nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad paminėtuose dokumentuose buvo sumaišyti ikiteisminių tyrimų numeriai (3 t., b. l. 35). Nurodytų aplinkybių, kaip ir aplinkybių, kad ataskaitoje užfiksuotas konkrečių teisinių paslaugų suteikimo faktas iš dalies neatitinka faktinių šios bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, dėl jų skundžiamame nuosprendyje nepasisakė.

31. Bylos medžiaga patvirtina, kad vienintelėje šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje nukentėjusiosios A. J. apklausoje (2021 m. rugpjūčio 31 d.) nukentėjusiosios atstovas nedalyvavo, su juo net nebuvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Nukentėjusioji A. J. (kartu su nukentėjusiuoju Dž. J.) su advokato padėjėju E. Pavlovičiumi teisinių paslaugų teikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30010-21 (šios bylos ikiteisminio tyrimo numeris) sutartį pasirašė 2021 m. spalio 21 d., šia sutartimi įsipareigojo už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas sumokėti 1500 Eur (750 Eur iki 2021 m. lapkričio 21 d. ir 750 Eur iki 2021 m. gruodžio 21 d.) (1 t., b. l. 55–60). Advokato padėjėjas 2021 m. spalio 25 d. šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai pateikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, su šia medžiaga susipažino 2021 m. lapkričio 18 d. (gavo tyrimo medžiagos kopijas) (1 t., b. l. 67–68, 70–73). Jokių kitų procesinių veiksmų atstovaudamas nukentėjusiajai šio ikiteisminio tyrimo metu jis neatliko. Tas pats advokato padėjėjas, atstovaudamas nukentėjusiajai A. J. (taip pat nukentėjusiajam Dž. J.) šią bylą (bylos Nr. 1-814-814/2022) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo dviejuose – 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. – teisiamuosiuose posėdžiuose (bendra posėdžių trukmė daugiau kaip penkios su puse valandos) (2 t., b. l. 113–114, 122). Pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis pateikė teismui civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai A. J. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (atskirą ieškinį pateikė ir dėl nukentėjusiajam Dž. J. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) (2 t., b. l. 138–161, 164–170; 3 t., b. l. 22–35).

32. Iš nagrinėjamoje byloje esančio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36424-2021 medžiagos apyrašo (3 t., b. l. 18–21), taip pat iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) byloje Nr. 1-1065-737/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-36424-2021-7) užfiksuotų duomenų matyti, kad nurodytoje kitoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. spalio 19 d., advokato padėjėjas E. Pavlovičius pateikė 2021 m. spalio 28 d. orderį ginti A. J., pastarajai pranešimas apie įtarimą įteiktas, jos kaip įtariamosios vienintelė apklausa atlikta 2022 m. sausio 18 d. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos apyrašo matyti ir tai, kad A. J. gynėjas su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios nemažą dalį sudaro pridėta šios bylos medžiaga, susipažino po 2022 m. vasario 4 d. atliekant BPK 218 straipsnyje nurodytus baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36424-2021 baigtas ir A. J. kaltinamuoju aktu teismui perduota 2022 m. kovo 8 d. Baudžiamoji byla Nr. 1-1065-737/2022 buvo išnagrinėta vieno 2022 m. balandžio 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu ir jame A. J. gynė advokato padėjėjas E. Pavlovičius.

33. Be aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios A. J. atsiskaitymu už advokato padėjėjo E. Pavlovičiaus jai suteiktas teisines paslaugas. Iš nagrinėjamoje byloje kartu su nukentėjusiosios A. J. ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji už suteiktas teisines paslaugas šiam advokato padėjėjui pervedė 2021 m. spalio 26 d. 500 Eur, 2021 m. gruodžio 15 d. 500 Eur, 2022 m. sausio 28 d. 500 Eur, 2022 m. vasario 24 d. 750 Eur, 2022 m. kovo 17 d. 150 Eur (2 t., b. l. 149–151, 153, 155). Tačiau nė viename iš pateiktų mokėjimo nurodymų A. J. nekonkretizavo, už kokias konkrečiai teisines paslaugas (pavyzdžiui, kokioje byloje, už kokias teisines paslaugas, pagal kokią teisinių paslaugų sutartį ir pan.) atliekami mokėjimai.

34. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išnagrinėti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neatliko reikiamos apimties įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Tai lėmė, kad įrodymų, susijusių su šio proceso metu (ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) nukentėjusiosios A. J. patirtomis atstovavimo išlaidomis, vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir byloje esančių neaiškumų pašalinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), o ši skundžiamo nuosprendžio dalis grindžiama deklaratyvaus pobūdžio išvadomis. Paminėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir dėl aptariamos dalies priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. R. priteista nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. J. 1750 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas