Dėl ikisutartinę civilinę atsakomybę ir tariamą atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-151-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00694-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 2.6.1.6.1; 2.6.10.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Lampe & Schwartze K. G.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Lampe & Schwartze K. G.“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl nuostolių atlyginimo ir hipotekos sandorių panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir bendrovė „Griffin Marine Travel, SIA“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl ikisutartinę civilinę atsakomybę ir tariamą atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 785 000 JAV dolerių žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 8475,88 JAV dolerio palūkanų; 3) priteisti iš atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos paskolos sutarties dalį, kuria atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ įsipareigojo įkeisti atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ laivą,,Venta“; 5) pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sudarytą laivo „Venta“ hipotekos sutartį; 6) pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 26 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Smiltynės perkėla“ sudarytą laivo,,Venta“ hipotekos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. pavasarį atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ priklausantis laivas,,Venta“, pakrautas ieškovės apdraustu kroviniu, išplaukė iš Indijos į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados uostus. Dėl įsiskolinimų degalų tiekimo bendrovei laivas buvo areštuotas Kamdene (Naujasis Džersis, JAV). Atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ neturėjo finansinių galimybių padengti laivo skolas, todėl ieškovė atsakovės prašymu ir vardu sumokėjo 785 000 JAV dolerių skolą ir taip išsaugojo laivą nuo pardavimo aukcione užsienio valstybėje už mažesnę nei rinkos kainą. 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovė ir atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė atsiskaitymo sutartį, kuria susitarė dėl ieškovės už atsakovę sumokėtos skolos grąžinimo. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį neįvykdė, todėl iš jos turi būti priteista 785 000 JAV dolerių skola bei 8475,88 JAV dolerio palūkanų.

4. Ieškovė nurodė, kad dėl jos patirtų nuostolių solidariai yra atsakinga ir atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“, kuriai buvo įkeistas ginčo laivas,,Venta“. 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu ieškovės ir atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ bei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovai žodžiu susitarė, kad 785 000 JAV dolerių suma ieškovei bus išmokėta pardavus ginčo laivą, o ieškovė garantavo laivo agentams ir uosto valdytojui visų išlaidų, kol laivas paliks Kanados vandenis, apmokėjimą, apmokėjo degalų pylimo metu įvykusio degalų išpylimo išvalymo išlaidas, įgulos maitinimą, būtinų reikmenų ir degalų įsigijimą. Laivas grįžo į Klaipėdos uostą, tačiau atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė žodiniu 2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimu prisiimtus įsipareigojimus – atsisakė bendradarbiauti ir apmokėti ieškovės išsaugant laivą patirtas išlaidas. Be to, reikalavimą atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo ieškovė grindė ir deliktine AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybe. Ieškovės teigimu, atsakovė 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu derėjosi nesąžiningai, į šalių susitarimo projektą sąmoningai įtraukė siurprizinę sąlygą dėl valdybos pritarimo ir neįvykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos posėdį, savo veiksmais klaidino ieškovę, leisdama manyti, jog iš lėšų, gautų pardavus ginčo laivą, pirmiausia bus atsiskaityta su ieškove.

5. Prašydama pripažinti negaliojančiais laivo,,Venta“ hipotekos sandorius, ieškovė rėmėsi actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, jie sudaryti atsakovei esant nemokiai ir jais suteikiamos privilegijos konkretiems kreditoriams, taip pažeidžiant ieškovės teises. Be to, ginčijama 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ hipotekos sutartis prieštarauja imperatyviam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui, draudžiančiam įkeisti bendrovės turtą jos akcininkui. Formaliai 2015 m. rugsėjo 4 d. hipotekos sandorio sudarymo metu AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ 56,66 proc. akcijų savininkė buvo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tačiau sudarant šį sandorį jau buvo aišku, kad šios akcijos bus perleistos atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, o kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovėms bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ priklausantis laivas,,Venta“ 2015 m. pavasarį išplaukė iš Indijos į JAV ir Kanados uostus su kroviniu, priklausančiu ieškovės apdraustai bendrovei „Salzgitter Mannesmann“. Dėl skolų laivas buvo areštuotas JAV, tačiau ieškovė, veikdama kartu su bendrove „Salzgitter Mannesmann“, sumokėjo 785 000 JAV dolerių atsakovės AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditoriams ir užtikrino arešto panaikinimą, laivo eksploataciją ir grįžimą į Klaipėdos uostą. 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovė ir atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė atsiskaitymo sutartį (toliau – ir Atsiskaitymo sutartis), kuria atsakovė patvirtino, kad bendrovė „Salzgitter Mannesmann“ (vėliau reikalavimo teises iš jos perėmė ieškovė) įvykdė atitinkamus mokėjimus atsakovės kreditoriams, ir įsipareigojo atlyginti ieškovei 650 000 JAV dolerių sumą Atsiskaitymo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. įvyko ieškovės bendrovės „Lampe & Schwartze K. G.“ atstovo jūrų krovinių vadovo D. R. Th. J., atsakovės AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ vadovo S. D. ir atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovo vyriausiojo finansininko pavaduotojo A. G. susitikimas. 2015 m. rugsėjo 17 d. parengtas Priedas prie 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsiskaitymo sutarties, kuriame nurodyta, kad AB,,Lietuvos geležinkeliai“ neprieštarauja, jog AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ pagal Atsiskaitymo sutartį ieškovei sumokėtų iš pardavus laivą,,Venta“ gautų pinigų, o Priedas įsigalioja, jei nėra gaunamas AB,,Lietuvos geležinkeliai“ valdybos prieštaravimas. Šį Priedą pasirašė tik atsakovės AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ atstovas.

8. Teismas nustatė, kad laivas,,Venta“ buvo įkeistas AB SEB bankui už piniginius atsakovės AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ įsipareigojimus, kylančius iš 2008 m. vasario 28 d. kreditavimo sutarties. Pagal 2015 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį atsakovė AB,,Smiltynės perkėla“ suteikė atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ 500 000 Eur paskolą. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ suteikė atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ 3 000 000 Eur tikslinę paskolą, o šios sutarties 6.1 punktu skolininkė įsipareigojo kreditorės naudai įkeisti laivą,,Venta“. 2015 m. rugpjūčio 6 d. AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB,,Lietuvos geležinkeliai“ ir AB SEB bankas sudarė trišalį susitarimą dėl 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties vykdymo, pagal kurį AB SEB bankas buvo įtrauktas į skolininkės AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ paraiškų atitikties AB,,Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos paskolos tikslui peržiūrėjimo ir mokėjimų kreditoriams vykdymo procesą. Be to, 2015 m. rugpjūčio 6 d. AB SEB bankas atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai atsisakė pirminio laivo įkeitimo. 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti 2015 m. rugsėjo 4 d. laivui įregistruota hipoteka atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai. 2015 m. spalio 26 d. laivas antriniu įkeitimu įkeistas atsakovei AB,,Smiltynės perkėla“.

9. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. Akcijų pasirašymo sutartimi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija perdavė turimas AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ iškelta bankroto byla, o 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų – ieškovės 985 164,61 Eur reikalavimas.

10. Teismas nutraukė bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, nurodydamas, kad ieškovė teismo posėdžio metu šių reikalavimų atsisakė, nes BAB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas apima ir ieškiniu reikalautą sumą.

11. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą taikyti sutartinę atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę, kildinamą iš 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsiskaitymo sutarties ir 2015 m. rugsėjo 16 d. šalių žodinio susitarimo. Teismas nurodė, kad atsakovė nėra 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsiskaitymo sutarties šalis ir neprisiėmė pagal ją jokių įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginius dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. žodinio susitarimo, kuriuo AB,,Lietuvos geležinkeliai“ turėjo perimti AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ prievoles pagal Atsiskaitymo sutartį, sudarymo paneigia atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovo paaiškinimas, kad susitikimo metu jis neturėjo įgaliojimų sudaryti tokią sutartį, kuriai reikėjo valdybos pritarimo. Be to, teismo vertinimu, žodinį susitarimą paneigia ir 2015 m. rugsėjo 17 d. paruoštas trišalis priedas prie Atsiskaitymo sutarties, nes, jeigu 2015 m. rugsėjo 16 d. būtų sudaryta žodinė sutartis, priedas prie Atsiskaitymo sutarties nebūtų sudaromas. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą taikyti deliktinę atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, kurie galėjo lemti ieškovės elgesį sumokant AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditoriams, ar kad buvo priežastinis atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių ryšys.

12. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiais laivo hipotekos sandorius, nurodydamas, kad nėra actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. nenustatyta, kad ginčijamais sandoriais būtų pažeisti kreditorių interesai ar kad juos sudariusios šalys būtų nesąžiningos. Teismo teigimu, ieškovė, atlikdama mokėjimus už AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, žinojo apie šios sunkią turtinę padėtį, taip pat žinojo, kad laivas įkeistas bei areštuotas dėl skolų. Laivas dar nuo 2008 m. birželio 16 d. buvo įkeistas AB SEB bankui už suteiktą paskolą, o jo įkeitimas panaikintas būtent atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai, siekiant, kad pastaroji suteiktų paskolą ir taip stabilizuotų įmonės finansinę padėtį. Dėl analogiškų priežasčių sudaryta ir paskolos sutartis su atsakove AB,,Smiltynės perkėla“ bei hipotekos sutartis dėl antrinio laivo įkeitimo. Tai, teismo vertinimu, paneigia ieškovės teiginius, kad skolininkė sandorių sudaryti neprivalėjo. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. hipotekos sutarties prieštaravimo imperatyviam ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktui, nurodydamas, kad hipotekos sandorio sudarymo metu AB,,Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkė.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės bendrovės,,Lampe & Schwartze K. G.“ apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 16 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. spalio 26 d. hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą ir ieškinį iš dalies patenkino – pripažino negaliojančia AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Smiltynės perkėla“ 2015 m. spalio 26 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus.

14. Kolegija patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sutartinė atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė pagal Atsiskaitymo sutartį negali kilti, nes atsakovė nėra šios sutarties šalis, o prašomą priteisti sumą ieškovei įsipareigojo atlyginti AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės teiginius, kad sutartinė atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė kyla iš 2015 m. rugsėjo 16 d. žodinio susitarimo dėl ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo, nes, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad šalys buvo sudariusios tokį žodinį susitarimą. 2015 m. rugsėjo 17 d. Priedas prie Atsiskaitymo sutarties patvirtina buvus šalių valią sudaryti būtent rašytinį sandorį dėl ieškovės nuostolių atlyginimo, tačiau, nepasiekus bendro šalių sutarimo, šis Priedas nebuvo jų visų pasirašytas bei neįsigaliojo, taip nesukeldamas AB,,Lietuvos geležinkeliai“ jokių įsipareigojimų. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovės atstovas būtų vykęs į Lietuvą vien tam, kad gautų žodinį atsakovės įsipareigojimą dėl gana didelės pinigų sumos sumokėjimo. Taip pat mažai tikėtina, kad atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiojo finansininko pavaduotojas būtų galėjęs įmonės vardu įsipareigoti atsisakyti didelės dalies iš hipotekos sandorio gautinos sumos už laivą. Vien aplinkybė, kad šalys susitiko derėtis, nereiškia, jog ieškovės interpretacija dėl žodinio sandorio egzistavimo yra reali. Derybos nebuvo sėkmingos ir niekas, išskyrus ieškovės atstovą, bylos nagrinėjimo metu žodinio sandorio egzistavimo nepatvirtino.

15. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės reikalavimą taikyti deliktinę atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę, nes nenustatė nesąžiningų atsakovės veiksmų. Atsakovės veiksmai, iš kurių kildinama tokia atsakomybė (2015 m. rugsėjo 16 d. derybos), vyko jau po ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimo, t. y. vėliau, nei buvo sumokėtos laivo skolos ar pasirašyta Atsiskaitymo sutartis. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie ieškovės įkalbinėjimo sumokėti prašomą priteisti sumą laivo reikmėms, o vien tai, kad atsakovė derėjosi dėl šių pinigų grąžinimo ieškovei pardavus laivą, tačiau šios derybos nebuvo iki galo įgyvendintos, nereiškia nesąžiningų asmens veiksmų. Aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Priedo prie Atsiskaitymo sutarties projekte buvo įtraukta sąlyga dėl valdybos pritarimo ar kad valdyba nebuvo sušaukta, taip pat savaime nereiškia nesąžiningų atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų, nes niekas to padaryti atsakovės neįpareigojo.

16. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės reikalavimą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nurodydama, kad ieškovė realiai neįrodinėjo jokių šio instituto taikymo sąlygų egzistavimo, nepateikė jokių motyvų.

17. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiomis AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos Paskolos sutarties dalį dėl įsipareigojimo įkeisti laivą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. laivo hipoteką atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai, nurodydama, kad šie sandoriai iš esmės nepažeidė ieškovės interesų, nes laivas iki tol buvo įkeistas AB SEB bankui ir šio įkeitimo atsisakyta tik atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudarydamos šiuos sandorius atsakovės buvo sąžiningos ir jais siekė išspręsti AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ finansines problemas. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės teiginius, kad nurodytas hipotekos sandoris prieštarauja ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintam draudimui paskolą akcininko bendrovei užtikrinti bendrovės turto įkeitimu. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad dalies lėšų pagal paskolos sutartį perdavimo metu AB,,Lietuvos geležinkeliai“ jau buvo AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkė, neturi jokios teisinės reikšmės, nes sutartis buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 4 d., kai atsakovė dar nebuvo akcininkė. Pagal paskolos sutartį mokamų pinigų išmokėjimo momentas neturi jokios įtakos ja prisiimtų įsipareigojimų teisėtumui.

18. Teisėjų kolegija patenkino ieškinio reikalavimą dėl 2015 m. spalio 26 d. laivo hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad ginčijamo įkeitimo sandorio sudarymo metu ieškovė jau turėjo egzistuojančią reikalavimo teisę atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, nes tiek mokėjimai už laivą, tiek ir Atsiskaitymo sutartis buvo sudaryta anksčiau nei nurodytas įkeitimo sandoris. AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ nebuvo įsipareigojusi įkeisti laivo atsakovei AB,,Smiltynės perkėla“, t. y. sandorio sudaryti neprivalėjo. Toks sandoris pažeidė ieškovės teises, nes juo AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, kurios finansinė situacija buvo sunki, suteikė privilegiją vienai iš savo kreditorių – AB,,Smiltynės perkėla“ – gauti savo reikalavimo patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius. Teisėjų kolegija, pripažinusi negaliojančia 2015 m. spalio 26 d. sutartinės hipotekos sutartį, restitucijos netaikė, nurodydama, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių šios sutarties pagrindu atsakovės AB,,Smiltynės perkėla“ gautas kokias nors sumas.

19. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai, kad teismas, priėmęs šalių teikiamus dokumentus, sprendime nepagrįstai nurodė ir vertino tik ieškiniuose išdėstytus argumentus, neleidžia spręsti, jog teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų argumentų ir dokumentų. Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovės teiginius, kad teismas nevykdė pasirengimo bylos nagrinėjimui. Kolegija nurodė, kad byla nagrinėta laikantis proceso teisės taisyklių, o nagrinėjimas vyko beveik dvejus metus, per kuriuos ieškovė turėjo galimybę pareikšti teismui visus savo argumentus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu ieškovė bendrovė,,Lampe & Schwartze K. G.“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas, dėl to priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti: priteisti ieškovei iš atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ 785 000 JAV dolerių nuostoliams atlyginti, pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties dalį dėl laivo,,Venta“ įkeitimo ir 2015 m. rugsėjo 4 d. hipotekos sandorį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismai neteisėtai netaikė sutartinės atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnis), nes netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad nebuvo 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovės ir atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ žodinio susitarimo dėl Atsiskaitymo sutarties vykdymo ir ieškovės nuostolių atlyginimo. Ieškovės elgesys imantis priemonių parplukdyti ginčo laivui į Klaipėdą patvirtina, kad buvo žodinis ieškovės ir atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ susitarimas dėl laivo,,Venta“. Kito motyvo ieškovei tiesiog prarasti lėšas gelbėjant svetimą ir trečiajam asmeniui įkeistą laivą nebuvo. Be to, tokio susitarimo egzistavimą patvirtina 2015 m. rugsėjo 17 d. rašytinės sutarties projektas – Priedas prie Atsiskaitymo sutarties, kurio ieškovė nepasirašė, nes be jos valios buvo įtraukta 2015 m. rugsėjo 16 d. žodiniame susitarime neaptarta sąlyga, sutarties įsigaliojimą susiejusi su atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ valdybos neprieštaravimu. Ieškovė įvykdė žodinį susitarimą – investavo lėšas, kad laivas grįžtų į Klaipėdą, todėl ir kita šalis privalo vykdyti savuosius įsipareigojimus.

20.2. Teismai nepagrįstai netaikė deliktinės atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės ir neteisėtai atsisakė priteisti ieškovei nuostolių atlyginimą. Deliktinę atsakovės atsakomybę užtraukia nesąžiningi veiksmai 2015 m. rugsėjo 16 d. derantis ir sudarant Priedą prie Atsiskaitymo sutarties; sąmoningas neaptartos siurprizinės sąlygos įtraukimas į rašytinį 2015 m. rugsėjo 17 d. susitarimo tekstą po 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo, kai buvo pasiektas susitarimas dėl atsakovės įsipareigojimo atlyginti ieškovės atliktus mokėjimus gelbėjant laivą; neįvykdytas pažadas dėl operatyvaus valdybos posėdžio sušaukimo ir valdybos pritarimo (nepritarimo) gavimo (2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimo procedūros vilkinimas); ieškovės klaidinimas – sąmoningai sukurtos sąlygos, kad ieškovė, būdama BAB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditorė, nesiimtų veiksmų dėl laivo,,Venta“ užsienio jurisdikcijoje ir vėliau netektų bet kokios galimybės gauti pinigų iš laivo pardavimo.

20.3. Teismai nepagrįstai atmetė reikalavimą taikyti actio Pauliana institutą ir pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties 6.1 punktą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. laivo,,Venta“ hipotekos sandorį, nes neatsižvelgė į tai, kad šiais susitarimais atsakovės pažeidė imperatyvų ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. iš esmės akcininkė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ skolino lėšas sau priklausančiai atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir šį paskolos sandorį užtikrino laivo,,Venta“ hipoteka. Teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad paskolos davėja AB,,Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininke formaliai tapo keletą dienų vėliau, nei buvo sudaryti ginčo sandoriai. Paskolos sutartis yra realinė ir turi būti laikoma sudaryta perdavus pinigus (užbaigus mokėjimus pagal tokią sutartį) (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), o atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį mokėjimus atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ atliko iki pat 2015 m. lapkričio 6 d., t. y. jau būdama AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkė.

20.4. Teismai neatsižvelgė į tarptautinės jūrų teisės normas ir nepagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto (CK 6.242 straipsnis). Lietuvos teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, teismai turėjo taikyti atsižvelgdami į 1989 m. Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos (toliau – ir Konvencija) 12 ir 13 straipsnius, pagal kuriuos ieškovė, išgelbėjusi laivą,,Venta“ nuo arešto ir pardavimo aukcione užsienio valstybėje, turi gauti gelbėjant laivą patirtų išlaidų atlyginimą ne iš bankrutavusios laivo savininkės BAB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ (kuri yra nemoki), o iš galutinės naudos gavėjos AB,,Lietuvos geležinkeliai“, kuriai ginčo laivas buvo įkeistas ir kuri šį turtą pardavusi gavo pinigus.

20.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, nes priėmė nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl lėšų priteisimo iš atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“, tačiau dėl šio reikalavimo teisme nebuvo paskirtas parengiamasis posėdis ir nebuvo pasirengta reikalavimų nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227, 228 straipsniai). Be to, teismas sprendime vertino tik ieškiniuose išdėstytus argumentus, tačiau neįvertino ieškovės po ieškinio pateikimo pateiktų dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, neaptarė nepagrįsto praturtėjimo instituto, todėl neatskleidė bylos esmės.

21. Atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“, BAB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Smiltynės perkėla“ atsiliepimais į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

21.1. Teismai pagrįstai atmetė reikalavimą taikyti sutartinę atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę, nes 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu nebuvo pasiekti jokie žodiniai susitarimai ir atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ neprisiėmė jokių iš Atsiskaitymo sutarties kylančių įsipareigojimų. Įrodinėdama žodinės sutarties buvimą, ieškovė kelia ne teisės aiškinimo ir taikymo, o įrodymų vertinimo klausimą. Tokie argumentai negali būti kasacijos dalykas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21.2. Teismai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą taikyti deliktinę atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę, nes atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovė nurodo kaip nesąžiningus (2015 m. rugsėjo 16 d. derybos), vyko jau po žalos atsiradimo. Vien tai, kad vyko derybos dėl pinigų ieškovei grąžinimo pardavus laivą, kurios liko neįgyvendintos, nerodo atsakovės nesąžiningų veiksmų. Nenustačius nesąžiningų veiksmų deliktinė atsakomybė negali būti taikoma.

21.3. Teismai pagrįstai atmetė reikalavimą panaikinti ieškovės kasaciniame skunde nurodomus ginčo laivo hipotekos sandorius. Ieškovė netinkamai aiškina ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes ši nuostata nedraudžia akcininkui teikti paskolą bendrovei, o draudžia užtikrinti paskolos grąžinimą bendrovės turto įkeitimu. Be to, ši nuostata atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ netaikoma, nes ši atsakovė tiek paskolos sutarties, tiek ginčo hipotekos sutarties sudarymo metu nebuvo AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkė. Ginčo laivo įkeitimas ieškovės teisių nepažeidė, nes dar nuo 2008 m. laivas „Venta“ buvo įkeistas AB SEB bankui, o pastarasis savo turėtos hipotekos atsisakė būtent išimtinai atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai.

21.4. Ieškovė netinkamai remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, nes neįrodinėjo jokių šio instituto taikymo sąlygų egzistavimo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl ieškovės veiksmų nepraturtėjo. Ieškovė neteisingai aiškina Konvencijos nuostatas, nes Konvencija skirta pavojuje atsidūrusiems laivams ar kitam turtui gelbėti, o ne skoliniams įsipareigojimams, susijusiems su laivais, likviduoti. Ieškovės veiksmai, siekiant atlaisvinti laivą „Venta“ nuo areštų ir parplukdyti į Klaipėdą, nelaikytini laivo gelbėjimu Konvencijos prasme.

21.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Ieškovė nuolat tikslino savo ieškinio reikalavimus, 11 kartų teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, t. y. turėjo pakankamai laiko ir galimybių suformuluoti savo argumentus ir atsikirtimus į atsakovių teiginius.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams teisiniams santykiams

22. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-248/2017">e3K-3-420-248/2017</a>, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDY0LTY4Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-464-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-464-687/2017">e3K-3-464-687/2017</a>, 22 punktas; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDQtOTE1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-144-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-144-915/2018">3K-3-144-915/2018</a>, 25 punktas; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 37 punktas).

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvus, ieškovės kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi ieškovės pateikiama teisinių santykių kvalifikacija ir reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ atmetė kaip nepagrįstą, nenustatę nei sutartinei, nei deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Vis dėlto teismai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybių, kuriomis ieškovė iš esmės grindė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, prigimtį ir specifiką, t. y. ginčo situacijos neįvertino galimos ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo kontekste.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos nepasibaigia sutarties pasirašymu. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Dėl to nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-592/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-592/2007">3K-3-592/2007</a>). Taigi, nors ikisutartiniuose santykiuose šalys neatsako už derybose nepasiektą susitarimą, šalis prieš ikisutartines prievoles pažeidusią kitą šalį teisme gali gintis reikalaudama iš teismo taikyti ikisutartinę civilinę atsakomybę ir išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 2 dalys, 6.165 straipsnio 4, 5 dalys; UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 2.15 straipsnio 1, 2 dalys; Europos sutarčių teisės principų 2.301 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2008">3K-3-405/2008</a>). Pažymėtina, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ grindžia sutartine pastarosios atsakomybe, kurią kildina iš, kaip teigia ieškovė, 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu sudaryto žodinio susitarimo dėl ieškovės patirtų išlaidų gelbėjant ginčo laivą atlyginimo. Taip pat ieškovė prašo taikyti deliktinę atsakovės atsakomybę, nurodydama, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – nesąžiningai derėjosi 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu, sąmoningai į rašytinį Priedo prie Atsiskaitymo sutarties projektą įtraukė neaptartą sąlygą dėl valdybos pritarimo, nevykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos susirinkimą tokiam pritarimui gauti, t. y. vilkino 2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimo procedūrą, klaidino ieškovę. Tokios ieškovės nurodomos aplinkybės suponuoja, kad atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ prievolę atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ieškovė kildina ne tik iš sutartinių šalių teisinių santykių, tačiau, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, iš esmės remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su šalių ikisutartiniais santykiais ir šalių elgesiu derybų procese.

26. Esant tokiai situacijai, aktualūs tampa pirmiau nurodyti išaiškinimai dėl galimos civilinės atsakomybės už nuostolius, padarytus ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose. Net ir tuo atveju, jei šalys nepasiekė jokių susitarimų, būtina atsižvelgti į šalių derybas ir elgesį jų metu, tirti, ar nebuvo nesąžiningų veiksmų klaidinant kitą šalį dėl sandorio perspektyvų, ar kita šalis buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, ar buvo sukurti pagrįsti lūkesčiai dėl sandorio sudarymo perspektyvų, ar buvo pagrįstas pagrindas tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta, ar abi šalys siekė sandorio sudarymo ir sąmoningai nesukūrė tam kliūčių, ir kt. Šiame kontekste taip pat reikšmingos ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su verslo logika apmokant ginčo laivo grįžimo į Lietuvą išlaidas. Taip pat ir tai, kad ieškovė nepasirašė 2015 m. rugsėjo 17 d. rašytinės sutarties projekto – Priedo prie Atsiskaitymo sutarties, kas galėjo turėti įtakos šalių tarpusavio santykių vystymuisi.

27. Atsižvelgiant į tai, kad teismai neįvertino ieškovės argumentų, kaip suponuojančių galimą ikisutartinę atsakovės atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių ar jų dalies, ir dėl to netyrė ieškovės nurodomų aplinkybių šiuo aspektu, konstatuotina, kad bylos esmė nebuvo atskleista. Dėl to šis klausimas turi būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Dėl tariamo atstovavimo teisinių pasekmių

28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. ginčo šalys žodinio susitarimo nesudarė, ir atmesdami reikalavimą taikyti sutartinę atsakovės atsakomybę, rėmėsi ir aplinkybe, kad susitikime dalyvavęs atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiojo finansininko pavaduotojas, tikėtina, neturėjo įgaliojimų įmonės vardu įsipareigoti atsisakyti didelės dalies iš hipotekos sandorio gautinos sumos už laivą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į nustatytas su nurodytu šalių susitikimu ir šalių atstovų elgesiu per jį susijusias aplinkybes, aktualus galimo tariamo atstovavimo klausimas.

29. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173/2011">3K-3-173/2011</a>). Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OC02MTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-68-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-68-611/2016">3K-3-68-611/2016</a>, 22 punktas). Pažymėtina, kad tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai, formaliai remdamiesi atsakovės atstovo įgaliojimų ginčo sandoriui sudaryti neturėjimo aplinkybe, nepakankamai įvertino ieškovės teiginius, kad jos atstovas, kaip, ieškovės teigimu, bet kuris protingas asmuo tapačioje situacijoje, turėjo pagrindą manyti susitikimo metu besiderantis ir galimai susitariantis su asmeniu, turinčiu teisę sudaryti tokį susitarimą. Žodinio susitarimo (ne)buvimo faktas turėtų būti nustatomas įvertinus ir tai, ar ieškovės atstovas, įvertinus jo patirtį bei kvalifikaciją, galėjo pagrįstai tikėtis, jog susitikimo metu atsakovei atstovavęs asmuo turi tokiam susitarimui reikiamus įgaliojimus. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėti klausimą dėl galimo tariamo atstovavimo ir jo pasekmių vertinant šalių tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs šių faktinių aplinkybių, bylos esmę atskleidė ne iki galo, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

31. Reikalaudama pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties 6.1 punktą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. laivo,,Venta“ hipotekos sandorį ieškovė rėmėsi actio Pauliana institutu (CK 6.66 straipsnis).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pabrėžęs, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų actio Pauliana instituto taikymui reikalingų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš tokių sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Viena iš tokių būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313/2013">3K-3-313/2013</a>).

33. Ieškovė, grįsdama teiginius dėl savo teisių pažeidimo ginčijamais laivo hipotekos sandoriais, nurodė, kad laivo įkeitimu atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ suteikiama privilegija konkretiems BAB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditoriams.

34. Byloje nustatyta, kad ginčo laivas dar nuo 2008 m. birželio 16 d. buvo įkeistas AB SEB bankui už suteiktą paskolą, o bankas šio turto hipotekos atsisakė atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai, siekdamas, kad pastaroji suteiktų AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ paskolą. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, laivas buvo apsunkintas hipoteka dar prieš ginčijamų sandorių sudarymą, o hipotekos kreditoriaus pasikeitimas nedaro įtakos ieškovės teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, todėl teisėtai atmetė ieškovės reikalavimus, susijusius su ginčo laivo hipotekos atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai panaikinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos paskolos sutarties dalį, kuria atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ įsipareigojo įkeisti atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ laivą,,Venta“, ir 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sudarytą laivo „Venta“ hipotekos sutartį, paliktina nepakeista.

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo

35. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad akcininkas turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Ši norma yra imperatyvi, įtvirtinanti tam tikrus apribojimus iš esmės dispozityvios prigimties civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl negali būti aiškinama plečiamai.

36. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartimi atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ suteikė atsakovei AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ 3 000 000 Eur tikslinę paskolą, o šios sutarties 6.1 punktu skolininkė įsipareigojo kreditorės naudai įkeisti laivą,,Venta“. 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti 2015 m. rugsėjo 4 d. ginčo laivui įregistruota hipoteka atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai. Atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininke tapo 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarius Akcijų pasirašymo sutartį. Taigi, ieškovės ginčijamų hipotekos sandorių sudarymo metu atsakovė AB,,Lietuvos geležinkeliai“ dar nebuvo bendrovės, kuriai skolino ir kurios turtu buvo užtikrintas skolos grąžinimas, akcininkė.

37. Atsižvelgiant į tai, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ir taikytinos tik akcininkams, o atsakovė ginčo hipotekos sandorių sudarymo metu nebuvo skolininkės akcininkė, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. hipotekos sutarties prieštaravimo ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui.

38. Pažymėtina, kad nurodytas ABĮ reguliavimas įtvirtina draudimą tik įkeisti akcininkui bendrovės turtą, bet ne draudimą skolinti bendrovei. Dėl to nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl paskolos sutarties buvimo realine sutartimi ir jos sudarymo momento.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

39. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140/2010">3K-3-140/2010</a>; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctODktMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-89-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-89-378/2016">e3K-7-89-378/2016</a>, 42 punktas). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

40. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė prašo taikyti atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę, t. y. prievolę mokėti nuostolių atlyginimą kildina iš žodinio šalių susitarimo ir nesąžiningų atsakovės veiksmų derybų metu. Taigi, pažeistos teisės pirmiausia turi būti ginamos remiantis sutarčių teisės ir ikisutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Subsidiarų reikalavimą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ieškovė grindžia 1989 m. Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos nuostatomis.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė netinkamai aiškina ir taiko nurodytos Konvencijos taisykles, todėl kelia nepagrįstą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Laivo gelbėjimas Konvencijos kontekste suvokiamas kaip veiksmai ar veikla, kurių imamasi siekiant padėti laivui ar kitam pavojuje atsidūrusiam turtui laivybai tinkamuose ar bet kuriuose kituose vandenyse (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Konvencija priimta pabrėžiant, kad laiku atliktos ir efektyvios turto gelbėjimo operacijos gali daug prisidėti prie laivų ir kito turto, atsidūrusio pavojuje, saugumo bei prie aplinkos apsaugos (Konvencijos preambulė). Konvencijoje įtvirtinta kiekvieno laivo kapitono pareiga suteikti pagalbą bet kokiam asmeniui, kuriam gresia pavojus žūti jūroje, jei jis tai gali padaryti be rimtos žalos savo laivui ar jame esantiems asmenims (Konvencijos 10 straipsnis). Lingvistinis ir sisteminis nurodytų Konvencijos nuostatų aiškinimas leidžia konstatuoti, kad ši Konvencija taikoma tais atvejais, kai laivas dėl įvairių priežasčių (stichinių nelaimių, avarijų ar pan.) atsiduria pavojingose situacijose ir dėl to būtina jį gelbėti (pvz., suteikiant techninę pagalbą, apsaugant krovinį nuo sugadinimo ar paskendimo ir pan.). Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai laivas buvo saugiai prišvartuotas uoste, tačiau areštuojamas dėl finansinių jo savininko įsipareigojimų nevykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju buvusi situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį.

42. Kitokių argumentų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ieškovė nenurodė, todėl toks reikalavimas atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl proceso normų pažeidimo

43. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo procesinį sprendimą. Kasaciniame skunde nepakanka vien tik įvardyti teisės normų pažeidimą, tačiau turi būti atskleista ir išsamiais teisiniais argumentais pagrįsta esminė įvardyto teisės pažeidimo reikšmė, be to, turi būti motyvuotai pagrįsta, kad dėl nurodyto pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas teismo sprendimas (nutartis) (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų rengiantis bylos nagrinėjimui ir nagrinėjant bylos medžiagą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde ieškovė aprašo faktinę situaciją, pateikia savo poziciją dėl tinkamo proceso teisės normų taikymo, kartoja apeliacinės instancijos teisme dėstytus argumentus, tačiau šiuose aprašomojo pobūdžio paaiškinimuose nesuformuluoja teisės normų aiškinimo ir taikymo problemų, nepagrindžia, kodėl dėl jos nurodomų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ar pažeistos ieškovės procesinės teisės. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus argumentus dėl netinkamo pasirengimo bylos nagrinėjimui ir įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovės kasaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, dėl ko ji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jos argumentai dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teisme atmesti. Taigi, kasacinio skundo dalis dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo atmestina kaip nepagrįsta pakankamais teisiniais argumentais (CPK 178 straipsnis).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a>, 25 punktas). Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai tinkamai argumentuoti, nurodant pagrindinius motyvus bei pagrindžiant juos bylos duomenimis, o ieškovė, teigdama, kad yra neįvertinta svarbi medžiaga, konkrečiau tokių teiginių neargumentuoja. Esant tokiai situacijai, šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su galimais ieškovės ir atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ ikisutartiniais santykiais bei atsakovės atstovavimu 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu, liko neatskleista bylos dalies esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl atsakovės AB,,Lietuvos geležinkeliai“ civilinės atsakomybės už ieškovės patirtus nuostolius ar jų dalį, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalį atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).

47. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos paskolos sutarties dalį, kuria atsakovė AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ įsipareigojo įkeisti atsakovei AB,,Lietuvos geležinkeliai“ laivą,,Venta“, ir 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovių AB,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ sudarytą laivo „Venta“ hipotekos sutartį, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 7,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. pažyma).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalį atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir grąžinti bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir grąžinti šį klausimą Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Rimvydas Norkus

Sigita Rudėnaitė