Dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo draudimo sutarties objektą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-137-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02849-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.2.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Alės Bukavinienės, ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gandras Energoefektas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo draudimo sutarties objektą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašė priteisti iš atsakovės 308 388,35 Eur dydžio draudimo išmoką ir palūkanas.

3. Ieškovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Gandras Energoefektas“ (toliau – ir rangovė) 2013 m. liepos 17 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PK-D13-05 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo atlikti projekto „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą“ projektavimo, statybos ir montavimo darbus. Rangovė įsipareigojo visus Rangos sutartyje nurodytus darbus atlikti per 24 kalendorinius mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Ieškovė su rangove 2015 m. spalio 14 d. sudarė Susitarimą Nr. 1 dėl rangos sutarties pakeitimo, kuriuo sutarė pratęsti darbų įvykdymo terminą iki 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau rangovė šio įsipareigojimo neįvykdė. Pastatytas naujasis biokuro katilas nepasiekė projektinio 12 MW galingumo, nes nebuvo tinkamai suderintas. Dėl šios priežasties per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. naujasis biokuro katilas nepagamino 11 017 MWh šilumos, kuri būtų gauta naudojant pigesnį biokurą, ir šį šilumos kiekį ieškovė turėjo pasigaminti naudodama brangesnį kurą – dujas, todėl ji turėjo 393 600 Eur papildomų išlaidų. Kadangi rangovė pateikė atsakovės išduotą laidavimo draudimo raštą, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti 304 101,02 Eur draudimo išmoką, jeigu rangovė neįvykdys rangos sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų arba juos įvykdys netinkamai, ieškovės teigimu, atsakovė pagal išduotą laidavimo draudimo raštą privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4287,33 Eur palūkanų, apskaičiuotų remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 304 101,02 Eur draudimo išmokos, 1844,55 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė viešąjį darbų konkursą organizavo siekdama ekonominės naudos, o Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, imperatyviai reguliuojantis konkurso sąlygas ir pagal jas sudarytos sutarties vykdymą, sukūrė teisėtais lūkesčiais paremtą pagrindą ieškovei planuoti savo veiklos sąnaudas pagal šalių pasirašytą Rangos sutartį. Kita vertus, ieškovė pagal viešosios teisės aktus iš anksto turi pateikti duomenis Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK) apie šilumos kainos perskaičiavimą. Įvertinęs teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duotus paaiškinimus, jog, atsižvelgdama į sudarytą ir galiojančią rangos sutartį, ieškovės valdyba priėmė sprendimą sumažinti pelno rodiklį, pateikdama VKEKK perskaičiuotą šilumos kainos projektą, kadangi turėjo pagrindą manyti, kad sumažėjusi kuro įsigijimo kaina padengs praradimus ir taip pelno rodiklis nepasikeis, teismas sprendė, jog toks ieškovės sprendimas atitiko geros verslo praktikos kriterijų (CK 1.4 straipsnis). Teismo vertinimu, sutartis yra teisinio tikrumo garantas, kuris ieškovei leido planuoti savo pelną nesitikint praradimų dėl perskaičiuotos šilumos kainos vartotojams. Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovė pelną skaičiavo pagal rangovės prisiimtus įsipareigojimus, kurių vykdymas, be kita ko, buvo apdraustas.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės pelno praradimas (žala), kada ji turėjo pirkti brangesnį kurą – dujas, yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su rangovės veikos neteisėtumu, pasireiškusiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu per nustatytą terminą (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, jog AB „Panevėžio energija“ faktiškai nepatyrė žalos (nuostolių), nes turės galimybę kito šilumos tarifo perskaičiavimo vartotojams metu kompensuoti patirtas išlaidas, kaip tai nustato VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimu patvirtinta šilumos kainų nustatymo metodika, neatitinka CK 6.38 straipsnio, įpareigojančio prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla – vykdyti prievolę pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

7. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog biokuro katilas iki jo statybos užbaigimo akto negalėjo būti įskaičiuotas į šilumos tarifą, taip pat nepaneigia rangovės sutartinės atsakomybės. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė, vadovaudamasi sutartiniais santykiais ir siekdama pelno, keitė kuro struktūrą, naudodama ir atsinaujinančius išteklius. Ieškovė savo pelną skaičiavo atsižvelgdama į suplanuotus pokyčius, todėl kuro išteklių dydis ir struktūra yra tos dalys, kurios turėjo realų poveikį sąnaudoms (jas sumažinus, padidėja pelnas).

8. Byloje nustatyta, kad VKEKK 2016 m. balandžio 22 d. rašte pateikė išaiškinimus, jog kuro sąnaudos, jei ūkio subjektas taiko dedamąją dalį (atsinaujinančius išteklius) ilgiau nei dvylika mėnesių, kai susidariusios kuro sąnaudos nepadengiamos papildomai gaunamomis pajamų sumomis, tai skirtumas dengiamas iš ūkio subjekto pelno; dėl to, kad katilas nebuvo pradėtas eksploatuoti, kaip planuota, ieškovė negaus papildomų pajamų; ieškovė galėjo, atsižvelgdama į planuojamas pajamas, taikyti mažesnes šilumos kainas, nei apskaičiuota pagal galiojančias šilumos kainos dedamąsias, tačiau pajamų skirtumą bendrovė privalo padengti iš savo pelno ir ji negalės didinti šilumos kainų šildymo sezono metu. Įvertinęs šiuos išaiškinimus teismas atmetė argumentus, jog ieškovė neteisėtai sumažino vartotojams šilumos kainas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ne atsisakė pelno, o tiesiog perskaičiavo šilumos kainos dedamąsias dalis vartotojams, nes pagal Rangos sutartį biokuro katilas tuo metu jau turėjo būti eksploatuojamas, todėl turėjo sumažėti kuro įsigijimo sąnaudos.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo pelną skaičiavo atsižvelgdama į sudarytą Rangos sutartį ir jos pakeitimą, todėl nebuvo pagrindo remiantis galima sutarties neįvykdymo rizika nemažinti vartotojams šilumos kainos. Teismo vertinimu, ieškovė neteko pelno ne dėl to, kad sumažino šilumos kainą vartotojams, o todėl, kad rangovė laiku neįvykdė sutartinių darbų ir ieškovė privalėjo pirkti brangesnį kurą (dujas). Pinigų perkant dujas, o ne planuotą biokurą, išleidimas yra laikytinas tiesiogine žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas nustatė, kad nors atsakovė ir trečiasis asmuo aplinkybę dėl biokuro katilo galimybės veikti pagal projektinę dokumentaciją bando pagrįsti faktu dėl pasiekto 12 MW galingumo dar 2015 metų lapkritį, vėlesniuose raštuose patys pripažino, jog katilas neveikė tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog „Katilo VŠK-8 darbas periodu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. yra normalus. Katilas galėjo pasiekti ir pasiekė maksimalų 12 MW galingumą“, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl šią išvadą laikė nepatikima. Teismas sprendė, kad specialisto išvados yra paremtos ne konkretaus atvejo analize, o bendrais katilų veikimo principais, joms nepakanka argumentacijos. Kadangi katilo sumontavimo, suderinimo bei paruošimo eksploatuoti darbai turėjo būti baigti 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau katilo perdavimas įvyko tik 2016 m. rugsėjo 26 d., teismas laikėsi nuostatos, kad netinkamo statybos objekto veikimo rizika tenka rangovei (CK 6.682 straipsnio 1 dalis).

11. Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės parengtame ekspertizės dokumente nurodyta, jog AB „Panevėžio energija“ pateiktuose patirtų nuostolių skaičiavimuose esminių trūkumų nenustatyta. Mokslininkų rekomendacija į nuostolius neįtraukti parų, kuriomis Panevėžio RK-1 dujas deginančių įrenginių galia buvo lygi 0 MW, nėra pagrįsta sąnaudų kompensavimu. Dėl to teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atliktus nuostolių skaičiavimus, išdėstytus pateiktose lentelėse, todėl ieškovės nurodytą žalos dydį pripažino įrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

12. Įvertinęs Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (toliau – draudimo taisyklės ir Taisyklės) II dalies 1.7 punkto turinį, teismas sprendė, jog žala ieškovei kilo ne iš pasekmių. Ieškovė pareikalavo sutartinių prievolių laidavimo draudimo, norėdama apsidrausti nuo rangovės sutartinių prievolių netinkamo įvykdymo arba nevykdymo. Rangovei neužbaigus darbų, ieškovė privalėjo pirkti dujas, išleisdama papildomus pinigus, todėl tai nėra pasekminė žala. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką pagal draudimo taisyklių II dalies 2.2.4 punktą, kuriame nustatyta, jog nėra draudžiami turtiniai interesai dėl draudėjo įsipareigojimų nevykdymo, jei jie laikytini pasekminiais, nes tos pačios draudimo taisyklių II dalies 1.1 punkte nurodyta, kad įsipareigojimų neįvykdymas yra draudžiamasis įvykis. Teismo nuomone, ieškovė nebūtų pirkusi dujų, jei biokuro katilas būtų buvęs pradėtas eksploatuoti pagal projekto reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės turėtos išlaidos perkant dujas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) yra tiesioginiai nuostoliai, kurių ji būtų nepatyrusi, jei rangovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimus pagal rangos sutartyje nustatytą terminą (CK 6.246–6.248 straipsniai), todėl ieškinį tenkino ir ieškovei priteisė 304 101,02 Eur draudimo išmoką.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjant šį ginčą negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ADB „Gjensidige“ ir trečiojo asmens UAB „Gandras Energoefektas“ apeliacinius skundus, 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.

15. Kolegija nustatė, kad draudimo taisyklių II dalies 2.2 punkte detalizuota, kas nėra draudimo objektas. Draudimo objektas pagal taisykles, be kita ko, nėra turtiniai interesai, susiję su pasekmine žala, atsiradusia dėl draudėjo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (draudimo taisyklių II dalies 2.2.4 punktas), taip pat turtiniai interesai, susiję su bet kokiomis išlaidomis (nuostoliais), kurių neapima žala, kaip ji apibrėžta taisyklėse (draudimo taisyklių II dalies 2.2.5 punktas). Draudimo taisyklėse yra pateiktas žalos ir pasekminės žalos apibrėžimas. Žala – užsakovo patirtos išlaidos (t. y. tiesioginiai nuostoliai taip, kaip juos apibrėžia CK) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių (draudimo taisyklių II dalies 1.6 punktas). Draudimo taisyklių II dalies 3.1 punkte išaiškinta, kad draudžiamasis įvykis pagal pasiūlymo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal užsakovo vykdomo ir (arba) draudėjo laimėto viešojo pirkimo sąlygas. Pasekminė žala – tai žala, kylanti kaip draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo pagal sutartį netiesioginė pasekmė – t. y. dėl netinkamai atliktų darbų (neatliktų darbų) atsiradusi paskesnė / pasekminė žala (pvz., patalpų apliejimas, supelijimas ir pan.) (draudimo taisyklių II dalies 1.7 punktas). Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad į draudimo objektą nepatenka netiesioginiai nuostoliai.

16. Kolegijos vertinimu, ieškovė, savo veikloje pradėdama eksploatuoti biokuro katilinę, iš tiesų siekė sumažinti dalį savo išlaidų žaliavoms, iš kurių gamina šilumos energiją. Iš esmės tai reiškia, kad ieškovė siekė sutaupyti (išvengti dalies savo parduodamo produkto, t. y. šilumos energijos gamybos išlaidų). Vadinasi, ieškovės deklaruojami patirti nuostoliai pasireiškė prarasta galimybe sutaupyti (neišvengtos išlaidos).

17. Nurodyta, kad kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> turėtų būti vertinamas kaip suformuota bendro pobūdžio taisyklė, kuria yra detalizuojama netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) samprata, nesiejant jos (taisyklės) su konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti nuostoliai iš esmės yra susiję su prarasta galimybe sutaupyti, kolegijos vertinimu, yra pagrindas, remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, pripažinti, jog ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius, kurie pagal draudimo taisykles turėtų būti priskiriami pasekminei žalai. Dėl to konstatuota, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti draudimo išmokos pagal laidavimo draudimo raštą (atitinkamai – ir palūkanų), nes jos deklaruojama žala priskirtina prie netiesioginių nuostolių, kurie pagal draudimo taisykles nėra draudimo.

18. Kolegija pažymėjo, kad ieškinį atmetus šiuo teisiniu pagrindu, t. y. ieškovės žala nėra draudimo sutarties objektas, nepasisakyta dėl argumentų, susijusių su rangovės sutartine civiline atsakomybe, nes pagal byloje pareikšto ieškinio dalyką aplinkybės dėl rangovės civilinės atsakomybės galutiniam procesiniam sprendimui teisinės reikšmės neturi.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas neatskleidė tikrojo Rangos sutarties tikslo, nenustatė nuostolio kilmės, nenagrinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nepagrįstai ieškovės patirtas išlaidas kvalifikavo kaip prarastą galimybę sutaupyti. Rangos sutarties tikslas buvo įrengiant ekologišku ir pigesniu kuru kūrenamą katilą mažiausiomis sąnaudomis, taikant mažiausią kainą tenkinti viešąjį interesą – efektyviai, laiku, ekonomiškai ir ekologiškai tiekti šilumą vartotojams. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovės veikla yra licencijuojama, o nustatomos šilumos kainos yra reguliuojamos pagal VKEKK nutarimu „Dėl šilumos kainų metodikos“ patvirtintą metodiką. Tai reiškia, kad ieškovė negali siekti pelno mažindama išlaidas. Ji savo veikloje siekia ne maksimalaus pelno, o užtikrinti nenutrūkstamą, efektyvų ir mažiausiomis sąnaudomis grįstą šilumos tiekimą galutiniams vartotojams. Nagrinėjamu atveju iki šildymo sezono pradžios ir iki darbų pagal Rangos sutartį atlikimo pabaigos likus trims mėnesiams ieškovė, turėdama teisėtą lūkestį tikėtis, kad darbai pagal Rangos sutartį bus atlikti laiku ir kad bus naudojamas biokuras, nustatė vartotojams mažesnę šilumos kainą, todėl ją turėjo taikyti (Metodikos 82.2.1 punktas). Rangovei pažeidus sutartį, ieškovė privalėjo taikyti nustatytą ir paviešintą mažesnę šilumos kainą vartotojams ir dėl to patyrė nuostolius, nes turėjo naudoti lėšas brangesniam kurui įsigyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovės lėšos (pinigai), kurios buvo naudotos brangesniam kurui įsigyti, buvo tiesioginis ieškovės nuostolis, nes šis nuostolis buvo realus (sumokėti realūs ieškovės pinigai brangesnio kuro tiekėjams). Tuo tarpu apeliacinis teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė reikalauja atlyginti pelną, kuris būtų sutaupytas, jei rangovė nebūtų pažeidusi sutarties. Pelno kaip tokio ieškovė apskritai atlyginti nereikalauja. Šioje byloje ieškovė reikalauja atlyginti išlaidas, kurių nebūtų turėjusi, jei rangovė nebūtų pažeidusi sutarties. Ieškovė, įsigydama brangesnį kurą, patyrė ne numanomą nuostolį (negavo prognozuoto pelno) ir neprarado galimybės sutaupyti, o realiai išleido savo turimas lėšas brangesniam šilumos gamybai skirtam kurui įsigyti. Patirto nuostolio skaičiavimus ieškovė pateikė į bylą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip tinkamus ir patikimus. Nurodyta, kad ieškovė realiai sumokėjo lėšas ir patyrė išlaidas, nes prarado savo realiai turimus (gautus) finansus, kurių nebūtų praradusi, jei rangovė nebūtų pažeidusi sutarties. Ieškovės turimos lėšos dėl to, kad rangovė pažeidė sutartį, virto išlaidomis, kurių nebūtų buvę, jei rangovė būtų laikiusis sutarties. Dėl to šios išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, kuriuos atsakovė privalo atlyginti išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovės patirti nuostoliai yra realūs, būtini ir atitinka protingumo kriterijų.

19.2. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, priimta bylose, kurių faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> dėl nuostolių, kurie buvo menami, o ne realūs. Nagrinėjamu atveju dėl Rangos sutarties pažeidimo ieškovė realiai išleido pinigus brangesniam kurui, todėl reikalauja tokias išlaidas kompensuoti išmokant draudimo sumą. Pažymėta, kad ieškovė neprarado galimybės sutaupyti, nes nebuvo jokių papildomų sąlygų, kurioms įvykus ieškovė sutaupytų arba ne. Rangovei pažeidus sutartį ieškovė savo turimas lėšas naudojo brangesniam kurui įsigyti, todėl patyrė nuostolį ir jokių tarpinių sąlygų tarp rangovės atlikto sutarties pažeidimo ir ieškovei atsiradusio nuostolio nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> šalys buvo įprastą nelicencijuojamą veiklą vykdantys ūkio subjektai, o nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tarp reguliuojamų ūkio subjektų ir dėl nuostolių, kurie patirti šilumos ūkio subjektui teikiant viešą paslaugą (prekę – šilumą) pagal reguliuojamas kainas ir vadovaujantis teisės aktais, kvalifikavimo, ir subjekto, kuriam tenka pareiga šiuos nuostolius atlyginti, nustatymo. Dėl to akivaizdu, kad civilinių bylų, kuriose kasacinis teismas pateikė išaiškinimus, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės bei kontekstas yra visiškai skirtingi.

19.3. Sprendime nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad neaiškios draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodama tuo, kad, pagal jos patvirtintų sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 II dalies 1.7 punktą, draudimo objektu nelaikoma „pasekminė žala“, kuri šių taisyklių punkte apibrėžiama kaip „žala, kylanti kaip draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sutartį netiesioginė pasekmė, t. y. dėl netinkamai atliktų darbų/neatliktų darbų atsiradusi paskesnė/pasekminė žala (pvz., patalpų apliejimas, supelijimas ir pan.)“. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas visų pirma turėjo įvertinti, ar apskritai draudimo taisyklių II dalies 1.7 punkte pateiktas „pasekminės žalos“, kaip nedraudžiamojo įvykio, apibrėžimas yra aiškus ir suprantamas visiems prie tokios sutarties prisijungiantiems subjektams (tretiesiems asmenims) ir ar tokiu nedraudžiamojo įvykio apibrėžimu atsakovė nesusikūrė sau galimybių aiškinti atvejus taip, kad šie taptų ne draudimo objektu nepriklausomai nuo to, ar nuostoliai yra tiesioginiai. Tik nustatęs šias aplinkybes pagal surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas galėjo pagrįsti, kad „pasekminės žalos“, kaip nedraudžiamojo įvykio, sąvoka yra aiški ir atitinka draudimo sutarties tikslą. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių argumentų, kodėl draudimo taisyklėse vartojama sąvoka „pasekminė žala“ yra susijusi su šiuo ginču ir kodėl ji yra aiški ir taikytina. Iš draudimo taisyklių II dalies 1.7 punkto nuostatos aišku, kad bet koks nuostolis, kilęs draudėjui netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, nebūtų laikomas draudimo įvykiu, nes atsakovė galėtų motyvuoti, jog iš ne laiku įvykdytos sutarties kilo paskesnės pasekmės ir tai yra nedraudžiamasis įvykis. Iš esmės pagal draudimo taisyklių II dalies 1.7 punktą „pasekminė žala“ gali būti suprantama tiek kaip tiesioginiai, tiek kaip netiesioginiai nuostoliai ir kiekvieno subjekto interpretuojama skirtingai.

20. Trečiasis asmuo UAB „Gandras Energoefektas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės AB „Panevėžio energija“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Nurodyta, kad jau pats Rangos sutarties objektas, taip pat ir paties projekto pavadinimas „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą“ patvirtina, jog šios sutarties galutinis tikslas buvo pakeisti brangesnį (iškastinį) kurą pigesniu kuru (biokuru) ir tokiu būdu sumažinti šilumos gamybos išlaidas, t. y. sutaupyti. Ta aplinkybė, kad, tinkamai įgyvendinus pirmiau nurodytą projektą, vartotojai turėtų (turėjo) sutaupyti, mažiau mokėdami už šilumą, tik dar kartą patvirtina, jog pagrindinis projekto ir atitinkamai Rangos sutarties tikslas buvo siekis sutaupyti. Kadangi ieškovės šioje byloje reikalaujami kompensuoti nuostoliai laikytini netiesioginiais nuostoliais, jie nepatenka į draudimo objektą.

20.2. Nors ieškovė nėra aiškiai nurodžiusi, kaip ji skaičiuoja patirtą nuostolį, tačiau iš jos procesinių dokumentų aiškėja, kad ji savo tariamai patirtus nuostolius skaičiuoja kaip skirtumą tarp sumos, kurią sumokėjo įsigydama brangesnį kurą (dujas), ir sumos, kurią teoriškai būtų sumokėjusi, jeigu tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti būtų pirkusi pigesnį kurą (biokurą). Ieškovė teigia, kad jos nuostolis buvo realus, nes sumokėti realūs pinigai brangesnio kuro (dujų) tiekėjams, tačiau toks ieškovės teiginys niekaip nepaneigia to, kad jos nuostoliai pasireiškė prarasta galimybe sutaupyti. Ieškovė savo prašomus priteisti nuostolius skaičiuoja kaip skirtumą tarp tariamai jos realiai sumokėtų pinigų brangesnio kuro (dujų) tiekėjams ir teorinės sumos, kurią ji teoriškai būtų sumokėjusi pigesnio kuro (skiedros) tiekėjams, jeigu trūkstamą šilumos energijos kiekį būtų gaminusi naujuoju biokuro katilu VŠK-8. Taigi ir pačios ieškovės pateikiamas nuostolių skaičiavimo būdas patvirtina, kad jos nuostoliai pasireiškė būtent prarasta galimybe sutaupyti ir jie turėtų būti laikomi netiesioginiais nuostoliais, kuriuos įrodinėjant turėtų būti taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartyje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a>) suformuluotos taisyklės. Pažymėta, kad šioje byloje ieškovė niekada neįrodinėjo, jog jos nuostoliai susidarė neva dėl to, kad ieškovės gautos pajamos už laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. vartotojams parduotą šilumą nekompensavo dujų kiekio, kurį jai reikėjo įsigyti dėl to, kad rangovė pažeidė sutartį, kainos. Bylos medžiagoje apskritai nėra įrodymų ir skaičiavimų, kiek pajamų ieškovė gavo iš vartotojų ginčo laikotarpiu už jiems parduotą šilumą, koks skirtumas susidarė tarp ieškovės iš vartotojų gautų (priskaičiuotų) pajamų už parduotą šilumos energiją ir jos sąnaudų tai šilumos energijai pagaminti. Ieškovė šioje byloje nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog ji turėjo ne preliminariai planuojamą, siektiną, bet realią galimybę išvengti turtinių praradimų. Priešingai – į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė net nesiekė išvengti nuostolių.

20.3. Draudimo taisyklių II dalies 3.2 punkte nustatyta, kad jeigu laidavimo draudimo sutartyje nenurodyta kitaip, draudžiamasis įvykis pagal atlikimo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo (rangovės) sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo (rangovės) prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal su užsakovu (ieškove) pasirašytos sutarties sąlygas. Vadinasi, siekdama prisiteisti draudimo išmoką, ieškovė turėjo įrodyti visas rangovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodė. Nei iš ieškovės procesinių dokumentų, nei iš bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų nėra aišku, kuo, ieškovės nuomone, pasireiškė rangovės neteisėti veiksmai. Ieškovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu naujasis biokuro katilas negalėjo pasiekti projektinio 12 MW galingumo, kad katilas neveikė taip, kaip to norėjo ieškovė, dėl rangovės neteisėtų veiksmų (netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo). Priešingai, byloje esanti 2017 m. gegužės 2 d. specialisto išvada patvirtina, kad naujojo biokuro katilo VŠK-8 veikimas minėtu laikotarpiu buvo normalus, katilas galėjo ir pasiekė maksimalų galingumą, o jo veikimo galingumas ilgesniu laikotarpiu priklausė nuo katilinės operatoriaus pasirinkimo, jo veiksmų, lauko temperatūros, miesto suvartojamos šilumos ir laiko, reikalingo katilų galingumui sumažinti arba padidinti.

20.4. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teisme faktiškai buvo nagrinėjamas tik bylos aspektas dėl nuostolių kvalifikavimo ir jų patekimo į draudimo objekto apibrėžimą, o įrodymai, susiję su Rangos sutarties vykdymo aplinkybėmis ir rangovės civilinės atsakomybės sąlygomis, nebuvo tiriami ir vertinami (šalių galimybė pateikti paaiškinimus šiais klausimais buvo apribota, taip pat liko neapklaustas liudytojas, kuris buvo kviestas, kad paaiškintų su Rangos sutarties vykdymu susijusias reikšmingas bylos aplinkybes). Be to, rangovės civilinės atsakomybės sąlygos byloje nebuvo tirtos ir bylos nagrinėjimo ribos buvo susiaurintos. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, savo sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja rangovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, ir šiuo pagrindu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, t. y. savo sprendimą grindė būtent tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos teisme ir dėl kurių byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės pasisakyti ir (ar) pateikti įrodymų.

21. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės AB „Panevėžio energija“ kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> pateikti išaiškinimai laikytini bendruoju teisės normų turinio esmės ir prasmės aiškinimu, kokie nuostoliai laikytini netiesioginiais, nesiejant šio aiškinimo su konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties minėtu teisės turinio vertinimu vadovautinasi ir nagrinėjant šią bylą, nepaisant to, jog ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi.

21.2. Teismai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kad ieškovė Rangos sutartimi būtent ir siekė sutaupyti, skelbė viešąjį konkursą siekdama ekonominės naudos, todėl jos deklaruojami nuostoliai pasireiškė prarasta galimybe sutaupyti. Siekį mažinti šilumos gamybos sąnaudas ieškovė deklaravo ir viešai. Dėl šios priežasties laikytina, kad Rangos sutarties tikslas ir aplinkybė, jog ieškovės deklaruojami nuostoliai pasireiškė prarasta galimybe sutaupyti, kaip faktinės aplinkybės buvo nustatyti žemesnės instancijos teismų, todėl kasacinis teismas jų nenustato. Taigi ieškovės deklaruojami nuostoliai laikytini netiesioginiais, todėl nekompensuotini draudimo išmokos forma (draudimo taisyklių II dalies 2.2.5 ir 1.6 punktai). Vien ta aplinkybė, kad, kaip teigia ieškovė, ji, mokėdama už brangesnį kurą, patyrė faktines išlaidas, nesudaro pagrindo teigti, kad šie nuostoliai laikytini tiesioginiais, kadangi šie netekimai pagal savo esmę kvalifikuotini kaip netiesioginiai. Ieškovė visą laiką įrodinėjo, kad jos nuostolis pasireiškė brangesnio kuro, nei ji planavo, pirkimu, tačiau kasaciniame skunde ji jau teigia, kad jos nuostolis pasireiškė tuo, jog pajamos, gautos iš vartotojų už parduotą šilumą, neatpirko išlaidų, kurios buvo patirtos kūrenant brangiau, nei buvo planuota. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog ieškovė turi pareigą įrodyti savo deklaruojamus nuostolius, byloje nėra jokių įrodymų ar bent paprasčiausios informacijos, kiek pajamų ji gavo už vartotojams patiektą šilumą ginčo laikotarpiu, taip pat byloje nėra jokių apskaičiavimų, koks skirtumas susidarė tarp gautų pajamų ir išlaidų šilumai pagaminti.

21.3. Draudimo taisyklėse pateikiama pasekminės žalos sąvoka, pagal kurią tai yra žala, kylanti kaip draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sutartį netiesioginė pasekmė, t. y. dėl netinkamai atliktų darbų (neatliktų darbų) atsiradusi paskesnė / pasekminė žala (pvz., patalpų apliejimas, supelijimas ir pan.) (draudimo taisyklių II dalies 1.7 punktas). Taigi žala pagal draudimo sutartį pripažįstama pasekmine tik esant šių juridinių faktų visumai: draudėjas nevykdo sutarties arba ją vykdo netinkamai (šiuo atveju Rangos sutartį) ir žala yra netiesioginė nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmė. Šiuo atveju brangesnio kuro naudojimo būtinybė yra šalutinis padarinys, o pagrindinis arba tiesioginis padarinys – faktas, kad reikės derinti biokuro katilą ir tam derinimui atlikti reikės patirti išlaidų. Šiuo atveju atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė Atlikimo (kitaip – atlikimo užtikrinimo) laidavimo draudimo sutartį. Tokią sutartį sudaryti ir pateikti laidavimo draudimo raštą iš trečiojo asmens reikalavo ieškovė, organizuodama viešojo pirkimo konkursą, todėl laikytina, kad toks reikalavimas buvo iškeltas siekiant užsitikrinti, kad Rangos sutartyje nurodyti darbai būtų faktiškai ir kokybiškai atlikti. Ieškovės tikslas buvo užsitikrinti darbų atlikimą, o ne pasekminės žalos atlyginimą. Šios draudimo sutarties tikslas esant reikalui finansuoti Rangos sutarties įvykdymą (tinkamą darbų atlikimą), jei dėl kokių nors priežasčių trečiasis asmuo nevykdys darbų arba juos įvykdys netinkamai, todėl draudimo sutartis ir pavadinta Atlikimo laidavimo draudimo sutartimi. Ginčo draudimo sutartimi pagal jos esmę apdrausti ieškovės turtiniai interesai, tiesiogiai susiję su Rangos sutartyje nustatytos prievolės atlikti tam tikrus darbus įvykdymo išlaidomis, t. y. tiesioginėmis išlaidomis, dėl neįvykdytų (netinkamai įvykdytų) projektavimo ar statybos montavimo darbų (pvz., netinkamai atliktų darbų taisymo išlaidos, neatliktų darbų atlikimo sąnaudos samdant kitą rangovą ir pan.). Visi kiti galimi nuostoliai, susiję su neatliktais ar netinkamai atliktais darbais, nekompensuotini draudimo išmokos forma, nepaisant to, kad dėl jų trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė.

21.4. Jeigu pagal draudimo sutartį tokio pobūdžio nuostolis kompensuotinas, prieš priimant sprendimą dėl išmokos (ne)priteisimo, būtina nustatyti, ar trečiajam asmeniui kilo civilinė atsakomybė, t. y. ar yra kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos; jas šiuo atveju turi įrodyti ieškovė. Įvertinus bylos įrodymų visumą, akivaizdu, kad neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo neatliko, todėl jam nekyla civilinė atsakomybė, kartu ir atsakovės pareiga mokėti draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo, kad biokuro katilas jau nuo 2015 m. lapkričio 15 d. galėjo pasiekti ir pasiekdavo Rangos sutartimi reikalaujamą projektinį 12 MW galingumą, tačiau ieškovė teigia, kad šį galingumą pavykdavo pasiekti ne visada, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo pažeidė Rangos sutartį. Ši ieškovės pozicija (nuomonė) nėra pagrįsta byloje esančia medžiaga, todėl laikytina, kad ieškovė neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti trečiojo asmens neteisėtus veiksmus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad katilas buvo tinkamai sumontuotas ir suderintas jau 2015 m. lapkričio 15 d. bei galėjo pasiekti pastovų 12 MW galingumą, o nuolatos tokiu galingumu neveikė, nes jam to neleido katilinės operatoriai. Atsakovės žiniomis, faktinį katilo eksploatavimą (įskaitant galios darbo režimo reguliavimą) laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti nuostolių atlyginimas, vykdė pati ieškovė. Pažymėta, kad byloje nėra jokių specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadų (paneigiančių specialisto B. T. išvadas), kad katilas negalėjo dirbti nuolatiniu 12 MW galingumo režimu. Kauno technologijos universiteto ataskaitoje, kuria remiasi ieškovė, nurodyta, kad teiginiai ekspertizės ataskaitoje paremti pateiktais dokumentais, nurodant informacijos šaltinį. Ekspertizės rengėjai neatsako už ekspertizei pateiktų duomenų tikslumą ir patikimumą, o informacija, neva pagrindžianti deklaruojamą nuostolį, yra pateikta išimtinai pačios ieškovės.

21.5. Net ir darant prielaidą, kad ieškovė nuostolius patyrė, darytina išvada, jog jie patirti buvo dėl jos pačios kaltės, nes 2015 m. liepos 23 d. buvo priimtas ieškovės valdybos sprendimas dėl šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų, kuriame buvo nurodytas šilumos kainos vartotojams sumažinimas, ir pateiktas VKEKK kasmetiniam šilumos kainų perskaičiavimui, nors rangos sutartis dar buvo neįvykdyta. VKEKK 2016 m. balandžio 22 d. atsakyme Nr. R2-(Š)-1151 nurodė, kad biokuro katilas negalėjo būti įskaičiuojamas į tarifą, kol dar nepradėtas eksploatuoti, t. y. kol nepasirašytas statybos užbaigimo aktas. Taigi, jeigu ieškovė būtų taikiusi tinkamas šilumos kainos dedamąsias, šilumos kainos vartotojams nebūtų buvusios sumažintos ir gautos lėšos iš vartotojų būtų padengusios dujų įsigijimo sąnaudas kaip ir įprastai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl į laidavimo draudimo sutarties objektą patenkančių nuostolių kvalifikavimo

22. Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens UAB „Gandras Energoefektas“ (draudėjo) prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo draudimo sutartimi. Laidavimo draudimas yra savarankiška draudimo grupė, priskiriama ne gyvybės draudimo šakai (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu.

23. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad draudimo sutartį sudaro 2015 m. spalio 30 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 2033667 ir draudimo taisyklės. Atlikimo laidavimo draudimo raštas yra neatskiriama draudimo sutarties sudėtinė dalis, kurioje išdėstytos draudiko ir draudėjo individualiai sutartos sutarčių sąlygos. Tuo tarpu draudimo taisyklės yra draudiko vienvaldiškai parengtos standartinės sutarčių sąlygos.

24. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Būtent draudimo rizika lemia draudimo sąlygas, daro įtaką nustatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius.

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas draudimo apsaugos imties – draudimo objekto – aiškinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai nagrinėjo ir tyrė klausimą, ar ieškovės reikalaujama atlyginti žala patenka į draudimo apsaugos apimtį. Darydamas išvadą, kad ši žala nepriskiriama draudimo objektui tuo pagrindu, kad ji laikytina netiesioginiais nuostoliais, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su rangovės (trečiojo asmens) sutartine civiline atsakomybe. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos priskyrimo (nepriskyrimo) draudimo objektui klausimo.

26. 2015 m. spalio 30 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštu buvo nustatyta, kad jeigu draudėjas neįvykdys prievolės, draudikas, neviršydamas rašte nustatytos sumos, atsakys už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir draudėjas. Draudimo taisyklių II dalies „Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sąlygos“ 2 punktas apibrėžia, kas yra draudimo objektas ir kas pagal draudimo taisykles nelaikoma draudimo objektu. Pagal šios draudimo taisyklių dalies 2.1 punktą draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių, už kurias draudikas laidavo laidavimo draudimo sutartimi, neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Minėtos dalies 2.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad draudimo objektas pagal draudimo taisykles nėra turtiniai interesai, susiję su pasekmine žala, atsiradusia dėl draudėjo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (draudimo taisyklių II dalies 2.2.4 punktas), taip pat turtiniai interesai, susiję su bet kokiomis išlaidomis (nuostoliais), kurių neapima žala, kaip ji apibrėžta draudimo taisyklėse (draudimo taisyklių II dalies 2.2.5 punktas). Taisyklės pateikia tiek žalos, tiek pasekminės žalos sąvokų apibrėžimus. Žala – užsakovo patirtos išlaidos (t. y. tiesioginiai nuostoliai taip, kaip juos apibrėžia CK) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių (draudimo taisyklių II dalies 1.6 punktas). Pasekminė žala – žala, kylanti kaip draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sutartį netiesioginė pasekmė, t. y. dėl netinkamai atliktų darbų (neatliktų darbų) atsiradusi paskesnė / pasekminė žala (pvz., patalpų apliejimas, supelijimas ir pan.) (draudimo taisyklių II dalies 1.7 punktas). Atitinkamai draudimo taisyklių II dalies 4.8 punkte nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi bet kokie atvejai, susiję su pasekmine žala, atsiradusia dėl draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo įvykdymo.

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavimo priteisti draudimo išmoką iš draudikės (atsakovės) pagrįstumą įrodinėja tuo, kad trečiasis asmuo (rangovė) UAB „Gandras Energoefektas“ netinkamai vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: neatliko darbų iki Rangos sutartyje nustatytos datos; biokuro katilas nepasiekė projektinio 12 MW galingumo, nes nebuvo tinkamai suderintas; dėl šių priežasčių ieškovė teigia patyrusi 393 600 Eur dydžio nuostolius, nes nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. naujas biokuro katilas nepagamino reikalingo kiekio šilumos, todėl papildomam šilumos kiekiui pagaminti teko pirkti brangesnį kurą, t. y. dujas. Taigi, iš esmės ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius sudaro ieškovės patirtos išlaidos už brangiau kainuojantį kurą, kurį ieškovė privalėjo pirkti dėl to, kad trečiasis asmuo (rangovė) UAB „Gandras Energoefektas“ netinkamai įvykdė savo prievolę pagal Rangos sutartį.

28. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog draudimo sutarties objektas yra tik tiesioginiai nuostoliai. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad į draudimo sutarties objektą nepatenka negautos pajamos. Tačiau šalys pirmiausiai nesutaria, ar pagal draudimo sutartį ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai priskiriami tiesioginiams nuostoliams. Jei ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai būtų laikomi tiesioginiais nuostoliais, šalys nesutaria dėl šių nuostolių kvalifikavimo kaip pasekminės žalos taip, kaip ją apibrėžia draudimo sutartis. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl draudimo sutartimi apibrėžtų tiesioginių nuostolių ir pasekminės žalos sąvokų aiškinimo.

29. Kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-378/2019">e3K-3-70-378/2019</a> 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

30. Pagal kasacinio teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-611/2018">e3K-3-377-611/2018</a>, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI5LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-429-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-429-916/2018">e3K-3-429-916/2018</a>, 32 punktas ir kt.).

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-1075/2018">3K-3-479-1075/2018</a>, 36 punktas).

32. Atlikimo laidavimo rašte, išduotame ieškovei, yra vartojama tiesioginių nuostolių sąvoka, tačiau nėra pateiktas šios sąvokos apibrėžimas. Draudimo taisyklės žalą apibrėžia kaip išlaidas, patikslina, kad tai yra tiesioginiai nuostoliai, taip, kaip juos apibrėžia CK. Įvertinusi draudimo taisyklių tekstą lingvistiniu metodu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad draudimo taisyklėse tiesioginių nuostolių sąvoka suprantama taip, kaip jie suprantami CK. Be to, iš šalių ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, be kita ko, ir argumentų, susijusių su nuorodomis į CK 6.249 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, galima daryti išvadą, kad šalys šią sąvoką aiškina tokiu pačiu būdu ir kad jai nėra suteikusios specialios, kitokios prasmės, nei ji yra suteikiama pagal CK.

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2011">3K-3-6/2011</a>).

34. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas remtis kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a>, nes joje suformuluota bendro pobūdžio taisyklė, kuria yra detalizuojama netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) samprata, nesiejant jos (taisyklės) su konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovė, savo veikloje pradėdama eksploatuoti biokuro katilinę, iš tiesų siekė sumažinti dalį savo išlaidų žaliavoms, iš kurių gamina šilumos energiją, sprendė, kad ieškovės nurodyti nuostoliai iš esmės yra susiję su prarasta galimybe sutaupyti ir kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius, kurie pagal draudimo taisykles turėtų būti priskiriami pasekminei žalai. Ieškovė kasaciniu skundu nesutinka su tokiu apeliacinės teismo išaiškinimu ir teigia, kad šiuo atveju netaikytina minėta kasacinio teismo nutartis.

35. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 26 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193-969/2018">3K-3-193-969/2018</a>, 31 punktas).

36. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> nėra teismo precedentas šioje civilinėje byloje, nes skiriasi esminės bylų faktinės aplinkybės, ir kartu konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas be pagrindo vadovavosi aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a> priimta esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai, vežėjui praradus detalę, užsakovas neteko galimybės nustatyti, ar detalei taikoma garantinė detalės priežiūra, ir jeigu būtų nustatyta, jog tokia priežiūra taikoma, prarado galimybę išvengti nuostolių, t. y. jam nebūtų reikėję apmokėti sąskaitos už sugedusios detalės keitimą nauja. Taigi iš esmės šioje byloje buvo nagrinėjama ir vertinama negauta nauda, susijusi su prarastos galimybės prarasta galimybe. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prarasta galimybė sutaupyti kaip žalos kategorija dažniausiai taikoma ikisutartinės atsakomybės atveju.

37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne tikimybės gauti pajamas ar gauti naudos ateityje (t. y. į ateitį orientuoto asmens praradimas) klausimas, bet ieškovės realiai patirtų išlaidų, t. y. tokio turtinio praradimo, kuris tiesiogiai kyla iš sutarties pažeidimo, klausimas.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalaujami nuostoliai yra susiję su prarasta galimybe sutaupyti, rėmėsi vien tik Rangos sutarties objekto paskirtimi ir užsakovės (ieškovės) siekiu Rangos sutartimi pastatytu objektu sumažinti kuro sąnaudas gaminant šilumos energiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats savaime rangos sutarties tikslas (ar užsakovo tikslas rangos sutartimi) nenulemia žalos kategorijos kvalifikavimo. Šis tikslas, pavyzdžiui, gali lemti įrodinėjamo žalos dydžio nustatymo aplinkybes. Jei rangos sutarties tikslas būtų lemiamas sprendžiant klausimą dėl žalos kategorijos, vertinant plačiuoju požiūriu, bet kokia ieškovo patirta žala, įskaitant ir tą, kuri susijusi su užsakovo teisių gynimo būdų taikymu, galėtų būti vertinama kaip prarasta galimybė sutaupyti.

39. Atsakovės teigimu, nelogiška, kad vienu atveju, kai katilas įrengiamas siekiant gauti papildomų pajamų, nuostolius laikyti netiesioginiais, o kitu atveju, kai katilas įrengiamas siekiant sutaupyti lėšų, – tiesioginiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokį atsakovės nurodomą nelogišką rezultatą būtent ir nulemia atsiradusių nuostolių vertinimas Rangos sutarties objekto tikslo požiūriu. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atsakovės nurodomais atvejais, nepriklausomai nuo sutarties tikslo (ar ja sukuriamo objekto paskirties), rangovei neįvykdžius prievolės ar ją įvykdžius netinkamai, gali kilti pasekmės, kurios pasireikš kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovės atsiliepime nurodytos hipotetinės situacijos (atsiliepimo į kasacinį skundą 17 punktas) būtent ir susijusios su negautų pajamų kaip nuostolio forma vertinimu. Asmeniui reikalaujant atlyginti negautas pajamas, rangos sutarties tikslo (jo poveikio asmens ūkinei veiklai) skirtingumas gali nulemti skirtingą negautų pajamų dydžio įrodinėjimo būdą ar apimtis (pirmuoju atveju asmuo įrodinėtų papildomai negautų pajamų dydį, tuo tarpu antruoju atveju – sumažėjusių pajamų dydį), o ne skirtingą žalos kategorizavimą. Tai yra ieškovo teisė nuspręsti, kokį reikalavimą reikšti – ar reikalavimą dėl negautų pajamų, ar dėl realiai patirtų nuostolių atlyginimo. Šiuo nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reikalauja nuostolių ne negautų pajamų forma, o realiai patirtų nuostolių atlyginimo.

40. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje reikalaujami nuostoliai pagal ginčo draudimo sutartį priskirtini tiesioginiams nuostoliams.

Dėl draudimo sutartyje nurodytos pasekminės žalos sąvokos aiškinimo

41. Pažymėtina, kad, teisėjų kolegijai ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius kvalifikavus kaip tiesioginius nuostolius, byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar šie nuostoliai laikomi pasekminiais, kaip juos apibrėžia ginčo draudimo sutartis.

42. Šios nutarties 26 punkte minėta, kad draudimo taisyklių II dalies 1.7 punkte pasekminė žala apibrėžiama kaip žala, kylanti kaip draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sutartį netiesioginė pasekmė, t. y. dėl netinkamai atliktų darbų (neatliktų darbų) atsiradusi paskesnė / pasekminė žala (pvz., patalpų apliejimas, supelijimas ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad draudimo taisyklėse vartojama pasekminės žalos sąvoka yra sutarties apibrėžta sąvoka, ji nėra vartojama CK, t. y. tai nėra teisinė kategorija, naudojama įstatymo leidėjo.

43. Pasekminės žalos sąvoką šalys aiškina skirtingai. Atsakovė pasekminę žalą supranta kaip ribojančią tiesioginius nuostolius sąvoką. Ji nurodo, kad nagrinėjimu atveju tiesioginė rangos sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmė būtų faktas, kad reikės derinti biokuro katilą ir dėl tokio derinimo reikės patirti išlaidų (samdyti kitą rangovą, kad atliktų derinimo darbus), o netiesioginė pasekmė yra visi kiti su tuo netinkamu katilo suderinimu susiję netekimai (pvz., praradimas galimybės sutaupyti dėl to, kad reikia kūrenti kitais brangesniu kuru aprūpinamais katilais, nesugebėjimas išgauti reikalingos šilumos kiekio ir pan.). Atsakovės teigimu, brangesnio kuro naudojimo būtinybė yra šalutinis padarinys, o pagrindinis arba tiesioginis padarinys – faktas, kad reikės derinti biokuro katilą ir dėl to derinimo reikės patirti išlaidų. Taigi, iš esmės atsakovė šią sąvoką aiškina taip, kad žala, kylanti kaip draudėjo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sutartį tiesioginė pasekmė, apima tik nuostolius, kuriuos užsakovas patiria siekdamas įvykdyti pagal Rangos sutartį nurodytus darbus, visi kiti nuostoliai laikytini netiesiogine Rangos sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekme.

44. Ieškovė pasekminės žalos sąvoką iš esmės aiškina kaip neapimančią tiesioginių nuostolių ir nurodo, kad jei ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, ji kiekvieno subjekto būtų interpretuojama skirtingai, todėl būtų pažeista draudimo sutarties esmė.

45. Minėta, jog CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėtis, kad analogiški šalims protingi asmenys suteiktų pasekminės žalos sampratai tokią prasmę, kad pagal ją tiesioginiai nuostoliai būtų suprantami taip siaurai, jog apimtų tik nuostolius, kuriuos užsakovas patiria siekiant įvykdyti darbus pagal rangos sutartį. Pirma, jau pačiu Atlikimo laidavimo raštu rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimas yra ribojamas tiesioginių nuostolių atlyginimu, todėl būtų nepagrįsta aiškinti, kad analogiški šalims protingi asmenys turėjo tikėtis dar didesnio tiesioginių nuostolių sąvokos apribojimo, nei nurodyta Atlikimo laidavimo rašte. Antra, natūralu, kad kiekvienas asmuo, skaitydamas draudimo taisyklių 1.6 ir 1.7 punktuose apibrėžtas žalos ir pasekminės žalos sąvokas, pirmiausiai jas suprastų kaip tarpusavyje susijusias sąvokas, ir jose vartojamus žodžius „tiesioginiai nuostoliai“ ir „netiesioginė pasekmė“ vertintų kaip sąvokoms „žala“ ir „pasekminė žala“ suteikiančius priešpriešinį pobūdį, t. y. žalą suprastų kaip tiesioginius nuostolius, o pasekminę žalą – kaip netiesioginius nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „tiesioginiai nuostoliai“ ir „netiesioginiai nuostoliai“ yra žinomos Lietuvos teisėje, o pasekminės žalos sąvoka – ne. Dėl to būtų nepagrįsta tikėtis, kad analogiški šalims protingi asmenys sąvokai „pasekminė žala“ suteiktų kitokią prasmę nei netiesioginiai nuostoliai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ir pati atsakovė, 2016 m. spalio 4 d. raštu atsisakydama išmokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, jog ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai yra pasekminė žala, argumentavo ne tuo, kad šie nuostoliai nėra susiję su pagal Rangos sutartį nurodytų darbų įvykdymu, bet tuo, kad šie nuostoliai yra netiesioginiai nuostoliai. Taigi, ir pati atsakovė sąvoką „pasekminė žala“ pirmiausiai susiejo su sąvoka „netiesioginiai nuostoliai“.

47. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad žalos ir pasekminės žalos sąvokas apibrėžiančios sąlygos yra standartinės sutarčių sąlygos, kurias parengė atsakovė. Šių sąvokų aiškinimas tokiu būdu, kaip jas aiškina atsakovė, t. y. remdamasi skirtingais kriterijais, sukelia neaiškumą, taip pat ir netikrumą dėl to, kas yra laikoma draudimo objektu pagal ginčo draudimo sutartį ir kokiais atvejais nuostoliai yra laikomi nedraudžiamuoju įvykiu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad atsakovės pateiktas pasekminės žalos sampratos aiškinimas yra kazuistinis ir kiekvieno subjekto gali būti interpretuojamas skirtingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad draudimo sutarties sąlygų aiškinimas (kartu ir draudimo išmokos mokėjimo klausimo sprendimo rezultatas) iš esmės priklausytų tik nuo draudikės valios, o tai nebūtų sąžininga ieškovės atžvilgiu.

48. Pažymėtina, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Draudimo sutarties sąlygos, susijusios su draudimo objektu ir nedraudžiamųjų įvykių išvardijimu, yra reikšmingos sutarties sąlygos, todėl jos ypač turi būti apibrėžtos aiškiai ir suprantamai, kad nekiltų abejonių dėl draudiko prisiimamos rizikos ir draudimo sutarties apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sutartyje pateiktas pasekminės žalos sąvokos apibrėžimas kelia abejonių, todėl yra pagrindas taikyti contra proferentem taisyklę ir aiškinti pasekminės žalos sąvoką ieškovės naudai.

49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės reikalaujamų atlyginti tiesioginių nuostolių kvalifikuoti kaip pasekminės žalos taip, kaip ją apibrėžia draudimo sutartis.

50. Nutarties 25 punkte minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai nepriskiriami draudimo objektui tuo pagrindu, kad jie laikytini netiesioginiais nuostoliais, nepasisakė dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su rangovės (trečiojo asmens) sutartine civiline atsakomybe. Taigi, šie argumentai nebuvo išnagrinėti ir įvertinti apeliacine tvarka. Dėl to teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai yra tiesioginiai ir nėra pasekminė žala, kaip ją apibrėžia draudimo sutartis, yra pagrindas bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti ir įvertinti kitus apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, susijusius su rangovės (trečiojo asmens) sutartine civiline atsakomybe.

51. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Rimvydas Norkus