L. T. pagal BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-121-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00002-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

išteisintajam L. T., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

išteisintojo D. B. gynėjui advokatui A. Vanckui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendis, kuriuo L. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, D. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį; ir priimtas naujas nuosprendis:

L. T. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

D. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendis, kuriuo L. T. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 68² straipsniu, L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje bei viešuosiuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams; vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, iš L. T. konfiskuota 2660 Eur.

D. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 280 MGL (14 000 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. T. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas dėl to, kad, būdamas valstybės tarnautojas, priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, būtent:

1.1. dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir KPD (duomenys neskelbtini) skyrius) vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, kad kultūros paveldo objekte Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje (toliau – ir Gimnazija), esančioje Kaune, Aušros g. 3, rangovė UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini)) ir subrangovė UAB „N“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini)) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24, Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje („Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas“), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „E“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėnesio 1-ąją dieną, pradžios;

1.2. už tai, kad nesiimtų visų įmanomų ir privalomų priemonių, kad būtų sustabdyti besitęsiantys Gimnazijoje atliekami statybos remonto darbai, iki bus privalomai rengiama ir su Nekilnojamojo kultūros paveldo (duomenys neskelbtini) skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą neatliktų Gimnazijoje patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, taip realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį Gimnazijos direktorei ir (ar) Gimnazijai, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. tiesioginių susitikimų ir pokalbių telefonu, vykusių su UAB „E“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B., metu savo ir trečiojo asmens, L. P., su kuria jis (L. T.) veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai tiesiogiai susitarė su D. B. priimti iš jo kyšį – 2660 Eur vertės vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, įrengiant juos L. T. ir L. P. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, o už juos vartų gamintojui sumokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys;

1.3. tokiu užmaskuotu būdu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. L. T. netiesiogiai, per trečiąjį asmenį UAB „V“, priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „E“ interesais, 2660 Eur vertės kyšį – UAB „S“ pagamintus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo kieme UAB „V“ lėšomis įrengtus automatinius kiemo vartus.

2. D. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas dėl to, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas šio tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant savo įgaliojimus, būtent:

2.1. būdamas UAB „E“ technikos direktorius ir šios bendrovės vienintelis akcininkas, sutartinių rangos santykių pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24 kultūros paveldo objekte – Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, esančioje Kaune, Aušros g. 3, pagal kurią rangovė UAB „E“ įsipareigojo atlikti remonto darbus, metu, po to, kai 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius L. T., atlikdamas patikrinimą, nustatė, kad Gimnazijoje darbai vykdomi negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, nustatyta ANK 314 straipsnyje („Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas“), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, įvertinęs Gimnazijai ir rangovei UAB „E“ esamą svarbą (būtinumą) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių rugsėjo mėnesio 1-ąją dieną, pradžios, taip pat siekdamas išvengti grėsmės vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemų, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. tiesioginių susitikimų ir pokalbių telefonu, vykusių su L. T., metu tiesiogiai susitarė su juo duoti jam, kaip valstybės tarnautojui, jo (L. T.) ir trečiojo asmens L. P., su kuria L. T. veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai kyšį – 2660 Eur vertės vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos L. T. įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos kieme;

2.2. siekdamas, kad L. T. nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti Gimnazijoje atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su Nekilnojamojo kultūros paveldo (duomenys neskelbtini) skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą neatliktų Gimnazijoje patikrinimų bei nesurašytų patikrinimo aktų ir realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio („Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba“) pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį Gimnazijos direktorei ir (ar) Gimnazijai, D. B., veikdamas savo ir UAB „E“ interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. paprašė UAB „V“ direktoriaus M. K. UAB „V“ lėšomis sumokėti bendrovei „S“ už kiemo vartų įrengimą, dėl to, UAB „S“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pagal L. T. pasirinkimą pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo kieme įrengus automatinius kiemo vartus, UAB „V“ lėšomis 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. banko pavedimais pagal UAB „S“ 2018 m. rugsėjo 10 d. išrašytą išankstinę ir 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SK, Nr. 0006232, apmokėta bendra 2660 Eur su PVM suma už faktiškai L. T. įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs L. T. ir D. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad nors vartų įrengimo darbai laiko požiūriu sutapo su remonto darbų Gimnazijoje stabdymu ir paveldosaugos dokumentacijos tvarkymu, tačiau šie duomenys nepatvirtina kaltinimo versijos, kad L. T. įkaltintas elgesys – neteisėtas darbų toleravimas po jų sustabdymo – yra būtent susitarimo nemokamai įrengti vartus rezultatas. Savaime lieka neatmestina, kad nuteistieji į savo ankstesnio susitarimo dėl vartų įrengimo turinį (kad ir koks būtų jo tuometinis motyvas) konkliudentiniais veiksmais galėjo įtraukti ir L. T. paslaugumą tvarkant paveldosaugos reikalus dėl Gimnazijos remonto. Tačiau kadangi, išskyrus laiko sutapimą, byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios tai neabejotinai patvirtintų, tokia galima sąsaja lieka tik prielaida. Šią išvadą papildomai sustiprina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje liko nepakankamai įvertintas ir L. T. inkriminuoto neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus pobūdis. Bylos duomenys savaime nepagrindžia kaltinamajame akte suformuluotų aplinkybių, kad vartų pastatymas buvo atlygis būtent už neteisėtą L. T. neveikimą toleruojant darbus, kuriems buvo reikalingas oficialus paveldosaugos leidimas. Todėl teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, abejones vertino kaltinamųjų naudai ir L. T. bei D. B. išteisino.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio tesimo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį su pakeitimais: L. T. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, bausmę sugriežtinti paskiriant 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą; D. B. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, bausmę sugriežtinti paskiriant 800 MGL (40 000 Eur) dydžio baudą. Nustatyti, kad L. T. ir D. B. paskirtą baudą turi sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. apeliacinės instancijos teisme vertinant įrodymus padaryta esminių klaidų dėl surinktų įrodymų turinio ir reikšmės nustatant faktines bylos aplinkybes bei atitinkamai kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Šis pažeidimas nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 225 straipsnio 2 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymą, t. y. pagrįstai šiomis nusikalstamomis veikomis kaltintų asmenų – L. T. bei D. B. išteisinimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys ir argumentai, kiek jie pagrindžia išteisintųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (nevertinus argumentų bausmės dydžiams pagrįsti), vertintini kaip teisėti, nuoseklūs, logiški ir įtikinami. To negalima konstatuoti apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriame, vertinant tuos pačius įrodymus, padarytos prieštaringos ir nemotyvuotos išvados, tam tikrais atvejais sureikšminant kai kurias aplinkybes ir deramo dėmesio neatkreipiant į kitus patikimai nustatytus faktus, vietomis padarant neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išteisintiesiems palankias, tačiau nepagrįstas išvadas.

4.2. Dėl aplinkybės, kad D. B. pastangomis juridinis asmuo „V“ nepagrįstai sumokėjo už L. T. gyvenamojoje vietoje įrengtus vartus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimuose padarytos išvados iš esmės sutapo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad iš kriminalinės žvalgybos protokolais užfiksuoto bendravimo tarp L. T., D. B. ir R. P., taip pat R. P. parodymų niekaip neatsispindi, jog L. T. vienokia ar kitokia forma turėjo atsiskaityti už vartus. Šiuo aspektu teigtina priešingai: iš minėtų duomenų galima pagrįstai spręsti, kad su vartų įrengimu susijusius klausimus derino D. B. (pokalbiuose tariamasi dėl elektros kabelio įrengimo; L. T. dėkoja D. B. už įrengtus vartus). Iš liudytojo R. P. parodymų matyti, kad D. B., tariantis dėl vartų įrengimo, liudytojui pasakė, jog jis bus mokėtojas už šiuos užsakomus vartus, derėjosi dėl kainos, komercinį pasiūlymą liudytojas taip pat siuntė D. B.. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino D. B. parodymus pirmosios instancijos teisme, neva jis tikėjosi uždirbti iš tarpininkavimo, iš L. T. paėmęs didesnę sumą nei per bendrovę UAB „V“ sumokėjo bendrovei UAB „S“. Vartai 2018 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje, bendrovės UAB „S“ išrašytoje bendrovei UAB „V“, buvo nurodyti kaip „metalo konstrukcija“. Tai, pasak liudytojo R. P., buvo padaryta D. B. prašymu. Liudytojas M. K., UAB „V“ vadovas, teisiamajame posėdyje negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl apsiėmė sumokėti už vartus už D. B.. Be to, L. T. puikiai žinojo, kad darbus atlieka UAB „S“, tad jam niekas netrukdė su šia įmone tiesiogiai išspręsti ir mokėjimo klausimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, kurioms apeliacinės instancijos teismas visiškai pritarė, pakanka pagrįstai spręsti, kad D. B., naudodamasis pažintimis ir svertais, turimais UAB „V“ vadovui per šį juridinį asmenį, būtent šios įmonės lėšomis ir sumokėjo už valstybės tarnautojo asmeninėms reikmėms ir naudojimui skirtus automatinius kiemo vartus. Pagrįstai konstatuotina, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku ir būdu valstybės tarnautojui L. T. davė užmaskuota forma išreikštą neteisėtą ir nepagrįstą atlygį.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, kad, išskyrus laiko sutapimą, byloje nėra daugiau jokių aplinkybių, patvirtinančių tiesiogines sąsajas tarp D. B. intereso patenkinimo ir sumokėjimo už vartų L. T. įrengimą, nepakankamai įsigilino į visą byloje nustatytų aplinkybių kontekstą. Teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad Gimnazijoje atliktiems darbams, kaip paprastajam remontui, atskiras leidimas atlikti darbus nebuvo reikalingas, o reikėjo tik rašytinio projekto suderinimo su Kultūros paveldo departamentu. Šiuo aspektu teismas padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas padarė išvadą, kad stabdyti darbus L. T. būtų reikėję tik tuo atveju, jeigu vykdomais darbais būtų kilusi grėsmė pastato vertingosioms savybėms, o to specialistai nenustatė. Kita vertus, šią aplinkybę aiškino dar daugiau abejonių keliančiais teoriškai perspektyviniais pamąstymais ir motyvais, kad galimos grėsmės saugomam objektui ir kartu priemonės pagrįstumas yra vertinami iš tuometinio objektyvaus stebėtojo, turinčio priimti greitą sprendimą konkrečioje situacijoje esamais duomenimis (lot. ex ante), perspektyvos ir tam tikras prognostinis neapibrėžtumas dėl grėsmės realumo yra galimas.

4.4. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendime L. T. 2018 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. RK-15 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas taip ir liko tinkamai neatskleistas ir neišnagrinėtas. Vertinant kaip teisingą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentaciją, kad stabdyti darbus nebuvo pagrindo, logiška būtų daryti tolesnę išvadą, kad L. T. reikalavimas sustabdyti darbus ir pasiruošti projektinę dokumentaciją, gauti suderinimus kultūros paveldo institucijos padalinyje yra perteklinis, be kita ko, UAB „E“ sukėlęs didelių nepatogumų ir trukdžių vykdyti terminuotą rangos sutartį su Gimnazija, ir taip jis pasinaudojęs galimybe už padėjimą išspręsti dirbtinai sukeltas problemas priimti neteisėtą ir nepagrįstą atlygį. Tačiau net ir tokiu atveju pagrįsta būtų manyti, kad L. T. elgesys tokiomis aplinkybėmis turi būti įvertintas kaip neteisėtas neveikimas, vykdant įgaliojimus. Bet kokiu atveju nagrinėjamoje situacijoje reikšminga buvo tai, kad aptariamas L. T. reikalavimas nebuvo panaikintas, o teisę tęsti remonto darbus objekte, iki bus paruošta projektinė dokumentacija, praradusi UAB „E“, taip pat statybos darbų užsakovė – Gimnazija – bei jų atstovai minimo administracinio nurodymo neskundė, o darbus aktyviai vykdė ir toliau. Objektyviai nustatyti intensyvūs išteisintųjų veiksmai rodo, kad nenutraukdamas darbų D. B. suskubo ruošti, derinti projektinę dokumentaciją, kreipėsi į Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) skyrių dėl leidimo atlikti tvarkybos darbus išdavimo. Tai rodo jį buvus įsitikinusį, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. L. T. surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus pagrįstas bei teisėtas ir tą jo dalį, kiek reikalinga paruošti privalomą dokumentaciją, reikia nedelsiant vykdyti.

4.5. L. T. reikalavimas pašalinti pažeidimus D. B. sukėlė rimtų problemų, nes 2018 m. liepos 24 d. UAB „E“ su Gimnazija sudaryta sutartimi Nr. S-24 darbus įsipareigojo atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (iki mokslo metų pradžios). Tuo pat metu (lygiagrečiai) L. T. savo aktyviais veiksmais skubėjo spręsti D. B. problemas, kurias pats savo veiksmais (teisėtais ar neteisėtais, veikimu ar neveikimu, apeliacinės instancijos teismas to tinkamai taip ir neišsprendė) ir sukėlė. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotų pokalbių turinio, nuo tos pačios dienos, kai apsilankė Gimnazijoje, išteisintasis L. T. intensyviai bendravo ir derino veiksmus su D. B. ir kitais asmenimis, neformaliai susitikinėjo su D. B., pats rodė didelį interesą kuo greičiau sutvarkyti visą projektinę dokumentaciją, tai iš esmės peržengė įprastines valstybės institucijos bendravimo ir konsultavimo ribas santykiuose su piliečiais ar privačiomis įmonėmis.

4.6. L. T. reikalavime pašalinti pažeidimus buvo išreikštas imperatyvus administracinis nurodymas sustabdyti ne kultūros paveldo tvarkybos darbus, kurių UAB „E“ pastate, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas, nevykdė, bet būtent sustabdyti paprastojo remonto darbus.

4.7. Sprendžiant iš teisinio reguliavimo (Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663, 13 punktas; Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (2014 m. gegužės 13 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 17 punktas), paprastojo remonto darbai kultūros paveldo statinyje, kokiu buvo Gimnazija, tol, kol neparuoštas atitinkamas projektas ir negautas suderinimas, bet kokiu atveju (ar buvo pasirengę remontuoti ir vertingąsias objektų savybes, kurių remontui reikalingas leidimas, ar atlikti tik paprastąjį remontą, kuriam reikalingas tik projektas ir jo suderinimas) negalėjo būti atliekami. Tai, jog nėra su kultūros paveldo institucija suderinto projekto, labai akivaizdžiai pastebėjo pirmosios instancijos teisme apklaustas atestuotas darbams paveldo statiniuose liudytojas V. J. Z.. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pokalbio telefonu su L. T. metu jis nurodo, kad „Jablonskynėje yra problemų – nieko nėra, nei projekto“; L. T. atsako, kad be projekto dirbti vis tiek negalima, nes kultūros paveldo objekte reikalingas projektas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo akcentuota aplinkybė, t. y. faktiškai vėliau nustatytomis aplinkybėmis (netgi atlikus patikrinimus) pasitvirtinus, jog leidimo atlikti darbus nereikėjo, savaime nerodo, kad darbai galėjo būti atliekami kita forma, t. y. kaip paprastasis remontas, nes ir tokiai statybos rūšiai buvo būtinas projektas ir jo suderinimas.

4.8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurio šioje dalyje nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, nustatyta, kad oficialų suderinimą Nr. 18-156K tvarkomųjų statybos darbų projektui (paprastojo remonto) UAB „E“ pagal D. B. prašymą gavo iš L. P. 2018 m. rugsėjo 10 d., o leidimą atlikti tvarkybos darbus – 2018 m. rugsėjo 11 d., nors paprastojo remonto darbai nestabdomi vyko nuo pat 2018 m. rugpjūčio 8 d., taip pat darbai nepertraukiamai tęsėsi ir po 2018 m. rugpjūčio 9 d. L. T. reikalavimo sustabdyti darbus priėmimo. Tai, kad darbai realiai nebuvo sustabdyti, patvirtina daug pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų: D. M., L. D., V. V., Ž. P., M. K., R. B., V. J. Z., E. N., V. B., J. Z., A. M., D. S., A. S.. Kai kurie apklausti liudytojai parodė, kad neva iki projektų suderinimo vyko paruošiamieji darbai, t. y. sienų, lubų parengimas dažyti, pertvarų ardymas, elektros instaliacijos įrengimas. Tačiau tokio pobūdžio darbai taip pat priskiriami paprastojo remonto darbams, tai savo konsultacijoje nurodė ir gynybos iniciatyva pirmosios instancijos teisme pateikta eksperto konsultacija. Aplinkybė, kad žala kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms nagrinėjamu atveju nekilo, nereiškia, kad tęsiant darbus po jų sustabdymo iki reikiamos dokumentacijos suderinimo ir gavimo nebuvo kilusi reali grėsmė dėl jos atsiradimo.

4.9. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai sugretinęs visas aplinkybes į visumą, padarė pagrįstas ir įtikinamai teisėtas išvadas, kad L. T., kaip už paveldo apsaugą atsakingas valstybės tarnautojas, neatliko savo tiesioginių pareigų, toleravo toliau besitęsiančius remonto darbus saugomame objekte, nesiėmė visų jam įmanomų ir privalomų priemonių tuo laikotarpiu, iki bus parengta ir su Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) skyriumi suderinta objekto darbų projektinė dokumentacija. Tokių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir jame išdėstyti abejonių sukėlę argumentai nepaneigia. Nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste visiškai pagrįstai ir įtikinamai atrodo pirmosios instancijos teismo išvados, kad L. T. ir D. B. siekė nuslėpti tikrąsias vartų įsigijimo aplinkybes. Šių vartų įrengimo laikas bei vykę statybos remonto darbai, jų procesas, akivaizdus D. B. interesas įvykdyti pagal rangos sutartį apibrėžtus darbus, tiek L. T., tiek D. B. šios situacijos vertinimas bei suvokimas rodo, kad D. B. turėjo tikslą tyčia paveikti L. T., siekdamas jį papirkti, dėl to jie susitarė ir kyšį L. T. už D. B. palankius veiksmus (šiuo atveju neteisėtą neveikimą) priėmė pasirinkta užmaskuota forma, t. y. vartais ir jų įrengimo darbais.

4.10. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl L. T. ir D. B. paskirtų baudų dydžio, t. y. neteisingai taikė BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės vidurkio apskaičiavimo taisykles. Nors teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos bausmės dydžio, tačiau turėtų vadovautis bausmės vidurkio taisykle ir, nesant baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, rodančių mažesnį kaltininko ar jo padarytos veikos pavojingumą, neskirti už medianą žymiai mažesnio bausmės dydžio. Tiek L. T., tiek D. B. už baigtus sunkų ir apysunkį nusikaltimus, nesant lengvinančių aplinkybių, buvo paskirtos artimos minimalioms baudos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, nustatant baudos dydį, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia sprendimo itin ženkliai nukrypti nuo baudos, skiriamos už sunkų ar apysunkį nusikaltimą, vidurkio; ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista.

5. Išteisintojo D. B. gynėjas advokatas A. Venckus taip pat pateikė teismui atsiliepimą į prokuroro kasacinį skundą. Pažymėtina, kad ši byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokia proceso šalių interesų gynimo forma (o prokurorui – pareiga) – atsiliepimo į paduotus kasacinius skundus pateikimas – nustatyta BPK 374¹ straipsnyje, t. y. nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine žodinio proceso tvarka, BPK nenustato proceso šalims teisės ar pareigos teikti atsiliepimus į kasacinius skundus. Savo argumentus ir poziciją byloje sprendžiamais klausimais proceso šalys turi galimybę teismui išdėstyti žodinio posėdžio metu. Nagrinėjamoje byloje advokatas A. Venckus dalyvavo 2023 m. kovo 21 d. vykusiame žodiniame posėdyje ir savo argumentus teismui pateikė. Todėl dėl gynėjo pateikto atsiliepimo turinio nutartyje pasisakoma nebus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl įrodymų vertinimo

7. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, išteisindamas L. T. dėl BK 225 straipsnio 2 dalies bei D. B. dėl BK 227 straipsnio 2 dalies. Iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šio vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis.

8. Įstatymas nustato, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-276-1073/2020).

9. Taigi, įrodymų vertinimo procesas galutinai baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.‏‏‎ ‏‏‎Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Atsižvelgiant į tai, prokuroro kasacinio skundo argumentai bus analizuojami tiek, kiek jie susiję su BPK nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, t. y. netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar padarytais BPK pažeidimais, neanalizuojant bylos duomenų turinio ir teismo išvadų dėl jų vertinimo pagrįstumo.

10. Pateiktame kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, vertinant įrodymus, padarytos prieštaringos ir nemotyvuotos išvados, tam tikrais atvejais sureikšminant kai kurias aplinkybes ir deramo dėmesio neatkreipiant į kitus patikimai nustatytus faktus, vietomis padarant neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išteisintiesiems palankias, tačiau nepagrįstas išvadas.

11. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, jomis privalo vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019).‏‏‎ ‏Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020).‏‏‎ ‏‏

12. Iš nagrinėjamos bylos duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes tiek vertindamas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tiek ir atlikęs dalinį įrodymų tyrimą – apklausęs liudytojus R. P. ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistus L. V., A. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistes G. S. ir J. G.. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų (t. y. L. T. pokalbių turinio su J. Z., D. B. ir kt.), taip pat aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu už L. T. gyvenamojoje vietoje sumontuotus vartus bei 2018 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus parengimu, jo pagrįstumu ir teisėtumu, pareiga stabdyti Gimnazijoje atliekamus darbus, tolesnius L. T. veiksmus, padedant D. B. gauti reikiamus leidimus darbams. Priešingai nei nurodo kasatorius, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visus bylai reikšmingus duomenis, tiek analizuodamas kiekvieno jų turinį atskirai, tiek ir vertindamas juos bendrame kontekste, siedamas vienus su kitais. Šios analizės rezultatas pateiktas nuosprendyje, darant išvadas dėl bylos duomenų pakankamumo D. B. ir L. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiams patvirtinti.

13. Bylos duomenys, susiję su atsiskaitymu už L. T. gyvenamojoje vietoje įrengtus vartus, aptarti ir įvertinti nuosprendžio 11 punkte. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiskaitymo už vartus schema buvo paini ir nepaaiškinama: D. B. prašymu už UAB „S“ įrengiamus vartus atsiskaitė UAB „V“; taip pat teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog už vartus kokiu nors būdu turėjo atsiskaityti pats L. T., ir kaip gynybinę versiją atmetė D. B. parodymus, jog šis tikėjosi užsidirbti iš tarpininkavimo. Tačiau šias aplinkybes teismas įvertino kitų bylos duomenų kontekste (liudytojo R. P. parodymais, šio liudytojo 2018 m. kalendoriaus turiniu, L. T. susirašinėjimu žinutėmis su L. P. atitinkamu laikotarpiu) ir padarė išvadą, kad bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai paneigti L. T. parodymų, jog dėl vartų įrengimo buvo tariamasi anksčiau (t. y. 2018 m. gegužės mėn.), nei jis, atlikdamas patikrinimą, apsilankė Gimnazijoje.

14. Analizuodamas liudytojų D. M., A. L., L. V., G. S., J. G.) parodymus, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte pateiktus atsakymus į prokuroro paklausimą, teismas vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kokie darbai buvo atliekami Gimnazijoje (paveldosaugos objekto tvarkybos darbai ar paprastojo remonto darbai) ir kokie leidimai ar kiti dokumentai buvo reikalingi atliekant konkrečius darbus (nuosprendžio 13–15 punktai). Taip pat teismas aiškinosi, kokias su tuo susijusias pareigas turėjo L. T., nustatęs vienokius ar kitokius trūkumus, t. y. ar konkrečioje situacijoje jis privalėjo stabdyti vykdomus darbus, imtis kitų priemonių (nuosprendžio 16 punktas). Įvertinęs bylos duomenis L. T. neveikimo (t. y. to, kad jis, surašęs reikalavimą pašalinti pažeidimus, nesiėmė užtikrinti, kad darbai Gimnazijoje nebūtų tęsiami) teisėtumo požiūriu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Gimnazijoje atliktiems darbams, kaip paprastajam remontui, yra prašomas suderinimas su Kultūros paveldo departamentu, tačiau atskiras leidimas atlikti darbus nei paveldosaugos, nei statybos teisės požiūriu nebuvo reikalingas; stabdyti darbus L. T. būtų reikėję tuo atveju, jeigu dėl vykdomų darbų būtų kilusi grėsmė pastato vertingosioms savybėms, to specialistai nenustatė.

15. Priešingai nei nurodo kasatorius, skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija – L. T. pokalbių su D. B., J. Z., R. P., L. P. turinys tiek aplinkybių, susijusių su sumokėjimu už vartus (nuosprendžio 11 punktas), tiek aplinkybių, susijusių su reikiamos dokumentacijos dėl remonto darbų Gimnazijoje gavimu, kontekste (nuosprendžio 17 punktas). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad L. T. savo elgesiu galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus (intensyviai bendravo ir neformaliai susitikinėjo su D. B., rodė didelį interesą padėti jam sutvarkyti reikalingą dokumentaciją ir kt.) peržengdamas įprastines valstybės tarnautojo funkcijų ribas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka, kad būtų pagrįstos kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, jog vartų įrengimas buvo atlygis už neteisėtą L. T. neveikimą toleruojant be leidimo vykdomus darbus.

16. Nurodytų bylai reikšmingų duomenų visumos vertinimas pateikiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17 punkte, analizuojant juos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių kontekste, pasisakant dėl bylos duomenų pakankamumo šių atitinkamai L. T. ir D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiams jų veikoje pagrįsti. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Primintina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-387/2023). Teismų praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai reiškia, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių (kad L. T., parengdamas reikalavimą pašalinti pažeidimus, tačiau nestabdydamas darbų, elgėsi neteisėtai; kad vartų sumontavimas buvo atlygis už šį neteisėtą jo neveikimą), taigi, ir neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl L. T. ir D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-248-648/2020 ir kt.)‏‏, o teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Nors prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, jog, išskyrus kasatoriaus nesutikimą su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, jokie konkretūs teismo padaryti pažeidimai nėra nurodomi ir pagrindžiami teisiniais argumentais.

18. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir nevertindama byloje esančių duomenų turinio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas taisykles bei teismų praktikoje suformuluotus principus. Nenustačius esminių BPK nuostatų pažeidimų, taip pat netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį nėra pagrindo.

19. Paliekant galioti išteisinamąjį nuosprendį, dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų, kuriais prašoma L. T. ir D. B. paskirti griežtesnes bausmes, teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio kasacinį skundą.

Teisėjai

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis